Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui R. V., su institucija teikiančia išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė bei atstovė paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu gimė (duomenys neskelbtini) sūnus A. V. Nuo 2022 m. pavasario atsakovas išvyko gyventi kitur ir nuo tada vaiko nematė ir juo nesirūpino. Vaikas nuo pat jo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas nuo 2024 m. sausio mėnesio neteikia jokio išlaikymo sūnui. A. V. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes sūnus nuo gimimo gyvena su ja, tėvo jis nepažįsta. Be to, tai geriausiai atitinka sūnaus interesus pagal jo amžių, nusistovėjusią tvarką. Kadangi sūnus gyvena su ieškove, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, auklėjimo ir rūpinimosi. Tėvas neteikia išlaikymo vaikui, todėl prašo priteisti po 300 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydis turi būti toks, kad tenkintų vaiko būtinus poreikius ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas bei atitiktų tėvų materialinę padėtį. Įstatyme yra įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, tačiau prioritetą teikiant vaiko interesams. Vertinant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, teismas turi atsižvelgti į vaiko teises, į poreikį sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių fiziologinių poreikių tenkinimu. Būtini poreikiai nereiškia minimalių arba skurdo lygio poreikių tenkinimo. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus sugebėjimus. Su atsakovu nepavyksta susitarti dėl vaiko poreikių, atsakovas jau daugiau kaip dvejus metus gyvena atskirai nuo sūnaus, tad nežino jo poreikių, nežino, kad vaiko poreikiai auga ir tarp jų yra ginčas dėl jo išlaikymo dydžio. Sūnui A. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Sūnaus A. išlaikymui reikia: maistui apie 210 Eur; sveikatos stiprinimui ir gydymui apie 50 Eur, drabužiams ir apavui apie 60 Eur; būstui (elektra, atliekų išvežimo rinkliava, vanduo, dujos, šildymui – kietasis kuras (malkos) 80 Eur; higienos ir švaros prekėms, kirpyklai apie 20 Eur; laisvalaikiui, pramogoms apie 100 Eur; transporto kuro išlaidoms apie 60 Eur; būreliui (Robotikos akademija – 7,01 Eur vieno užsiėmimo kaina) apie 30 Eur; ugdymo priemonėms, žaislams, knygoms, kanceliarinėms priemonėms 30 Eur; mokesčiams ugdymo įstaigoje 40 Eur, privačiai auklei 8–10 Eur; kaupiamasis gyvybės draudimas 30 Eur. Būtinas sūnaus išlaikymo išlaidas mėnesiui sudaro apie 720 Eur. Taip pat reikia įvertinti, kad sūnui augant ir bręstant, augs ir išlaidos jo poreikių tenkinimui. Kai ieškovė turi laisvo laiko, stengiasi su sūnumi kuo daugiau išvažiuoti ir pamatyti, tad šios išlaidos per mėnesį yra tikrai nemažos, tačiau realiai patiria jų daugiau nei prašo priteisti. Šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena jos mamos namuose, tad išlaidų dalis, tenkanti apmokėti būsto šildymą, elektrą, vandenį, dujas ir kt. mokesčius, yra minimali, nes šias išlaidas dalinasi 3 asmenys: mama, ieškovė ir sūnus. Be atsakovo kasdieninės pagalbos augina sūnų, jai tenka rūpinimosi, bendravimo ir kitų jo poreikių tenkinimo našta, kuri neturi materialinės išraiškos. Atsakovas yra sveikas, darbingas, gaunantis darbines pajamas, todėl yra tikslinga iš jo priteisti išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes tai geriausiai atitiktų mūsų sūnaus interesus. Nuo 2025-01-01 valstybė vaikams moka 122,5 Eur/mėn. Įvertinusi šią valstybės mokamą išmoką (720 Eur – 122,5 Eur), ieškovės ir atsakovo teikiamas išlaikymas apie 600 Eur patenkins augančio vaiko poreikius ir užtikrins minimalią jo gyvenimo kokybę.

Atsakovo įsiskolinimas už išlaikymą vaikui susidarė nuo (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo teikti išlaikymą, tačiau jo neteikė. Nuo (duomenys neskelbtini) apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą – 3 300 Eur (300 Eur x 11 mėn.). Su atsakovu buvo sutarę, kad jis neteiks išlaikymo kol mokės lizingą už automobilį, kurį paliko jai. Lizingas buvo baigtas mokėti ir nuo 2024 metų sausio mėnesio atsakovas jau turėjo mokėti išlaikymą.

Atsakovas yra sveikas, jauno amžiaus, todėl, privalo mokėti išlaikymą sūnui.

Atsakovas R. V. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą ir kitus dokumentus jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. V. yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, gyvena atskirai nuo vaiko nuo 2022 m. pavasario, nuo 2024 m. sausio mėnesio iki ieškovės kreipimosi į teismą išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis savo vaikui neteikė, su vaiku nebendrauja.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes sūnus nuo gimimo gyvena su ja, tėvo jis nepažįsta. Be to, tai geriausiai atitinka sūnaus interesus pagal jo amžių, nusistovėjusią tvarką. Kadangi sūnus gyvena su ieškove, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, auklėjimo ir rūpinimosi juo.

Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau teismui pateiktoje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, apklausus atsakovą dėl vaiko gyvenamosios vietos, jis nurodė, kad su šiuo reikalavimu sutinka, todėl teismas daro išvadą, kad vaiko gyvenamojo vieta nustatytina su ieškove, nes ginčo dėl to nėra, bei to teismas atsižvelgia į tai, kad taip bus geriausiai užtikrinti vaiko interesai.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui neteikia tėvai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą ir atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo yra pagrįsti.

Vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad atsakovas R. V. yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl atsakovas turi pareigą jį išlaikyti. Kaip minėta, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-209/2013).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius apie 777 Eur), atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 388,50 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų prisidėti po 300 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma nėra didesnė nei pusė minimalios, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio, teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma vaiko poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.

Atsakovas vaiko poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti 300 Eur suma yra per didelė, vaikui išlaikyti. Atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas atsakovo vaikui, nepaisant to, kad atsakovas neteikia nei atsiliepimo į ieškinį, nei savo duomenų apie gaunamas pajamas bei turimo turto, nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaiko poreikius, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2024 m. gruodžio 3 d., nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Įsiskolinimas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos, nes atsakovas nuo šios datos neteikė vaikui išlaikymo, todėl už 11 mėnesių susidarė įsiskolinimas 3300 Eur ir jis priteistinas (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir, kad gyvenimo skyrium atveju, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Kad ateityje neiškiltų sunkumų, tvarkant nepilnamečio sūnaus A. V. gaunamas išlaikymo lėšas yra tikslinga pavesti motinai – L. P. tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos, nes ieškovę atstovavo ir teikė teisines konsultacijas advokato padėjėja Kristina Sūnaitienė. Ieškovės atstovės prašyme ir prie prašymo pateiktuose dokumentuose (2025-02-24 sąskaitoje už teisines paslaugas, grynųjų pinigų priėmimo kvite 2025-02-24 , VĮ Registrų centro 2024-07-26 PVM sąskaitoje faktūroje, 2024-07-24 kvite, 2024-06-13 išankstinėje sąskaitoje, 2024-06-13 kvite, VĮ „Regitra“ kvite, nurodyta, kad ieškovė turėjo 477,79 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą posėdyje, bei dokumentų išreikalavimą iš institucijų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, sudaro 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 % ), iš atsakovo valstybei priteistina ši bylinėjimosi išlaidų suma, taip pat 477,79 Eur atstovavimo išlaidų valstybei.

Taip pat už procesinių dokumentų siuntimą valstybė turėjo 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovo.

2024 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2024 m. gruodžio 10 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant ieškovę L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, teismui priėmus sprendimą ši laikinoji apsaugos priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnamečio vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove L. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mėnesinį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2024-12-03 iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną L. P.

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymo įsiskolinimą 3 300 EUR sumą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-12-03).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 477,79 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 79 ct) Eur atstovavimo išlaidų L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, bei 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Panaikinti 2024 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo priėmimo.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.