Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. D., jo atstovei advokatei Eglei Paulauskytei, nutarimą priėmusios institucijos atstovei Evelinai Jasiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl 2015 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarime nurodoma, kad 2015 m. birželio 9 d. apie 10 val. 25 min. kelio Al 40 km., Vievyje (Kauno kryptis), patikrinti buvo sustabdyta UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. D. vairuojama minėtai įmonei priklausanti krovininė kelių transporto priemonė „Volvo FH16", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Bulthuis AI 28", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše priekaba), vykusi vietiniu maršrutu Kauno r. sav. - Švenčionių r. sav. Pasvėrus minėtą transporto priemonę (jų junginį) ašinėmis svarstyklėmis Nr. 1674 (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. 6062 ir Nr. 6063, metrologinės patikros liudijimas Nr. 1663046, patikra galioja iki 2015 m. gruodžio 9 d.) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D. vairavo sunkiasvorę UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę (jų junginį), kurios, įvertinus paklaidą pagal Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą, patvirtintą Valstybinės metrologinės tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126, faktinė bendroji masė buvo 49,45 t, o faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova buvo 20,95 t. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D. turėjo išduotą leidimą Nr. SUNK-028778 važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (neviršijant transporto priemonės (jų junginio) su kroviniu bendrosios 48 tonų masės, pavienės ašies 10 tonų apkrovos bei ašių grupės 18 tonų apkrovos), konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo leidimo. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D., 2015 m. birželio 9 d. neturėdamas leidimo ir vairuodamas 9,45 tonos Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 III skyriaus 16.5 punkte nurodytą didžiausiąją leistiną 40 tonų bendrąją masę viršijančią transporto priemonę (jų junginį) pažeidė Lietuvos Respublikom kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 punkto nuostatas, Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 10 punkto reikalavimus, minėto įsakymo Nr. 3-66 III skyriaus 16.4 punktą bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 5 d.

Be to, vadovaujantis Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 41 punktu, pripažinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D., 2015 m. birželio 9 d. neturėdamas leidimo ir vairuodamas 2,95 tonos Įsakymo Nr. 3-66 IV skyriaus 21.3 punkte nurodytą didžiausiąją leistiną 18 tonų varančiųjų ašių grupės apkrovą viršijančią transporto priemonę (jų junginį), pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 punkto nuostatas, Taisyklių 10 punktą, minėto Įsakymo 3-66 IV skyriaus 21.3 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D., 2015 m. birželio 9 d. pakrovęs krovinį vežti minėta kelių transporto priemone „Volvo FH16", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Bulthuis AI 28", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašiu vilkiku su triaše priekaba), kai viršijama leidžiama varančiųjų ašių grupės apkrova ir didžiausioji leidžiamoji masė, neįsitikinęs, kad gautas leidimas vežti tokį krovinį, pažeidė Taisyklių 7 ir 8 punktus, Aprašo 30 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje.

Nutarime konstatuojama, kad A. D. nuo 2015 m. gegužės 20 d. 03 val. 16 min. iki 2015 m. gegužės 20 d. 16 val. 44 min. vairavo be pertraukos, nepertraukiamo vairavimo trukmė viršyta daugiau kaip 4 val. (UTC laiku), t. y. viršyta 5 val. 20 min. ir nuo 2015 m. gegužės 29 d. 03 val. 09 min. iki 2015 m. gegužės 29 d. 09 val. 26 min. vairavo be pertraukos, nepertraukiamo vairavimo trukmė viršyta daugiau kaip 4 val. (UTC laiku), t. y. viršyta 4 val. 54 min. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D. pažeidė 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (toliau - Reglamentas Nr. 561/2006) 7 straipsnio reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁵ straipsnio 6 dalyje. Taip pat nuo 2015 m. gegužės 28 d. 12 val. 46 min. iki 2015 m. gegužės 28 d. 20 val. 08 min. vairavo be pertraukos, nepertraukiamo vairavimo trukmė viršyta 1 val. 21 min. (UTC laiku), tuo pažeisdamas minėto Reglamento Nr. 561/2006 7 straipsnio reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁵ straipsnio 3 dalyje. Be to, nuo 2015 m. gegužės 28 d. 02 val. 59 min. iki 2015 m. gegužės 28 d. 20 val. 08 min. vairavo be pertraukos, nepertraukiamo vairavimo trukmė viršyta 2 val. 41 min. (UTC laiku), pažeisdamas minėto Reglamento Nr. 561/2006 7 straipsnio reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁵ straipsnio 4 dalyje. Taip pat kitomis, nutarime nurodytomis dienomis ir valandomis A. D. viršijo leidžiamą nepertraukiamo vairavimo trukmę, taip pažeisdamas minėto Reglamento nuostatas bei padarydamas ATPK 142⁵ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, 2015 m. gegužės 15, 17, 20, 21, 26 d. nesuvedė šalies, kurioje pradėjo ir baigė savo darbą, simbolio, taip pažeisdamas 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 34 straipsnio 7 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimu A. D. už ATPK 145 str. 4 d. numatytą pažeidimą skirta 578 Eur bauda, už ATPK 145 str. 5 d. numatytą pažeidimą – 1447 Eur bauda, už ATPK 145 str. 6 d. numatytą pažeidimą – 434 Eur bauda, už ATPK 142⁵ str. 3 d. numatytą pažeidimą – 66 Eur bauda, už ATPK 142⁵ str. 4 d. numatytą pažeidimą – 105 Eur bauda, už ATPK 142⁵ str. 6 d. numatytą pažeidimą – 241 Eur bauda, už ATPK 142⁶ str. 3 d. numatytą pažeidimą – 66 Eur bauda, už ATPK 142⁸ str. 7 d. numatytą pažeidimą – 18 Eur bauda. A. D. skirta galutinė 1447 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt septynių) eurų bauda.

Skundu A. D. prašo institucijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad transporto priemonei VOLVO FH16 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe BULTHUIS AI 28 buvo išduotas leidimas 48 tonų bendrai masei ir patikrinimo metu vairuotojas turėjo galiojantį leidimą. Tvirtinama, kad faktinė vežamo krovinio masė buvo mažesnė nei buvo išduotas leidimas, nes A. D. vežė medieną, kurios svoris, apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintomis Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, t.y. 8.2 lentelėje nustatytomis normomis, buvo 23,4865 tonos, tuo tarpu jam buvo leidžiama vežti 27 tonas. Tokiu būdu sudėjus transporto priemonės svorį ir vežamo krovinio svorį: 23.486,50 kg (23.4865 tonos) + 20.320,00 kg (20,32 tonos) = 43 806,50 kg (43,8065,00 tonos), susidaro mažesnė nei leidžiama bendrojo transporto priemonės ir krovinio masė. Nurodoma, kad kraunant medieną miške nėra galimybės jos pasverti, todėl šiuo atveju Inspekcija, priimdama nutarimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo" normomis. Nutarimą priėmusi institucija visiškai neatsižvelgė į Pareiškėjo veiksmų atitiktį paminėtam teisės aktui ir pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Inspekcija visiškai ignoravo šį teisės aktą, todėl Inspekcijos nutarimas pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo "Dėl Lietuvos apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo" normas ir yra neteisėtas. Be to, pareigūnai neatsižvelgė, jog Pareiškėjo vairuojamojo transporto priemonės kuro bake telpa 605 1 degalų. 2015 m. birželio 9 d. Pareiškėjas buvo užsipylęs pilną transporto priemonės kuro baką degalų, t.y. transporto priemonės svoris buvo padidėjęs apie 605 kg, tačiau ne dėl turimo krovinio viršsvorio, o dėl pripiltų degalų svorio.

Skunde taip pat tvirtinama, kad Aprašo 41 punkte nurodoma, jog kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir [ar] sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai. Šis teisinis reguliavimas, Pareiškėjo nuomone, yra ydingas. Teismai ir Institucijos, skirdami nuobaudas pažeidėjams privalo vadovautis protingumo ir proporcingumo principais ir atsižvelgti, kiek buvo viršyta leidime nurodyta masė. Ir tik nustačius, kad masės perviršis yra netoleruotino dydžio skirti pažeidėjams nuobaudas. Šiuo atveju, Pareiškėjas turėjo įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą, buvo įsitikinęs, jog transporto priemonės (jų junginių) ir krovinio masė jokiu būdu neviršija nustatytų dydžių. Visgi, Inspekcijos pareigūnams pasvėrus transporto priemonę (jų junginį) ir krovinį buvo nustatytas nežymus, atsižvelgiant į vežamo krovinio specifiką - itin mažas, masės perviršis. Taigi nepagrįstai įstatymas prilygina asmenį turintį galiojantį leidimą ir tik nežymiai viršijantį leidžiamą svorio masę asmeniui, kuris apskritai leidimo neturi ir visą krovinį veža pažeisdamas teisės aktų nuostatas. Teisinėje valstybėje negali susidaryti tokia situacija, jog tokia pati sankcija taikoma tiek už mažareikšmes veikas, tiek už didelio masto pažeidimus. Kiekvienu atveju būtina ne formaliai taikyti teisės aktus, kaip šiuo atveju pasielgė Inspekcija, o įvertinti faktines aplinkybes, ir tik tuomet taikyti pinigines sankcijas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas pažeidimo nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Nežymus krovinio svorio viršijimas jam nebuvo žinomas ir pagal dokumentus nebuvo įmanomas. 2015 m. birželio 9 d., praėjus protingam laikui po Pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės sustabdymo (3 val.), Pareiškėjas krovinio dalį, viršijančią leistiną bendrąją masę, perkrovė į užsakovui Č. L. įmonei priklausantį automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pristatė į medienos iškrovimo vietą, nurodytą važtaraštyje Nr. 096863. Inspekcijos nustatytas pažeidimas buvo pašalintas praėjus itin trumpam, 3 val. terminui. Taigi Pareiškėjo padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra tyčinis, pavojingas visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, šiuo pažeidimu žala padaryta nebuvo, sunkios pasekmės nekilo, o Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad neviršija maksimaliai leistino svorio.

Skunde taip pat nurodoma, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta, kad veika mažareikšmė, taip pat neįvertinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, nenurodyta ar nėra kitų įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teigiama, kad nutarimas naikintinas, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra pažeidimų, numatytų ATPK 145 str. 4 d., 5 d., ir 6 d., sudėties. Taip pat tvirtinama, kad Inspekcija, skirdama nuobaudą, turėjo atsižvelgti į tai, kad Pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi, ir skiriant administracines nuobaudas už ATPK 142⁵ str. 3 d., 142⁵ str. 4 d., 142⁵ str. 6 d., 142⁶ str. 3 d. ir 142⁸ str. 7 d. pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Galiausiai prašoma, jei teismas, pripažintų, kad A. D. padarė ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d., numatytus pažeidimus, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba, jei teismas nuspręstų, kad Inspekcijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per dviejų metų laikotarpį. Nurodo, kad A. D. darbo užmokestis yra 458,89 Eur, šeimoje auga nepilnametis sūnus, gimęs 2013 m. rugpjūčio 21 d., todėl materialinė padėtis gana sunki.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. palaikė skundė išdėstytus reikalavimus bei argumentus. Paaiškino, kad medieną pasikrovė pats, kurios masę apskaičiavo remdamasis medienos tūrio lentelėmis. Pasverti krovinio miške neturėjo galimybės. Tikino, kad tokio pobūdžio darbą dirba apie penkerius metus, ir per tą laikotarpį jau buvo vieną kartą nustatyta jo apskaičiuotos krovinio masės neatitiktis faktiškai nustatytai. Be to, pakraunant krovinį, jo svoris nustatomas ir krovinys kėbule paskirstomas „iš akies“, nes jo vairuojamoje transporto priemonėje nėra galimybės įrengti matavimo prietaisų, kurie padėtų nustatyti pakankamai tikslų svorį. Visuomet vadovaujasi apvalios medienos matavimo taisyklėmis, nors pripažino, kad svoris gali būti apskaičiuojamas tik apytikris, nes jis priklauso nuo medienos drėgnumo. Tą kartą, jo įsitikinimu vežė sausą medieną, nors apskaičiuojant jos svorį, buvo taikomi drėgnos medienos masės apskaičiavimo parametrai. Galiausiai pripažino, kad vežant medieną, jo vairuojamos transporto priemonės bendroji masė viršijo leidime nustatytąją, t.y. 48 t.

Nutarimą priėmusi institucija atsiliepime nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjo skundu, mano, kad jis nepagrįstas. Nurodo, kad Pareiškėjas pats pripažįsta, jog kraunant medieną miške nėra galimybės jos pasverti, taip pat teigia, kad patikrinimo dieną jis buvo užpylęs pilną kuro baką degalų, todėl transporto priemonės svoris buvo padidėjęs apie 605 kg. Kadangi šie faktai iš anksto buvo žinomi Pareiškėjui, tam, kad jis tinkamai galėtų įvykdyti teisės aktais jam nustatytas pareigas ir užtikrinti, kad vežama mediena neviršys didžiausios leidžiamos bendrosios masės ir didžiausių leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, būdamas sąžiningas ir rūpestingas vairuotojas, t. y. elgdamasis pagal bonus pater familias principą, jis turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, pavyzdžiui pasinaudoti transporto priemonėje įrengtais specialiais monometrais, kurie fiksuotų svorį ir apkrovimą ant ašių, ar tiesiog pasikrauti ir vežti mažesnį svorį, nes akivaizdu, kad Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo" nėra pakankama priemonė, pagal kurią būtų galima nustatyti absoliučiai tikslų faktinį transporto priemonės (jų junginio) bendrąjį svorį ir apkrovimą ant kiekvienos ašies (ašių), kadangi nevienodą pasiskirstymą ant ašies (ašių) gali lemti netolygus rąstų paskirstymas, į transporto priemonės priekį sukraunami masyvesni rąstų galai arba atvirkščiai, nevienodai pripūstos padangos, transporto priemonės konstrukcijos ypatumai ir pan. ir šias aplinkybes Pareiškėjas galėjo numatyti bei būdamas atidus ir rūpestingas atitinkamai imtis visų reikiamų atsargumo priemonių tam, kad užtikrintų, jog vežama mediena neviršys didžiausios leidžiamos bendrosios masės ir didžiausių leidžiamų ašies (ašių) apkrovų. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad vadovaujantis didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms reikalavimus reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaip jau minėta aukščiau, Pareiškėjas turėjo išduotą leidimą Nr. SUNK-028778 važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, neviršijant transporto priemonės (jų junginio) su kroviniu bendrosios 48 tonų masės, pavienės ašies 10 tonų apkrovos, ašių grupės 18 tonų apkrovos, o 2015 m. birželio 9 d. Inspekcijos pareigūnams teisės aktų nustatyta tvarka pasvėrus minėtą transporto priemonę (jų junginį) buvo nustatyta, kad 1,45 tonos viršijama leidime nurodyta didžiausioji leidžiama bendroji transporto priemonės (jų junginio) 48 tonų masė bei 2,95 tonos viršijama leidime nurodyta didžiausia leidžiama 18 tonų ašių grupės apkrova, todėl buvo laikoma, kad Pareiškėjas neturi leidimo ir atitinkamai taikyti Aprašo 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai. Taigi, faktiškai bendroji transporto priemonės masė 9,45 t viršijo didžiausią leidžiamą, t.y. 40 t, ir 2,95 t didžiausią leidžiamą ašių grupės apkrovą, o padaryti pažeidimai negali būti pripažinti mažareikšmiais. Atsiliepime taip pat teigiama, kad administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Už darbo ir poilsio režimo pažeidimus paskirtos mažesnės baudos, nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, nes šiuos pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino ir dėl jų gailėjosi, tuo tarpu už ATPK 145 str. 4 d., 5 d. ir 6 d. numatytus pažeidimus paskirtas baudų vidurkis, nes A. D. nepripažino padaręs šių pažeidimų ir dėl jų nesigailėjo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašydama skundo netenkinti.

Liudytojas G. L. parodė, kad transporto priemonių svoris tikrinamas naudojant mobilias svarstykles, kurias gali įsigyti ir įmonės. Taip pat kai kuriose transporto priemonėse yra įrenginiai, leidžiantys nustatyti krovinio svorį. Kaip pavyzdį pateikė Kazlų Rūdoje veikiančią įmonę „Bizonas“, kuriai įrengus stacionarias svarstykles ir patvirtinus tvarką, pagal kurią įmonėje bus aptarnaujamos tik iki 40 t sveriančios transporto priemonės, į šią įmonę medieną gabenančios transporto priemonės nebeviršija nustatytų reikalavimų. Vairuotojams tenka atsakomybė pasitikrinti transporto priemonės bendrąją masę ir nustačius viršsvorį, jį nukrauti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš skundo, jame pateikiami iš esmės dvejopo pobūdžio reikalavimai, t.y. pripažinti, kad A. D. veika, kuria jis viršijo leidime nurodytą bendrąją transporto priemonės masę ir ašių grupės apkrovą, kvalifikuojama pagal ATPK 145 str. 4 d., 5 d. ir 6 d., yra mažareikšmė ir dėl jų administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti arba taikyti 30¹ str. nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti, o dėl darbo ir poilsio režimo pažeidimų, numatytų ATPK 142⁵ str. 3 d., 142⁵ str. 4 d., 142⁵ str. 6 d., 142⁶ str. 3 d. ir 142⁸ str. 7 d. atsakomybę švelninti.

ATPK 145 str. 4 d. nurodoma, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

Be to, ATPK 145 str. 5 d. numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų.

To paties straipsnio 6 d. įtvirtinta, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Kaip matyti, ATPK 145 str. 4 d. ir 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis, kurių ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė viršija nustatytą ašies (ašių) leidžiamą apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę. Akivaizdu, kad ši ATPK norma yra blanketinė.

Transporto priemonių ašies (ašių) leidžiama apkrova ir didžiausioji leidžiamoji masė nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“. Iš šio teisės akto 16.4 p. ir 21.3 p. matyti, kad tokio tipo transporto priemonei, kurią vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t.y. triašio automobilio, sujungto su triaše priekaba didžiausioji leidžiama masė naudojantis keliais yra 40 t, o bendroji ašių apkrova – 18 t. Taigi, tokius techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms leidimas važiuoti keliais nereikalingas, tuo tarpu dalyvauti eisme, kai transporto priemonės bendroji masė viršija leidžiamą, galima tik turint leidimą.

Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 str. 1 d. nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Leidimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Tiek iš minėto Kelių įstatymo 20 str. 1 d. nuostatų, tiek iš Aprašo 3 ir 5 punktų nuostatų akivaizdu, kad gali būti išduodami leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais viršijant susisiekimo ministro nustatytą didžiausią ašies (ašių) apkrovą, t.y. 18 t, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę, t.y. 40 t, tačiau bet kuriuo atveju sunkiasvorės transporto priemonės bendroji masė negali viršyti 48 t.

Be to, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str. 9 d. nurodoma, jog jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 20 str. 10 d. 1, 2 ir 3 punktai taikomai tais atvejais, kai vairuojamų transporto priemonių techniniai parametrai viršija leidžiamus maksimalius dydžius, o šių transporto priemonių savininkai ar valdytojai neturi leidimo. Tuo tarpu Aprašo 41 punktas iš esmės atkartoja minėtą įstatymo nuostatą, nes jame tvirtinama, jog kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai, t.y. reikalavimai transporto priemonių, kurių masė ir (ar) ašių apkrova viršija didžiausią leidžiamą, savininkams ar valdytojams, važiuojantiems jomis be leidimo.

Taigi, sisteminis, loginis bei lingvistinis ATPK, Kelių įstatymo, techninius parametrus transporto priemonėms nustatančio susisiekimo ministro įsakymo bei Aprašo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog viršijus leidime nustatytus techninius parametrus, laikytina, jog transporto priemone važiuojama neturint leidimo, o viršyta ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė skaičiuojama nuo leidžiamos apkrovos ir didžiausiosios leidžiamosios masės, nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, t.y. šiuo atveju bendrosios masės – 40 t, ašių apkrovos – 18 t ribos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą Nr. SUNK-028778 važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Leidimas išduotas važiuoti triašiu sunkvežimiu su triaše priekaba neviršijant 48 t masės su kroviniu ir 18 t ašių grupės apkrovos (b. l. 33). 2015 m. birželio 9 d. 10.25 val. patikrinus A. D. vairuotą transporto priemonę VOLVO FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe BULTHUIS AI 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ašių grupės apkrova 21,35 t, o faktinis bendras kelių transporto priemonės (jų junginio) svoris 50,65 t (b. l. 30). Įvertinus Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 patvirtintame Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, procesiniuose Institucijos dokumentuose konstatuota, jog faktinė transporto priemonės bendroji masė 49,45 t, t.y. 9,45 t viršijanti leidžiamą maksimalią, o varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,95 t, t.y. 2,95 t viršijanti leidžiamą maksimalią (žr. administracinio teisės pažeidimo protokolas b. l. 27, 28, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje 40-42). Bylos nagrinėjimo metu, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovė neginčijo Valstybinės transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnų atliktų matavimų rezultatų. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti A. D. vairuotos transporto priemonės bendrosios masės bei ašių apkrovos patikros duomenimis ir konstatuoja, kad patikra atlikta tinkamai, o jos rezultatai patikimi.

Vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, A. D. transporto priemone VOLVO su puspriekabe važiavo neturėdamas leidimo, o jo vairuojamos transporto priemonės ašių grupės apkrova daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t viršijo leidžiamą ašių grupės apkrovą ir bendroji masė daugiau kaip 8 t didžiausiąją leidžiamą masę, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 145 str. 4 d. ir 5 d., ir jokiu būdu negali būti pripažinta mažareikšme. Aplinkybė, jog A. D. turėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotą leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais transporto priemone, kurios bendroji masė nėra didesnė nei 48 t, veikos kvalifikavimui įtakos neturi, tačiau ji reikšminga atsakomybės individualizavimui.

A. D. nurodė, kad pakrovęs medieną, neturėjo galimybės transporto priemonės pasverti, o jos bendrąją masę apskaičiavo remdamasis Aplinkos ministro patvirtinta medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Šį argumentą teismas vertina kritiškai ir nepripažįsta jo reikšmingu veikos vertinimui, nes mano, jog remtis šiuo teisės aktu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo jokio teisinio pagrindo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, žvelgiant į Lietuvos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintas Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles matyti, kad šio teisės akto nuostatomis būtina vadovautis miškų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas (žr. 1.2 p.). Taigi, jis nėra skirtas gabenamos medienos masei nustatyti. Kita vertus, tiek iš teisės akto pavadinimo, tiek iš jo turinio taip pat matyti, kad remiantis šiomis taisyklėmis apskaičiuojamas medienos tūris, bet ne masė. Ir nors šiose taisyklėse pateikiama lentelė, kurioje naudojamas masės vienetas (žr. 15 lentelė), tačiau joje esanti paklaida itin didelė (pvz., 1 m³ pušies masė esant 12-15 proc. drėgnumui svyruoja nuo 310 iki 710 kg ir kt.), todėl akivaizdu, kad apskaičiuodamas krovinio masę šių taisyklių pagrindu, o ne imdamasis priemonių tinkamai patikrinti transporto priemonės bendrąją masę (pvz., svarstyklių pagalba ir pan.), vairuotojas akivaizdžiai rizikuoja pažeisti teisės aktų nustatytas, ar leidime, jei jis išduotas, transporto priemonių bendrajai masei taikomus techninius parametrus. Pažymėtina ir tai, kad A. D. pats pripažino, jog praeityje buvo nustatyta jo gabentos medienos masės, kuri buvo apskaičiuota remiantis minėtomis taisyklėmis, neatitiktis patikros metu faktiškai nustatytai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats pakrovė medieną. Tokiu būdu, neįsitikinęs, kad pakrovus medieną, transporto priemonės bendroji masė, taip pat ašių grupės apkrova neviršija leidime nustatytų apribojimų, jis taip pat padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 6 d.

Kaip minėta, teisės aktai asmenis, turinčius išduotą leidimą važiuoti transporto priemone, kurios bendroji masė didesnė nei didžiausioji leidžiama ir viršijus leidime nustatytus techninius parametrus, prilygina asmenims, kuriems leidimas apskritai nebuvo išduotas. Todėl taikant tokias pačias sankcijas asmeniui, kuris viršijo leidime nustatytus techninius parametrus ir kuris leidimo apskritai neturėjo, nebūtų paisoma teisingumo ir protingumo principo. Pažymėtina, kad Institucija, paskyrusi nuobaudą, į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neįvertino, todėl jos priimtas nutarimas keistinas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. D. jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus ATPK 145 str. 4 d., 5 d. ir 6 d. padarė dėl neatsargumo, nepagrįstai remdamasis gabenamo krovinio tiksliai masei apskaičiuoti netinkama metodika, netrukus po to, kai buvo nustatytas pažeidimas, jį pašalino, perkraudamas viršijantį leidžiamą medienos kiekį į kitą transporto priemonę, be to turi mažametį vaiką, jo pajamos nėra didelės, už šiuos pažeidimus jam paskirtos baudos mažintinos skiriant mažesnes baudas nei sankcijoje numatytos minimalios.

A. D. skunde prašė švelninti atsakomybę ir dėl darbo ir poilsio režimo pažeidimų. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Paminėtina, kad darbo ir poilsio režimo pažeidimai A. D. padaryti tyčia, jie nevienkartiniai ir savo pobūdžiu šiurkštūs. Akivaizdu, kad dėl nuovargio mažėja vairuotojo koncentracija, silpnėja dėmesys ir pan., o tai kelia pavojų eismo saugumui, juo labiau, kad A. D. eisme dalyvauja su sunkiasvore transporto priemone. Vien tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi, nėra aplinkybė, galinti lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinama sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismo įsitikinimu, nuobauda už pažeidimus, susijusius su darbo ir poilsio režimo nesilaikymu, paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl keisti Institucijos nutarimo šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo.

Skunde taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-677/2015), todėl šis prašymas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 302 str. 1 d. 5 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 227595 pakeisti ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 4 d. skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 5 d. – 300 Eur (trijų šimtų) eurų baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 6 d. – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis galutinę administracinę nuobaudą skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį sumokant po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudos dalį.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.