Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro Raimundo Binkio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nedirbanti, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) sav., neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamoji A. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2022 m. birželio 9 d., vakare, apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo patalpose, kambaryje, konflikto metu, tyčia, suduodama kartu gyvenančiai mažametei dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., vieną kartą rankos delnu į veidą, suimdama G. Š. už rankos ir ją suspausdama, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai - mažametei G. Š. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Kaltinamoji A. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-06-09 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir jos dukra G. Š., jos mama A. V., jos brolis L. S. ir ji. Apie kokią 18-19 val., tarp jos ir jos dukros G. Š. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas kilo G. Š. kambaryje dėl to, kad ji jos paprašė kažką padaryti, tiksliai jau nepamena ką. G., supyko ir ją pasiuntė "necenzūrinis žodis". Ji taip pat supyko ir dešiniu delnu sudavė G. į kairį skruostą bei savo ranka, jau nepamena kuria, suėmė jai už kairės rankos riešo ir jį paspaudė. Smūgis buvo nestiprus. Mano, kad jos toks poelgis G. nesukėlė fizinio skausmo. G. jai nesakė, kad jai skaudėjo. Po jos suduoto smūgio G. ant veido nesimatė net paraudimo. Ji po konflikto nuėjo žiūrėti televizoriaus. Po to, jie visi dar pavakarieniavo. Su G. nebesipyko ir apie konfliktą nebekalbėjo ir nuėjo miegoti. Kitą rytą, atsikėlusi G. padėjo jai dar prie ūkio ir išėjo į mokyklą. Po pietų, kokią 14 val., į jos namus suvažiavo visos tarnybos ir ją sulaikė. Ji suprato, kad G. mokykloje pasisakė savo auklėtojai apie jai suduotą smūgį į veidą. Ji ir G. jau pusę metų nesutaria, tai yra G. nuolat priešgyniauja, paprašius ką padaryti, ji siunčia "necenzūrinis žodis", "necezūrinis žodis" ir t.t. G. kalbos, ją žeidžia. Ji pirmą kartą sudavė G. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgusi. Nori G. atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Dagiau niekada taip nebesielgs. Supranta, kad G. paauglystė, bet ji sau per daug leidžia. Prieš kokius 2-3 metus G. lankėsi pas psichologą dėl to, kad ji buvo susipjausčiusi rankas, nes ji iš jos buvo paėmusi telefoną. Minėto konflikto jos mama ir brolis, nematė, nes jie buvo savo kambariuose, o konfliktas vyko G. kambaryje. Ji konflikto metu buvo neblaivi, bet nestipriai, buvo išgėrusi vieną stiklinę alaus. Mano, tai turėjo įtakos jos elgesiui, nes jei būtų buvusi blaivi, nebūtų G. sudavusi, būtų susivaldžiusi. Ji labai gailisi sudavusi savo mažametei dukrai G. Su G. gyvena kartu nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, kai grįžo namo iš užsienio, kur dirbo 5 metus. Tuos metus G. augino jos mama, gyvenanti kartu. Grįždavo kartą per metus pabūti mėnesiui laiko su šeima į Lietuvą namo. Ji nori su G. gyventi kartu ir ja rūpintis. Ji lankosi pas psichologą, nes jai liepė taip daryti vaiko teisių specialistai, bet ir pati mano, kad tai jai labai padeda ir galės G. tinkamai prižiūrėti. G. šiuo meta gyvena su kita jos dukra G. Šiuo metu jos pragyvenimo šaltinis yra socialinė pašalpa, gyvena kartu su mama ir dėde, veda bendrą buitį (el. b. I t. b. l. 51-54, 58-61).

3. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios, nepilnametės G. Š. parodymai, liudytojų: D. M., A. V., L. S., G. K., J. B. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, (duomenys neskelbtini) charakteristika apie G. Š. ir kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusiosios, nepilnametės G. Š. parodymais, kada įvyko įvykis, datos neatsimena. Tai buvo senokai, prieš 2 savaites. Žaidė kompiuteriu. Į jos kambarį atėjo mama su močiute iš parduotuvės. Pasakė: „einam, padėsi“. Ji nenorėjo eiti. Netyčia išsprūdo keiksmažodis ant mamos. Mamai pasakė žodį: „eik tu „necenzūrinis žodis““. Mama išėjo. Tuomet, apsisuko, grįžo ir trenkė ranka jai per veidą. Ji tuo metu buvo prie stalo. Jai trenkė 1 kartą delnu į dešinį žandą. Jai perštėjo. Mama išėjo. Grįžo močiutė. Pasakė močiutei, kad trenkė mama. Draugė liepė pasisakyti auklėtojai. Po 5 d. nuėjo pas auklėtoją, papasakojo apie tą įvykį. Auklėtoja papasakojo pavaduotojai, pavaduotoja informavo soc. pedagogę. Per 5 pamoką išsivedė ją į soc. pedagogės kabinetą, papasakojo apie įvykį. Anksčiau mama nieko panašaus nėra dariusi, tai pirmas kartas. Mamai trenkus, nelabai skaudėjo, žymių nebuvo, buvo raudona, bet praėjo. Niekas nematė, kai mama trenkė. Mama buvo išgėrusi tikrai kokią vieną stiklinę alaus. Ant mamos nepyksta. Susitaikė su mama. Mamai atleido (el. b. I t. b. l.170-172).

3.2. Liudytojos D. M. parodymais, 2022-06-10, apie 11:00 val., ji dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu (duomenys neskelbtini). Pamokos metu moksleivė G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., teigė, kad bijo grįžti į namus, kadangi mama dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, bei naudoja psichologinį bei fizinį smurtą. G. Š. paaiškino, kad prieš kelias dienas, tiksliai nepamena, motina A. K. vieną kartą ranka trenkė jai į veidą. Po šio smūgio, G. Š. teigė, kad jautė skausmą dešinės pusės skruosto srityje. Vakar, tai yra 2022-06-09, taip pat namuose mama konflikto metu stipriai suėmusi už kairės rankos ją spaudė, tokiais veiksmais sukeldama fizinį skausmą. Po to, ji paskambino G. Š. motinai A. K., ji teigė, kad jos dukra G. jos neklauso ir apie smurtą nieko nekalbėjo. Ji motinai paaiškino, kad G. teigė, kad bijo grįžti į namus ir patiria smurtą, paaiškino, kad apie šį įvykį turi pranešti policijai, bei paaiškino, kad apie šią situaciją turi žinoti vaiko teisės. Po to, bendravo su tuo pačiu adresu gyvenančia močiute, kuri prašė nepranešti policijai, nes G. bus saugi ir savaitgalį išvažiuos autobusu pas vyresniąją seserį į (duomenys neskelbtini) miestą. Kiek žino, šioje šeimoje dažnai vyksta konfliktai. Po pokalbio su mama ir močiute buvo bendrauta su G., kuri teigė, kad bijo grįžti į namus ir nenori važiuoti pas sesę. Po to, apie šį įvykį pranešė policijai ir kartu su G. laukė pareigūnų (el. b. I t. b. l. 8-11).

3.3. Liudytojos A. V. parodymais, maždaug nuo 2017 metų ji augino ir prižiūrėjo savo anūkę G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri yra A. K. dukra. G. Š. jos priežiūros metu buvo nepaklusni, maištinga, dažnai neklausydavo, tačiau bendraujant su ja gražiai, maloniai, ji dažnai atsakydavo tuo pačiu. Kol prižiūrėdavo anūkę, A. K. buvo išvykusi į užsienį nuo 2017 metų ir ten gyveno bei dirbo. Kol buvo išvykusi, su visomis savo dukromis, taip pat ir su G. sutardavo gerai, bendraudavo internetu. Kuomet A. K. grįžo gyventi kartu su G., sutarė gerai, labai retai nesutardavo, bet tik dėl paprastų, buitinių dalykų, tokių kaip namų ruoša ir panašiai. Ji pati nėra girdėjusi ar mačiusi, kad A. K. būtų naudojusi smurtą prieš G. Š., visi nesutarimai, jos žiniomis, vykdavo tik žodžiu (el. b. I t. b. l.163-165).

3.4. Liudytojo L. S. parodymais, A. K. yra jo dukterėčia - sesers dukra. Gyvena kartu toje pačioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo sesuo A. V. ir A. dukra G. Jis su G. sutaria gerai, jie nesipyksta. Ji jam neatsikalbinėja. A. kaip sutaria su dukra G., jis negali pasakyti, nes jų gyvenimo nestebi, bet nėra matęs, kad A. skriaustų fiziškai G. kaip nors, kad jai suduotų. Jam atrodė, kad jos sugyvena gerai. Jis buvo namuose, kai atvažiavo policija ir išvežė A. Kodėl jie uždarė A. į areštinę, nežino. Jis birželio mėnesio 9 d. buvo namuose, konflikto tarp A. nematė ir nežino, ar iš viso jis buvo. A. su G. bendrauja, jam matant, ramiai, konfliktų tarp jų nebuvo, jam matant. G. ar kiti šeimos nariai jam nėra užsiminę, kad A. skriaustų G., pats to irgi nematė. Ant G. jokių įtartinų sužalojimų po galimų konfliktų namuose jis nėra pastebėjęs. Grįžusi iš areštinės, jam A. nieko nepasakojo, dėl ko buvo sulaikyta (el. b. I t. b. l. 104-107).

3.5. Liudytojos G. K. parodymais, jos mama A. K. kartu su jos sese G. Š., močiute A. V. ir močiutės broliu L. S. gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini). Mama porą paskutinių metų buvo išvykusi uždarbiauti į užsienį ir G. gyveno su močiute A. ir L. trise, močiutė buvo paskirta laikinąja G. globėja, L. buvo prižiūrėtojas. Mama grįžo praėjusių metų pabaigoje iš užsienio gyventi vėl į Lietuvą, į sodybą (duomenys neskelbtini). Ji kiekvieną savaitgalį grįžta pas mamą ir sesę, nes šiuo metu gyvena atskirai jau beveik 5 metus. Pastebėjo, kad tarp G. ir mamos yra įtampa, jos nesutaria. G. yra bręstanti paauglė, ji tapo reiklesnė, jautresnė, priešiškai nusiteikusi labiau prieš mamą. Su ja bendrauja įprastai. Mama yra grubesnė, jai yra sudėtinga priimti besikeičiantį G. elgesį. Mama pyko, kai G. jos neklausė. G. pradėjo atsikalbinėti, nenorėjo daryti namų ruošos darbų, o mama dėl to pyko. Jos dėl to konfliktavo ir jai būnant kartu, tačiau nėra buvę, kad mama naudotų fizines bausmes ar smurtautų prieš G. Jos abi, jos žiniomis, tik pykosi. Apie tai, kad G. pasisakė apie patirtą mamos smurtą, sužinojo iš G. klasės auklėtojos penktadienį, t.y. birželio 10 d. Su G. bendravo iš pradžių telefonu, o šiandien kalbėjosi tiesiogiai. Pati G. jai papasakojo, kad mama ją skriaudė šių metų birželio 7 d., kai mama grįžo iš (duomenys neskelbtini) apsipirkusi su močiute. Kaip suprato, G. atsisakė padėti sudėti pirkinius, jos su mama apsižodžiavo ir mama sudavė G. Ji ant G. nematė jokių sužalojimų ar smurto žymių. Klausė G., ar jai skaudėjo, kai mama sudavė, ji jai atsakė, kad skaudėjo, bet nelabai. G. jai parodė, kad jai mama sudavė į veidą vieną kartą, rankos pirštais kliudydama veidą, ir vieną kartą suspaudė rankos dilbį. Žymių smurto tose vietose, kur rodė G., ji nematė. Ji G. pasakojimu tiki. Ji pati augo su mama iki pilnametystės ir ji prieš ją nėra nei karto smurtavusi fiziškai. Jų globėja buvo močiutė, o mama gyveno kartu. Prieš G. irgi nėra mačiusi, kad mama naudotų fizinį smurtą. G. sakė, kad mama jos anksčiau nėra skriaudusi. Ji ikiteisminio tyrimo byloje gali atstovauti savo nepilnametę sesę G. dėl laikinos globos bendravo su vaiko teisių atstovėmis (duomenys neskelbtini). Pati gyvena (duomenys neskelbtini), G. iki proceso pabaigos gyvens su ja. Kadangi G. gyveno atskirai, apie jos būdo savybes pasakyti nedaug gali. Su mama sutaria gerai (el. b. I t. b. l.110-113).

3.6. Liudytojos J. B. parodymais, ji yra (duomenys neskelbtini) mokytoja. G. Š. yra gimnazijos mokinė ir jos auklėtinė. 2022 m. birželio 9 dieną, vakare apie 21 val., gavo telefonu žinutę iš G., kad ji norės pasikalbėti apie šį laiką ir apie šeimą. Sekančią dieną - birželio 10 d., apie 10 val., mokykloje, ji išsikvietė G. iš pamokos ir pasikvietė G. pokalbiui į savo kabinetą kaip auklėtoja. G. pati jai pradėjo sakyti, kad jai yra taip blogai, kaip nėra buvę. Ji jai pradėjo pasakoti, kad jai mama vakar vakare trenkė į veidą. G. jai sakė, kad trenkė vieną kartą ranka. Sudavė todėl, kad G. atsisakė pagelbėti mamai buityje ir dėl to tarp jos ir mamos kilo konfliktas. Konfliktas kilo namuose. G. sakė, kad mama tuo metu buvo girta. G. nesakė ar jai skaudėjo, kai mama sudavė į veidą. G. jai pasakė, kad jau tris dienas mama ją tampo, stumdo, buvo suėmusi jai už rankos, kuri prieš tai buvo traumuota. G. sakė, kad tokiu būdu mama ją žemino, kad jai emociškai sunku dėl to. Ant G. veido nematė jokių sužalojimų, žymių nuo suduoto smūgio. G. sutiko, kad informacija būtų perduota mokyklos vadovams, socialinei darbuotojai. Ji apie pokalbį telefonu informavo G. močiutę, kuri pokalbio metu užstojo G. motiną, sakydama, kad G. neturėjo teisės siuntinėti savo mamos, ir, kad visą situaciją ji žino. Ji suprato, kad močiutė žino ir apie fizinį smurtą, kurį prieš G. naudojo jos motina. G., kai jai pasakojo, buvo labai įsitempusi, išsigandusi, emociškai sugniuždyta. Jai G. sakė, kad namo ji važiuoti nenori, ji tai pasakė kategoriškai. Ji suprato, kad ji į namus nenori, nes ten yra skriaudžiama. G. pasakojo, kad su mama labai blogai sutaria, mama dažnai vartoja alkoholį. Grįžusi iš užsienio, kur praleido keletą metų, mama įsikraustė į G. kambarį. G. sakė, kad močiutė nėra jos skriaudusi. Močiutė ją globojo, kol buvo mama užsienyje. Informaciją apie tai, ką jai G. papasakojo, perdavė mokyklos direktorės pavaduotojai. Ji informavo socialinę darbuotoją (e. l. I t. b. l. 177-180).

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022-07-19 išvadoje Nr. G768/2022(05) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose G. Š. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra užfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Tikėtina, kad prieš G. Š. atliekant įvykio aplinkybėse nurodytus veiksmus, tiriamoji galėjo justi fizinį skausmą.

3.8. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad gyvenamas namas yra vieno aukšto, mūrinis, baltų plytų. Į namą patenkama iš vidinio kiemo. Patekus į namą, tiesiai matyti koridorius, toliau dešinėje pusėje yra įėjimas į virtuvės kambarį, šiame kambaryje matyti staliukas, kėdės, spintelės, šaldytuvas, dujinė viryklė, skalbimo mašina, krosnis. Toliau tiesiai matyti kitas kambarys, kuriame yra sofa-lova, staliukas, spintelės ir kiti namų apyvokos daiktai. Toliau kairėje pusėje matyti kitas kambarys, kuriame yra fotelis, rašomasis stalas, spintelės. Grindys užklotos kilimu. Reikšmingų pėdsakų nusikalstamos veikos identifikavimui nepastebėta. Įvykio vieta fotografuota, iš įvykio vietos niekas nepaimta (el. b. I t. b. l.27-29).

3.9. Ikiteisminio tyrimo metu iš (duomenys neskelbtini) gauta G. Š. charakteristika, kad G. Š., gim. 2010 m. birželio 20 d., lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Šią ugdymo įstaigą lanko nuo pat pirmos klasės. Nuo 2018 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mergaitė yra globojama močiutės A. V.. Močiutė domisi mergaitės ugdymu, veikla po pamokų. Visuomet atsiliepia į skambučius. Esant reikalui, skambina pati. Informuoja apie G. ligas ar kitas nelankymo priežastis. Mergaitė neturi nepateisintų pamokų. Nuo šių mokslo metų antro pusmečio mergaite pradėjo daugiau domėtis mama, dalyvavo tėvų susirinkime, buvo prijungta prie elektroninio dienyno platformos, kur stebi mergaitės pasiekimus. Iki šiol nebuvo gauta jokios informacijos apie netinkamą globėjos ar mamos elgesį G. atžvilgiu. Šiais mokslo metais Vaiko gerovės komisijos siūlymu 2021 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr.VM - 117 G. buvo skirta pastaba raštu už patyčias prieš klasės draugę. 2021 metais buvo pastebėti mergaitės žalojimosi savęs požymiai, todėl jai buvo teikta psichologinė pagalba. G. yra pareiginga, aktyvi, sportiška, impulsyvi mergaitė. Mokosi pakankamai gerai, lanko ne vieną neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimą po pamokų (el. b. I t. b. l.155-156).

4. BK 140 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. atliko smurtinius veiksmus – sudavė vieną kartą rankos delnu į mažametės G. Š. veidą, suėmė G. Š. už rankos ir ją suspaudė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu duotus mažametės nukentėjusiosios G. Š. ir liudytojų parodymus, nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamoji šią veiką padarė tyčia ir, kad G. Š. dėl savo motinos veiksmų jautė fizinį skausmą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios A. K. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta.

6. Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamosios A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d. padarymo.

7. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkina aplinkybė kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

8. Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę, t.y., kad ji nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, administracine tvarka trijų metų laikotarpyje nebausta.

9. Todėl už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 str. 1-2 d., 3 d. 3 p.). Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Sulaikyme išbūtos 2 paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str. 9 d.).

11. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką prieš savo dukrą, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ji įpareigotina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

12. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

13. Prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis psichologės dalyvavimą atliekant nepilnametės G. Š. apklausą ikiteisminio tyrimo metu. BPK 105 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Pažymėtina, kad proceso išlaidos nuteistajai priteisiamos vertinant, ar jos susijusios su nagrinėta baudžiamąja byla. Šioje byloje nukentėjusioji G. Š. buvo apklausta dėl kaltinamosios A. K. padarytos nusikalstamos veikos, kas parodo, jog išlaidos už psichologės darbą (būtinumas apklausti G. Š.) atsirado būtent dėl A. K. atliktų nusikalstamų veiksmų, todėl išlaidos už psichologės dalyvavimą - 178,94 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt aštuoni eurai 94 ct) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios A. K. Panevėžio AVPK naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 str., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) baudą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000) baudą. Į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti ją atlikusią 4 MGL (200 Eur) baudos. Likusią 36 MGL ((1800 Eur) vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) baudą nuteistoji įpareigojama sumokėti savanoriškai per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą A. K. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis 178,94 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 94 ct) ir šią sumą priteisti iš A. K. Panevėžio AVPK, juridinio asmens kodas 291008610, naudai.

Nuteistoji per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.