Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
1-32-311/2013
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01251-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
T. B.
Kaltinamasis
E. Š.
Advokatai
Artūras Bauža, Gintarė Girdzijauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-32-311/2013Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01251-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.1.; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei K. M.,gynėjui advokatui Artūrui Baužai,nukentėjusiajam T. B., jo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,kaltinamajam E. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „MMD servis“ pagalbiniu darbuotoju, nevedęs, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas, 2011-12-05 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. Š. 2011-12-04 apie 4.30 val. UAB „Sėkmės sparnai“ bare „210“, esančiame Rotušės a. 2, Kaune, abipusio konflikto metu, tyčia sudavė T. B. ne mažiau tris smūgius į veidą, dėl ko T. B., praradęs pusiausvyrą, krisdamas ant akmens masės plytelių, galva trenkėsi į grindis, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, lūpų sumušimu, kairės smilktninės galvos smegenų skilties sumušimu su kraujosruva smegenyse, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-12-04 apie 1 val. su iš matymo pažįstamu draugu, vardu Ogiu atėjo į barą „210". Su draugu užsisakė kelis bokalus po 0,5 l alaus. Taip pat su jais buvo dvi merginos. Su viena iš merginų buvo susipažinęs tą pačią dieną ir po to su ja sutarė susitikti prie miesto sodo. Kai susitiko, ji buvo atėjusi su savo drauge. Mergina, su kuria jis susipažino, buvo Raminta, o kitos vardo net nepamena. Tada visi nuėjo į barą ir atsisėdo prie staliuko. Tame bare yra dvi šokių salės, jie su merginomis ėjo tai į vieną, tai į kitą salę pašokti. Po to vėl grįždavo prie stalelio. Po kiek laiko jis nuėjo su merginomis parūkyti, o draugas Ogis liko prie stalo. Po to, kai parūkė, jis nuėjo prie baro, o merginos kažkur buvo nuėjusios. Tik priėjęs prie baro pamatė, kad prie Ogio priėjo du vaikinai, kurie pradėjo jį spardyti per kojas ir gestais rodyti, kad jis nuo stalelio pasitrauktų. E. Š. priėjo prie vieno iš vaikinų ir paklausė, ką šis daro. Vaikinas atsakė „eik iš čia ir nesikišk“. Jis jam pasakė, kad „nedarome čia konfliktų“, nes yra pilna tuščių vietų ir jie gali nueiti kitur. Tada vienas iš vaikinų priėjo prie jo, apsikabino ranka per kaklą ir pasakė: „ką tu, pydere, nesupratai, nori, aš tave ne vien per kojas paspardysiu“. Kadangi pats konfliktuoti nenorėjo, tai šį vaikiną nuo savęs atstūmė ir po to ranka vieną kartą jam trenkė per smakrą. Nuo suduoto smūgio šis nukrito ant grindų. Kadangi vaikinas nesikėlė, jis nuėjo iki apsaugos darbuotojų ir jiems pasakė, kad vaikinas nesikelia. Atėję apsaugos darbuotojai padėjo jį paguldyti ant suolo. Pamatęs, kad prie vaikino priėjo jo draugas, kuris visą laiką buvo kartu su juo, supratęs, kad gali įvykti muštynės, pats pakvietęs draugą Ogį, iš klubo išėjo. Su jais kartu išėjo ir merginos. Merginų jokių duomenų nežino, nes tai buvo vienas susitikimas. Išeinant iš klubo, jį sustabdė apsaugos darbuotojai ir pasakė, kad jiems reikalingi jo duomenys dėl sumušto vaikino. Jis jiems pateikė savo asmens dokumentą ir jie nusirašė duomenis. Apie tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sužinojo iš savo motinos, tik pas ją neseniai nuvykęs. Savo kaltę pripažįsta iš dalies todėl, kad neturėjo tikslo sužaloti vaikino, tačiau jis prie jo pastoviai lindo, provokavo konfliktą. Dėl to, kad sudavė smūgį, neneigia. Įvykio metu buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus ir apgirtęs nebuvo. Dėl padarytos veikos labai gailisi

Nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2011-12-04 buvo jo gimtadienis, todėl su draugais nuėjo į klubą „210“, kur linksmai leido laiką, vartojo alkoholį. Tiksliai visko neprisimena. Atsimena, kad jam trenkė skaudžiai į akį .Ryte pamatė sužalojimą. Prisimena pirmą smūgį, kai nukrito ant sofos.

Teismo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo emtuu, nukentėjusysis nurodė, kad du – tris kartus žiūrėjo vaizdo įrašą. Žiūrėdamas trečią kartą, užstrigo vaizdas. Kitko neprisimena. Palaiko savo civilinį ieškinį. Patvirtina, kad kaltinamasis siūlė jam 17 000 Lt, tačiau jis neėmė pinigų, nes ten buvo tokia sutartis, kad jis jokių pretenzijų neturėtų kaltinamajam, kad jis nebūtų teisiamas, kad jam būtų paskirta lengvesnė bausmė.

Įvykio metu buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs, atsipalaidavęs. Po patirtos traumos jo mokslai buvo sustabdyti, dabar yra tik tikimybė, kad įstos tik į mokamą magistrantūrą.

Liudytojas L. P. parodė, kad 2011-12-04 apie 00.30 val. kartu su T. B. atėjo į barą „210", esantį Rotušės a. 2, Kaune, švęsti T. B. gimtadienio. Atėjo būdami blaivūs. Šiame klube linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Iki 4 val. 30 min. abu išgėrė maždaug po penkis alkoholinius kokteilius, todėl jautėsi smarkiai apgirtęs ir tiksliai visko, kas po to vyko bare, nepamena. Pamena tik tiek, kad apie 4 val. 30 min, jis su T. B. atsisėdo prie vieno, šalia šokių aikštelės buvusio staliuko su minkštasuoliu. Kad prieš tai ant minėto minkštasuolio būtų sėdėję kokie nors kiti klubo lankytojai, nepamena. Pamena, jog atsisėdęs ant minkštasuolio, pajuto smūgį kumščiu į veidą. Pakėlęs akis, pamatė prie staliuko stovinčius du vaikinus, iš kurių vienas, kaip dabar po atpažinimo jau žino, buvo E. Š., o antrojo vaikino požymių neįsidėmėjo, neatpažintų. Kuris iš jų jam sudavė smūgį, t. y. E. Š., ar su juo buvęs vaikinas, kadangi viskas įvyko labai greitai ir netikėtai, įsidėmėti nespėjo. Dėl ko jam buvo suduotas smūgis, nežino. Kad jis tokį elgesį būtų kaip nors išprovokavęs, nepamena. Ar T. B. sėdinčiam ant minkštasuolio taip pat kas nors sudavė smūgių, nepamena. Tik pamena, kad po suduoto smūgio, su T. B. nuo stalo atsistojo ir priėję prie E. S. ir su juo buvusio vaikino, jiems pradėjo sakyti, jog jokių konfliktų ir problemų nenorime bei iš šokių salės išeidinėjo. Jiems išeidinėjant pamatė, kaip E. Š., sudavė T. B. vieną smūgį kumščiu į veidą. Po smūgio T. B. aukštielninkas nugriuvo ant grindų, galva trenkdamasis į grindis bei liko ant jų gulėti nejudėdamas. Ar prieš suduodant smūgį, T. B. E. Š. ką nors sakė, negirdėjo. Ar po to, kai E. Š. sudavė smūgį T. B., jam irgi kas nors sudavė smūgį, nepamena. Pamena tik, kad T. B. nugriuvus, bandė jį pakelti, tačiau, kadangi jis buvo be sąmonės, vienam to padaryti nepavyko. Tada pamena, jog kažkieno padedamas, T. B. nutempė ir paguldė ant minkštasuolio, kur norėdamas, kad T. B. atsigautų, jam rankomis plekšnojo per šonus. T. B. paguldžius ant minkštasuolio, matė, kaip E. Š. su savo draugu iš salės išėjo, o jis T. B. ir toliau judino, kad šis atsigautų. Po keleto minučių T. B. sąmonę atgavo, todėl jis jį parvedė į šio nuomojamą butą adresu Maironio g. 65-7, Kaune ir, kadangi jam pasirodė, kad T. B. jau normaliai atsigavęs, paliko jį miegoti. Parvedus T. B. į butą, matė, jog jam po kaire akimi buvo mėlynė bei buvo kruvinos lūpos. Apie tai, kad T. B. dėl minėto sumušimo, rytojaus dieną buvo paguldytas į Kauno klinikas, sužinojo po įvykio rytojaus dieną, T. B. seseriai I. B. jam paskambinus telefonu. Nors įvykio metu abu su T. B. buvo neblaivūs, tačiau, kadangi abu nekonfliktiniai žmonės, tikrai nei jis, nei T. B. jokių įžeidžiančių ar grasinančių žodžių E. Š., galėjusių išprovokuoti jo tokį agresyvų elgesį, nepasakė. Tai gali užgarantuoti todėl, jog su T. B. 12 metų buvo klasiokai ir vienas kitą gerai pažįsta, t. y. išgėrę alkoholio, niekada įžūliai ar agresyviai nesielgia. Kadangi dėl bare suduoto smūgio pačiam jokie sužalojimai padaryti nebuvo, po įvykio nei pas medikus, nei į policiją nesikreipė. Ar E. Š. ir su juo buvęs vaikinas minėto vakaro bėgyje sėdėjo ant to paties minkštasuolio, ant kurio prieš įvykį atsisėdo ir jis su T. B., neatkreipė dėmesio. Taip pat neatkreipė dėmesio, ar su jais buvo kokių nors merginų

Liudytoja I. B. parodė, kad T. B. yra jos brolis. 2011-12-04 apie 19 vai. atvažiavo pas brolį į butą. Kai brolis atidarė duris, pamatė, kad yra sumuštas jo veidas, t. y. po kaire akimi matėsi kraujosruva bei buvo sumuštos ir kruvinos lūpos. Atidaręs buto duris, brolis pasakęs, jog jam labai- skauda galvą, nuėjęs atsigulė į lovą. Kadangi užėjusi į brolio kambarį pamatė, jog jo lova yra nepaklota, suprato, jog jis joje gulėjo ir iki jai pas jį atvažiuojant. Atėjusi į brolio kambarį, jame pajautė stiprų alkoholio kvapą. Brolio kambaryje ant žemes metėsi kruvini jo rūbai, t. y. megztukas, kelnės bei striukė. Kai gulinčio lovoje brolio pradėjo klausinėti, kas jam atsitiko, jis nieko konkrečiai neatsakė, tik vis kartojo, jog jam labai skauda galvą ir jis nieko nežino. Kadangi pamatė, jog brolis yra keistai vangus ir nelabai orientuojasi aplinkoje, suprato, jog jam kažkas tikrai galimai yra negerai su galva, todėl jį nuvežė su drauge šios automobiliu į Raudonojo kryžiaus ligoninės priėmimo skyrių. Kad broliui tikrai yra labai blogai, dar suprato iš to, jog šis iš buto iki draugės automobilio vos atėjo, t. y., kad jis paeitų, ji jį turėjo laikyti už parankės. Kai priėmimo skyriuje nurodė, jog broliui yra sumuštas veidas ir galimai galva, medikai jai brolį liepė vežti į Kauno klinikų priėmimo skyrių, ką ji iš karto ir padarė. Važiuojant į Kauno klinikas, brolio dar keletą kartų klausė, kas jam atsitiko ir jis pasakė, jog jį sumušė vakarykščią, naktį, su draugu L. P. jam linksminantis bare „210“, esančiame Rotušės a. 2, Kaune. Kas jį sumušė, nepasakė. Tik kai paklausė, kaip jį sumušė, brolis pasakė, jog „vožtelėjo" vieną kartą į veidą. Atvežus į Kauno klinikas, broliui buvo diagnozuota galvos smegenų trauma bei brolis paguldytas gydyti į Galvos smegenų traumų skyrių, kur buvo gydomas beveik mėnesį laiko. Po patirtos traumos broliui sutriko regėjimas, padidėjo nervingumas ir liko kitų liekamųjų reiškinių. L. P. yra jos brolio klasiokas, todėl ji pažįsta ir jį. Kai vėliau, po įvykio kalbėjo su L. P., šis pasakė, kad bare jos brolį sumušė kažkoks nepažįstamas vaikinas. Kiek pamena, L. P. sakė, jog jos broliui minėtas vaikinas sudavė vieną smūgį į veidą, po kurio brolis nugriuvo ant baro grindų. Kai L. P. paklausė dėl ko minėtas vaikinas jos brolį sumušė, šis atsakė, kad be jokios priežasties. Taip pat L. P. papasakojo, jog po įvykio, jis jos brolį parvedė į jo butą, kur jį palikęs pats išvažiavo namo.

Liudytoja M. B. apklausta teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad T. B. yra jos sūnus. Sekmadienį paskambino sūnui. Jis kelis kartus neatsiliepė. Po to atsiliepė, pasakė, kad vėliau paskambins. Kadangi dukra I. B. buvo Kaune, ji paprašė, kad pažiūrėtų, kas yra sūnui. Ineta ir pranešė, kas įvyko. Nuvyko į ligoninę. Gydytojas stebėjosi, kad T. B. buvo tokios sunkios būklės, kad jam turėjo būti koma. Buvo nuspręsta neoperuoti sūnaus, nes tiesioginis įsikišimas į smegenis buvo labai pavojingas. Sūnus paėmė šaukštą į rankas ir pasakė, kad mato tik vieną jo pusę. Akių gydytojas pasakė, kad regos laukai užkritę po 25 proc. Buvo reabilitacija. Sūnus kalbėjo sunkiai- esmę suprasdavo, bet jam buvo sunku parinkti žodžius. Kasdien vyko į KMUK nervų stimuliacijai. Šiai dienai regos sutrikimas išliko, atmintis sutrikusi, sunku sūnui parinkti žodžius, prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Visą laiką dėl vaiko jaučia baimę. Surandėjimo laukas didelis- 7.2 cm. Dingęs visas smegenų vingis. Tuos surandėjimus galima pašalinti tik operacijos būdu. Tos operacijos nedaro pas mus. Sūnus naudoja vaistus. Sūnus greitai susierzina, greitai pavargsta.

Liudytojas V. M. teisminio bylos nagrinėjimo emtu nedalyvavo, todėl jo parodymai, duoti ikitreisminuio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad dirba bare „210", esančiame Rotušės a. 2, Kaune. 2011-12-04 apie 4 val. 30 min. bare buvo prie klubo durų. Tuo metu prie jo priėjęs klubo lankytojas pasakė, kad baro viduje vyksta muštynės. Nuėjęs į kitą kambarį, pamatė sumuštą vaikiną. Kiti klubo lankytojai nurodė asmenį, kuris sumušė minėtą vaikiną. Jis minėtą asmenį sulaikė ir norėjo nukentėjusiajam iškviesti GMP, tačiau jis su draugu pasišalino. Kadangi nukentėjusiojo asmens jau nebuvo, asmenį, kuris sumušė klubo lankytoją, paleido, prieš tai pareikalavęs, kad šis pateiktų savo asmens dokumentą. Pradžioje asmuo pateikti dokumentą atsisakė, tačiau pasakius, kad iškvies policiją, minėtas asmuo pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Tai buvo E. Š.. Užsirašęs asmens duomenis, kortelę grąžino. Paklausus, kodėl šis sumušė minėtą vaikiną, E. Š. atsakė, kad minėtas vaikinas pirmas jį puolė, todėl jis gindamasis ir smogė (1 t., 55-56 b.l.).

Liudytoja I. L. teisminio bylos angrinėjimo metu nedalyvavo, teisme gautas jos pranešimas, kad ji išvykusi į užsienį dirbti, savo parodymus, duotus ikiteisminuio tyrimo emtu, patvirtina. Todėl liudytojos I. L. parodymai, duoti ikitreisminuio tyrimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. L. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, vakare susitiko iš matymo pažįstama R., apie 22 m. amžiaus, kitų jos jokių duomenų nežino. Ji pasakė, kad eina į Laisvės al., Kaune, esančią kavinę „Miesto sodas" susitikti su kažkokiu vaikinu bei pakvietė eiti kartu. Kas tas vaikinas, ir iš kur ji jį žino, ji Ramintos nepaklausė, o ši nepasakė. Tuomet abi nuėjo į minėtą kavinę, kur Ramintos laukė apie 23-24 m. amžiaus vaikinas, prisistatęs E., kitų jo duomenų nežino. Minėtą vaikiną matė pirmą kartą. Būnant kavinėje, ji su Raminta maždaug iki 24 val. išgėrė po vieną alkoholinį kokteilį, o po to E. jas pavadino eiti pasilinksminti į Rotušės a., Kaune, esantį klubą „210". Ar kavinėje „Miesto sodas" E. gėrė kokio nors alkoholio, nepamena. Maždaug po 24 val., tikslaus laiko nepamena, visiems trims iš kavinės „Miesto sodas" atėjus į klubą, prie klubo prie jų prisijungė aus pažįstamas, kurį E. vadino Augiu, bei visi keturi įėjo į klubą. Minėto Augio jokių duomenų daugiau nežino. Jį minėtą vakarą matė pirmą kartą. Būdami klube linksminosi ir šoko. Ji klube jokio alkoholio nevartojo, kiek pamena, Raminta taip pat. E. per visą vakarą išgėrė ar tai vieną, ar tai du butelius, tiksliai nepamena, alaus „Corona". Minėtas Augis taip pat gėrė alų, tačiau tiksliai kiek jo išgėrė, nepamena. Būnant klube, tuo metu kai nešokdavo, atsisėsdavo pasėdėti ant minkštasuolio prie staliuko, kuris buvo prie pat šokių aikštelės. Besilinksminant, kažkuriuo tai momentu, tiksliai kiek buvo valandų nepamena, Augiui sėdint ant minkštasuolio, atkreipė dėmesį, jog vienas iš klube buvusių vaikinų, kuris buvo visiškai girtas, vis praeidinėja pro sėdintį Augį ir kliuvinėja jam už kojų. Tai pamatęs E. minėtam vaikinui kažką pasakė, ką, kadangi garsiai grojo muzika, negirdėjo. Po to, tas vaikinas lyg nuėjo į šoną, tačiau po kurio laiko, jai su E. šokant, jis vėl kažkaip atsirado šalia jų bei, kiek pamena, E. su juo susistumdė, po ko E. tam vaikinui sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir tas vaikinas nugriuvo ant nugaros ant grindų. Po kurio laiko atėjo klubo apsauga ir tą vaikiną pakėlė bei vėliau iš klubo išvedė. Po to iš klubo išėjo ir jų kompanija. Maždaug prieš mėnesį laiko per pažįstamus ją susirado minėtas E., kuris paprašė ateiti į policiją bei papasakoti apie minėtą įvykį. Su minėta Raminta po kurio laiko susipyko, todėl kur ji yra šiuo metu, nežino, jos jokių duomenų ar kontaktų neturi. Ar E.minėtam vaikinui sudavė ir daugiau smūgių, kadangi juos nuolat nestebėjo, o linksminosi, nematė (1 t., b.l. 59).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (02patvirtina, kad T. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, lūpų sumušimas, kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimu su kraujosruva smegenyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-12-04 kietu buku daiktu ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, lūpų sumušimas galėjo būti padaryti kumštimi ar kitu panašaus pobūdžio kietu buku daiktu. Kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimas su kraujosruva smegenyse galėjo susidaryti tiek nugriuvus, galimai nuo suduotų smūgių į veido sritį, tiek sudavus kietu buku daiktu į kairę momens sritį. Sužalojimas dėl kairės smilkininės galvos smegenų skilties sumušimo su kraujosruva smegenyse vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir galėjo grėsti T. B. gyvybei (t.1, b.l. 13-14).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta baro „210" vaizdo įrašo medžiaga, daryta 2011-12-04 laikotarpyje nuo 03:32:26 val. iki 04:32:25 val. matyti, kad 04:26:48 val. nuo stalo atsistoja E. Š., kuris apėjęs apie stalą, bando prieiti prie L. P., tačiau jam kelią užstoja svirduliuodamas T. B., kurį E. Š. eidamas rankomis atstumia į šoną ir priėjęs prie L. P., su juo kažką aiškinasi. 04:26:58 val. matyti, kaip prie E. Š. vėl prisvirduliuoja T. B. ir, taip pat bando kažką įsiterpti į E. Š. ir E. P. aiškinimąsi. 04:26:59 val. E. Š. T. B. nuo savęs rankomis vėl atstumia tolyn bei su L. P. kažką aiškinasi toliau. 04:27:02 val. T. B. vėl prisvirduliuoja prie pat E. Š. bei vos ant jo neužgriūdamas vėl bando kažką įsiterpti į E. Š. ir L. P. aiškinimąsi, po ko E. Š. dar kartą ranka nuo savęs atstumia T. B. ir 04:27:08 val. kairės kojos keliu stukteli L. P., ar tai į kojas, ar tai į pilvą, po ko L. P. atsisėda ant minkštasuolio. Po to matyti, kaip 04:27:10 val. E. Š. priėjo vėl artyn priėjusiam T. B., dešinės rankos alkūne suduoda smūgį į veidą, po ko T. B. susvirduliuoja ir paeina į šoną, po ko atsisėda ant minkštasuolio, toje vietoje, kur anksčiau sėdėjo E. Š.. Sudavęs smūgį alkūne T. B., E. Š. prieina prie ant minkštasuolio sėdinčio L. P. ir 04:27:16 val. dešinės rankos kumščiu šiam suduoda vieną smūgį į veidą. Tada persilenkęs per stalą, 04:27:19 taip pat dešinės rankos kumščiu, suduoda vieną smūgį į tą vietą ant minkštasuolio, kurioje sėdi T. B.. Kadangi sėdinčio T. B. matosi tik kojos, tai tiksliai į kurią kūno vielą E. Š. pataiko T. B. suduoti nesimato, tačiau, sprendžiant pagal E. Š. kumščio judėjimo trajektoriją, galima spręsti, jog smūgis T. B. suduodamas į veidą. Tada 04:27:21 val. E. Š. nuo stalo pasiimta ten stovėjusį butelį ir truputį pasitraukęs nuo stalo toliau stovėdamas iš jo geria. 04:27:24 val. nuo minkštasuolio atsistoja L. P. ir ranka parodo T. B., kad šis ateitų. 04:27:33 val. E. Š. ant stalo pastato rankoje turėtą butelį, po ko stovi prie stalo ir laukia. Tuo metu matyti, kaip L. P. E. Š. iš tolo bando kažką aiškinti, po ko E. Š. priėjus artyn, jis pakelia ranką į viršų, gestu rodydamas, jog „viskas gerai" bei pasitraukia nuo E. Š. į kairį šoną. Toliau matyti, kaip nuo minkštasuolio atsikelia minėtas vaikinas, kuriam L. P. prieš tai buvo spirtelėjęs į koją, o E. Š. ištiesta ranka rodydamas į ant minkštasuolio sėdintį T. B., L. P. kažką aiškina, 04:27:52 val. L. P. T. B. ištiesta ranka parodo, kad šis ateitų, po ko, tą patį T. B. parodo ir E. Š.. 04:28:03 val. T. B. nuo minkštasuolio atsikelia bei abu su L. P. pro šokančiuosius po truputį iš salės išeidinėja. 04:28:08 val. T. B. stabteli prie E. Š. ir su juo dar kažką aiškinasi. Besiaiškinant, 04:28:13 val. T. B. svirduliuodamas lyg kažką sakydamas, prilinksta prie E. Š. dešinės ausies, po ko 04:28:15 val. E. Š. ištiesta ranka T. B. parodo, kad jis eitų iš salės, tačiau T. B. neina, o ir vėl lenda artyn prie E. Š. ir jam kažką aiškina. Tuo metu prie E. Š. ir T. B. prieina ir L. P.. 04:28:17 val. matyti, kaip E. Š. ranka tolyn nuo savęs bando atstumti prie jo lendantį T. B., tačiau šiam nesitraukiant, 04:28:19 val. T. B. dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį į veidą, po kurio T. B. nugriūna ant žemės ant nugaros, galva trenkdamasis į žemę. 04:28:20 val. matyti, kaip L. P., taip pat dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą suduoda ir vaikinas, kuriam L. P. prieš tai sėdinčiam prie stalo buvo spirtelėjęs j koją. Suduodant smūgį L. P. matyti, kaip smūgį sudavęs vaikinas užmina ant žemės gulinčiam T. B. ant kairės rankos žasto, po ko susvirduliuoja ir pats vos nenugriūna ant žemės, tačiau E. Š. sulaikius, jis lieka stovėti. Matyti, jog T. B. nugriuvęs ant žemės nejuda. 04:28:25 val. matyti, kaip E. Š. prie T. B. pasilenkia bei paėmęs jį už kairės rankos nuo žemės bando pakelti. Tuo pat metu prie T. B. prieina vienas iš klubo lankytojų, kuris paima T. B. už kitos rankos ir E. Š. bando padėti T. B. pakelti. Kadangi T. B. nejuda, jie bei L. P., T. B. nutempę 04:28:44 val. paguldo ant dešinėje pusėje prie stalo stovinčio minkštasuolio. Matyti, kaip L. P. pasilenkęs prie ant minkštasuolio gulinčio T. B. jį judina bei rankomis plekšnoja per šonus, tačiau T. B. nejuda ir toliau. 04:28:57 val. E. Š. bei su juo kartu buvęs vaikinas, kuris sudavė smūgį L. P., praėję pro šokių aikštelėje esančius klubo lankytojus, iš salės pasišalina, o L. P. nejudantį T. B. vis judina toliau. 04:29:24 val. prie T. B. kažką atnešdama ateina klubo padavėja, kuri kažką paduoda L. P., o šis tai prideda T. B. prie galvos. Ką tiksliai L. P. paduoda padavėja, dėl neryškaus vaizdo, nesimato. Taip pat matyti, kaip padavėja paima T. B. rankos riešą bei tikrina jo pulsą. 04:30:00 val. matyti, kaip su klubo apsaugos darbuotoju, prie T. B. ateina E. Š., po ko 04:30:10 val.ir su E. Š. buvęs vaikinas bei visi sustoję pasilenkę žiūri į ant minkštasuolio gulintį T. B.. Taip pat matyti, kaip prie gulinčio T. B. prieina bei sustoję į jį žiūri ir kažką jam daro ir dar keletas klubo lankytojų. Kadangi apstoję asmenys T. B. užstoja savo kūnais, tai tiksliai kas daroma T. B., nesimato. 04:32:25 val. vaizdo įrašas baigiasi. Iki vaizdo įrašui baigiantis tiek E. Š., tiek su juo kartu buvęs vaikinas vis dar yra salėje. Iki vaizdo įrašo pabaigos T. B. praguli nejudėdamas ant minkštasuolio (b.l. 23-25).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas L. P. atpažino E. Š., kaip asmenį, 2011-12-04 bare „210", esančiame Rotušės a. 2, Kaune, smogusį T. B. kumščiu į veidą (b.l. 51, 52).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.

Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas, pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymą objektyviai sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai - žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamjo E. Š. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Kaltinamasis, smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, suprato, kad tokiu veiksmu jis gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, t. y. nors ir nesiekė tokio nukentėjusiosiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamasis E. Š. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kalua visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės E. Š. paskyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54 str. - 61 str. nuostatomis. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.). Teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-854/2007). Be to, tarp kaltinamojo veiksmų–smūgio nukentėjusiajam į veidą–ir kilusių padarinių–sunkaus sveikatos sutrikdymo yra būtinasis priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio kaltinamasis E. Š. neneigia, tik tvirtina, kad jis netikėjo, jog kils tokie padariniai. Iš tiesų E. Š. nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo T. B. sveikatą, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Šiuo atveju kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (LR BK 15 str.3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012).

Taigi, kaltinamasis E. Š. veikė netiesiogine tyčia, t.y. jis, suduodamas stiprius smūgius nukentėjusiajam T. B. į veidą, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau nekreipė dėmesio į galimus padariniams, todėl turi atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius, t.y. pagal LR BK 135 str. 1 d.

Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, ištyręs byloje surinktus įrodymus, yra tos nuomonės, kad kaltinamojo E. Š. nusikalstamas elgesys buvo iš dalies išprovokuotas ir pačio nukentėjusiojo T. B. elgesio. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis atsimena, kaip su draugais bare linksminosi. Daugiau nieko nepamena. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad, tris kartus peržiūrėjęs vaizdo įrašą, įvykį prisiminė, kas teismui kelia pagrįstų abejonių, turint omenyjo patirtą sužalojimą.

Kaip matyti ir iš kaltinamojo E. Š. parodymų, ir iš liudytojos I. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir iš vaizdo įrašo, konfliktą iniciavo pats nukentėjusysis T. B., kuris, būdamas girtas, pats prikibo prie E. Š. draugų, o vėliau-ir prie pačio E. Š..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis T. B. nurodė, kad jo patirtą žalą kaltinamasis E. Š. visiškai atlygino, jis kaltinamajamm jokių turtinių pretenzijų neturi, E. Š. jo atsiprašė, sutinka, kad kaltinamajam E. Š. būtų paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (2 t., 55 b.l.).

LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Kaltinamasis E. Š. padarė tyčinį pavojingą visuomenei nusikaltimą, kuris pagal LR BK 11 str. 5 d. priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tik vienintelę laisvės atėmimo bausmės skyrimą. E. Š. visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, žalą visiškai atlygino, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, E. Š. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, būdamas neteistas.

Pagal LR BK 54 str.o 1 d. už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad LR BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal LR BK 62 str. 1 d. ar 2 d. ir kad taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64) apžvalgos 2 punktas). LR BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, kaltu visiškai prisipažino, priklausomybės ligų centre, psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas. Kaltinamasis E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, konfliktą, teismo nuomone, išprovokavo pats nukentėjusysis, todėl galima daryti išvadą, kad realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.), o LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir švelnesne bausmės rūšimi. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, E. Š. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pritaikius LR BK 54 str. 3 d., baustinas švelnesne bausme – laisvės apribojimu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004-02-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Nukentėjusysis T. B. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (1 t., b.l. 158-166) dėl 1031,06 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 1675,63 Lt žalos atlyginimo (1 t., b.l. 42). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. atlygino nukentėjusiajam T. B. 32000 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Atlyginus žalą, nukentėjusysis T. B. dėl patirtos žalos daugiau pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės (2 t., b.l. 55). Be to, kaltinamasis sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 12 mėn. nuo 2013-06-28 (2 t., b.l. 54).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam T. B. turtinė ir neturtinė žala visiškai atlyginta, jo civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str.,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas