Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija:1.2.28.4.; 2.1.3.1; 2.1.7.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.

2016 m. kovo 30 d.

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Renatui Milašiui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, o pagal nuketėjusiojo pateiktą kaltinamą – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, ir

A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, o pagal nuketėjusiojo E. V. pateiktą kaltinamą – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. ir A. Ž. kaltinami tuo, kad savavaldžiavo, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. tuo, kad V. V. ir A. Ž., būdami TŪB „Valža“ savininkais, veikdami bendrininkų grupėje, iš E. V., kuris dirbo TŪB „Valža“ vadybininku - pardavėju, 2012-03-08, apie 17 val., TŪB „Valža“ parduotuvėje, esančioje Stoties g. 7, Plungės m., gavus duomenis apie vagysčių būdu galimai padarytą TŪB „Valža“ žalą, t. y. jog E. V. iš TŪB „Valža“ yra galimai pasisavinęs 250000 litų (ekvivalentiškai 72405 eurų), savavališkai, neatlikus TŪB „Valža“ inventorizacijos ir, nenustačius padarytos žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp žalos ir E. V. veiksmų, pažeisdami 1999-03-16 Nr. VIII-1087 „Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo“ 19 str. (... vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai), vykdė E. V. pripažįstamą, bet nerealizuotą TŪB „Valža“ tariamą teisę į žalos atlyginimą sumoje 250 000 litų (ekvivalentiškai 72405 eurų). TŪB „Valža“ vadybininkas-pardavėjas E. V., pasirašė 2012-03-08 paprastąjį vekselį, pagal kurį jis be sąlygų įsipareigojo iki 2012-04-06 V. V. sumokėti 125000 litų (ekvivalentiškai 36202, 5 eurų), ir 2012-03-08 paprastąjį vekselį, pagal kurį E. V. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 2012-04-06 A. Ž. 125000 litų (ekvivalentiškai 36202,5 eurų). Paminėtus vekselius V. V. ir A. Ž. 2012 m. balandžio 6-7 dienomis perdavė Plungės rajono 2-ajam notarų biurui, reikalaudami, kad šiuos vekselius E. V. apmokėtų iki 2012-04-14, nurodydami, kad neapmokėjus vekselių bus kreiptasi į notaro biurą dėl vykdymo įrašo išdavimo ir į antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tokiu būdu, V. V. ir A. Ž., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė E. V. pripažįstamą, bet nerealizuotą TŪB „Valža“ tariamą teisę į 250000 litų (ekvivalentiškai 72405 eurų) žalos atlyginimą ir, tuo E. V. padarė didelės žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. V. atstovas advokatas R. J. pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo V. V. ir A. Ž. baudžiamojoje byloje, kurį teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1, 2 dalimis, priėmė.

Pagal nukentėjusiojo E. V. atstovo advokato kaltinimą A. Ž., ir V. V., kaltinami tuo, kad būdami TŪB Valža savininkais ir veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichinę prievartą, iš E. V., kuris dirbo TŪB Valža vadybininku-pardavėju, 2012-03-08, apie 17 val., TŪB „Valža“ parduotuvėje, esančioje Stoties g. 7, Plungės m., gavus duomenis apie vagysčių būdu galimai padarytą TŪB „Valža“ žalą, t. y. jog E. V. iš TŪB Valža yra galimai pasisavinęs 250000 Lt (ekvivalentiškai 72405 eurų), savavališkai, neatlikus TŪB Valža inventorizacijos ir nenustačius padarytos žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp žalos ir E. V. veiksmų, pažeisdami 1999 m. kovo 16 d. Nr. VIII-1087 Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. (...vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai), vykdė E. V. ginčijamą TŪB Valža tariamą teisę į žalos atlyginimą sumoje 250 000 litų (ekvivalentiškai 72405 eurų), TŪB Valža vadybininkas-pardavėjas E. V., pasirašė 2012-03-08 paprastąjį vekselį, pagal kurį jis be sąlygų privalo 2012-04-06 A. Ž. sumokėti 125000,00 litų (ekvivalentiškai 36202, 5 eurų) ir 2012-03-08 paprastąjį vekselį, pagal kurį E. V. be sąlygų privalo sumokėti 2012-04-06 V. V. 125000 litų (ekvivalentiškai 36202,5 eurų). Paminėtus vekselius V. V. ir A. Ž. 2012 m. balandžio 6-7 dienomis perdavė Plungės rajono 2-ajam notarų biurui reikalaudami, kad šiuos vekselius E. V. apmokėtų iki 2012-04-14, nurodydami, kad neapmokėjus vekselių bus kreiptasi į notaro biurą dėl vykdymo įrašo išdavimo ir antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Taip A. Ž. ir V. V., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė E. V. ginčijamą TŪB Valža tariamą teisę į 250000 litų (ekvivalentiškai 72405 eurų) žalos atlyginimą ir tuo E. V. padarė didelės žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisiamojo posėdžio metu V. V. pagal jam pareikštus kaltinimus neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis E. V. nuo 2006 m. dirbo vadybininko-pardavėjo pareigose TŪB „Valža“, kurio savininkas jis yra. Parduotuvė prekiauja pakankamai brangiomis prekėmis, o būtent, žemės ūkio technika, jos dalimis. E. V. parduotuvėje dirbo gerai. Eidamas šias pareigas, E. V. priimdavo prekes, jas įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, išrašydavo sąskaitas, buvo atsakingas už darbą su kasos aparatu, t. y. apskaitydavo pinigus kasoje, juos darbo dienos pabaigoje perduodavo savininkui. Paskutinius du metus pradėjo stigti apyvartinių lėšų, todėl įtarė, kad iš TŪB „Valža“ priklausančios parduotuvės yra vagiama, be to, mieste pradėjo sklisti ir kalbos apie parduotuvėje vykstančius grobstymus, dėl nesąžiningo elgesio įtarė E. V.. Įtarimą sukėlė E. V. žymiai pagerėjusi materialinė padėtis, jis su šeima statėsi namą, turėjo pakankamai brangų automobilį, nors jo darbo užmokestis buvo apie 1000 litų (ekvivalentas 300 Eur). Iš pradžių jis kalbomis netikėjo, tačiau vis tik nusprendė šias nuogirdas patikrinti, ir tuo tikslu parduotuvėje įrengė vaizdo kameras. Peržiūrėjus trijų dienų vaizdo įrašus, pamatė, kad E. V. savinasi pinigus. Iš pradžių filmuotą medžiagą parodė policijos pareigūnams, kurie patvirtino, kad vyksta vagystė, nes iš vaizdo įrašo buvo matyti, kad E. V. paima pinigus ir įsikiša į kišenę. Įtarus, jog iš parduotuvės E. V. galimai pasisavina pinigus, 2012-03-08 atliko kontrolinį užpirkimą. Į parduotuvę atvykus iki tol nepažįstamam pirkėjui, paprašė atlikti užpirkimą. Tuo tikslu perdavė A. G. 500 Lt, kuriuos pažymėjo specialiu pieštuku, užsirašė kupiūrų numerius. A. G., gavęs pažymėtus pinigus, iš parduotuvės nupirko stūmoklinę traktoriaus D-240 grupę. Po kontrolinio užpirkimo, kai E. V. darbą baigė, užėjęs į parduotuvę, paklausė E. V. apie tos dienos pasisavintus pinigus, paprašė iškraustyti kišenes. E. V. neneigė, kad yra pasisavinęs pinigų, kt. bendrasavininko A. Ž. bei kartu buvusių asmenų V. G. ir R. G., kurie buvo pakviesti liudytojais/kviestiniais, akivaizdoje. E. V. iš savo rūbų kišenių ištraukė pinigus. Tarp E. V. pateiktų pinigų nebuvo užpirkimui naudotų pažymėtų kupiūrų, jas E. V. pateikė papildomai. Tuo metu E. V. pripažino, kad tą dieną pasisavino pinigus, savo paaiškinimus išdėstė raštu. Pasiūlius iškviesti policijos pareigūnus, E. V. tėvus, E. V. atsisakė, prašydamas nesakyti nieko tėvams, kad apsivogė, prašėsi, kad jam būtų pačiam leista atlyginti žalą. Pamena, kad, kai parduotuvės durys jo ir E. V. pokalbio metu nebuvo užrakintos. Taip pat pamena, kad tuo metu E. V. kažkas skambino, bet E. V. pats išsijungė mobilųjį telefoną. Jis jo paklausė, nuo kada pradėjo vogti, jis atsakė, nežino, senai, pasakė žodžius „kas nenori gyventi geriau“. Klausė E. V., iš ko perka sau asmeniškai tokius brangius daiktus, paminėjo automobilį, namą, gal jis yra užsirašęs kiek yra iš įmonės pasisavinęs pinigų. Jis atsakė, gal 250 000 litų, ir tada pasiūlė surašyti su juo skolos lapelius tai yra vekselius, kad atlygintų nuostolius. E. V. geranoriškai sutiko pasirašyti vekselius, tada buhalterė V. D. atspausdino vekselius jo (V. V.) vardu ir A. Ž., įrašydama sumas po 125 000 Lt kiekvienam. E. V. pats juos persiskaitė ir pasirašė. E. V. taip pat pasirašė du pasiaiškinimus dėl pinigų pasisavinimo. Pamena, kad įvykio dieną, jo ir E. V. pokalbio metu, kiek vėliau buvo atvažiavę jos sūnus V. V. su savo drauge V. M., kurie trumpam buvo išvažiavę atvežti blogai pasijutusiam A. Ž. vaistų. Visas pokalbis su E. V. truko apie pusantros valandos. Vaizdo įrašas parduotuvėje buvo daromas pastoviai, tik vakarais jis būdavo išjungtas, tačiau prieš įvykį paskutinę savaitę, vaizdo kamera buvo įjungta nuolat. 2012-03-08 ketino peržiūrėti vaizdo įrašą, pasiūlė jį pažiūrėti E. V., paprašė savo sūnaus V. V., kad jis atjungtų kietąjį diską, jis atjungė, ir iš kamerų aparato, atnešė į kabinetą, tačiau E. V. atsisakė žiūrėti vaizdo įrašą. Kai E. V. pasirašinėjo vekselius, vaizdo įrašas nebuvo daromas, nes jį atjungė, norėdami vaizdo įrašą parodyti E. V.. Kai pildė vekselius savo vardais ir pavardėmis nieko įtartino nepagalvojo, manė, kad taip turi būti, nes tiek jis, tiek ir A. Ž. yra TŪB „Valža“ savininkai, be to, įmonė yra privati, jie abu yra jos savininkai ir jie atako už įmonę savo turtu, dėl to, jo nuomone, vekseliai ir buvo pasirašyti savininkų vardais.

Taip pat parodė, kad 2012-03-09 pas jį į kabinetą, atėjo E. V. mama B. V. ir, verkdama prašė, kad jo nepranešti dėl sūnaus padarytos vagystės į policiją, žadėjo bendromis jėgomis išmokėti sūnaus padarytą skolą, tam pritarė ir netrukus atėjęs E. V. tėvas V. V.. Abu jie padavė buhalterei V. D. savo asmens tapatybės korteles, sutiko būti sūnaus laiduotojais už jo padarytą žalą. Niekam neprieštaraujant, sutarė, kad E. V. tėvai bus sūnaus laiduotojais. E. V. tėvai žinojo, kokiai sumai yra pasirašyti vekseliai, tačiau jiems jokių klausimų nekilo. Pamena, kad pati B. V. jam pasakiusi, kad sūnus „prisidirbo“, todėl norėtų bendromis jėgomis tą skolą grąžinti parduotuvės savininkams, teigė, kad reiktų parduoti automobilį, kad bent dalį galėtų padengti sūnaus pagrobtą pinigų sumą. Be to, E. V. tėvai prašė sumažinti nuostolių sumą, todėl jis sutiko, nes dar nebuvo atlikta parduotuvės inventorizacija, ir nebuvo žinoma tiksli E. V. pasisavinta pinigų suma. E. V. tėvams taip pat buvo surašytas vekselis. Po pokalbio su E. V. tėvai išvyko atsivežti E. V. sutuoktinės asmens tapatybės kortelės. Dar pamena, kad kiek vėliau pas jį buvo atėjęs V. V. ir prašė sumažinti skolą, bet vėliau po pietų, jis paskambinęs pasakė jam, kad nieko nepasirašinės, o kreipsis į policiją. Po kelių dienų, jam paskambino ikiteisminio tyrimo tyrėja, ir pasakė, kad E. V. ir jo tėvas nori juo pasikalbėti. Jam nuvykus, E. V. tėvas prašė jo sumažinti skolos sumą. Šis pokalbis, kaip jam suprantama nebuvo neoficialus, nebuvo užfiksuotas protokole, tačiau šį pokalbį girdėjo tyrėja L. B., tačiau E. V. pas jį nebeatvyko, dėl ko jis suprato, kad ir tų pinigų E. V. geranoriškai neatlygins. Jokio fizinio susidorojimo ar grasinimo E. V. atžvilgiu nereiškė, su E. V. kalbėjosi ramiai, kaip ir kasdien, be jokių emocijų, norėjo konfliktuoti su E. V., ir siekė geranoriško susitarimo, nes jis gerai pažįsta E. V. tėvus, su jais bendrauja, jie nuomojasi jų bendrovės patalpas, be to, ir pats E. V. pasisiūlė geranoriškai atlyginti įmonei padarytą žalą, būtent jis nurodė, kad galimai iš įmonės pasisavino 250 000 Lt, be to ir E. V. tėvai, kuriuos pažįsta labai seniai, pripažino, kad E. V. savinosi pinigus, ir prašėsi žalą atlyginti, tačiau tik šiek tiek sumažinti jos sumą. Jis nereikalavo E. V. tėvų būti laiduotojais, garantuojant žalos atlyginimo, priešingai E. V. tėvai tai patys pasiūlė. Po to su E. V. nebuvo susitikę, jokių pokalbių su juo nebuvo. Jo manymu, kreipdamasis į policiją E. V., sugalvojo kaip išvengti skolos grąžinimo. Tai, kad E. V. kreipėsi su pareiškimu į policiją tiek jam, tiek A. Ž. buvo netikėta, nes kaip ir minėjo, buvo susitarę su E. V. tėvais dėl jo sūnaus padarytų nuostolių grąžinimo gera valia. Analogiškai V. V. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas bei akistatos su E. V. metu (T. 1, b. l. 43-48, 142-145, 147,149, T. 3. 26, 87, 121).

Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis kartu su V. V. yra TŪB „Valža“ savininkai. Nukentėjusįjį E. V. pažįsta, nes jis yra buvęs jų pardavėjas-vadybininkas, dirbo TŪB „Valža“ priklausančioje parduotuvėje. Jis ir V. V. gerai pažinojo E. V. tėvus, nes jie nuomojosi patalpas jų pastate, tėvų prašymu E. V. į darbą priėmė V. V., jis tam neprieštaravo. Tiksliai nepamena, bet apie 2010 metais jie kartu su V. V. pradėjo įtarinėti E. V., kad galimai jis savinasi įmonės pinigus, nes jo turtinė padėtis sparčiai pradėjo gerėti – pasistatė namą, įsigijo kelis pakankamai brangius automobilius. Be to, jų bendrovės buhalterė buvo įspėjusi, kad parduotuvėje vyksta negeri dalykai. Kažkada pats pas E. V. aptiko, kai šis buvo pasiėmęs 700 Lt, kitą kartą - 1000 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi, į policiją nesikreipė, E. V. iš darbo neatleido, nes pagailėjo. Po E. V. išėjimo iš darbo, jų parduotuvės apyvarta žymiai padidėjo. Taip pat nurodė, kad 2012-03-08 buvo padarytas kontrolinis užpirkimas, po kurio nustatė, kad E. V. pasisavino parduotuvės pinigus. Šis įvykis buvo užfiksuotas. Pamena, kad įvykio dieną, po darbo, apie 17 val., kartu su V. V. nuėjo pas E. V., buvo V. G. ir R. G., kiek vėliau, gal praėjus kokioms trims minutėms, atėjo buhalterė. V. V. E. V. pasakė atiduoti tai ką jis turi kišenėse. Kai grąžino pinigus, jie norėjo kreiptis į policiją, tačiau E. V. prašė nesikreipti, pažadėjo viską grąžinti. Klausė, kodėl E. V. ėmė parduotuvės pinigus, ir kaip seniai tai daro, į ką E. V. pasakęs, kad ėmė pinigus, nes norėjo geriau gyventi, kiek laiko pinigus savinosi jis tiksliai nepasakė. Kai pas E. V. rado pinigus, jis neneigė, kad ima pinigus, E. V. tuo metu kalbėjo ramiai. Kai sužinojo, kad E. V. savinosi parduotuvės pinigus, jam (A. Ž.) pasidarė bloga su širdimi, todėl jis išėjo į parduotuvės salę, jokio nepasitenkinimo ir pretenzijų E. V. nereiškė, su E. V. tą dieną išvis nekalbėjo, jokio psichologinio spaudimo jam nedarė. Vėliau V. M., V. V. sūnaus draugė, kurie tą dieną buvo užvažiavę į parduotuvę, atvežė jam vaistų. Pokalbyje su E. V. dalyvavo mažiausiai, viską tvarkė V. V.. Jis E. V. nepuolė, nesikeikė. Pamena, kad V. V. paskambino pažįstamam teisininkui V. D., pasitaręs ką daryti šioje situacijoje, V. D. pasiūlė išrašyti vekselius. Vekselio formos pavyzdį atsiuntė V. D.. Pats E. V. nurodė 250000 Lt sumą įrašyti į vekselius, būtent jo žodžiais remiantis ta suma ir buvo įrašyta, bet po parduotuvės inventorizacijos šią sumą kartu su E. V. būtų suderinę, tačiau atlikus parduotuvės reviziją, nuostoliai buvo panašaus dydžio. Kas apsprendė vekselyje nurodytą pinigų skolos grąžinimo datą, jis nežino. Viso įvykio metu parduotuvės durys nebuvo užrakintos. Pakviesti liudytojais R. G. ir V. G. aktyviai pokalbyje nedalyvavo, jokių grasinimų susidoroti su E. V. nebuvo. E. V. pasirašė pasiaiškinamus, po to, pasirašė vekselius ir visi išsiskirstė. Buvo surašyti du vekseliai, jo ir V. V. vardu, nes abu yra savininkai, ir abu daro įnašus į bendrovę lygiomis dalimis, vėliau tie vekseliai buvo įtraukti į TŪB „Valža“ apskaitą. Prisimena, kad siūlė parodyti E. V. vaizdo įrašus, bet jis atsisakė žiūrėti. Jam yra žinoma, kad kitą dieną, t. y. 2012-03-09 tarp V. V. ir E. V. tėvų vyko pokalbis, bet jis šiame pokalbyje nedalyvavo. Apie E. V. tėvų pokalbį jį informavo V. V.. V. V. jam sakė, kad E. V. tėvai prašė nesikreipti į policiją, sakė norintys padėti savo sūnui, ir susitarė, kad jie bus laiduotojais pagal vekselius, bet jie paskui persigalvojo. Žino, kad E. V. tėvas prašė sumažinti sūnaus įsipareigojimų sumą, tačiau susitarimas nebuvo sudarytas. Taip pat jam yra žinoma, kad V. V. su E. V. tėvu buvo pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir bandė susitarti dėl mažesnės sumos, jis tam neprieštaravo, nes nenorėjo šio klausimo spręsti teisminiu keliu. Iškart po įvykio buvo atlikta parduotuvės revizija, E. V. revizijoje nedalyvavo, nors jam buvo pranešta apie revizijos darymo laiką. Kad E. V. parašė policijai pareiškimą dėl neva tai padaryto nusikaltimo sužinojo tik iš žiniasklaidos. Nesitikėjo, kad E. V. taip pasielgs, kaltins jį ir V. V. nusikaltimu, kurio jie nepadarė, nes jo ir E. V. santykiai buvo geri, jis bendravo su E. V. tėvais, jie buvo pažįstami. Analogiškai A. Ž. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas bei akistatos su E. V. metu (T. 1, b. l. 155-158, 160, 162, T. 3, b. l. 90, 124).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, pas juos dirbo, jie yra buvę jo darbdaviai. 2012-03-08, po darbo, apie 17 val., parduotuvėje TŪB „Valža“, kur dirbo pardavėju vadybininku, susitvarkęs darbo vietą, norėjo eiti namo, bet į parduotuvę įėjo savininkai V. V. ir A. Ž., su jais kartu atėjo R. G. ir V. G.. V. V. priėjo prie jo ir liepė iškraustyti kišenes, po ko jis viską, ką turėjo kišenėse sudėjo ant stalo. Po to, jam buvo liepta sėstis prie kito stalo. Jam buvo sakoma, kad viskas yra nufilmuota, iškviesta policija, kad jis pavogė pinigus, ir, kad jį išveš septyneriems metams į kalėjimą. Jam buvo šokas, prašė nekviesti policijos, prašė susitarti gražiuoju. Tą dieną, vienas žmogus pirko stūmoklinę grupę, o gautus pinigus už prekę, jis įsidėjo į kišenę, nes ne visos finansinės operacijos buvo fiksuojamos kasos aparatu. Jei pirkėjui nereikėjo kasos kvito, pinigų nemušdavo į kasą, o dėdavo į stalčių, dažniausiai pinigus atvažiuodavo pasiimti V. V., su kuriuo bendrai suskaičiuodavo, kiek yra pinigų kasoje, kiek yra stalčiuje, o kai viską suskaičiuodavo, V. V. tuos pinigus pasiimdavo. Tokia pinigų apskaitymo praktika buvo nuo tada, kai jis pradėjo dirbti TŪB „Valža“. Įvykio dieną už parduotą stūmoklinę grupę pinigų pasisavinti nenorėjo, tuo metu, kai pardavė prekę, atėjo kitas žmogus, kurį ir reikėjo aptarnauti, nes jis parduotuvėje tuo metu dirbo vienas, kitų darbuotojų nebuvo, todėl ir įsidėjo pinigus į kišenę. Jo kišenėje buvo 700 Lt, juos pareikalavus, padėjo ant stalo. Tada, jam pradėjo sakyti, kad bus kviečiama policija, jei jis nenori tartis gražiuoju. V. G. su V. V. jam grasino, kad už vagystę bus pasodintas į kalėjimą septyneriems metams. Ar A. Ž. sakė, kad jis bus pasodintas į kalėjimą, nepamena. Jam žinoma, kad V. G. yra dirbęs policijoje, be to V. V. visur turėjo pažinčių, todėl jis bijojo, ir pasiūlė tartis gražiuoju. Pripažįsta, kad prašė nekviesti policijos, tėvų, nes pergyveno dėl savo tėvų sveikatos. Teigia, kad R. G. jam padiktavo pasiaiškinimo tekstą, kurį jis surašė, paaiškinime įrašė, kad paėmė 500 Lt, nelabai suprato, ką rašo, o tuo metu, V. G. su V. V. išėjo pasiimti vekselių. Atneštus vekselius jis pasirašė, įrašęs savo vardą, pavardę, po to, jam buvo liepta palikti parduotuvės raktus ir susirinkus asmeninius daiktus važiuoti namo. Jis nesiūlė sumos, kuri buvo nurodyta vekseliuose, ta suma jau buvo įrašyta vekseliuose. V. V. jam sakė, kad bus išrašyti du vekseliai, abiem savininkams A. Ž. ir V. V. po 125000 Lt. Vekselius pasirašė iš išgąsčio, bijojo fizinio susidorojimo. Vienu momentu, jam kažkas skambino, tačiau V. V. neleido jam kalbėti telefonu, jis viena ranka paėmė telefoną, o kitą ranką atrėmė į jį. Po to dar kažkas skambino, bet V. V. kalbėti telefonu neleido. A. Ž. elgėsi agresyviai, keikėsi, mano, kad galimai jam būtų sudavęs, nes jis yra karšto būdo, o V. V. buvo ramus. Tą vakarą į parduotuvę buvo atėjęs jo tėvas, matė, kad jis praėjo pro parduotuvės langus, bet jo į parduotuvės vidų neįleido. Pamena, kad įvykio metu buvo atvažiavęs V. V. sūnus kartu su savo drauge. Kaip jie pateko į parduotuvės vidų, nežino. Įvykio metu taip pat buvo buhalterė V. D., kuri atnešė vekselį pasirašymui, jai sakęs, kad jis neturi tokių pinigų, į ką buhalterė pasakė, kad čia nėra tokia didelė suma, kad gali pasiimti paskolą, parduoti automobilius ir grąžinti skolą. Jam kalbantis su buhaltere, visi keturi asmenys, t. y. V. V., A. Ž., V. G. ir R. G., tebebuvo. Visas įvykis užtruko gal apie dvi valandas. A. Ž. didesnę laiko dalį buvo prekybos salėje. Viską organizavo ir viskam vadovavo V. V., prisidėjo ir R. G.. Eiliškumo dėl bauginimų, kas, po ko sakė, nepamena. Įvykio dieną nesakęs, kad nori geriau gyventi ir dėl to paėmęs pinigus. Mano, kad jam buvo daromas psichologinis poveikis, buvo sudaryta bauginanti aplinka, nes įvykio dieną į parduotuvę atėję keturi asmenys, liepė iškraustyti kišenes, sėstis prie kito stalo kabinete, neleido atsistoti, grasino, kad jį išveš septyneriems metams. Jis nebandė atsistoti ir eiti per duris, neprašė jų, kad išleistų. Manė, kad jei pradės ginčytis su savininkais, jie gali iškviesti policiją, o jis policijos bijojo, nes nenorėjo būti uždarytas septyneriems metams. Be to, mano, kad nebūtų galėjęs išeiti į lauką, nes laukinės durys buvo užrakintos. Kad durys buvo užrakintos, sprendžia iš to, kad, kai jo tėvas buvo atėjęs, traukė duris, jos neatsidarė. Ar už 500 Lt vagystę gali pasodinti į kalėjimą septyneriems metams, jis nežinojo. Jo įsitikinimu jam buvo suvaržyta laisvė, nes net neleido atsiliepti į skambutį, negalėjo išeiti, nes bijojo, neįleido jo tėvo į parduotuvę, kai jis buvo atėjęs. Pamena, kad V. V. buvo nuėjęs prie durų, kai jo tėvas buvo lauko pusėje prie parduotuvės. Kad parduotuvėje yra daromas vaizdo įrašas nežinojo. Apie tai, kad parduotuvėje yra trūkumas taip pat nežinojo, jam apie tai niekas nesakė. Jis buvo šoko būsenoje, todėl, kaip grįžo namo, neprisimena. Grįžęs namo, viską papasakojo savo žmonai, verkė, apsikabinęs vaiką, šį pokalbį taip pat girdėjo jo tėvai. Iškart tą pačią dieną jis nesikreipė į policiją, nes jis buvo šoke. Kitą dieną jo tėvai važiavo pas V. V. tartis dėl sumos, jie norėjo išsiaiškinti, iš kur tokia pinigų suma. Po to jis pasitaręs su savo žmona, tėvais ir pažįstamais teisininkais, nusprendė kreiptis į policiją, nes nebuvo jokių įrodymų, kad jis yra paėmęs tokią pinigų sumą. Jis labai bijojo savininkų, savaitę net negyveno namuose. Į policiją jis kreipėsi 2012-03-09. Neneigia, kad buvo nuvykę pas tyrėją, tarėsi dėl mažesnės skolos sumos, tačiau tarėsi tik dėl to, kad vekselis yra dokumentas, kurio paprastai nepanaikinsi. Kiek prisimena pati tyrėja skambino ar tai jam, ar jo tėvui, ji organizavo susitikimą. Nuvykę pas tyrėją pamatė, kad kabinete yra V. V., visas pokalbis vyko tyrėjos kabinete. Tyrėja patarė jiems susitarti gera valia. Iki to įvykio su teisėsauga jokių reikalų nėra turėjęs, todėl jam buvo šokas. Dėl šio įvykio jis patyrė neturtinę žalą. Po įvykio jis nebegali susirasti darbo. Iki šiol vartoja vaistus nuo depresijos, nemigos, jo sveikata labai suprastėjo, lankėsi pas gydytoją psichologą, psichoterapeutą, dar ir dabar lankosi vieną kartą per mėnesį. Teigia, kad dėl šio įvykio pasikeitė jų gyvenimas šeimoje, jis dažnai būna piktas, nervingas, nes sunku gyventi su mintimi, kad viską gali prarasti. V. V. ir A. Ž. baugino ir jo tėvus, liepė jiems surinkti pasus, kažką pasirašyti, reikalavo ir jo žmonos paso. Su jo žmona nei V. V., nei A. Ž. nebendravo. Taip pat buvo prievartaujamas tėvų turtas, pamena, kad kiek vėliau A. Ž. buvo atvykęs ir reikalavo jų pinigų. Tėvai po įvykio kreipėsi dėl pablogėjusios sveikatos į medikus. Ar į medicinos įstaiga kreipėsi jo žmona, jis negali pasakyti. Per visą jo darbo laiką TŪB „Valža“ nė karto nebuvo daroma inventorizacija. Nors jo žmona tuo metu niekur nedirbo, augino vaiką, o jų pajamas sudarė jo darbo užmokestis, ir už vaiko auginimą gaunama pašalpa, jų šeimos turtinė padėtis padedant jo tėvams ir uošviui buvo pakankamai gera, todėl jo manymu, buvę darbdaviai taip pasielgė norėdami iš jo pasipelnyti. Ne jis vienas buvo pardavėjas parduotuvėje, jų būdavo du, be to, ir patys savininkai prekiavo, parduotuvės raktus turėjo ir kiti asmenys, todėl nesutinka, kad visi parduotuvės trūkumai nurašyti jam vienam. Jis buvo gavęs pranešimą apie tai, kad bus daroma inventorizacija, tačiau kaip jam atrodo, jis tą pranešimą gavo, pasibaigus inventorizacijai. Su revizijos rezultatais nenorėjo susipažinti, jų nenorėjo matyti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai apie TŪB „Valža“ buhalterijos vedimą sakė ir minėjo, kad ne visi pinigai, gauti už parduotas prekes, buvo teisingai apskaitomi. Neneigia, kad buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tik dabar suprato, ką pasirašęs, nes tai buvo jo pirma darbovietė. Parodymų patikrinimo vietoje duoti parodymus atsisakė, nes tyrėja jam pasakiusi, kad jis turi viską parodyti tiksliai, pasakyti, kas, kurioje vietoje stovėjo, o tiksliai jis pasakyti negalėjo, nes dėl įtampos, baimės, nebūtų galėjęs tiksliai parodyti kas, kur stovėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad ji pažįsta kaltinamuosius, jie yra TŪB „Valža“, kurioje nuo 1998 m. dirba buhaltere, savininkai, o nukentėjęs yra E. V., buvęs TŪB „Valža“ darbuotojas, kuris bendrovėje išdirbo apie dešimt metų. Jį į darbą priėmė V. V., nes budo pažįstamas su jo tėvais. Pritarė ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir paaiškino, kad 2012-03-08 ji buvo savo darbo kabinete, kai savininkas V. V. pakvietė ateiti parduotuvę. Nuėjus, V. V. jai pasakė, kad E. V. nusižengė, yra pagautas savinantis pinigus iš parduotuvės. Kabinete sėdėjo E. V., dar buvo A. V., A. Ž. V. G. ir R. G.. Kur jie buvo, ar salėje, ar kabinete, tiksliai negali pasakyti. Tądien parduotuvėje jokio triukšmo nebuvo, viskas buvo ramu. Kai ji atėjo, matė, kad A. Ž. buvo prekybos salėje, buvo pasimetęs, perbalęs, nė žodžio nepratarė. Jai atėjus lauko durys nebuvo nei uždarytos, nei užrakintos. Girdėjo, kad V. V. klausė E. V., kodėl jis taip padarė, klausė, ar seniai imantis pinigus. E. V. pripažino savinęsis pinigus, sakė, kad yra kaltas, paminėjo, kad pinigus ima seniai, E. V. paklausus, kodėl jis taip pasielgė, jis pasakė, kad „kas nenori geriau gyventi“. V. V. jo paklausė, gal reikia pakviesti jo mamą ar tėtį, tačiau E. V. prašė nekviesti tėvų, teigdamas, kad pats yra kaltas ir turi už tai pats atsakyti. Pamena, kad įvykio metu E. V. kažkas skambino į mobilaus ryšio telefoną du kartus, bet jis neatsakė. Jam telefonu kalbėti niekas iš ten buvusių žmonių nedraudė. Tą vakarą E. V. tėvo prie parduotuvės nematė. V. V. paskambino pažįstamam teisininkui V. D., klausė jo, kaip geriau įforminti skolą, jis sakė, kad galima išrašyti vekselius, po ko atsiuntė vekselių formas. Po to, ji nuėjo į buhalteriją, ir užpildė vekselių formas, juose įrašė sumas po 125000 Lt V. V. ir A. Ž.. E. V. sutiko su šia suma. Kas konkrečiai įvardijo šią sumą, ji negalinti pasakyti. Ji ten buvo ir aiškiai girdėjo, kaip savininkai susitarė su E. V. dėl sumos, kurią padalino abiems savininkams lygiomis dalimis. Užpildytus vekselius ji atidavė V. V., po to išėjo namo. Kai E. V. rašė pasiaiškinimą dėl pinigų pasisavinimo, ji nedalyvavo. Prisimena, kad tądien A. Ž. pasidarė blogai su širdimi, tai jam V. V. sūnus su drauge atvežė vaistų. Mano, kad E. V. ne pirmą kartą paėmė pinigus, imdavo juos ir anksčiau, nes buvo atvejis, kai dar prieš šį įvykį, A. Ž. dirbant kartu su E. V. parduotuvėje, A. Ž. rado po knygomis padėtus 700 Lt. A. Ž. tuomet klausė, kaip būtų galima šią sumą patikrinti, į ką ji pasakiusi, kad reikia patikrinti kasos aparato juostą. Palaukė kol pasibaigė kasos juosta, ją patikrinę, nustatė, kad tie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą. TŪB „Valža“ trūko apyvartinių lėšų, todėl ji sakiusi savininkams, kad parduotuvėje vyksta negeri dalykai. 2008 metais buvo paimta paskola iš banko, tai tuo metu padėtis šiek tiek pagerėjo, bet ji iš esmės nesikeitė. Nors parduotuvėje dirbo dar vienas pardavėjas vadybininkas, bet už kasos aparatą buvo atsakingas E. V.. Po įvykio, kitą dieną E. V. darbe nepasirodė. Pamena, kad po įvykio, kitą dieną, ji paskambino E. V. mamai, ji pradėjo verkti, buvo sutrikusi, supratusi, kad B. V. apie įvykį yra žinoma. Jų pokalbį girdėjo šalia stovintis V. V., jis liepė paklausti B. V., ar ji nenorėtų ateiti ir apie viską pasikalbėti. Netrukus į parduotuvę atėjo B. V. su savo vyru. B. V. pradėjo verkti, prašė nekviesti policijos. Pamena, kad V. V. ir E. V. tėvai derėjosi dėl sumos. Pokalbio su V. V. metu B. V. sakė, kad viską atiduos, kad tik sūnui nieko nebūtų. Jie susiderėjo dėl sumos, sakė perrašys vekselius mažesne suma, nusprendė, kad Vaškiai, ir E. V. žmona bus savo sūnaus laiduotojai. V. V. siūlė tėvams peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau jie nepanoro to daryti. Kadangi reikėjo E. V. žmonos paso vekseliams pasirašyti, Vaškiai paliko savo pasus ir netrukus pažadėjo atvežti E. V. žmonos pasą. Ji girdėjo visą Vaškių ir V. V. pokalbį, pokalbis buvo ramus, draugiškas. Po kurio laiko jai paskambino, ir pasakė, kad jie nebeatvyks pasirašyti vekselių, V. V., atėjęs pasiėmė dokumentus. Inventorizacija įmonėje buvo atlikta, pranešimas apie tai, kad bus atliekama inventorizacija, buvo išsiųstas E. V.. E. V. buvo atleistas iš darbo. Paprastai inventorizacijos parduotuvėje buvo atliekamos pardavėjams per metus susitikrindavus prekių grupes, o pasitikrinę, atsispausdindavo ataskaitą ir E. V. pasirašydavo. Kodėl 2008 metais inventorizacija nebuvo daryta, ji nežino. Po įvykio kalbėjosi su E. V., ji jam sakiusi, kad, jei esi ką padaręs, turi automobilius, kuriuos galės parduosi, ir grąžinti skolą savininkams. 2012-03-19 buvo surašytas inventorizacijos aktas, trūkumas skaičiuojant prekes pagal jų savikainą buvo apie 186000 Lt, dar yra antkainis apie 18 – 19 procentų, ir dar pridėtinas PVM. Kad parduotuvėje vyko negeri dalykai, matėsi iš debitorinių, kreditorinių atsiskaitymų, t. y. prekės parduotos, o apyvartinių lėšų trūksta, todėl ir kilo klausimas, kodėl tiek suprekiaujama, o nėra lėšų atsiskaityti su tiekėjais. Ar nukentėjusysis galėjo pasisavinti tokią sumą, ji negali pasakyti, tačiau mano, kad kaip jauno žmogaus tokia gera finansinė padėtis, kelia daug klausimų. Žinojo, kuo E. V. mama verčiasi, žinojo bus buhalterinę apskaitą, jos įmonės finansinę būklę, todėl teigia, kad E. V. iš tėvų sulaukti didelės finansinės paramos negalėjo. Vekseliai buvo surašyti savininkų vardais, nes ji nežinojo tiksliai kaip juos užpildyti, tik kitą dieną sužinojo, kad vekseliai turėjo būti įtraukti į TŪB „Valža“ apskaitą, ką ji ir padarė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo E. V. sutuoktinė, kaltinamuosius ji pažįsta, nes jie buvo jos sutuoktinio darbdaviai. Prisimena, kad 2012-03-08 jos vyras parvažiavo namo automobiliu iš darbo, buvo labai pasimetęs, išsigandęs, pradėjo verkti, sakė, kad nežino, kaip parvažiavęs namo, taip pat jai pasakęs, kad jį darbdaviai garsinasi pasodinti septyneriems metams, atimti namus, visą turtą, sakė eis pasikarti. Po to pas juos į namus atėjo E. V. tėvai. Jos vyro tėvas V. V. jai pasakęs, kad jo tądien neįleido į parduotuvę, kodėl neįleido ji nežinanti. Vaškiai matė savo sūnaus būklę, bandė jo klausti kas atsitiko. Vėliau E. V. papasakojo, kad jam liepė kažką pasirašyti, o ką jis pats nežino, lyg tai, kad jis skolingas savininkams po 125000 Lt. Tą vakarą matė, kad vyro būklė yra labai bloga, jį tokį matė pirmą kartą, tačiau į gydytojus nesikreipė, greitosios pagalbos nekvietė, davė raminamųjų vaistų, be to jai pačiai buvo šokas, todėl nesugalvojo kreiptis į gydytojus. Kitą dieną vyras E. V. jai pasakęs, kad darbdaviai kaltina jį, kad jis pavogęs tuos pinigus, už kuriuos jis pasirašė. Tuo metu ji nedirbo augino vaiką, jos vyras dirbo TŪB „Valža“, pinigų jai duodavo jos tėvas, kuris dirbo Airijoje, padėdavo ir E. V. tėvai. Pirmam automobiliui įsigyti davė jos tėvas, antrą automobilį įsigijo iš savo lėšų. Dar iki šiol tėvai padeda materialiai. Kiek uždirba vyras, ji nežino, nes jo tokių dalykų neklausia. Klausė ką jis jai atsakė, kad jam buvo grasinama, kad jis bus pasodintas septyneriems metams, taip pat grasino atimti visą jų turtą. Po šio įvykio vyras susirgo depresija, jam atsirado priepuoliai, jį kankina nemiga, dėl ko jam būtina gerti psichotropinius vaistus. Žino, kad kitą dieną jos vyro tėvai ėjo pas V. V., kuris pasakė, kad E. V. jiems yra skolingas 250000 Lt, jie kartu tarėsi dėl mažesnės – 100000 Lt skolos grąžinimo. Kadangi jie buvo labai išsigandę, kitą dieną išvažiavo savaitei pas jos mamą, nes bijojo V. V., A. Ž., kad jie gali atvykti, grasinti. Po įvykio, kitą dieną E. V. nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Anksčiau jos vyras apie darbdavius atsiliepdavo gerai, jų nebijojo. Pas medikus, jos vyras kreipėsi kitą dieną, t. y. 2012-03-09, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, jam buvo išrašyti vaistai nuo nemigos, o depresija jam buvo diagnozuota vėliau, gal po vienos ar dviejų savaičių, nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas 3-4 mėnesiams. Po įvykio jos vyras tapo uždaras, nervingas, stengiasi apie įvykį nekalbėti. Ji į gydytojus nesikreipė, psichotropinių vaistų nusiperka pati, nes šiuo metu dirba Plungės sveikatos centre, vaistų išsirašo. Ten pat lankosi ir jos vyras. Kiek jai žinoma E. V. tėvai po šio įvykio taip pat turi nemigą, jaučia nerimą, ar jie turi depresiją, nežino. Ji pati į gydytojus dėl savo sveikatos nesikreipė, nors jaučia graudulį, baimę. Apie graudulį vyrui neužsiminė, nervinio šoko jai nebuvo. Kodėl vyras pareiškime policijai nurodė, kad jai buvo nervinis šokas, ji negali pasakyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. V. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, kartu dirbo, iš jų nuomojosi patalpas. Nukentėjusysis E. V. yra jos sūnus, jis anksčiau dirbo pas kaltinamuosius. Parodė, kad 2012-03-08, jos vyras, atėjo pas ją į jos darbo vietą, ir jie kartu su sūnumi E. V. norėjo po darbų važiuoti namo. Jos vyras bandė skambinti E. V. keletą kartų, tačiau jis telefonu neatsakė, po ko, jis nuėjo pas V. V., bet jo į patalpas niekas neįleido. Grįžęs jai pasakė, kad kažkas atsitiko, nes sūnus sėdi kampe, o parduotuvėje yra keturi ar penki vyrai. Manė, kad sūnus su darbdaviais sprendžia kokias nors problemas, ir nesulaukę sūnaus, apie 18 val. išvyko namo. Kodėl ji šių aplinkybių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, ji nežino. Vakare, pamatę, jog namo grįžo sūnus, paskambino marčiai, paklausė, ar ji su vyru gali ateiti pas juos, tada nuėjo pas sūnų. Atėję, pamatė verkiančią marčią, kuri stovėjo prie durų, o sūnus buvo apsikabinęs savo vaiką ir verkė, vaikas taip pat verkė. Jos sūnus jai pasakęs, kad iš jo viską atėmė, nieko nebeturi, jis klykė, apsikabinęs vaiką, buvo nesukalbamas, tik paminėjo, kad kažkas įvyko, kažką pasirašė. Tą vakarą sūnus įvykio detalių nepasakojo, į jam užduotus klausimus neatsakinėjo, nieko nepasakojo, tik pasakė, kad pasirašė tris dokumentus, sakė, kad, jei jis neatiduos pinigų kaltinamiesiems, bus uždarytas septyneriems metams į kalėjimą, prašė jos, kad marčiai padėtų prižiūrėti vaiką ir jį užauginti. Iš sūnaus pasakymų suprato, kad yra paimti pinigai, kai paklausė, iš kur paimti, sūnus pasakė nežinąs, kodėl jį tik vieną kaltina, nes pardavėjais parduotuvėje dirbo dviese. Tą vakarą ji V. V. neskambino, tam, kad išsiaiškintų sūnaus jai papasakotą situaciją, nes neturėjo jo mobilaus telefono numerio, sūnui E. V. medicininės pagalbos nekvietė, nebuvo tokios minties. Pamena, kad tą pačią dieną, ji sūnui nešė pietus. Kai ji buvo V. V. kabinete, matė, kad į parduotuvę atėjo A. Ž., V. V. ir dar du vyrai, kuriuos pažįsta iš matymo. Kai išėjo iš kabineto, sutiko savo vyrą, kuriam pasakė, kad sūnus E. V. tuo ateis. Kodėl šių aplinkybių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, ji nežino, bet mano, kad jos to neklausė. 2012-03-09, ryte, apie 10-11 val., jai bebūnant darbe paskambino V. D., kaltinamųjų bendrovės buhalterė. Ją pažįsta, nes jas sieja darbiniai santykiai, ji jai padėdavo buhalterijoje, mokesčių inspekcijai pildė formas, perduodavo, sutikrindavo formas mėnesio gale. Paskambinusi V. D., jai pasakė, kad ją kviečia V. V., kad ateitų pasikalbėti dėl jo sūnaus E. V.. Ji paklaususi, kas atsitiko, tačiau ji telefonu nieko jai nepaaiškino, tik pasakiusi, kad, kai ji ateis V. V. viską jai paaiškins. Ji nuėjo į kabinetą pas V. V., ir jis paaiškino, jog jos sūnus E. V. pasisavino iš bendrovės 250000 Lt, ir, kad jis turi juos grąžinti, taip pat pasakė, kad dėl šios sumos yra surašyti vekseliai. Ji pasakiusi V. V., kad finansinių klausimų ji viena nespręs, po ko pasikvietė savo vyrą. Jos atvykusiam vyrui V. V. pasakė tą patį, ką ir jai, taip pat paaiškino, kad sūnaus vagystė yra užfiksuota vaizdo įraše. Pamena, kad jos vyras prašė, kad parodytų filmuotą medžiagą, į ką jis pasakė, kad šį įrašą galės pažiūrėti vėliau „prie bonkos“. V. V. jiems pasakė, kad jie turi laiduoti už sūnų, kad šis grąžins skolą, priešingu atveju, skolą teks grąžinti jai kartu su vyru, ir, kad ją būtina grąžinti per mėnesį. Ji pasakiusi V. V., kad jie tokios pinigų sumos neturi, į ką V. V. jiems pasakęs, kad jie gali parduoti automobilį. Pamena, kad V. V. pradėjo kalbėti apie mažesnę sumą. Vėliau teismo posėdžio metu, duodama parodymus liudytoja B. V. jau nurodė, kad 2012-03-09, valandos tiksliai negali pasakyti, V. V. buvo atėjęs pas ją į parduotuvę, nes norėjo susitarti dėl mažesnės sumos, sakydamas, kad dabar jie turi atiduoti skolą A. Ž., nes jis nieko neturi, o jam bus galima skolą grąžinti ir vėliau. Kokią sumą pasiūlė V. V., nepamena, bet kiek prisimena, suma buvo per pus mažesnė, nei kalbėjo iš pradžių. Klausė V. V., iš kur ir, kokiu būdu jų sūnus E. V. paėmė tuos pinigus, į ką V. V. pasakęs, kad iš jų, rodydamas pirštu į save. Po to teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad jai paklausus, iš kur tokia didelė suma, V. V. jai negalėjo paaiškinti, ir pasakė, kad čia yra jo pinigai. Per kiek kartų sūnus pavogė tokius pinigus, ir iš kur buvo paimti pinigai, jai V. V. nepaaiškino. Pamena, kad šio pokalbio metu kabinete be jų buvo ir buhalterė V. D., kuri sėdėjo prie kompiuterio, ji nieko nekalbėjo. V. V. vekselių perrašymui, paprašė palikti jos ir vyro asmens dokumentus, sakė, kad gerai būtų, kad ir E. V. sutuoktinė būtų laiduotoja, prašė atsivežti ir jos dokumentus. Viso pokalbio metu V. V. buvo ramus, nešaukė. Po pokalbio, ji ir jos vyras palikę savo asmens dokumentus, išėjo. Pamena, kad V. V. jai pasakęs, kad nepatogu, jog reikės pinigus pasidalinti su A. Ž.. Jai buvo keista, kodėl V. V. turėtų dalintis su A. Ž., jei, V. V. teigimu, sūnus E. V. paėmęs iš jo (V. V.), nors ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja šių aplinkybių neminėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino šiuos parodymus, į klausimą, kodėl nepaminėjo šios aplinkybės, teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos to neklausė (T. 1, b. l. 29-31). Jai V. D. pasakė, kad iki 15 val. jai reikia, jos ir jos vyro parašų, nes būtina nuvežti dokumentus pas notarą, tačiau vėliau paskambinęs V. V. pasakė, kad pas notarą nebereikia važiuoti, kad jis viską sutvarkys. Iš pradžių ji maniusi pasirašyti V. V. prašomus dokumentus, bet vėliau atkalbėta savo marčios ir sūnaus, kuris pasakė, kad jis jau yra viską pasirašęs, nusprendė jokių dokumentų nepasirašinėti. Tuomet jos vyras V. V. nuvyko pas V. D., tačiau kabinete nieko nebuvo, todėl jis pasiėmė jų asmens dokumentus. Jie V. V. pasakė, kad jokių dokumentų nepasirašinės, tada V. V. pradėjo grasinti, sakydamas „sėsit ant akmenų, bus blogai“. Jai yra žinoma, kad jos vyras kartu su sūnumi policijos komisariate buvo susitikęs su V. V.. Po įvykio, jos sūnaus elgesys pasikeitė – dabar jis visko bijo, bijo būti namuose. Sūnus prarado gyvenimo džiaugsmą, nenoriai bendrauja su savo vaiku, negali užmigti be vaistų.

V. V. pažįsta nuo jaunystės, susitikdavo, reikalui esant paskolindavo jai pinigų, todėl negali patikėti, kad tokio amžiaus žmogus gali taip meluoti. Mano, kad V. V. taip pasielgė, kad jam reikėjo sūnaus pinigų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta seniai. Nukentėjusysis yra jo sūnus. 2012-03-08 užėjo į darbą pas savo žmoną B. V., po to, apie 17 val., nuėjo pas sūnų E. V. į darbą, norėjo jo paklausti, ar jis po darbo važiuos namo, nes paprastai po darbo visi kartu grįždavo. Sūnus pasakė, kad važiuos. Matė, kad tuo metu pas sūnų buvo V. V., ar dar kas buvo, nežino, ar buvo pašalinių asmenų tuo metu, nežino. Tada jis vėl nuėjo pas savo žmoną B. V. laukti sūnaus. Apie 17.40 val., nesulaukęs sūnaus, jis nuėjo pažiūrėti į parduotuvę. Nuėjęs matė parduotuvės salėje A. Ž. ir Gibiežą, o jo sūnus, V. V. ir R. G. tuo metu buvo kabinete. Norėdamas patekti į parduotuvę, pabeldė į duris, jos buvo užrakintos. Prie durų priėjo V. V., ir jam per langą pasakė, kad yra užsiėmę, sūnus grįš namo vėliau. Per langą matėsi kabinetas, kuriame sėdėjo jo sūnus E. V., ten buvo R. G. bei V. V., o V. G. su A. Ž. tuo metu buvo salėje. Po to, vieną kartą paskambino sūnui, jis jo skambutį atmetė, o po to sūnaus mobilaus ryšio telefonas buvo išjungtas. Tą patį vakarą, sūnus pasakojo, kad V. V. jam pagrasinęs, kad viską atims, pasodins į kalėjimą septyneriems metams. Išeidami, prašė marčios, jį prižiūrėti. Grįžę į namus, su žmona B. V., besikalbėdami suprato, kad sūnus yra kažką pasirašęs, ir iš jo viską atėmė. 2012-03-09, jam paskambinusi jo žmona B. V. pasakė, kad jis atvyktų pas V. V.. Nuvykus, V. V. aiškino, kad jo sūnus E. V. yra paėmęs 250000 Lt, sakė, jog turi tai patvirtinančią filmuotą medžiagą. Jis prašė jam parodyti tą filmuotą medžiagą, į ką V. V. jam atsakė, kad „kada bus reikalas pamatysi“. To pokalbio metu kabinete buvo V. V., V. D., jis, o B. V. kartu su žmona V. D. sėdėjo kampe, prie kompiuterio, nieko nekalbėjo. Klausė V. V., už ką E. V. yra skolingas pinigus, kodėl jie turi grąžinti jam ir A. Ž. po 125000 Lt, kokiomis aplinkybėmis ta skola atsirado, tačiau jis nieko nepaaiškino. V. V. jam pasiūlė mokėti grynais pinigais, pirmą įnašą įnešti 50000 Lt. V. V. prašė jo palikti pasus, kam tie pasai buvo reikalingi jis nepamena. Jis kartu su žmona pasus paliko V. D.. Kiek vėliau, jis nuėjo pas V. D., įėjęs į jos kabinetą, kuriame nieko nebuvo, nuo stalo pasiėmęs savo ir žmonos pasus, išėjo. Pokalbio metu pas V. V., pastarasis kalbėjo pusiau griežtai, jis nešaukė, bet įtampa jautėsi. Pamena, kad kažkurią dieną, tiksliai neprisimena, jam paskambinęs sūnus, pasakė, kad jį (E. V.) kviečia tyrėja. Tada jis sūnui patarė, kad vienas nevažiuotų, ir pas tyrėją nuvyko kartu su sūnumi. Su jais kartu vyko ir B. V., kuri pasiliko laukti automobilyje. Jam kartu su sūnumi atvykus pas tyrėją, kabinete jau buvo V. V.. Pamena, kad tyrėja jiems pasakiusi, kad jie geriau susitartu gražiuoju. Pokalbio metu V. V. pasiūlė sumažinti skolos sumą iki 100000 Lt. Jis paklausė, už ką turėtų mokėti, tačiau jis neatsakė. Po to, V. V. sumažino tą sumą iki 80000 Lt kiekvienam, t. y. V. V. ir A. Ž.. Jis pasakė, kad pagalvos. Po to V. V. buvo atėjęs pas žmoną į parduotuvę, tačiau jis jam pasakęs, kad pinigų neduos, o savo reikalus parduotuvėje tegul tvarkosi pats. Po to, V. V. jiems grasino, sakė jiems bus blogai. Kurį laiką sūnui neminėjo, kad jam ir B. V. buvo grasinta. Po šio įvykio sūnus jaučiasi blogai, jis nesukalbamas, sirgo, yra pasikeitęs. Tą vakarą sūnui nepagalvojo iškviesti greitosios. To įvykio metu sūnus turėjo automobilį, už kiek buvo pirktas, nežino. Kiek sūnui davė pinigų, nepamena. Mano, kad V. V. su A. Ž. pamatę, kad jų sūnus darbštus, „sukasi“- namuose padėdavo, augino bulves, užsiiminėjo automobilių pirkimo-pardavimo verslu, todėl ir užsimanė sūnaus pinigus užvaldyti. Koks sūnaus atlyginimas buvo nežino. Nesupranta, kodėl jo sūnų kaltina vagystėmis, nes parduotuvėje buvo ir kiti pardavėjai, kas norėjo tas prekiavo, prekiavo ir patys savininkai, tiek V. V., tiek A. Ž.. Tą vakarą nemanė, kad sūnaus atžvilgiu galėjo būti atliekami neteisėti veiksmai. Daugiau 2012-03-09 jis pas V. V. nebuvo atėjęs ir nesitarė parduotuvės sandėlyje, kad jam atiduos 100000 Lt, anaiptol pas jį buvo atvykęs A. Ž. ir prašė 100000 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes V. V. yra jo tėvas, o A. Ž. pažįsta nuo vaikystės. Nukentėjusįjį E. V. pažįsta taip pat, dirbo jo tėčio V. V. parduotuvėje. Parodė, kad 2012-03-08, apie 18 val., su drauge V. M. grįžus į Plungę iš Skuodo, kuriame dirba, pamatė, kad jo tėvo parduotuvėje dega šviesa, todėl nusprendė užsukti. Lauko durys nebuvo užrakintos, rakto nuo tos patalpos nei jis, nei V. M. neturi. Pamena, kad lauke prasilenkė su R. G.. Užėjus į vidų pamatė, kad joje yra A. Ž., o šalia jo R. G., kuris buvo labai išblyškęs, matėsi, kad jam blogai. V. M. paklausė jo, kas atsitiko, į ką jis pasakė, jam yra bloga, paaiškino, kad įvyko vagystė. Tada jie išvažiavo namo atvežti A. Ž. vaistų, grįžo po maždaug 30 min., ar valandos. Antrą kartą atėjus į parduotuvę, salės durys irgi buvo atrakintos. A. Ž. išgėrė vaistų ir jie, po maždaug 10 minučių išvyko namo. Jam grįžus salėje buvo A. Ž., lyg ir A. D., E. V., V. V., o R. G. ir V. G. nebebuvo. Prisimena, kad E. V. buvo ramus, nieko blogo parduotuvėje neįžvelgė, su E. V. jis nekalbėjo. Matė, kad E. V. bendrauja su V. D.. Kas tuo metu vyko kabinete intensyviai nežiūrėjo. 2012-03-09, ryte su tėvu, buvo susitikę, jis tądien vyko į darbą Skuode. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas V. V. patvirtino juos ir parodė, kad V. V. kalbėjo su E. V. ramiai, girdėjo, kaip E. V. prašė jo tėvo „nekviesti policijos, nesakykit tėvams, girdėjo dar jį sakant „pripažįstu, kad tikrai vogiau“ (T. 1,131-132). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tikrai girdėjo tas E. V. pasakytas frazes.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su A. Ž. ją sieja darbo santykiai, o V. V. yra jos draugo V. V. tėvas. Žino, kad nukentėjusysis E. V. dirbo TŪB Valža, kartas nuo karto susitikdavo. 2012-03-08, apie 18 val., ji kartu su V. V. grįžinėjo į Plungę iš Skuodo. Grįžę, nusprendė užsukti į TŪB Valža parduotuvę. Matė, kaip tuo metu iš parduotuvės išeina Giržadas. Jiems įėjus į parduotuvę, prie durų stovėjo . Žandaravičius ir Giržadas, durys buvo atidarytos. Ar tuo metu buvo V. D., ji nepasakys. Pakalbino A. Ž., kuris paaiškino, kad įvyko vagystė. A. Ž. buvo perbalęs, jo lūpos buvo pamėlusios, rankos drebėjo, todėl ji paklausė, ar jam nereikia vaistų. Pagal išsilavinimą ji yra medicinos felčerė, todėl ji gali įvertinti kito asmens sveikatos būklę ir suteikti pirmąją pagalbą. Per duris matė sėdintį E. V., jis sėdėjo ramiai. Ji su V. V. grįžo į namus, ji padavė V. V. vaistų nuo širdies, ir jis išvyko. Ji girdėjo, kaip E. V. sakė „taip, pavogiau“. Girdėjo, kaip iš kabineto, kuriame sėdėjo E. V. sklido pokalbis apie 250000 Lt sumą. Apklausoje pas tyrėją įvardijo 200000 Lt sumą, kokią minėjo E. V., nes tada mažai laiko buvo praėję nuo įvykio, todėl geriau prisiminė įvykius, tik vėliau išsiaiškino, apie kokią iš tiesų sumą buvo kalbama. Girdėjo E. V. sakant „nekvieskit policijos“. Jai buvo keista, kad E. V., pavogęs tokią sumą, buvo toks ramus. Yra girdėjusi, kad E. V. pats visiems gyrėsi apie savo turtus, kad turi automobilį, keturratį, namą statosi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kaltinamuosius pažįsta, nes jo įmonė nuomojasi iš TŪB Valža, kurios savininkai yra kaltinamieji patalpas. Nukentėjusįjį E. V. taip pat pažįsta, nes su jo mama B. V. turėjo bendrų darbinių reikalų, ir su ja iki šiol bendrauja, nėra susipykę, palaiko verslo santykius. 2012-03-08, apie 15 val. jis atvyko į savo ofisą. Apie 17 val., kartu su R. G. ruošėsi važiuoti namo. Berūkant, priėjo V. V., kuris papasakojo, kad įmonėje vyksta keisti dalykai, kad yra vagiami pinigai. Paprašė, kad padalyvautų, kuomet bus fiksuojamas faktas apie neteisėtus E. V. veiksmus. Sutiko pabūti. Kai jie atėjo į parduotuvę durų niekas nerakino, prie jų niekas nepasiliko stovėti, jų niekas nelaikė, todėl visi atėję galėjo į parduotuvę patekti laisvai. Matė, kaip E. V. kartu su V. V. suskaičiavo pinigus, pateikė čekius, kasos knygą. Po to V. V. pasakė, kad buvo padarytas kontrolinis užpirkimas ir kasoje trūksta pinigų. Pradžioje E. V. pasimetė, sutriko, nesitikėjo patikrinimo. E. V. pradėjo traukti pinigus, ištraukė apie 1000 Lt. V. V. paklausė E. V., nuo kada vagia, tai, kiek girdėjo, kad, norėdamas geriau gyventi, pradėjo vogti prieš du metus, iš pradžių vogė po 20, 30 Lt, po to, po 150 Lt, sumas vis didindavo. E. V. atsiprašinėjo savininko, žadėjo padarytą žalą atlyginti. Girdėjo, kad V. V. paklausė, kiek pasisavino pinigų, tai E. V. pasakė tą sumą, bet dabar jis negali jos pasakyti, nes nebeatsimena, bet suma buvo didelė. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad E. V. minėjo pasisavinęs pinigų per visą darbo TŪB „Valža“ laiką - nuo 200000 iki 300000 Lt, po to, ar sukonkretino sumą, jis nežino. Patvirtina, kad E. V. aiškiai ir tvirtai pripažino vogęs įmonei priklausančius pinigus, savo noru rašė paaiškinimus. Matė, kad buvo susijaudinęs. E. V. prašė, kad V. V. nepraneštų policijai, žadėjo žalą atlyginti, nuoširdžiai gailėjosi. Jis V. V. patarė kviesti policiją, bet V. V. jam sakė, kad gerai pažįsta E. V. mamą, jie yra seni draugai, todėl pagailėdamas E. V., policijos nekvietė. Buvo tose patalpose gal apie 15 min., po to turėjo važiuoti parsivežti dukters. Matė, kaip pro duris vaikščiojo V. V., buhalterė, A. Ž.. Jam išeinant iš parduotuvės, buvo atėjęs V. V. sūnus su savo drauge. Prie parduotuvės durų tuo metu, ar kas buvo priėjęs, nežino, nes nesimatė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad E. V. pats neatsiliepdavo į skambučius, po to išjungė visai telefoną. Jis pats tik stebėjo, niekam negrasino, nesakė, kad jam gresia kalėjimas iki septynių metų, jokio psichologinio jam spaudimo nebuvo, nei ką nors vertė E. V. daryti, nes nebuvo jokios prasmės tai daryti, nes tiek kaltinamuosius, tiek E. V. pažįsta labai gerai. Niekas E. V. negąsdino, visi kalbėjo ramiai. Teigia, kad E. V. pats išgalvojo, kad jam buvo grasinama, nes jam reikia gintis. Kad E. V. veiksmai buvo nufilmuoti, jam buvo žinoma, kokiu momentu, negali pasakyti. Filmuotos medžiagos nematė. Su E. V. nebandė susisiekti, aiškintis. Pamena, kad, A. Ž. buvo pasidarę bloga, jam stojo širdis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes viename pastate yra jų ofisai, juos sieja tik darbiniai santykiai. E. V. pažįsta tik tiek, kad jis turi bendrų verslo reikalų su E. V. mama B. V.. 2012-03-08, besibaigiant darbo dienai, ruošėsi namo. Su V. G. rūkė ant laiptelių. Priėjo V. V. ir paprašė pabūti liudytojais, nes vykdė kontrolinį užpirkimą. Jis sutiko. Nuėjo į parduotuvę, V. V. suskaičiavo pinigus, patikrino kasą, ir nustatė, kad trūksta pinigų. Patikrinimo metu buvo V. V., A. Ž.. V. V. E. V. pasakė, kad buvo kontrolinis užpirkimas, ir, kad kasoje nėra pažymėtų pinigų iš kontrolinio pirkimo. E. V. pasakė, kad tuos pinigus turi jis. E. V. pradėjo traukti iš kišenių pinigus, pas jį buvo gal 1150 Lt. Peržiūrėjo pinigus, ir pažymėtus pinigus aptiko pas E. V.. V. V. E. V. pasakė, kad kvies policiją. E. V. prašė policijos nekviesti, prašė susitarti. Tuomet V. V. nusprendė nekviesti policijos. Pamena, kad V. V. klausė E. V., kiek kartų jis ėmęs pinigus, į ką E. V. pasakė, kad paėmė pinigus ne pirmą kartą, imdavo po truputį, Ar E. V. minėjo kiek laiko ir kokiomis sumomis ėmė pinigus, jis neprisimena. Jis su V. G. parduotuvėje buvo neilgai, kai V. V. atsisakė kviesti policiją, jie išėjo. Salėje buvo jis, E. V. su V. V., V. G., prie stalo – V. D., po to, atvyko V. V. sūnus su marčia. Jis tik sėdėjo, klausėsi pokalbio, bet nekalbėjo. Niekas jokio psichologinio spaudimo E. V. nedarė. V. V. su E. V. kalbėjo kaip su pavaldiniu. Tą vakarą E. V. tėvas nebuvo atėjęs į parduotuvės vidų, o prie durų, jis nematė. Viso įvykio metu durys buvo atviros. A. Ž. labai jaudinosi, jis vaikščiojo, tai įeidavo, tai išeidavo. Patvirtino, kad A. Ž. nepuolė E. V., viskas vyko ramiai, konflikto nebuvo. Jis E. V. negrasino, niekas nesakė, kad jam gresia septyneri metai kalėjimo. Visas pokalbis vyko draugiškai, E. V. jam nepasirodė sutrikęs. Prisimena, kad E. V. pripažino, kad vogė, policijos nekvietė, išeinat jis dar replikavo V. V., kad negerai daro nekviesdamas policijos. E. V. ir V. V. susitarė viską spręsti taikiai. Kad parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros, nežinojo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. G. kaip įtariamojo duotus parodymus, R. G. patvirtino juos, ir parodė, kad V. V. klausęs E. V. „nuo kada vagi iš parduotuvės pinigus?“, į ką E. V. atsakė „kad gal apie dvejus metus, nes norėjęs geriau gyventi, pasistatė namą su pirtimi, įsigijo automobilius“. Tuomet V. V. paklausė E. V., kokią suma gali būti pagrobta iš parduotuvės. E. V. nurodė, kad nuo 200000 Lt iki 300000 Lt. V. V. pasakė, „ar galėjai pagrobti 250000 Lt ?“, E. V. atsakė teigiamai. Girdėjo, kad E. V. prašė V. V. nepranešti policijai, jo tėvams, pažadėjo padarytą žalą atlyginti pardavęs savo turtą, lyg ir automobilius, ar dar kažką. Taip pat parodė, kad girdėjo, kad viso pokalbio su V. V. metu, skambėjo E. V. mobilus telefonas, bet E. V. skambučius atmesdavo, o po to visai išjungė telefoną. Jam matant, kad E. V. su V. V. geranoriškai kalba, E. V. sutiko su tuo, kad pavogė iš parduotuvės pinigus, prisipažino ir labai gailėjosi, tai jis su V. G. išvyko. Matė, kad E. V. orientavosi aplinkoje, kalbėjo sąmoningai ir aiškiai (T. 1, b. l. 184-185).

Teisiamojo posėdžio metu J. V. paaiškino, kad kaltinamuosius jis pažįsta, jie yra jo darbdaviai, nes jis dirba TŪB Valža vadybininku-vairuotoju, nukentėjusįjį E. V. pažįsta jau seniai, jis yra buvęs jo klasiokas, o po to kartu dirbo TŪB Valža. Šiuo metu su nukentėjusiuoju santykių nepalaiko. 2012-03-08 jis parduotuvėje nedirbo. Kitą dieną, jam atėjus į darbą, savininkai pasakė apie vagystę, įvykio nedetalizavo. Jis girdėjo, kad E. V. su darbdaviais išsprendė šį klausimą gražiuoju. Tą dieną E. V. į darbą nebeatėjo. Jam nėra tekę matyti, kad E. V. vogtų iš parduotuvės. Jis buvo atsakingas už prekių pervežimus, nuvežimus. Jei prekių vežti nereikėdavo, jis dirbdavo kartu su E. V. parduotuvėje. E. V. buvo atsakingas už kasą, po darbo dienos, jis pinigus nuimdavo ir perduodavo V. V.. Tokios praktikos, kad už prekes gauti pinigai būtų dedami kur nors kitur, o ne į kasą, nebuvo. Būdavo, kai jie su E. V. dirbo kartu. Po įvykio, buvo atlikta parduotuvėje esančių prekių inventorizacija, kurioje dalyvavo jis, buhalterė V. D., savininkai. Iki 2012 metų pilna inventorizacija nebuvo atliekama, ją atlikdavo dalimis kokiai nors vienai prekių grupei. Iki įvykio, kada buvo atlikta dalinė inventorizacija, jam nėra žinoma. Kokią sumą galėjo pavogti E. V. jam nėra žinoma. Jam buhalterė nėra sakiusi, kad parduotuvėje trūksta prekių. Koks tuo metu buvo jo darbo užmokestis nepamena. Kad parduotuvėje buvo vaizdo kamera, nežinojo, apie tai jis buvo informuotas 2012-03-09, t. y. po įvykio. Pamena, kad 2012-03-09 nukentėjusiojo E. V. tėvas buvo atėjęs į parduotuvę pas V. V.. Jie susitiko, nuėjo į sandėlį, kažką kalbėjosi. Ką jie kalbėjo, jis nežino. Su E. V. po įvykio nebebendrauja. Ar po darbo E. V. užsiimdavo kokia nors veikla jam nėra žinoma.

Teisiamojo posėdžio metu R. B. paaiškino, kad ji dirba Plungės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Kaltinamieji ir nukentėjusysis jai pažįstami, nes jie yra buvę proceso dalyviai, iki tol ji jų nepažinojo. Pamena, kad ji atlikinėjo procesinius veiksmus byloje pagal E. V. pareiškimą. Pamena, kad kažkurią dieną buvo atvykę E. V., E. V. tėvas ir V. V. susitaikymui. Kuris inicijavo susitikimą, ji nepamena. Galėjo būti, kad V. V. ji pati skambino. Kas davė jai tokį nurodymą, neprisimena. Jie buvo jos kabinete, kalbėjosi, ką kalbėjosi, neprisimena. Pamena, kad lyg tai E. V. tėvas siūlė atiduoti, grąžinti kažkokią tai pinigų dalį, ar 50000 ar 70000 Lt, tiksliai sumos ji negali pasakyti. Kas tą sumą, minėjo, neprisimena. Ar tas pokalbis buvo fiksuojamas protokole, ji neprisimena. Prisimena, kad kvietė E. V. apklausai, bet jis tuo metu E. V. turėjo nedarbingumo lapelį, jis jai buvo pasakęs, kad jis vienas bijo susitikti su V. V.. V. G. pažįsta, jis yra buvęs jos kolega. V. G. dėl šio įvykio su ja nebuvo susisiekęs.

2012-03-09 prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad E. V. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 str., 294 str. Nurodė, kad V. V., A. Ž., V. G. ir R. G. grasino jam susidorojimu, sakė, kad jis pateks į kalėjimą, privertė pasirašyti vekselius, baugino tėvus ir žmoną, liepdami jiems atvežti pasus, važiuoti pas notarą pasirašyti sutartis dėl skolų laidavimo turtu (T. 1, b. l. 7).

2012-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad E. V. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2012-04-06, 2012-04-07 prašymų Plungės rajono 2-ajam notarų biurui kopijas (T. 1, b. l. 22).

2012-04-06 A. Ž. prašymu Plungės rajono 2-ajam notarų biurui nustatyta, kad A. Ž. kreipėsi su prašymu į Plungės rajono 2-ajam notarų biurą, prašydamas E. V. persiųsti tokio turinio pareiškimą „Aš A. Ž. pateikiu Jums, E. V. apmokėjimui Jūsų 2012-03-08 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį pagal kurį Jūs turėjote sumokėti 125000 Lt. Pranešu Jums, kad Jūsų išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra neapmokėtas, nors skola turėjo būti apmokėta iki 2012-04-06. Paskolos grąžinimo vieta – Stoties g. 7, Plungės m. Iki šios dienos minėtu adresu Jūs neatvykote ir paskolos man nesumokėjote (T. 1, b. l. 25).

2012-04-07 A. Ž. prašymu Plungės rajono 2-ajam notarų biurui nustatyta, kad A. Ž. kreipėsi su prašymu į Plungės rajono 2-ajam notarų biurą, prašydamas persiųsti E. V. tokio turinio pareiškimą „Aš V. V., 2012-04-06 pateikiu Jums, E. V., apmokėjimui Jūsų 2012-03-08 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį turėjote sumokėti 125000 Lt iki 2012-04-06. Pagal Lietuvos Respublikos vekselio įstatymo 45 straipsnį reikalauju apmokėti vekselį, t. y. 125000 Lt per septynias dienas nuo šio raginimo gavimo, t. y. iki 2012-04-14. Priešingu atveju bus kreiptasi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir į antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo“ (T. 1, b. l. 24, 27, 28).

Analogiško turinio A. Ž. prašymams, 2012-04-06, 2012-04-07 prašymus Plungės rajono 2-ajam notarų biurui pateikė ir V. V. (T. 1, b. l. 23, 25, 27, 28).

2012-04-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. V. pateikė ikiteisminiam tyrimui vekselių kopijas ir pasiaiškinimą (T. 1, b. l. 50).

2012-03-08 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio surašymo vieta – Stoties g., Plungė) nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastąjį vekselį be sąlygų privalo sumokėti 2012-04-06 A. Ž. 125000 Lt, mokėjimo vieta – Stoties g. 7, Plungė, vekselis patvirtintas E. V. parašu (T. 1, b. l. 51).

2012-03-08 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio surašymo vieta – Stoties g., Plungė)nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastąjį vekselį be sąlygų privalo sumokėti 2012-04-06 V. V. 125000 Lt, mokėjimo vieta – Stoties g. 7, Plungė (T. 1, b. l. 52).

2012-03-09 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio surašymo vieta – Stoties g., Plungė) nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastąjį vekselį be sąlygų privalo sumokėti 2012-04-06 V. V. 100000 Lt, mokėjimo vieta – Šateikių k., Plungės raj. Šios vekselio sumos apmokėjimas yra užtikrinamas laidavimu: Vekselis yra visiškai laiduojamas V. V. ir B. V.; šis vekselis nepatvirtintas nei E. V., nei jame nurodytų laiduotojų parašais (T. 1, b. l. 53).

2012-03-09 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio surašymo vieta – Stoties g., Plungė) nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastąjį vekselį be sąlygų privalo sumokėti 2012-04-06 V. V. 100000 Lt, mokėjimo vieta – Šateikių k., Plungės raj. Šios vekselio sumos apmokėjimas yra užtikrinamas laidavimu: Vekselis yra visiškai laiduojamas V. V. ir B. V.; šis vekselis nepatvirtintas nei E. V., nei jame nurodytų laiduotojų parašais (T. 1, b. l. 53).

2012-03-09 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (vekselio surašymo vieta – Stoties g., Plungė) nustatyta, kad E. V. pagal šį paprastąjį vekselį be sąlygų privalo sumokėti 2012-04-06 A. Ž. 100000 Lt, mokėjimo vieta – Šateikių k., Plungės raj. Šios vekselio sumos apmokėjimas yra užtikrinamas laidavimu: Vekselis yra visiškai laiduojamas V. V. ir B. V.; šis vekselis nepatvirtintas nei E. V., nei jame nurodytų laiduotojų parašais (T. 1, b. l. 54).

2012-03-09 E. V. rašytiniu pasiaiškinimu nustatyta, kad E. V. TŪB Valža savininkui V. V. parašė pasiaiškinimą, kad 2012-03-08 jis paėmė iš kasos 514 Lt, kuriuos pasiėmė sau, t. y. apsivogė. Pripažįsta ir neneigia, kad jam parodyti pinigai – 500 Lt buvo jo pasisavinti. Kiek laiko užsiimdavau šia vagyste negali pasakyti (T. 1, b. l. 55).

2012-03-09 E. V. rašytiniu pasiaiškinimu nustatyta, kad E. V. TŪB Valža savininkui V. V. parašė pasiaiškinimą, kad 2012-03-08 jis paėmė 500 Lt, kurių neįnešė į kasą, o pasiėmė sau. Pripažįsta, kad tai ką padarė yra vagystė. (T. 1, b. l. 56).

2012-07-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. D. pateikė ikiteisminiam tyrimui inventorizacijos aktą, darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartį (T. 1, b. l. 107).

2003-08-29 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi nustatyta, kad A. Ž. ir V. V. TŪB „Valža“, atstovaujama savininko V. V., ir darbuotojas E. V., einantis vadybininko-pardavėjo pareigas sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią E. V. įsipareigojo tausoti, jam patikėtų saugojimui ar kitiems reikalams jam perduotas įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui, tvarkyti jam patikėtų materialinių verstybių apskaitą ir nustatyta tvarka ruošti ir tiekti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas, dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes (T. 1, b. l. 108).

2012-03-19 A. Ž. ir V. V. TŪB „Valža“ inventorizacijos aktu nustatyta, kad, atlikus inventorizaciją, nustatytas įmonės patirtas nuostolis yra 186676,82 Lt, įmonė faktiškai už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 negavo 35281,92 Lt pajamų. Nustatytam piniginių lėšų trūkumui įmonė privalės sumokėti į valstybės biudžetą PVM mokesčio 39202,13 Lt sumai, kas reiškia, kad įmonei padarytas viso 261160,87 Lt nuostolis (T. 1, b. l. 109, T. 2, b. l. 47-55).

2003-08-29 darbo sutartimi ir jo pakeitimu nustatyta, kad E. V. priimtas dirbti į TŪB „Valža“ nuo 2003-09-01 (T. 1, b. l. 110).

2012-04-12 ieškovas E. V. kreipėsi su ieškiniu į Plungės rajono apylinkės teismą atsakovams A. Ž. dėl paprastųjų įsakomųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais (T. 1, b. l. 21-37).

2013-03-09 TŪB „Valža“ narių susirinkimo sprendimu Nr. 1 nuspręsta E. V. surašytus vekselius tikrųjų bendrijos narių A. Ž. ir V. V. vardu įkelti į įmonės balansą: V. V. – 125000 Lt, A. Ž. – 125000 Lt (T. 1, b. l. 42, 46).

2013-07-18 apžiūros protokolu bei foto lentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta aptariamo įvykio vieta – pastatas, esantis Stoties g. 7, Plungės m.(T. 1, b. l. 103-107).

2014-04-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad V. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, vietą, kur jis atsisėdo įėjęs į TŪB „Valža“ kabinetą, nurodė, kad buvo tol kol buvo fiksuojami E. V. neteisėti veiksmai, taip pat parodė, kur stovėjo V. V., kur įvykio metu sėdėjo R. G., kur atsisėdo vėliau atėjusi buhalterė V. D., kur stovėjo A. Ž., (T. 1, b. l. 158, 159,168-170).

Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. V. ir įtariamasis V. V. tvirtino savo duotus parodymus (T.2, b. l. 108-109).

Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. V. ir įtariamasis A. Ž. tvirtino savo duotus parodymus. (T. 1 t., b. l. 110).

2014-04-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad R. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kur jis atsisėdo įėjęs į TŪB „Valža“ kabinetą, nurodė, taip pat parodė, kur sėdėjo E. V., kur stovėjo V. V., kur atsisėdo V. G., kur įvykio metu sėdėjo R. G., kur atsisėdo vėliau atėjusi buhalterė V. D., kur stovėjo A. Ž. (T. 2, b. l. 160, 161,170-172).

2014-04-24 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad A. Ž. parodė, kur sėdėjo E. V., kur atsisėdo V. G., kur stovėjo V. V., kur atsisėdo V. G. ir R. G., įėję į kabinetą, kur, įėjęs į kabinetą, atsistojo jis pats, kur įvykio metu sėdėjo R. G., kur atsisėdo vėliau atėjusi buhalterė V. D., kur stovėjo A. Ž. (T. 2, b. l. 162, 163,170-172).

2014-04-24 liudytojos V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad V. D., pasiūlius jai parodyti vietą, kur įvyko 2012-03-08 įvykis, ji parodė įvykio metu buvusių asmenų E. V., V. V., R. G., ir savo pačios buvimo vietas TŪB „Valža“ patalpose, esančiuose Stoties g. 7, Plungėje (T. 2, b. l. 164, 165, 174-175).

2014-04-24 įtariamojo V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad V. V. parodė, pasiūlius jam parodyti vietą, kur įvyko 2012-03-08 įvykis, jis parodė įvykio metu buvusių asmenų E. V., R. G., V. G., A. Ž. ir savo paties buvimo vietas TŪB „Valža“ patalpose, esančiuose Stoties g. 7, Plungėje (T. 2, b. l. 166-167, 175-177).

Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. V. ir liudytoja V. D. tvirtino savo duotus parodymus. (T. 2, b. l. 179-180)

2014-05-27 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas V. G. ir R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas nesant jų veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (T. 2, b. l. 181-186).

2014-01-20 Plungės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL, t. y. 5200 Lt bauda; E. V. pagal BK 183 str. 3 d. (dėl 2012-02-29 veikos) inkriminuotą nusižengimą ir pagal BK 183 str. 3 d. (dėl 2012-03-01 ir 2012-03-02 veikų) inkriminuotus nusikaltimus išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (T. 3, b. l. 19-23).

2014-11-19 UAB „Plungės sveikatos centras“ raštu Nr. 765 nustatyta, kad E. V. ir A. V. 2013-03-08 – 2013-03-15 laikotarpiu nesikreipė į UAB „Plungės sveikatos centras“ gydytojus. B. V. ir V. V. kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl vaistų išrašymo dviems mėnesiams nes serga PAH II ir F32.1 (vidutinio sunkumo depresiniu epizodu) ir pastoviai vartoja medikamentus (T. 3, b. l. 53).

2014-12-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. Ž. ir V. V. pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., nutrauktas, nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties požymių; nutarimu nuspręsta tęsti tyrimą pagal BK 294 str. 1 d. (T. 3, b. l. 60-62).

2015-01-08 Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo V. V. nutarimu byloje Nr. 78-1-00190-12 atsisakyta patenkinti E. V. atstovo pagal įgaliojimą advokato R. J. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. V. ir A. Ž. (T. 3, b. l. 73-77).

2015-03-18 Klaipėdos apygardos įsiteisėjusia nutartimi Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo V. V. skundas tenkintas, o nukentėjusiojo E. V. atstovo advokato R. J. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. V. ir A. Ž. atmestas (T. 3, 83-84).

Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pateikti E. V. medicininių dokumentų išrašai apie E. V. sveikatos būklę (T. 7-53).

A. Ž. ir V. V. prokuroro kaltinimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, o pagal nukentėjusiojo E. V. teisiamojo posėdžio metu pateiktą kaltinimą - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams yra būtinas ne tik savavaldžiavimo sudėties, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, bet ir savavaldžiavimo sudėties, įtvirtintos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Baudžiamasis įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Žalos požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad 2012-03-08 V. V. ir A. Ž., būdami TŪB Valža bendrasavininkais, kurioje dirbo ir E. V. pardavėju – vadybininku, turėdami įtarimų, kad E. V. galimai savinasi bendrovei priklausančius pinigus, nusprendė 2012-03-08 atlikti kontrolinį užpirkimą, po kurio, dalyvaujant kaltinamųjų pakviestiems liudytojams V. G. ir R. G., aptiko pas E. V. bendrovei priklausančius pinigus – 1014 Lt, gautus iš pirkėjų, ir kurie E. V. nebuvo įnešti ir apskaityti kasoje. Tą pačią dieną, V. V. ir A. Ž., bei E. V., pačiam prašant ir A. Ž. bei V. V. sutikus, nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl E. V. neteisėtų veiksmų pasisavinus bendrovės turtą, parašė pasiaiškinimus, kuriuose patvirtino pasisavinęs bendrovės pinigus, ir pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuos paruošė TŪB Valža buhalterė V. D., ir, kuriais E. V. įsipareigojo iki 2012-04-06 V. V. ir A. Ž. sumokėti kiekvienam po 125000 Lt (ekvivalentas 36202,50 Eurų). Kitą dieną, 2012-03-09 pas V. V. atvykę nukentėjusiojo E. V. mama B. V. ir jo tėvas V. V. derybų būdu susitarė su V. V. būti sūnaus E. V. prisiimtų įsipareigojimų laiduotojais, tačiau vėliau persigalvojo, po ko, E. V. parašė policijai pareiškimą. Taip pat nustatyta, kad minėtus vekselius V. V. ir A. Ž. 2012 m. balandžio 6-7 dienomis perdavė Plungės rajono 2-ajam notarų biurui, reikalaudami, kad šiuos vekselius E. V. apmokėtų iki 2012-04-14 nurodydami, kad neapmokėjus vekselių bus kreiptasi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, ir į antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šias aplinkybes patvirtino ir jų neneigė teisiamajame posėdyje apklausti tiek nukentėjusysis, tiek V. V., tiek A. Ž., tai patvirtina ir kiti objektyvios kilmės įrodymai – nukentėjusiojo pasirašyti pasiaiškinimai, vekseliai, notarui pateikti prašymai ir kiti byloje esantys įrodymai.. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal pasirašytus vekselius vykdomieji įrašai nebuvo išduoti ir priverstinis išieškojimais nepradėtas dėl šalių bylinėjimosi ne tik šioje, bet ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl TŪB „Valža“ neteisėto lėšų pasisavinimo, taip pat ir dėl nukentėjusiojo pateikto ieškinio atsakovams A. Ž. ir V. V. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Nors E. V. ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neigė pasisavinęs bendrovės lėšas, tačiau tai, kad E. V. neteisėtai savinosi TŪB „Valža“ pinigines lėšas pripažinta 2014-01-20 įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo E. V. nuteistas už tai, kad dirbdamas A. Ž. ir V. V. TŪB „Valža“ vadybininko-pardavėjo pareigose, ir būdamas atsakingas už įmonės prekes parduotuvėje, pagalbinėse patalpose ir darbą su kasos aparatu, grynųjų pinigų priėmimą ir jų apskaitymą, turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti įmonei priklausančius pinigus, parduotuvėje, esančioje Stoties g. 7, Plungė, 2012-03-08 laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00 val., neįnešdamas ir neapskaitydamas priimtų grynųjų pinigų sumoje 1014 Lt, gautų iš pirkėjų, kasos aparate, iš jų 500 Lt priimtų 2012-03-08 laikotarpyje nuo 16.00-16.30 val., iš pirkėjo A. G. už įmonei priklausančias parduotas prekes – stūmoklinę traktoriaus D-240 grupę, pasisavino patikėtus pinigus sumoje 1014,00 Lt, priklausančių TŪB Valža.

Taigi, įsiteisėjusiu 2014-01-20 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis savinosi priklausančias lėšas įmonei, tačiau iš nukentėjusiojo E. V. parodymų teisme matyti, kad jis ne tik, kad neigė savinęsis lėšas, bet ir ginčijo padarytos įmonei turtinės žalos dydį, teigdamas kad parduotuvėje iki aptariamo įvykio nebuvo atlikta inventorizacija, todėl vekseliuose įrašytos sumos yra nepagrįstos. Ta aplinkybė, kad prieš E. V. pasirašant paprastuosius vekselius nebuvo atlikta inventorizacija, bei nenustatytas priežastinis ryšys tarp padarytos žalos bei E. V. atliktų veiksmų, taip pat ir TŪB „Valža“ realiai padarytos turtinės žalos dydis veikų kvalifikacijai pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir to paties straipsnio 2 dalį nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste esminės reikšmės neturi. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vekseliuose nurodytų piniginių sumų pagrįstumo. Kita vertus, tiek V. V., tiek A. Ž. parodymais, kuriuos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojai V. G., R. G., V. D., V. M., ir kurių parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nustatyta, kad įvykio metu pats nukentėjusysis prisipažinęs ne kartą savinęsis įmonės pinigus, ir jiems įvardijęs jo iš bendrovės pasisavintų pinigų sumą. Teismo nuomone, šioje byloje pakanka duomenų išvadoms, kad vekseliuose nurodyti duomenys apie TŪB Valža padarytą žalą buvo grindžiami paties E. V. nurodymu, ir bendru nukentėjusiojo ir V. V. bei A. Ž. sutarimu, pasirašius pateiktus paprastuosius vekselius. Be kita ko, tai nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo grindžiamas ir prokuroro kaltinimas. Be to, byloje esančiu 2012-03-19 TŪB Valža inventorizacijos aktu Nr. I-05 (T. 1, b. l. 109) nustatyta, kad įmonei padarytas 261160,87 Lt nuostolis, kuris artimas nukentėjusiojo E. V. nurodytai pasisavintų lėšų sumai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pasirašė vekselius, kuriose naudos gavėjais buvo įvardinti A. Ž. ir V. V., o ne TŪB „Valža“, kurios turtiniai interesai buvo pažeisti. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. ir V. V. buvo TŪB „Valža“ tikrieji bendrijos nariai, kurie neabejotinai turėjo teisę veikti bendrijos vardu, ką jie ir teigė darę. Žalos padarymas buvo priežastis, leidžianti V. V. ir A. Ž. spręsti, ar dėl to kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, ar žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinės atsakomybės pagrindu, kur naudojamas būdas pasirašant vekselius už pripažįstamą skolą. Teismų praktikoje buvo ne kartą pripažįstama, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).

Visos šios išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad vekselių pasirašymą sąlygojo ne savavališki A. Ž. ir V. V. veiksmai, bet realiai TŪB „Valža“ padaryta žala. Byloje nėra įrodymų ir nenustatyta, kad A. Ž. ir V. V. vekselių pasirašymo metu turėjo norą ir valią veikti ne jų valdomos įmonės, bet asmeninės naudos būdu, todėl jų objektyviai atlikti veiksmai nėra savaime neteisėti. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pasirašant vekselius V. V. ir A. Ž. suvokė savo veiksmus kaip neteisėtus ar savavališkus ir siekė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams.

Vertindamas didelės žalos kaip privalomą savavaldžiavimo (tiek paprasto, tiek kvalifikuoto) nusikalstamos veikos požymį teismas nenustatė, kad vekselių pasirašymo faktas sąlygotų didelės žalos padarymą E. V.. Prokuroro kaltinamajame akte didelės žalos padarymas konstatuotas formaliai, nenurodant jokių motyvų ir kilusių padarinių atsiradimo pobūdžio, o tik nurodžius ginčo dalyką – vekseliuose nurodytą sumą, tačiau turtine žala gali būti pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o vekseliuose nurodyta suma, dėl kurios iš esmės kilo ginčas, pati savaime neduoda pagrindo teigti, kad tokio dydžio žala ir buvo padaryta. Taigi, nenustatyta, kad byloje apskritai būtų padaryta kokia tai nors materialinė žala. Nukentėjusysis turtinių nuostolių nepatyrė, civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padarymo nereiškė, tačiau jis teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas jam priteisti solidariai iš A. Ž. ir V. V. 20000 Eur neturtinei žalai, padarytai nusikalstama veika, atlyginti, ir 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Neturtinės didelės žalos jam padarymą nukentėjusysis grindžia patirta baime, išgąsčiu ir stresu, kurį jam sukėlė sudaryta bauginanti aplinka, parduotuvėje buvusių asmenų V. V., A. Ž., R. G., V. G. išsakyti grasinimai teisėsaugos institucijomis, septynerių metų laisvės atėmimo bausme, ir A. Ž. išsakyti grasinimai fiziniu susidorojimu, kuris jį puolė, ir dėl ko jis supratęs, kad pastarasis gali jį sumušti, o jam pasipriešinus gali būti panaudota fizinė prievarta. Visa ši situacija nukentėjusiajam sukėlė psichinį spaudimą, bejėgiškumo būseną, jis prarado saugumo jausmą. Nukentėjusiojo teigimu tokie veiksmai jam leido suprasti, jog šių asmenų grasinimai realūs ir, nepaisant to, jog nebuvo jokio teisėto pagrindo reikalauti tokios pinigų sumos, jis nebepajėgė pasipriešinti dėl sukurtos bauginančios aplinkos ir realios grėsmės jam bei jo artimiesiems. Nukentėjusiojo manymu V. V. ir A. Ž. veiksmai sukėlė jam didelę neturtinę žalą, kurios pasekmes jis jaučia iki šiol. Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes kategoriškai neigė tiek V. V., tiek A. Ž. tvirtindami, kad pagavus E. V. savinantis bendrovės pinigus, E. V. jų pats prašė nekviesti policijos pareigūnų, nepranešti jo tėvams, apie jo įvykdytą nusikaltimą, prašė leisti pačiam atlyginti padarytą žalą bendrovei. V. V. ir A. Ž. teigimu, jie jokio psichologinio smurto nevartojo, ką rašyti pasiaiškinimuose jam nenurodinėjo, niekas jam negrasino laisvės atėmimo bausme, parduotuvės durys viso įvykio metu buvo atidarytos, neužrakintos, niekas E. V. netrukdė kalbėtis mobilaus ryšio telefonu, o viso įvykio metu E. V. jautėsi ramiai, sutrikęs jis buvo tik įvykio pradžioje, kuomet patikrinus kasą, pas jį buvo aptikti bendrijai priklausantys pinigai. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais V. V. ir A. Ž. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Įvykio metu buvę liudytojai V. G. ir R. G., kuriuos V. V. pakvietė pabūti kviestiniais/liudytojais, fiksuojant E. V. neteisėtus veiksmus, abu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu patvirtindami ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, paaiškino, kad parduotuvėje pokalbis tarp V. V. ir E. V. buvo ramus, niekas nešaukė, niekas negrasino E. V., kad jis sės į kalėjimą septyneriems metams, A. Ž. nepuolė E. V. ir fiziniu susidorojimu negrasino, E. V. laisvė nebuvo apribota, nes parduotuvės durys visą laiką buvo atrakintos, E. V. bet kada galėjo išeiti, telefonu jam niekas nedraudė atsiliepti, jis pats ignoravo skambučius juos atmesdamas. Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė analogiškas liudytojų V. G. ir R. G. nurodytoms aplinkybėms, patvirtindama, kad įvykio metu parduotuvėje jokio triukšmo nebuvo, E. V. niekas negrasino teisėsaugos institucijomis, kriminalinėmis bausmėmis, niekas iš įvykyje dalyvavusių asmenų jo nebaugino, E. V. laisvė judėti ar telefonu bendrauti nebuvo suvaržyta. Priešingai, liudytoja E. D. patvirtino, kad E. V. pats prašė nekviesti policijos pareigūnų, taip pat ir tėvų, pripažindamas, kad yra kaltas ir turi už tai pats atsakyti.

Teisiamojo posėdžio metu E. V. teigė, kad A. Ž. jam grasino fiziniu susidorojimu, elgėsi agresyviai, keikėsi, todėl, jo manymu, jis galimai jam būtų sudavęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateikdamas pareiškimą, kuriuo kreipėsi į policiją nurodė, kad jam grasino fiziniu susidorojimu visi įvykyje dalyvavę asmenys, t. y. V. G., R. G., A. Ž., bei V. V. (T. 1, b. l. 7-8), tačiau vėliau pakeitė poziciją 2012-05-16 apklausoje nurodęs, kad fiziniu susidorojimu grasino tik A. Ž., kuris vos įėjęs į parduotuvę pradėjo pulti, todėl jis supratęs, kad jis (A. Ž.) nori jį sumušti, kitų asmenų veiksmai jį paveikė žodžiais (T. 1, b. l. 17-18), nors pirminės apklausos metu 2012-03-21 nukentėjusysis teigė, kad A. Ž. visa laiką buvo prekybos salėje, jis nebuvo įėjęs į kabinetą (T. 1, b. l. 12-14). Tokie nukentėjusiojo E. V. nenuoseklūs parodymai prieštarauja teisme duotiems liudytojų V. D., V. G., R. G., bei V. M., tiek ir V. V. (V. V. sūnaus) parodymams. Visi liudytojai patvirtino, kad įvykio dieną A. Ž. nebendravo su E. V., su pastaruoju bendravo tik V. V., nes jis pasijuto blogai. Liudytojai V. V. ir V. M., atvykę į parduotuvę, ir pamatę, kad A. Ž. sveikatos būklė prasta, o liudytojos V. M., turinčios medicininį išsilavinimą teigimu, jis buvo labai išblyškęs, lūpos pamėlusios, dėl ko V. M. ir V. V. skubėjo jam atvežti vaistų nuo širdies. Todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiojo prieštaringus parodymus viso proceso metu dėl A. Ž. agresyvaus elgesio, išsakytų grasinimų fiziniu susidorojimu jo atžvilgiu, į nuoseklius liudytojų parodymus, atsižvelgiant į įvykio metu A. Ž. buvusią sveikatos būklę, nukentėjusiojo versija apie tai, kad A. Ž. agresyviai puolė nukentėjusįjį, keikėsi, grasino fiziniu susidorojimu, dėl ko nukentėjusysis supratęs, kad galimai jam gali suduoti, atmetama.

Nors nukentėjusysis E. V. teigė, kad jam nebuvo leista atsiliepti telefonu, kad jo tėvas, atvykęs į parduotuvę, negalėjo patekti į vidų, nes durys buvo užrakintos, o V. V. jo neįleido, tačiau šių jo nurodytų aplinkybių, išskyrus liudytojus jo tėvus B. V. ir V. V., nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai byloje nenustatyta, to nepatvirtino ir pats E. V., kad jo mobilųjį ryšio telefoną būtų kas nors iš įvykyje dalyvavusių asmenų atėmęs, priešingai jo paties ir liudytojų V. G., R. G., D. D. parodymais nustatyta, kad E. V. viso įvykio metu telefoną turėjo prie savęs, o suskambus telefonui, pats atmetinėjo skambučius. Teisiamojo posėdžio metu E. V. nurodė, kad V. V. pasiūlius iškviesti jo tėvus, jis pats prašęs jų nekviesti, nes nenori jų jaudinti, todėl visiškai nėra pagrindo išvadai, kad E. V. buvo suvaržyta teisė susisiekti su savo artimaisiais. Byloje nenustatyta, ir nepatvirtinti E. V. teiginiai, kad parduotuvės durys buvo užrakintos, o atėjęs jo tėvas V. V. nebuvo įleistas į parduotuvę, nes tiek V. V., tiek A. Ž., tiek liudytojai V. G., R. G., D. D., patvirtino, kad parduotuvės durys įvykio metu buvo visą laiką buvo atidarytos, be to, niekas iš jų nematė, kad E. V. tėvas būtų buvęs atėjęs į parduotuvę. Jų parodymus taip pat patvirtina ir įvykio bėgyje, įpusėjus E. V. ir V. V. pokalbiui, atvažiavę V. V. (V. V. sūnus) ir V. M., kurie taip pat teigė, kad durys buvo atidarytos, nes į parduotuvę jie pateko visiškai laisvai. E. V. prašymas nekviesti tėvų, policijos pareigūnų, liudytojų parodymai apie tai, Kad įvykio metu E. V. buvęs ramus, ir paties E. V. parodymai, kad įvykio dieną niekas ant jo nešaukė, visi kalbėjo ramiai, bet įtikinimai, įrodo, kad vekselių pasirašymo metu nukentėjusysis darbdavių veiksmus vertino kaip pagrįstus ir teisingus. Tai patvirtina ir E. V. tėvų B. V. bei V. V. derybų su V. V. faktas dėl vekselių perrašymo, įsipareigojant pastariesiems tapti savo sūnaus laiduotojais už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą bendrijai, taip pat bandymas susitarti dėl jų sūnaus prievolinių įsipareigojimų, patvirtintų vekseliais, sumos sumažinimo, kuomet remiantis B. V. ir V. V. parodymais, kad jokie grasinimai ir prievarta nebuvo naudojami, todėl nėra pagrindo teigti, kad E. V. valia kaip nors būtų buvusi buvo įtakota, pasirašant vekselius.

Nukentėjusiojo E. V. parodymai apie tai, kad A. Ž. ir V. V. ėmė bauginti jo tėvus, žmoną, teisiamojo posėdžio metu paneigti jo tėvų B. V. ir V. V. parodymais, kurie patvirtino, kad jų su V. V. susitikimo metu jiems tariantis dėl laidavimo už sūnaus padarytą nuostolį bei skolos sumažinimą, V. V. kalbėjo ramiai. Nukentėjusioji A. V. nurodė, kad nei V. V., nei A. Ž. po įvykio išvis nebuvo sutikusi ir apie įvykį nekalbėjusi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas R. J. pateikė 2013-06-19, 2013-09-16, 2013-10-25, 2013-11-11, 2013-12-06 teisiamojo posėdžio protokolus iš baudžiamosios bylos Nr. 1-181-363/2013, kurioje E. V. buvo kaltinamas ir nuteistas teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kuriuos teismas prijungė prie bylos. Teigia, kad tai, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamus veiksmus parodo tiek kaltinamųjų, tiek ir liudytojų, kurie yra susiję bei priklausomi nuo kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas, lyginant su baudžiamąją byla Nr. 1-181-363/2013, nes jie kinta dėl esminių šioje baudžiamojoje byloje aplinkybių, kurios lemia kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimą. Teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo atstovo advokato pateiktais įrodymais – teisiamojo posėdžio protokolų turiniu iš kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-181-363/2013, nepritaria nukentėjusiojo atstovo advokato argumentams, kad liudytojos V. D. parodymai, duoti kitoje baudžiamojoje byloje, dėl esminių šioje baudžiamojoje byloje aplinkybių, kurios nulemia kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimą, pakito, nes teismo vertinimu, liudytoja V. D. šioje baudžiamojoje byloje davė iš esmės nuoseklius, logiškus parodymus, kuriuos teismas pripažino patikimais, ir, kurie patvirtina kitus šioje byloje esančius įrodymus. Ta aplinkybė, kad liudytojos parodymuose buvo nežymūs neatitikimai kitoje ir šioje byloje dėl neesminių aplinkybių, negali būti besąlygiškas pagrindas teiginiams, jog šie parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Būtina įvertinti ir tai, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis, juolab, kad šie parodymais užfiksuoti prieš dvejus metus. Vertinant V. V. parodymus šioje baudžiamojoje byloje, kurio statusas yra kaltinamasis, gretinant jo kaip liudytojo parodymus, duotus kitoje baudžiamojoje byloje, pasakytina, kad pagal baudžiamojo proceso nuostatų prasmę, kaltinamasis turi ne tik teisę atsisakyti duoti parodymus, bet ir nebaudžiamą galimybę meluoti, todėl jo duoti parodymai kitoje baudžiamojoje byloje negali būti lyginami su jo duotais parodymais šitoje baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl šio įvykio stipriai pablogėjo jo sveikata, po šių patirtų nusikalstamų veikų, jaučia pastovią baimę, neužtikrintumo jausmą, negali susikoncentruoti ir užsiimti darbine veikla, tai jam trukdo pamiršti įvykius ir tinkamai integruotis į socialinę aplinką. Ypač didelį diskomfortą kelia, jog dėl šių įvykių privalo gerti stiprius vaistus, be kurių negali užmigti. Nagrinėjami įvykiai paveikė ir jo artimuosius, t. y. tėvus ir jo sutuoktinę – jie taip pat gydosi nuo depresijos. Nukentėjusysis nurodė, kad jis po įvykio, kitą dieną 2012-03-09 kreipėsi į medikus, ir jam buvo nustatytas plaučių uždegimas, o depresija jam diagnozuota vėliau, po vienos ar dviejų savaičių, kuomet kreipėsi į psichiatrą. Šiuo metu vartoja vaistus nuo depresijos, pateikė šiuos teiginius patvirtinančius medicininius dokumentus (T. 4, b. l. 7-53).

Tokios faktinės aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad įmanoma neturtinė žala, neužtikrintumo jausmas, nerimas, nemiga, depresija nukentėjusiajam galėjo atsirasti, tačiau akivaizdžiai ne dėl V. V. ir A. Ž. veiksmų, tačiau paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, konstatuotų teismo nuosprendžiu, ir kaltės padarant žalą TŪB „Valža“. Logiška manyti, kad nukentėjusiojo patirtoms dvasinėms kančioms bei jo psichologinei būsenai įtakos turėjo darbo praradimas, kuriame jis dirbo keletą metų, jo reputacijos pablogėjimas visuomenėje, jo atžvilgiu prasidėjęs baudžiamasis procesas, kuriame jis buvo kaltinamas ir nuteistas už turto pasisavinimą iš TŪB „Valža“, be abejonės įtakos turi ir kiti dar tebevysktantys teisminiai procesai, su kuriais jis yra susijęs. Vien tik V. V. ir A. Ž. įtikinamas kalbėjimas, balso tonas, naudotos frazės ir vekselių pasirašymo faktas nėra pagrindas didelės žalos pasekmių sukėlimui, didelė žala nukentėjusiajam vien tik šiame baudžiamajam procese kaip faktiškai buvusi ar esanti – apskritai nėra patvirtinta. Didele žala šiuo atveju negali būti pripažįstama tai, jog nukentėjusysis patyrė diskomfortą emocinius išgyvenimus, nepatogumo jausmą dėl prisiimtų įsipareigojimų dėl žalos atlyginimo bendrijai.

Vertinant psichinės prievartos požymį, būtiną BK 294 straipsnio 2 daliai inkriminuoti, teismas nustatė, kad ją nukentėjusysis suvokė subjektyviai, nes tiesioginių grasinimų nei E. V., nei jo artimiesiems neteisėtais veiksmais nei V. V., nei A. Ž. neišsakė. Taigi išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, daugiau jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina, jog V. V. ir A. Ž. būtų pavartoję E. V. atžvilgiu psichinę prievartą ar kad šį asmenį prievarta būtų laikę įmonės patalpose arba jį būtų privertę rašyti diktuojamus pasiaiškinimo tekstus, vekselius. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad nukentėjusysis ir V. V. bei A. Ž. bendravo tarpusavio susitarimo pagrindu, kurio iš esmės iniciatoriumi buvo pats užkluptas padaręs nusikalstamą veiką nukentėjusysis E. V., o tai neleidžia konstatuoti psichinės prievartos pavartojimo fakto. Policijos pareigūnai nebuvo kviečiami pačiam nukentėjusiajam E. V. prašant, tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, todėl nėra pagrindo teigti, jog patys V. V. ir A. Ž. būtų pasirinkę įstatymų nenumatytą savo teisės realizavimo ar įgyvendinimo būdą. Net ir tuo atveju, jei A. V. ir A. Ž. būtų ir pasakę, kad jie kreipsis į teisėsaugos institucijas, ir jam gresia laisvės atėmimo bausmė, tokio jų pareiškimo negalima laikyti psichologiniu smurtu, kadangi E. V. įvykio pradžioje pats pripažino pasisavinęs bendrovei priklausantį turtą, todėl pranešimas policijos pareigūnams apie įvykdytą nusikalstamą veiką negalėtų būti laikomas psichologiniu smurtu. Pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną niekas ant jo nešaukė, visi kalbėjo ramiai, bet įtikinimai, ir dėl to jis išsigandęs. Ramus ir įtikinamas darbdavio ir darbuotojo kalbėjimas, sprendžiant darbinius klausimus, nelaikytinas psichologine prievarta, o tai, kad nukentėjusysis dėl savo paties padarytos nusikalstamos veikos jautė diskomfortą, emocinius išgyvenimus, nepatogumo jausmą nėra pagrindas pripažinti, kad jis patyrė didelę žalą. Teismas pripažįsta, kad vekselių pasirašymo metu V. V. ir A. Ž. elgesys, išsakyti žodžiais, reikalavimai, kaip antai iškraustyti kišenes, parašyti pasiaiškinimus, pokalbio turinys, užduodami nepatogūs klausimai, bendravimo tonas, maniera, trukmė galėjo įtakoti nukentėjusįjį, tačiau negali būti vertinama kaip psichinė prievarta, nepalikusi nukentėjusiajam E. V. apsiprendimo ir pasirinkimo laisvės ir nulėmusi nukentėjusiojo veiksmus – vekselių pasirašymą, todėl nėra ir BK 294 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos nusikalstamos veikos – savaldžiavimo objektyvaus požymio – nusikalstamo būdo – psichinės prievartos panaudojimo

Tokiu būdu pareikštas kaltinimas inkriminuojant kvalifikuojantį psichinės prievartos požymį akivaizdžiai neatitinka baudžiamojo įstatymo paskirties, prieštarauja konstitucinių teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisingumo ir kitų principų reikalavimams. Vien tik nukentėjusiojo subjektyvūs vertinimai nėra pakankami konstatuoti, kad šiuo atveju jis patyrė psichinę prievartą. Byloje teismas nenustatė, kad nukentėjusysis įvykio metu būtų praradęs saugumo jausmą, kad jam būtų išsakyti grasinimai, kuriuos nukentėjusysis galėtų įvertinti kaip realų pavojingumą ir neteisėtumą. Psichine prievarta baudžiamąja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobūdžio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta.

Nukentėjusiojo ir jo atstovo teisiamojo posėdžio akcentuojami argumentai, kad V. V. ir A. Ž. netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, dėl vėlesnio vekselių įtraukimo į TŪB Valža apskaitą, taip pat argumentai, kad parduotuvėje E. V. dirbo ne vienas, kartu dirbo ir kitas darbuotojas, kad joje kartais dirbdavo ir A. Ž. bei V. V., ir bet kuris iš pastarųjų galėjo savintis bendrijos lėšas, nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės vertinant, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Tokiu būdu, teismas atsižvelgdamas į nusikalstamo savavaldžiavimo tiek paprastą sudėtį, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, tiek ir kvalifikuotą šios nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, į teismų praktiką, kruopščiai įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pripažįsta, kad nei V. V., nei A. Ž. veiksmuose nėra jiems inkriminuotų veikų požymių. V. V. ir A. Ž., siekdami vekselių pasirašymo neturėjo tikslo nukentėjusiajam padaryti kokią nors žalą, neturėjo tyčios veikti neteisėtai, todėl jiems nėra pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo pripažinti, kad V. V. ir A. Ž. padarė prokuroro kaltinime jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 294 str. 1 d., taip pat ir nukentėjusiojo E. V. kaltinime jiems inkriminuojamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl V. V. ir A. Ž. išteisintini kaip nepadarę veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1 d. 4 p.).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. V. ir A. Ž. išteisintinti, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų, bei vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo E. V. pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja V. R.