Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. A. (ieškovo) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovei E. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose (duomenys neskelbtini) gautas pareiškėjo T. A. (ieškovo) atstovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, kuriuo prašoma: 1) nustatyti nepilnamečio K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu T. A.; 2) uždrausti atsakovei E. A. išvežti nepilnametį sūnų K. A. iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo; 3) nustatyti E. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. A. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: E. A. turi teisę matytis su sūnumi vieną kartą per mėnesį, nuo dviejų iki septynių dienų imtinai, šalims iš anksto suderinus konkrečią datą; susitikimai vyks (duomenys neskelbtini); E. A. turi teisę kasdien susisiekti su vaiku, neribojant bendravimo telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015). Taigi, teismas iš esmės turi nuspręsti, ar prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo galima pateikti kartu su ieškiniu, ir ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas šiuo atveju iš tiesų padidintų žalą.

Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšis detalizuoja ir CPK 145 straipsnis. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinto specialiojo laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas išimtinai atsižvelgia į nepilnamečio vaiko interesus. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsniu, pažymėtina tai, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina abu tėvai.

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Privaloma ikiteisminė mediacija šeimos ginčuose įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.

CK 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas. Taigi, CK reglamentavimas numato, kad pareiškėjo (ieškovo) prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti reikalavimai yra šeimos teisės instituto dalis.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, tačiau, paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio padavimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo. Iš prie prašymo pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas inicijavo mediacijos procesą, kreipdamasis su (duomenys neskelbtini) rašytiniu prašymu į Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių. Tačiau prie prašymo nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra paskirtas mediatorius, ginčo šalys sutikę su mediacijos procedūra, pradėtos mediacijos sesijos ar pasinaudota privalomąja mediacija, iš jos šalys pasitraukė ir pan., ar, kad mediacija savo tikslų nepasiekė.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, esant inicijuotai mediacijos procedūrai, teismo vertinimu, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutui pagrindo nėra. Kita vertus, pareiškėjas (ieškovas), apsiribodamas deklaratyviais teiginiais (vaiko motina nuolat girtauja, netinkamai elgiasi vaiko akivaizdoje, sūnumi nesirūpina), nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kylančią grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, atsakovės netinkamą pareigų atlikimą ar visišką neatlikimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Nors vaiko tėvas nurodė, kad ,,apie netinkamą atsakovės elgesį su vaiku informavau atitinkamas tarnybas (Policiją, vaikų teisėms), buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris mano žiniomis yra nutrauktas“ ir, kad ,,išsivežti sūnų į (duomenys neskelbtini) jai buvo uždraudę vaikų teisės“, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, taip pat nepateikė ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaiko motinai draudžiama matytis ir bendrauti su vaiku, kad atsakovė amoraliu ar kitu žalingu elgesiu daro žalą vaiko vystymuisi, naudoja psichologinį ar fizinį smurtą vaiko atžvilgiu, girtuokliauja, turi diagnozuotų ligų, kurios kliudytų tinkamai atlikti motinos pareigas, o taip pat, kad atsakovė neturi galimybių užtikrinti nepilnamečio vaiko tinkamas gyvenimo, buities, ugdymo, lavinimo, sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat pareiškėjas (ieškovas) prašyme nurodė, kad jis su nepilnamečiu sūnumi kartu gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje buvo socialinių ekonominių saitų visuma, nuo (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) iš užsienio grįžo su sūnumi gyventi (duomenys neskelbtini), ką įrodinėja (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą bei pasirinkta nuo (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaiga, tačiau faktinės aplinkybės dėl tėvo ir sūnaus gyvenimo kartu nuo (duomenys neskelbtini) nėra aiškios, kadangi pareiškėjas (ieškovas) tai patvirtinančių duomenų byloje nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad išankstinė šeimos ginčų nagrinėjimo tvarka yra skirta ne atsitiktinai, o sąmoningu įstatymo leidėjo siekiu sudaryti galimybes šalims taikiai susitarti. Tokiu būdu ne tik nepažeidžiami vaiko interesai, bet priešingai, šalys yra apsaugotos nuo bylinėjimosi išlaidų ir ilgų teisminių procesų. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, esant inicijuotai mediacijos procedūrai ir pareiškėjui (ieškovui), atstovaujamam kvalifikuoto teisininko – advokato, nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes (kreipimųsi į policiją, vaiko teisių apsaugos instituciją ir pan.), kurių pagrindu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat ir duomenų apie pareiškėjo (ieškovo) turtinę – finansinę padėtį, šeimos sudėtį, sveikatos būklę ir kitus veiksnius, sietinus su gebėjimu užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, ugdymo, buities ir pan. sąlygas, spręstina, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra įrodytas ir pagrįstas leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis. Kita vertus, įstatymų leidėjas nėra imperatyviai įtvirtinęs neteisminės mediacijos procedūros termino trukmės, todėl šių priemonių pritaikymas šioje situacijoje, teismo vertinimu, neatitiktų ir pačios mediacijos instituto esmės ir paskirties, o taip pat prieštarautų šalių lygiateisiškumo, nešališkumo ir neutralumo principams. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka našta pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad mediacijos terminas yra neapibrėžtas įstatymo leidėjo ir priklauso nuo pačių šalių geranoriško ir racionalaus požiūrio į ieškomą ir abiem pusėms priimtiną taikaus ginčo sprendimo variantą, šiam tikslui pagal šalių išreikštus ketinimus pasiekti esant reikalingam neapibrėžtam laiko tarpui, pareiškėjui (ieškovui) prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos, spręstina, kad ir dėl šių aplinkybių, toks prašymas neatitinka proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei proporcingumo principų.

Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bei bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų galima tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, įvertinus motinos ir tėvo asmenines savybes, moralines – dorovines nuostatas, šalis charakterizuojančius duomenis, buities sąlygas, sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir kitus bylai reikšmingus duomenis atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, o taip pat išklausius vaiko, gebančio išreikšti savo nuomonę, požiūrį. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos šiuo atveju kyla po šalių santuokos nutraukimo bendru sutikimu, todėl šiuo atveju galimas ir kitas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, keitimo būdas.

Išaiškinama, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 151–152 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo T. A. (ieškovo) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.