- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- PK-231-576/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V. G., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,
vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Katerinai Chvatovai, Giedriui Račkauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. G. privataus kaltinimo skundu kaltina A. L. dėl jo įžeidimo(LR BK 155 str. 1 d.) , o būtent:
A. L. kaltinamas tuo, kad jis 2013-06-03, apie 7 val. Vilniuje, Austėjos g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą spjovė pro automobilio „Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langą šiuo automobiliu lėtai važiavusiam V. G. į veidą, taip apspjaudamas V. G. veidą, ir vieną kartą spjovė ant V. G. vairuojamo automobilio „Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio šoninio stiklo, vartojo necenzūrinius žodžius, tokiais veiksmais įžeisdamas nukentėjusįjį V. G..
Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad ruošėsi į darbą.Tuo metu kiekvieną dieną iš garažo išvarydavo automobilį Mercedes, kurį remontavo jo tėvas. Išėjęs pro vartelius pamatė, kad važiuoja V. G. nedideliu greičiu ir rodo jam nepadorų gestą. Priėjęs prie automobilio jau atidarinėjo bagažinę, o V. G. privažiavo ir sustojo. Jis V. G. paklausė: „Ko reikia“. V. G. atidarė langelį ir pradėjo filmuoti. Jis buvo prie atidarytos bagažinės kažką ėmė ar dėjo. V. G. nieko nesakydamas filmavo. Gal ir sakė kažkokius žodžius, bet tas žmogus jam skolingas pinigų, to fakto nepripažįsta, todėl prie progos klausė „ Kur pinigai?“Nežino, kodėl jis filmavo, mano jį provokavo. V. G. kai sustojo,po to pavažiavo į priekį, nes suprato, kad jo kamera filmuoja, ir ėmė ramiai filmuoti. Praėjo gal 1-2 minutės. Jis išsitraukė fotoaparatą, kuris buvo naujas, įgytas prieš 3 dienas, nelabai mokėjo juo ir naudotis, norėjo įjungti, o V. G. ištraukė tą telefoną jam iš rankų, tuomet jis pasakė, kad pavogė telefoną, V. G. paleido iš rankų telefoną ir šis nukrito ant žemės, sudužo stiklas. Ir V. G. nuvažiavo. Jo tėvas tuo metu buvo garaže. Arti tėvo nebuvo. Su pareikštu byloje civiliniu ieškiniu nesutinka.
Dar A. L. nurodė, kad V. G. privažiavo, sustojo, po to dar pavažiavo ir sustojo, turbūt dėl to, kad kamera yra ant namo ir kiekvieną dieną filmuoja skirtingu rakursu. Jis V. G. ir automobilio stiklo neapspjovė. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Telefoną išsitraukė iš kišenės, nufotografuoti nespėjo. V. G. išvažiavo iš aikštelės esančios prie namo. Nukentėjusysis V. G. kai sustojo, užtvėrė jam kelią autobusu. Pats V. G. galėjo spjauti.
Prie autobuso kairės pusės šoninio stiklo buvo priėjęs, norėjo V. G. nufilmuoti, bet jis sudaužė telefoną.
Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V. G. teisme palaikė savo skundą ir parodė, kad A. L. yra jo kaimynas. Su A. L. iš pradžių draugavo kaimyniškai, ruošėsi vykdyti verslą, pasirašė skolos lapelius, po to juos suplėšė. Po vieno konflikto dėl kanalizacijos, jis kreipėsi į Gamtosaugos institucijas, kad būtų sustabdyta smarvė, A. L. tėvas buvo nubaustas, ir tuomet A. L. jam pagrasino, kad bus susidorota, atsirado dar tas paskolos raštelis, nors iš tikrųjų jis neskolingas, tačiau teismas priėmė sprendimą, kurį reikės vykdyti, ir nuo to laiko, nuo 2010 metų jis pastoviai yra terorizuojamas tos šeimos. 2013-06-03 06:40 val. jis sėdo į automobilį važiuoti į darbą. Automobilis - autobusas yra su pneumatine pakaba ir reikia palaukti 20 minučių, kol ji užsipumpuos. Užvedęs automobilį jis pasėdėjo, palaukė, matė kad priešais stovi A. L. atsidaręs bagažinę su savo tėvu, jie žiūri į jį, kažko lūkuriuoja. Jis pagalvojo, kad kažką darys, pasiėmė telefoną. Tik pradėjo važiuoti, greitai negalėjo važiuoti,lėtai, nes mašina sveria 14 tonų, ir priėjo Andrejus lyg kažką norėdamas sakyti. Tiksliai nepamena – ar langą buvo atsidaręs ar langą atsidarė, bet pristabdė prie jo, o A. L. spjovė jam į veidą. Tada greit sustabdė automobilį, griebė telefoną, nes norėjo nufotografuoti. Uždarė langą. Ir A. L. dar kartą spjovė. Tada visiškai sustojo, nusivalė nuo veido seiles, įsijungė filmuoti ir fotografuoti. Buvo stresinėje būsenoje, fotografavo ir filmavo, matė, kad pavyko nuotraukas padaryti, po to matė, jog viena nuotrauka gavosi su vaizdo įrašu. Seiles nusivalė, klausė A. L., kodėl jis taip daro, o pastarasis jam atsakė, jog pasakys, kad tai jis .V. G., rodė nepadorų gestą A. L.. Tačiau jis taip nerodė A. L.. Paskui A. L. pasitraukė, o jis pradėjo važiuoti, galvojo, ką daryti. Pasižiūrėjo, jog matosi, kad tysta seilės, paskambino į policiją telefonu 112, pasakė, koks įvykis. Jam nurodė atvykti į komisariatą, o jis pasakė, kad parašys pareiškimą, nes važiuoja į darbą. Tų seilių nevalė, jos sustingo, stengėsi, kad jų nenuplautų. Automobilį patraukė nuo namų, galvojo, kad A. L. nenuvalytų tų seilių. Po šio įvykio buvo daug žodinių užpuolimų, prieš jo namą pastatyta stendų, A. L. informaciją viešina viešoje erdvėje – internete. A. L. jį filmuoja savo kieme. Filmuotoje medžiagoje matosi kaip jis bendrauja su A. L., o spjūvio seilės dar tysta. Jis yra pažemintas.Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Turtinę žalą sudaro teisinio pobūdžio išlaidos, o neturtinę žalą reiškia, nes buvo pažemintas, patyrė jaudulį, vyksta teisminiai ginčai.
Dar nurodė, jog jo namas ir A. L. namas yra priešingose gatvės pusėse, truputėlį į šoną. Jam kad išvažiuoti į miestą,darbą, reikia pravažiuoti pro A. L. namą. 2013-06-03 autobusas stovėjo prie jo, V. G., sklypo. Jis užsivedė autobusą, palaukė apie 20 minučių ir važiavo. Tas 20 minučių A. L. ir S. L. buvo gatvėje. Tarp jų ir jo, V. G., jokio pokalbio per tą laiką nevyko. Į policiją skambino tą pačią dieną, kai baigėsi įvykis, pradėjo važiuoti ir tik pradėjęs judėti iš karto paskambino į policiją.Jam pavyko nufotografuoti antrą spjūvį. Jis niekada nėra spjaudęs savo autobuso lango iš vidaus.
Jis negalėjo ankstesniame teismo posėdyje sakyti, kad autobusu išsuko iš kiemo pro vartus. Autobusas net netelpa pro vartus. Gali būti protokolas neteisingai surašytas. Iš namų jis išėjo apie 20 minučių prieš įvykį.Laikas nurodytas skunde, tikslaus laiko nurodyti negali. Prieš įsėsdamas į automobilį jis rankoje laikė telefoną, kurį buvo išsiėmęs iš tašęs. Jis telefonu ir filmavo ir fotografavo. Jo telefone kai darai nuotrauką, pasispaudė mygtukas ir filmuoti. Po šio incidento jis patiktino savo telefoną ir nustatė, kad telefonas ir filmavo ir fotografavo. Filmuotą medžiagą aptiko jau po skundo padavimo, dar kartą peržiūrėjęs. Nežino, ar tas įrašas, kuris pateiktas teismui yra visas. Tą , ką rado telefoną, tą ir pateikė. Nežino, ar visas įrašas, ar to įrašo dalis,.telefonąs dabar pas jį yra kitas. Jis sustojo važiuodamas, nes A. L. buvo labai arti, galėjo ant jo užvažiuoti, ir jis sustojo, kad įrašyti, ką jis toliau darys. Jį, V. G., apspjovė pro atidarytą langą. Langą uždarė.Ir tuomet A. L. apspjovė kitą to lango pusę, kuri neatsidarinėja. Tada jis, V. G., jau filmavo ir fotografavo. Kelias yra siauras 3 metrų,autobusas stovėjo per vidurį kelio. Skambindamas į Bendos pagalbos centrą gal ir prašė atvykti policijos pareigūnų į įvykio vietą, nepamena.Po to nuvažiavo į darbą. Žino, kad labai skubėjo, važiavo į darbą. Pats ranka nusivalė veidą, po to darbe nusiprausė. Autobusą iki faktinių aplinkybių konstatavimo saugojo servise. Autobusas stovėjo ir lauke ir patalpoje.
LR BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojo S. L. parodymai, duoti 2013-11-13 teismo posėdžio metu. 2013-11-13 teismo posėdžio metu (b.l.157-159,1t.) liudytojas S. L. parodė, jog jis yra A. L. tėvas, sutiko duoti parodymus. S. L. parodė, kad V. G. pažįsta kaip kaimyną, kuris gyvena šalimais. Iš pradžių su juo santykiai buvo geri, kol pastarasis nepagrobė pinigų. Dabar santykiai blogi. Asmeniškai jis su V. G. nekonfliktuoja. Datos nepamena, gal tai buvo ir 2013-06-03, jis remontavo sūnaus automobilį Mercedes Benz savo garaže. Sūnaus garažas yra šalia jo garažo. Tą rytą reikėjo išvaryti mašiną iš garažo, todėl paprašė sūnaus, kai jis ryte važiuos į darbą, išvaryti mašiną iš garažo. Atsikėlė anksčiau, atidarė vartus ir laukė, kol sūnus išvarys automobilį į gatvę. Po kelių sekundžių kai sūnus priėjo prie vartelių, tuo pačiu iš savo kiemo autobusu dideliu greičiu išvažiavo V. G., privažiavo prie jų, užtvėrė kelią, pastatydamas automobilį prieš jų vartus ir prasidaręs autobuso langelį, pradėjo fotografuoti sūnų. Sūnus tuo metu buvo išėjęs pro vartus, nuėjęs prie automobilio ir atsidaręs bagažinę. Tada sūnus priėjo prie V. G. ir su mobiliuoju telefonu pradėjo jį taip pat fotografuoti. Tada V. G. ištraukė sūnui iš rankų telefoną ir numetė jį ant žemės. V. G. lyg pradėjo važiuoti, sustojo, paskui privažiavo, dar kartą truktelėjo automobilį, paskui iš sūnaus rankų ištraukęs telefoną numetė jį ant žemės ir jau tada nuvažiavo.
Atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad jis visą tą laiką buvo garaže. Įvykis truko apie 2 minutes. Garažas buvo atidarytas. Nuo garažo iki kelio yra apie 5-6 metrai. Sūnus ėjo link vartų, ėjo pro juos, jo mašina stovėjo gatvėje prie pat vartų, jis tik priėjo prie bagažinės, V. G. tuo metu privažiavo ir, atsidaręs savo autobuso langelį, pradėjo fotografuoti. Tada sūnus priėjo prie jo, norėjo su savo telefonu jį taip pat nufotografuoti, tada V. G. išmušė jam iš rankos telefoną, kuris nukrito ant žemės ir sudužo. Ką kalbėjo sūnus su V. G., nežino, nes jis lietuviškai nesupranta. Kai V. G. nuvažiavo,. Jis priėjęs matė telefoną gulintį ant žemės, kuris buvo suskilęs per pusę. Dar tą dieną buvo anūkas, kuris stovėjo toliau prie savo tėvo A. L. garažo. Kai V. G. nuvažiavo, anūkas vis dar stovėjo prie savo tėvo garažo. Kai V. G. privažiavo, jo autobuso langas buvo uždarytas. Paskui jis langą atidarė. Beveik išlindo per langelį, pradėjo sūnų fotografuoti, o paskui ar uždarė langą – negali pasakyti. Jo sūnus A. L. negalėjo prieiti prie žmogaus ir jį apspjauti. Dar nurodė, kad juos Gamtos apsaugos inspekcija yra nubaudusi už neteisėtą nuotekų išleidimą į valstybei priklausantį sklypą.
LR BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojo A. L. parodymai, duoti 2013-11-13 teismo posėdžio metu. 2013-11-13 teismo posėdžio metu (b.l.159-160,1t.) liudytojas A. L. parodė, jog kaltinamasis A. L. yra jo šeimos narys, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad nukentėjusįjį V. G. pažįsta - tai priešais gyvenantis kaimynas. Jis asmeniškai su kaimynu nebendrauja, pats konfliktų su V. G. neturėjo, kartais tiesiog pareikšdavo savo nuomonę dėl jo elgesio, pasipiktindavo. Ką veikė 2013-06-03 nepamena, buvo sesija. Jis daug kartų matė konfliktines situacijas tarp V. G. ir savo tėvo. Paskutinį kartą tėvas bandė priminti V. G., kad jis jam skolingas pinigų, bet kada tiksliai nepamena. Birželio mėnesį pamena tik vieną epizodą, bet tuo periodu vyko tikrai ne vienas konfliktas. Jam pasirodė, kad V. G. užsiėmė provokaciniais veiksmais. Yra matęs, kad V. G. provokuoja jo tėvą, dažnai seka su vaizdo kamera, filmuoja. Taip buvo ir birželio mėnesį, ir prieš tai esančius mėnesius, bet tą kartą pastebėjo, kad V. G. važiuodamas autobusu laiko kamerą ar telefoną rankoje ir filmuoja, tokiu būdu bandydamas jo tėvą sunervinti ar suerzinti. Paskui V. G. sustojo prie jų namų ir įkyriai per savo autobuso langą filmavo tėvą. Tėvui tai, aišku, nepatiko. Tėvas bandė priminti V. G., kad šis neturi teisės jo filmuoti, kad jis jam skolingas pinigų, klausinėjo, kada grąžins skolą. Paskui kažkoks judesys įvyko, tėvas pajudėjo, pasitraukė taip, kad V. G. pasidarė nepatogu filmuoti sėdint už autobuso vairo, tuomet V. G. pravėrė autobuso langą, iškišo ranką, sufokusavo vaizdo kamerą į tėvą. Tada tėvas dar labiau supyko, išsitraukė savo telefoną ir bandė užfiksuoti kažkokius provokacinius įvykius. Paskui, visa tai vyko praktiškai vienu momentu, V. G. griebė už jo tėvo telefono, tėvas suriko :„vagis“ ir metė ar išmetė telefoną.
Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad išeidamas iš namų pro langą matė, kad V. G. buvo prie savo autobuso. Stebėjo įvykį nuo tada, kai autobusas jau buvo pristabdęs, bet ne visiškai sustojęs. Tėvo automobilis stovėjo gatvėje priešais vartus. Tėvas tiesiog pasižiūrėjo į V. G., nieko nedarė, bet buvo nepatenkintas, kad yra filmuojamas.Pristabdymas jo nuomone yra eilinis būdas paerzinti tėvą. Padarė išvadą, jog filmuoja, nes matė V. G. rankose kažkokį prietaisą – telefoną ar kamerą. Be to, girdėjo, kad tėvas šaukia ant V. G., kodėl filmuoja. Tėvas buvo šalia autobuso, gal 30 cm atstumu. Tėvas išsitraukė savo telefoną, mosikavo rankomis, tačiau nefilmavo, nes telefonas iš rankos buvo išmuštas. Kai priėjo prie tėvo V. G. jau buvo išvažiavęs
LR BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti liudytojo A. N. parodymai, duoti 213-12-04 teismo posėdžio metu. 2013-12-04 teismo posėdžio metu (b.l.19-21,2t.) liudytojas A. N. parodė, jog jis yra antstolis. Nukentėjusįjį V. G. pažįsta, nes pastarasis buvo užsakovas kelių faktinių aplinkybių konstatavimo, asmeniškai nebendrauja. Kaltinamojo A. L. nepažįsta, pastarąjį žino, nes jis yra išieškotojas vienoje byloje. V. G. buvo užsakęs internetinių puslapių konstatavimą, kitas konstatavimas buvo susijęs su namu. Byloje esantį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais (b.l.43-46,1t.) surašė jis, priedus taip pat pridėjo jis. Jei buvo filmuojama, vaizdo įrašas tuomet turi būti pridėtas prie protokolo. Jis tvirtina aplinkybes, surašytas protokole. Kiek pamena, buvo nuvažiuota prie autobuso „Neoplan“, paimtas mėginys, tiksliai mėginio nepamena, tik fiksavo viską, kas vyksta. Mėginys buvo įdėtas į dėžutę, o po to iš dėžutės išimtas ir perkeltas po kažkurio laiko į voką. Mėginį ėmė užsakovas, antstolis to daryti negali. Jis kaip antstolis tik fiksavo asmens atliekamus veiksmus. Todėl pasakyti, ar mėginys buvo paimtas tinkamai, negali. Jokių patarimų, kaip mėginį paimti, V. G. nedavė. Pagaliukas su mėginiu po paėmimo buvo perduotas jam, kol buvo įdėtas į voką. Užsakovo prašymu tas buteliukas stovėjo kontoroje ant stalo apie parą. Įpakavimas vyko kontoroje. Jis pats tą pagaliuką įdėjo į voką ir užantspaudavo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo atiduotas gavus apmokėjimą. Užsakovas neminėjo kaip turi būti įpakuota. Autobusas, nuo kurio buvo imamas mėginys, stovėjo lauke, kieme, aikštelėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė O. P., teikusi išvadą Nr. ES 116/14(01), nurodė, kad savo išvadą tvirtina. Buvo gautas mėginys, jis tirtas toks koks gautas, ir atlikus tyrimą pagal atitinkamą procedūrą tas mėginys nerodė, kad jame yra seilių. Jei tinkamas mėginys seilės gali išbūti ir 10 metų, tačiau tai priklauso nuo to, kaip jis paimtas ir kitų aplinkybių. Buvo ieškota konkrečiai seilių.
Iš 2013-07-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-13-70(b.l.43-44,1t.), matyti, kad antstolis užfiksavo, jog 2013-07-02 16,15 val. ant autobuso Neoplan, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo, kuris yra šoninis ties vairuotojo vieta, matosi nutekanti dėmė, nuo kurios ausų krapštuku buvo paimtas mėginys, kurio eiga ir aplinkybės užfiksuotos protokole.
Iš fotonuotraukų (b.l.12,1t.) pateiktų kartu su privataus kaltinimo skundu matyti, kad jose užfiksuotas A. L.. Po nuotrauka Nr. 1 yra nurodoma: „ prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2013-06-03 spjaunančio V. G. į veidą ant autobuso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lango stiklo, kaimyno A. L. bendras vaizdas“. Prie fotonuotraukos Nr. 2 užfiksuota:“ prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2013-06-03 ką tik apspjovusio V. G. ir autobuso valst. nr. (duomenys neskelbtini) lango stiklą bei stovinčio ir beįžeidinėjančio kaimyno A. L. bendras vaizdas“.
Byloje 2014-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta biologinė (DNR) ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimus:
-Ar ant tyrimui pateikto objekto – tampono (ausų krapštuko), kuris yra įpakuotas į popierinį voką ir yra antstolio A. N. surašyto 2013-07-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-13-70 Priedas Nr. 1, yra žmogaus biologinių pėdsakų – seilių, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR?
- Jei ant tyrimui pateikto objekto - tampono (ausų krapštuko), kuris yra supakuotas į popierinį voką ir yra antstolio A. N. surašyto 2013-07-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-13-70 Priedas Nr. 1, yra žmogaus biologinių pėdsakų - seilių, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ar jie (biologiniai pėdsakai – seilės) priklauso A. L.?
2014-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2014-04-07 ekspertizės aktas nr. ES 116/14(01), kuriame pateikta išvada, jog ant tyrimui pateikto objekto – tampono ( ausų krapštuko), kuris yra įpakuotas į popierinį voką ir yra antstolio A. N. surašyto 2013-07-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-13-70 Priedas Nr. 1, žmogaus seilių nerasta.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atmestas ieškovo V. G. ieškinys dėl paskolos 2009 m. kovo 3 d. sutarties tarp jo ir atsakovo A. L. pripažinimo negaliojančia ( b. l. 69-71,1t.).
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-159-258/2012 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 72-76,1t.).
Žemesnės instancijos teismas
2013-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. preliminarus teismo sprendimas paliktas nepakeistas(b.l.77-80,1t.).
Iš vaizdo įrašo pavadinimu „Mėginys“ matyti, kad (b.l. 46,1t.)užfiksuota mėginio paėmimo aplinkybės ir eiga nuo autobuso Neoplan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vaizdo įrašo pavadinimu„Supakavimas“ matyti, kad (b.l. 46,1t.)užfiksuotas mėginio supakavimo aplinkybės. Įrašai atlikti antstoliui atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą.
Iš CD diske esančių 5 įrašų, (CD diskas yra 1 tomo tituliniame paskutiniame lape), rinkmenų pavadinimai: „20130330 131234.mp4“ , „20130406 160454.mp4“ , „20130406 160646.mp4“, „20130406 1154237.mp4“ ; „20130406 160514.mp4“ kaltinime nurodytai datai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
Perklausius garso įrašą (b.l.5,2t.), V. G. patvirtino, kad jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Įraše girdisi, kaip pastarais praneša, kad važiuojant iš namų kaimynas A. L. apspjovė jo automobilio langą, kur jis sėdėjo. Važiavo pro šoną ir A. L. spjovė.
Įrašai (b.l.9,2t.),pateikti advokatės I. P.,esantys įrašyti CD diske, įrašymo data 2013-12-03. Pirmas „ 4346“, data 2013-06-03, 05:37:30 val. įrašo laiku užfiksuota, kad išeina V. G. pro vartelius, nueina iki autobuso ir 05: 51:28 pajuda autobusas ir nuvažiuoja.Antras įrašas „4347“ data 2013-06-03, užfiksuota, kad 05:51:35 įrašo laiku pro savo kiemo vartelius išeina vienas A. L. nueina tiesiai prie šalia vartelių stovėjusio automobilio 05:51:38 link automobilio bagažinės. Tuo pat metu pro šalį važiuoja V. G. vairuojamas autobusas. Autobusas įrašo laiku 05:51:43 visiškai sustoja prie A. L. automobilio. 05:51:47 vėl pajuda autobusas, truputėlį pavažiavęs trukčiodamas 05:51:50 vėl sustoja.05:53:19 vėl vos vos pajuda, o 05:53:40 autobusas nuvažiuoja. Matomi tik automobiliai. Autobusui nuvažiavus pro vartelius išeina jaunuolis, o prie vairuotojo pusės durelių prieina A. L., įsėda automobilį, po to prie vairuotojo durelių prieina senyvas žmogus. a/L. patraukia automobilį, atidaro savo kiemo vartus. Trečiame įraše „4352“ užfiksuotas A. L. išėjimas pro vartelius ir autobuso pravažiavimas pro šalį, jam sustojant.
Vaizdo įraše pavadinimas „Spjaudosi“ (b.l.104,2t.), pateiktame advokato E.Dereškevičiaus, užfiksuotas pokalbis tarp A. L. ir V. G., įrašymo į CD data yra 2014-06-03. Vaizdo įraše užfiksuotas A. L. stovintis prie autobuso ir bendraujantis su autobuse esančiu V. G.. Ant autobuso lango stiklo matyti dėmė, kuri dar bėga. Pokalbio pabaigoje matyti kaip A. L. ištraukia fotografuoti aparatą.
Kitas CD su dviem įrašais įrašas(2t.b.l.104), failo pavadinimai 2013-08-20 173404; 2013-08-20 173508, įrašymo data įrašymo data 2014-06-14, nei patvirtina nei paneigia kokias nors kaltinime nurodytas aplinkybes.
Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. (2005 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2005; 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2005).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išteisina A. L. iš jam pareikšto kaltinimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių(Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.) .
Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad V. G. kaltina A. L. pagal LR BK 155 str. 1 d. dėl to, kad A. L. 2013-06-03, apie 7 val. Vilniuje, Austėjos g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą spjovė pro automobilio „Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), langą šiuo automobiliu lėtai važiavusiam V. G. į veidą ir vieną kartą spjovė ant V. G. vairuojamo automobilio „Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio šoninio stiklo, vartojo necenzūrinius žodžius.
Duodamas parodymus teisme nukentėjusysis V. G. tvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Teigė, kad jam važiuojant autobusu pro A. L. pastarasis priėjo lyg kažką norėdamas sakyti, jis pristabdė ir A. L. vieną kartą spjovė pro automobilio langą jam į veidą ir vieną kartą ant automobilio stiklo.
Kaltinamasis A. L. neigė spjovęs į V. G., į autobuso langą, neigė vartojęs necenzūrinius žodžius. Aiškino, kad incidento metu pats V. G. sudaužė jo telefoną.
Įrodinėjant A. L. kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1 d. pagrįstumą bei A. L. ginantis nuo jam pareikšto kaltinimo buvo teikti garso,vaizdo įrašai, kurie buvo perklausyti ir peržiūrėti teismo posėdžio metu.
Vaizdo įrašuose CD diske, esančiame 1 tomo tituliniame paskutiniame lape, kaltinime nurodytai datai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Tačiau įrašų kiekis, juose užfiksuotos aplinkybės, teismo vertinimu patvirtina susiklosčiusius tarp A. L. ir V. G. konfliktiškus tarpusavio santykius.
Perklausius garso įrašą (b.l.5,2t.), V. G. patvirtino, kad jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Įraše girdisi, kaip pastarasis praneša, kad važiuojant iš namų kaimynas A. L. apspjovė jo automobilio langą, kur jis sėdėjo. Važiavo pro šoną ir A. L. spjovė. Garso įraše neužfiksuota, kad V. G. nurodytų, jog A. L. jį patį apspjovė.
Vaizdo įrašuose(b.l.9,2t.) užfiksuota, kaip 2013-06-03 05:37:30 val. įrašo laiku išeina V. G. pro vartelius, nueina iki autobuso ir 05:51:28 pajuda autobusas ir nuvažiuoja. Užfiksuota kaip 2013-06-03 05:51:35 įrašo laiku pro savo kiemo vartelius išeina vienas A. L. nueina tiesiai prie šalia vartelių stovėjusio automobilio link automobilio bagažinės. Tuo pat metu pro šalį važiuoja V. G. vairuojamas autobusas. Autobusas įrašo laiku 05:51:43 visiškai sustoja prie A. L. automobilio. 05:51:47 pajuda autobusas, truputėlį pavažiavęs trūkčiodamas 05:51:50 vėl sustoja.05:53:19 vėl vos vos pajuda, o 05:53:40 autobusas nuvažiuoja. Matomi tik automobiliai. Vaizdo įraše nematyti, kad A. L. ir V. G. tarpusavyje bendrautų. Autobusui nuvažiavus pro vartelius išeina jaunuolis, o prie vairuotojo pusės durelių prieina A. L., įsėda automobilį, po to prie vairuotojo durelių prieina senyvas žmogus. A. L. patraukia automobilį, atidaro savo kiemo vartus.
Po peržiūros šių įrašų A. L. nurodė, kad V. G. vairavo autobusą uždaryti langu. V. G. paaiškino, kad kai jis privažiavo, A. L. iš karto priėjo prie autobuso visiškai arti, kažką norėjo pasakyti ir jis pats tada langą atidarė ir tuomet A. L. jį apspjovė, jis gal paleido stabdį ir A. L. dar kartą spjovė ant lango.
Vaizdo įraše pavadinimu „Spjaudosi“ (b.l.104,2t.) matyti, kad užfiksuotas pokalbis tarp A. L. ir V. G., įrašymo į CD data yra 2014-06-03. Vaizdo įraše užfiksuotas A. L. stovintis prie autobuso ir bendraujantis su autobuse esančiu V. G.. Ant autobuso lango stiklo matyti dėmė, kuri dar bėga. Pokalbio pabaigoje matyti kaip A. L. ištraukia fotografuoti aparatą. Įrašas ir fotolentelė (b.l.105-106,2t.) patvirtina vykusio ir užfiksuoto pokalbio turinį iš kurio matyti, kad A. L. nurodo, jog V. G. jam rodė liežuvį, o V. G. klausia A. L., kas apspjovė. A. L. atsako, kad V. G. jam rodė nepadorų gestą. Tuomet V. G. dar kartą klausia, ar galima taip apspjauti, vadina A. L. melagiu. Tuomet A. L. perklausia, ar tai jis melagis, į ką V. G. vėl klausia kas spjaudosi, o A. L. atsako, jog V. G. spjaudosi.
Taigi, šiame vaizdo įraše neužfiksuota nei kad A. L. spjauna į V. G., nei kad A. L. spjauna į autobuso stiklą, nei kad vartoja V. G. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Minėtos aplinkybės nėra užfiksuotos ir kituose vaizdo įrašuose.
CD su dviem įrašais įrašas(2t.b.l.104), failo pavadinimai 2013-08-20 173404; 2013-08-20 173508, įrašymo data įrašymo data 2014-06-14, teismo vertinimu, nei patvirtina nei paneigia kokias nors kaltinime nurodytas aplinkybes, tik dar kartą patvirtina A. L. ir V. G. bei jų šeimų konfliktiškus tarpusavio santykius.
Teismas vertina, kad byloje nėra įrodyta, kad A. L. V. G. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius tikslu jį viešai pažeminti ar įžeisti. Dėl šių veiksmų A. L. kaltinimas buvo grindžiamas tik pačio V. G. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai. Pateiktas vaizdo ir garso įrašas, pateikta nukentėjusiojo atstovo šio įrašo(b.l.105-106,2t.) pokalbio suvestinė, kurioje užfiksuotas pokalbio turinys, patvirtina, jog kaltinamasis A. L. necenzūrinių žodžių V. G. atžvilgiu nevartojo, o jo pasakymas V. G., kad pastarasis jam rodė nepadorų gestą(šį gestą konkretizuojant) negali būti vertinamas kaip necenzūrinių žodžių vartojimas būtent V. G. atžvilgiu.
Teismas taip pat vertina, kad byloje nėra įrodyta, jog A. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis spjovė į V. G. bei spjovė į autobuso langą. A. L. neigė apspjovęs V. G., neigė apspjovęs autobuso langą.
Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. L. spjovė V. G. į veidą, buvo grindžiama pačio V. G. paaiškinimu, vaizdo įrašu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinama, jog vien tik privataus kaltintojo parodymų nepakanka asmens kaltei pagrįsti (2012-10-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamoji byla Nr. 1A-856-495/2012). Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. L. spjovė į autobuso langą buvo grindžiama V. G. parodymais, vaizdo ir garso įrašais, rašytine bylos medžiaga.
Teismui nukentėjusiojo atstovas teikė vaizdo įrašą(b.l.104,2t.), jo stenogramą(b.l.105-106,2t.), kurie buvo prijungti prie bylos medžiagos. Vertinant šį vaizdo įrašą visų pirma pastebėtina, jog jame nėra užfiksuota, kaip A. L. spjauna į V. G. ar spjauna į langą. Iš užfiksuoto stenogramoje pokalbio turinio tokios išvados vienareikšmiškai taip pat padaryti negalima. Be to, įrašas į CD įrašyta tik po vienerių metų po įvykio, t.y. 2014-06-03.
Iš 2013-07-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-13-70(b.l.43-44,1t.), matyti, kad antstolis užfiksavo, jog 2013-07-02 16,15 val. ant autobuso Neoplan, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo, kuris yra šoninis ties vairuotojo vieta, matosi nutekanti dėmė, nuo kurios ausų krapštuku buvo paimtas mėginys, kurio eiga ir aplinkybės užfiksuotos protokole. Šiuo autobusu įvykio dieną važiavo nukentėjusysis.
Tačiau byloje 2014-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskyrus biologinę (DNR) ekspertizę, buvo pateiktas 2014-04-07 ekspertizės aktas Nr. ES 116/14(01), kuriame pateikta išvada, jog ant tyrimui pateikto objekto – tampono ( ausų krapštuko), kuris yra įpakuotas į popierinį voką ir yra antstolio A. N. surašyto 2013-07-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-13-70 Priedas Nr. 1, žmogaus seilių nerasta.
Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė O. P., teikusi šią išvadą Nr. ES 116/14(01), nurodė, kad savo išvadą tvirtina. Buvo gautas mėginys, jis tirtas toks koks gautas, ir atlikus tyrimą pagal atitinkamą procedūrą tas mėginys nerodė, kad jame yra seilių. Buvo ieškota konkrečiai seilių.
Vaizdo įrašuose (b.l.9,2t.) taip pat nėra užfiksuota A. L. ir V. G. veiksmų.
Liudytojais apklausti S. L. ir A. L., kaltinamojo tėvas ir sūnus nepatvirtino, kad A. L. būtų spjovęs į nukentėjusįjį ar į autobusą. Pastarieji tik patvirtino tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykusio pokalbio faktą. Tačiau to neginčija ir kaltinamasis A. L. bei nukentėjusysis V. G.. Kitų liudytojų, mačiusių įvykusio konflikto pradžią, jo eigą, nėra. Vien tik nukentėjusiojo V. G. parodymai, negali būti pakankami A. L. kaltei pagrįsti.
Nukentėjusiojo V. G. parodymus dalyje, kad A. L. spjovė į jo autobuso lango stiklą, patvirtina garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis V. G. paskambinęs pranešė, kad A. L. apspjovė jo autobuso lango stiklą Tačiau daugiau įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Todėl nurodyti duomenys negali būti vertinami kaip pakankami A. L. kaltei pagrįsti.
Be to, nukentėjusysis V. G. duodamas parodymus ir aiškindamas aplinkybę, kodėl jis vairuodamas autobusą pats sustojo, teigė, kad sustojo, nes A. L. priėjo lyg kažką norėdamas sakyti. Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad jis sustojo važiuodamas, nes A. L. buvo labai arti, galėjo ant jo užvažiuoti, ir jis sustojo, kad įrašyti, ką A. L. toliau darys. Todėl teismas vertina, kad nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje negali būti vertinami kaip nuoseklūs, nes sustojimo priežastis nurodoma ne ta pati. Vieną kartą – kad A. L. kažką nori sakyti, kitą kartą – kad užstoja kelią. Nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad jis sustojo įrašyti, ką A. L. darys, patvirtinta objektyviais duomenimis – jo atstovo pateiktu vaizdo įrašu.
Byloje yra nustatyta, kad tarpusavio santykiai tarp A. L. ir V. G. šeimų įtempti jau pakankamai ilgą laiko tarpą, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis sąmoningai vienas kitą filmuoja, fotografuoja dėl jų vertinimu jiems reikšmingų aplinkybių, teikiami skundai įvairioms institucijoms. Tarp G. ir L. šeimų vyksta nuolatiniai konfliktai, rašomi skundai, pareiškimai iš abiejų pusių.
Duodamas parodymus teisme V. G. teigė, kad konfliktai su A. L. vyksta dėl jo parašyto rašto nacionalinei žemės tarnybai, kurio pagrindu buvo nubaustas A. L. tėvas ir tuomet A. L. jo teigimu pažadėjo atkeršyti. Tačiau A. L. nurodo, kad ginčai su V. G. yra dėl paskolos santykių.Aplinkybę, kad jie nesutaria dėl skolos grąžinimo, patvirtina objektyvūs duomenys - byloje esantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 09 28 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad V. G. pareiškimu bandė nuginčyti paskolos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas šią sutartį pripažino teisėta ir galiojančia.Nacionalinės žemės tarnybos raštai (b.l.51-53,1t.) patvirtina, kad jie rašyti 2013-06-06 ir 2013-05-10, o nesutarimai dėl paskolos sutarties yra ankstesni laiko prasme, sprendimas civilinėje byloje buvo priimtas jau 2011-09-28 (b.l.69-71,1t.), jis palikta galioti aukštesniojo teismo.
LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o šiuo atveju privataus kaltinimo skundą pateikusiam asmeniui, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
Teismas pažymi, kad pripažinti A. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d., vadovaujantis vien V. G. parodymais nėra pagrindo, juolab, kad jų nepatvirtino objektyvūs bylos duomenys, todėl, esant bet kokioms abejonėms dėl jo kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindžiant įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta A. L. kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d., todėl jis turi būti išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Be to, teismas pažymi, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, tai yra veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamą situaciją, pažymi, jog A. L. pareikštame kaltinime nurodyti jo veiksmai, nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad už tai turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį (b.l.49-50,1t.), kuriuo parašė priteisti iš kaltinamojo A. L. 400 litų turtinę ir 8000 litų neturtinę žalą. V. G. civilinis ieškinys dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 400 Lt turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliekamas nenagrinėtu.
Kaltinamojo A. L. gynėja advokatė I. P. pateikė teismui prašymą pripažinti A. L. teiktos teisinės pagalbos išlaidas – viso 4000 Lt(b.l.144-146,2t.) – proceso išlaidomis ir spręsti dėl šių proceso išlaidų priteisimo. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. numatyta, jog tuo atveju kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į nurodomų išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, dydį – 4000 Lt, ir sprendžia, kad pagal bylos sudėtingumą, jos trukmę, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į nukentėjusiojo turtinę padėtį, kuris dirba, vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose, prašymas dėl turėtų proceso išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas E.Dereškevičius taip pat pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą (b.l.142,2t.), patvirtinantį nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas. Kadangi kaltinamasis A. L. išteisintinas, proceso išlaidos iš A. L. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. L. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
V. G. civilinį ieškinį dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 400 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiojo V. G. turėtų proceso išlaidų iš A. L. neišieškoti.
Vadovaujantis BPK 105 str. 6 d., A. L. gynėjos prašymą dėl proceso išlaidų, 4000 Lt išieškojimo iš V. G., tenkinti iš dalies, išieškoti iš V. G. 1000 Lt proceso išlaidų A. L. naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.