Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Drivekta“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų civilinėje byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl krovinių pervežimo paslaugos suteikimo. Ieškovė suteikusi atsakovei krovinių vežimo paslaugas, 2016 m. rugpjūčio 17 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija TT Nr. 1983, 4 221,69 Eur sumai, tame tarpe 732,69 Eur (21 proc.) PVM, 2016 m. rugpjūčio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą, serija TT Nr. 1989, 3027,42 Eur sumai, tame tarpe 525,42 Eur (21 proc.) PVM, 2016 m. rugsėjo 30 d. – PVM sąskaitą faktūra serija TT Nr. 2002, 7 794,52 Eur sumai, tame tarpe 1 352,77 Eur (21 proc.) PVM. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė sąskaitų neapmokėjo ir už suteiktas paslaugas liko skolinga ieškovei 8 794,52 Eur.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Ieškovės reikalavimai įrodyti prie ieškinio esamais dokumentais.

Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą bei išieškojimo išlaidas yra pagrįstas įstatymais.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai ir laiku neįvykdė pirmiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu atsiradusios piniginės prievolės, t. y. už suteiktas paslaugas su ieškove iki šiol neatsiskaitė ir liko skolinga 8 794,52 Eur, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai (CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.205, 6.210, 6.808, 6.813 straipsniai). Iš atsakovės ieškovei priteistina 8 794,52 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 264,00 Eur žyminis mokestis, taip pat 40,00 Eur išieškojimo išlaidos.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti ir 181,50 Eur procesinių dokumentų parengimo teismui išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2017 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FTB Nr. 00996290, išrašytą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finansų tyrimų biuras“, banko išrašą, patvirtinantį apie tą pačią dieną atliktą mokėjimo nurodymą Nr. 3390, apmokant pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama fizinio asmens turėtų išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų įmonės teikta teisine pagalba, atlyginimo klausimą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodė, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos, o atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). Tokios pačios pozicijos, remdamasis minėta kasacinio teismo nutartimi ir spręsdamas juridinio asmens prašymus priteisti teisinių paslaugų išlaidas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį su kitu juridiniu asmeniu, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1044-178/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-943-196/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, todėl ieškovės turėtos ir UAB „Finansų tyrimų biuras“ sumokėtos išlaidos už ieškinio surašymą ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės taip pat nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva“, juridinio asmens kodas 303298875, 8 794,52 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 52 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8794,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) išieškojimo išlaidas, 264,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Drivekta“, juridinio asmens kodas 168656859, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.