Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei B. V. dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestine ir dėl ieškovo pripažinimo sutarties šalimi (pirkėju) bei perkėlimo jam iš atsakovės pirkėjo teisių ir pareigų į šiuo sandoriu įsigytų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo – notarė Nijolė Pukėnaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas R. J. (toliau – ir Ieškovas), atstovaujamas advokato padėjėjos J. Zabitienės, pareikštu ieškiniu prašo pripažinti 2020 m. sausio 8 d. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo objektas), pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) dalį dėl atsakovės B. V. (toliau – ir Atsakovė) įgytos nuosavybės, apsimestine; Sutarties šalimi (pirkėju) pripažinti ieškovą R. J. bei perkelti jam iš Atsakovės pirkėjo teises ir pareigas į šiuo sandoriu įsigytų nekilnojamąjį turtą – Ginčo objektą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

18. Byloje nustatyta, kad Ieškovą ir Atsakovę nuo 2015 m. pabaigos siejo artimi santykiai – šie asmenys buvo pora, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2022 m. liepos mėn. Ieškovas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo ir B. V. santykiai nutrūko po kilusio konflikto, už kurį jis buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš į bylą pateikto Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-1442-1104/2022, matyti, kad R. J. nuteistas viešųjų darbų bausme už tai, kad 2022 m. liepos 21 d., apie 21 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas), žodinio konflikto metu, tyčia metaliniu iešmu po vieną kartą sudavė savo sugyventinei B. V. į kairę ranką, į nugarą, į dešinę ranką bei du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį ir vieną kartą įspyrė į dešinį klubą, tokiu neteisėtu būdu padarydamas B. V. poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame klube, dešinėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

19. Iš minėto teismo baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. J. nurodė, kad sodybą, kurioje vyko konfliktas (Ginčo objektą), jis ir Atsakovė pirko bendrai, bet ji užrašyta B. V. vardu.

20. Taip pat iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovei B. V. nuo 2020 m. sausio 20 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas – 2020 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta minėtos pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad pardavėja D. A. pardavė, o pirkėja B. V. įgijo Ginčo objektą. Sutartis yra jos šalių pasirašyta ir patvirtinta trečiojo asmens notarės N. Pukėnaitės. Sutartyje nurodoma daikto kaina – 1 000 Eur. Sutarties 2.3. punkte nurodyta, jog „šiai Sutarčiai sudaryti yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus (toliau – ir NŽT Ukmergės skyrius) sutikimas „Dėl D. A. pastato valstybinės žemės sklype Ukmergės rajono savivaldybėje perleidimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); išduotas 2019 m. rugpjūčio 1 d., kuriuo neprieštaraujama, kad būtų perleistas Pastatas – Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis nesuformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)“. Pagal Sutarties 6.1. punktą, „Pardavėjas patvirtina, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į minėtą parduodamą Daiktą, t. y. nėra nuomos, panaudos ar kitokių sandorių, galinčių dabar ir/ar ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į parduodamą Daiktą. Šis Daiktas niekam neparduotas, nepadovanotas, neįkeistas, neareštuotas, jis taip pat nėra teisminio ginčo objektu“. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė N. Pukėnaitė nurodė, kad Sutarties šalių nurodyta daikto kaina jai nesukėlė jokių įtarimų, kadangi registre nurodoma vidutinė jo rinkos vertė buvo 856 Eur, o, tvirtinant sandorį, D. A. nurodė, kad pinigai jai yra sumokėti, sandorio sudarymo išlaidas apmokėjo pirkėja.

21. Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu taip pat nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 13 d. Ukmergės rajono 1-ajame notaro biure buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėja Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT Ukmergės skyriaus, ir pirkėja B. V. susitarė ir sudarė sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią Atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo minėtą žemės sklypą. Šioje sutartyje numatyta daikto kaina – 433,64 Eur.

22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl Sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato. Abi bylos šalys pripažįsta buvus Ginčo objekto pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams. Ginčas šiuo atveju yra kilęs dėl Sutarties šalies – pirkėju Sutartyje nurodyto asmens – atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Ieškovo teigimu, tikrasis Ginčo objekto pirkėjas yra jis, kadangi būtent jis derėjosi su pardavėja D. A., sumokėjo jai visą Ginčo objekto kainą, rūpinosi sodyba. Tuo tarpu Atsakovė nurodo, kad pirko Ginčo objektą savo lėšomis, sumokėjo D. A. visą sodybos kainą, visuomet aiškiai deklaravo, kad įgyja turtą išimtinai asmeninėn nuosavybėn, rūpinosi turtu – užsakė matininką, išsipirko valstybinę žemę, atliko kitus veiksmus kaip Ginčo objekto savininkė.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 straipsnį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; kt.).

24. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015).

25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015; kt.).

26. Pažymėtina ir tai, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

27. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, kuris paremtas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, konstatuoja, jog Ieškovas neįrodė, jog ginčijamos Sutarties šalis buvo ne atsakovė B. V., o jis. Priešingai – byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog Sutartį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką.

28. Darydamas tokias išvadas, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Atsakovės paaiškinimai apie Ginčo objekto įsigijimo aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs ir atitiko kitas byloje nustatytas aplinkybes. Kaip matyti iš atsiliepimo turinio ir B. V. paaiškinimų teismo posėdyje, ji visą laiką norėjo namo, kadangi su buvusiu sutuoktiniu buvo sutarę, kad butą, kuriame Atsakovė gyvena, jie paliks abiem vaikams. Atsakovė nurodė, kad dėl šios priežasties visada norėjo nuosavo namo ir, radusi Ginčo objekto skelbimą, iš karto nusprendė susisiekti su pardavėju – aplinkybę, kad Ginčo objekto skelbimą rado būtent Atsakovė, patvirtina jos kartu su atsiliepimu pateikiamos skelbimo nuotraukos, kas reiškia, kad jog Atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga pirkėja, išsisaugojo skelbimo nuotraukas, tuo tarpu Ieškovas, be liudytojos E. J. paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, į bylą nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis rado Ginčo objekto skelbimą. Pažymėtina, kad B. V. viso proceso metu neneigė, kad prašė R. J. paskambinti skelbime nurodytu numeriu ir pakalbėti su pardavėju bei kad ji kartu su Ieškovu vyko apžiūrėti Ginčo objekto, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė yra paaiškinama tuo, kad 2019 m. vasarą, kai vyko pirmoji Ginčo objekto apžiūra, bylos šalis siejo ilgalaikiai artimi santykiai, todėl natūralu, kad Ieškovas ir Atsakovė kartu dalyvavo tiek apžiūrint Ginčo objektą, tiek vėliau sumokant Ginčo objekto kainą bei tvarkantis sodyboje, tačiau šios aplinkybės nepaneigia to, jog tikroji Ginčo objekto savininkė yra Atsakovė.

29. Pažymėtina, kad Atsakovė įvardijo, jog Ginčo objekto kaina buvo 4 300 Eur, t. y. pardavėja D. A. nurodė, kad už šią sumą ji parduos namą bei sutvarkys su valstybinės žemės išpirkimu susijusius reikalus – tokie Atsakovės paaiškinimai iš esmės atitinka pirminius liudytojos D. A. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, kad Ginčo objekto kaina buvo 3 000 Eur plius mokestis už žemės išpirkimą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmojo susitikimo metu derybų dėl Ginčo objekto kainos nebuvo, tačiau su D. A. buvo nuvykusios į NŽT pasidomėti dėl žemės išpirkimo ir sužinojo, kad D. A. už žemės išpirkimą turėtų mokėti visą kainą, kadangi tai būtų ne pirma jos iš valstybės išperkama žemė, o tuo tarpu B. V. 15 a išpirkimą kompensuotų valstybė – šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja D. A.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Atsakovė nurodė, kad ji su D. A. susitarė, jog Ginčo objekto kaina bus 3 000 Eur, o ji (Atsakovė) pati susitvarkys visus su kadastriniais matavimais ir žemės išpirkimu susijusius reikalus. Aptartos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad B. V. realiai derėjosi su Ginčo objekto pardavėja dėl jo kainos ir atliko realius veiksmus, patvirtinančius jos suinteresuotumą įsigyti Ginčo objektą, tuo tarpu Ieškovui, kaip matyti iš jo paaiškinimų teismo posėdyje, valstybinės žemės išpirkimo ir su kadastriniais matavimais susijusios konkrečios aplinkybės net nebuvo žinomos. Šioje vietoje pastebėtina ir tai, kad teismo posėdyje R. J. kelis kartus esmingai pakeitė savo paaiškinimus dėl Ginčo objekto kainos, negalėjo jos įvardinti konkrečiai, ją tikslino, kas, vertinant tai visų kitų bylos aplinkybių kontekste, leidžia pagrįstai atmesti jo versiją, kad jis derino su D. A. klausimus, susijusius su Ginčo objekto įsigijimu.

30. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad atsakovė B. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad už Ginčo objektą D. A. mokėjo tris kartus po vieną tūkstantį eurų – pirmąjį kartą pinigai buvo paduoti Ginčo objekto apžiūros metu ir dėl to buvo pasirašytas raštelis, antrąjį kartą pinigai D. A. buvo paduoti nuvykus pas ją į namus, o trečiąjį kartą – automobilyje, vykstant pas notarę sudaryti Sutarties. Tokie B. V. parodymai atitinka D. A. parodymus, kad su ja buvo atsiskaityta tris kartus paduodant po tūkstantį eurų (detaliau apie liudytojos parodymus bus pasisakyta vėliau šiame sprendime). Tuo tarpu Ieškovas, kaip jau minėta, net tik negalėjo konkrečiai įvardinti Ginčo objekto kainos, bet ir keitė savo parodymus dėl perduotų sumų dydžio – teismo posėdyje jis iš pradžių aiškino, kad pirmojo susitikimo metu padavė D. A. vieną tūkstantį eurų, antrojo susitikimo metu – penkis-šešis šimtus eurų, o prieš vykstant pas notarę – virš tūkstančio eurų. Vėliau teismo posėdyje Ieškovas keitė savo parodymus, aiškino, kad pirmą kartą padavė virš tūkstančio eurų, bei apskritai teigė, kad sumokėjo D. A. virš trijų tūkstančių eurų, nes norėjo jai pagelbėti, be to, namo kaina ir taip buvo maža. Toks nenuoseklumas Ieškovo paaiškinimuose leidžia pagrįstai abejoti jų patikimumu bei tuo, kad jis buvo tikrasis Ginčo objekto pirkėjas.

31. Kaip matyti iš Ieškovo, Atsakovės ir D. A. paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, pirmojo susitikimo metu D. A. ir B. V. pasirašė raštelį, kuriame nurodė, kad pardavėjai yra sumokamas vieno tūkstančio eurų dydžio avansas. Į bylą Atsakovė pateikė minėto raštelio fotonuotrauką, nurodžiusi, kad jo originalas yra pamestas. Nors D. A. teismo posėdyje parodžius šią nuotrauką ji nurodė, kad jame – ne jos raštas ir parašas, tačiau tiek bylos šalys, tiek liudytoja nekelia ginčo dėl to, kad raštelyje buvo nurodytas vieno tūkstančio eurų dydžio sumokėtas avansas, kas atitinka pirmiau aptartus B. V. ir D. A. paaiškinimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo vertinti, kad aptariamas raštelis yra suklastotas (tokios versijos nekėlė ir Ieškovas), kadangi, viena vertus, liudytojai buvo parodyta raštelio nuotrauka kompiuterio ekrane, todėl natūralu, kad ji galėjo neatpažinti savo rašto, kita vertus, kaip jau minėta, ginčo šalys ir pati liudytoja pripažįsta, kad raštelyje buvo nurodyta, jog B. V. sumokėjo D. A. vieną tūkstantį eurų avanso.

32. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad Atsakovė realiai derėjosi su D. A. dėl Ginčo objekto kainos ir atsiskaitė su pardavėja. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu aiškino, kad B. V. turtinė padėtis buvo prasta, todėl ji neturėjo realių finansinių galimybių įsigyti Ginčo objektą, tačiau teismas, vertindamas abiejų bylos šalių turtinę padėtį ir galimybes įsigyti Ginčo objektą, atkreipia dėmesį, kad tiek pastato (Ginčo objekto), tiek žemės sklypo kaina buvo pakankamai žema, todėl, atsižvelgiant į bylos šalių paaiškinimus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog Atsakovė ar Ieškovas neturėjo finansinės galimybės įsigyti Ginčo objektą. Kaip matyti iš Atsakovės paaiškinimų, kuriuos patvirtino ir Ieškovas, B. V. turi ilgametę darbo patirtį (jos darbo stažas – 28 metai), yra dirbusi užsienyje, taip pat, grįžusi į Lietuvą, ji įsidarbino parduotuvėje, ją rėmė kartu gyvenantis sūnus, tėvai. Atsakovė nurodė, kad 2 000 Eur, skirtus sodybos įsigijimui, ji susitaupė, o 1 000 Eur – pasiskolino iš tėvų bei vėliau grąžino. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Atsakovės paaiškinimais bei daro išvadą, kad ji turėjo realias galimybes įsigyti Ginčo objektą. Tuo tarp vertinant Ieškovo turtinę padėtį, iš jo paaiškinimų matyti, kad jis taip pat dirbo užsienyje, kur gaudavo pajamas, be to, Ieškovas į bylą pateikė bankinių pavedimų B. V. kopijas, iš kurių matyti, kad 2017-2020 m. laikotarpiu jis pervedinėjo Atsakovei įvairias pinigų sumas, kas leidžia vertinti, kad jis taip pat turėjo finansines galimybes įsigyti Ginčo objektą, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš R. J. buvo vykdomi išieškojimai priverstine tvarka (kaip matyti iš Atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, piniginius išieškojimus 2018-2020 m. vykdė antstolės Vilma Leskevičienė bei Dalia Kaniauskienė), taip pat į tai, kad jis, kaip nurodė pats Ieškovas, skolindavosi iš greituosius kreditus suteikiančių bendrovių, visai neseniai padengė įsiskolinimą Sodrai, o Atsakovė, kaip ji pati nurodė, mokėdavo lizingo įmokas už Ieškovą, vertina, kad vis tik ieškovo turtinė padėtis nebuvo ženkliai geresnė nei Atsakovės ir to nepaneigia teismo posėdžio metu apklausto liudytojo V. D. parodymai, kad ieškovas R. J. finansiškai rėmė Atsakovę, kadangi, teismo vertinimu, minėto liudytojo parodymai yra duoti tik iš dalies žinant tikrąją finansinę situaciją Ieškovo ir Atsakovės šeimoje bei yra paremti R. J. jam nurodytomis aplinkybėmis.

33. Vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pažymėtina, kad Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbdavo užsienyje po tris mėnesius, todėl B. V. pasiūlė sutvarkyti visus su Ginčo objekto ir valstybinės žemės pirkimu susijusius reikalus, su kuo jis sutiko. R. J. teismo proceso metu nenurodė ir įtikinamai nepaaiškino to, kas trukdydavo jam tvarkyti su Ginčo objekto įsigijimu susijusius reikalus atostogų Lietuvoje metu, juo labiau kad į Lietuvą jis grįždavo kas tris mėnesius, kas taip pat leidžia pagrįstai abejoti jo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Abejonių kelia ir tai, kodėl R. J. neišrašė Atsakovei įgaliojimo tvarkyti visus su Ginčo objekto įsigijimu susijusius reikalus.

34. Nors R. J. viso proceso metu akcentavo, kad pasitikėjo B. V., todėl sutiko, kad Ginčo objekto pirkimas būtų forminamas jo vardu, tačiau, kita vertus, teismas akcentuoja tai, kad Ieškovas ne kartą teismo posėdžiu metu aiškino, jog nebuvo pasitikėjimo Atsakove, jai rūpėjo tik pinigai, ką patvirtina ir liudytojos E. J. parodymai, jog R. J. skundėsi atsakovės B. V. noru gauti kuo daugiau pinigų iš Ieškovo. R. J. nurodė ir tai, kad jo santykiai su Atsakove pablogėjo po sodybos pirkimo – pajautė kažką negero širdyje, kai pas notarę jam buvo pasakyta palaukti, o Atsakovei ir liudytojai D. A. rašantis raštelį, jau tada viską suprato, nes B. V. viską surašė savo vardu. Teismas, atsižvelgęs į tokius parodymus bei sugretinęs juos su byloje surinktų įrodymų visuma, vertina, kad Ieškovas nepagrindė priežasčių, dėl kurių jis pats nesudarė Ginčo objekto pirkimo-pardavimo sutarties, jei, kaip jis pats nurodė, dar 2019 m. liepą pajautė, kad Atsakovė gali jį apgauti. Teismo vertinimu, racionalus ir protingas asmuo, kuris turi realių ketinimų įgyti nekilnojamą turtą bei abejoja sugyventinio nuoširdumu, per laikotarpį nuo 2019 m. liepos iki 2020 m. sausio (Sutarties pasirašymo datos) būtų dėjęs realias pastangas tam, kad nuosavybė būtų įregistruota jo vardu, o R. J. to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį teismo Ieškovas pateikė tik 2023 m. sausio 30 d., t. y. praėjus daugiau, nei 3 metams po Sutarties pasirašymo. Visa tai dar kartą patvirtina išvadą, jog Sutartis nėra apsimestinė, o Ieškovas nėra tikroji sandorio šalis.

35. Pirmiau nurodyta, kad sprendžiant dėl sandorio šalies – pirkėjo – atitikties ginčijamos sutarties atveju, būtina įrodyti sutartyje įvardytos šalies – pirkėjo – apsimestinumą, t. y. kad sutartyje nurodytas pirkėju asmuo apskritai neturėjo pagrįstų ketinimų būti ginčijamos sutarties šalimi. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Atsakovė asmeniškai atliko visus veiksmus, susijusius su notarinių paslaugų užsakymu (kaip nurodė N. Pukėnaitė, Atsakovė pas ją vyko du kartus), jų apmokėjimu, kadastrinių matavimų užsakymu, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu – į bylą pateikta 2020 m. sausio 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei grynųjų pinigų kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad Atsakovė atsiskaitė už notarės paslaugas tvirtinant Sutartį. Taip pat B. V. pateikė į bylą su UAB „Ignitis” 2021 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl elektros energijos tiekimo Ginčo objektui. Išrašas iš UAB „Ignitis” savitarnos sistemos patvirtina, kad Atsakovė mokėjo, be kita ko, už Ginčo objekte suvartotą elektros energiją. Svarbu ir tai, kad Atsakovė kartu su atsiliepimu į bylą pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. paslaugų užsakymo lapą, kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo kadastro matavimo bylos kopiją, kas patvirtina, kad būtent Atsakovė derino žemės sklypo kadastrinių matavimų klausimus, užsakė matininkės paslaugas, apmokėjo žemės sklypo kadastro matavimo darbų atlikimo kainą, priėmė kadastro ir registro bylą. Tuo tarpu Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai domėjosi minėtų reikalų, kurie yra neatsiejamai susiję su Ginčo objekto įsigijimu, eiga ir jais rūpinosi. Šioje vietoje pažymėtina, kad R. J. tvirtino, jog buvo atvykęs į notarės kontorą pasirašant Sutartį. Pati notarė teismo posėdyje paaiškino, kad, pasirašant Sutartį, galimai Ieškovas paklausė, ar jis yra reikalingas. Tuo tarpu Atsakovė ir jos sūnus liudytojas D. V. teismo posėdyje nurodė, kad tuo metu Ieškovas buvo išvykęs į užsienį – Atsakovės atstovė, siekdama patvirtinti šiuos parodymus, kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau ši institucija neturėjo duomenų apie R. J. vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2020 m. sausio 1-30 d. laikotarpiu. Esant tokioms abejonėms dėl fakto, teismas vertina, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtinam faktą, jog R. J. buvo atvykęs į notarės kontorą pasirašant Sutartį, bet ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia ieškinyje dėstomas aplinkybes, kadangi savaime iš jo buvimo notarės kontoroje ar užduoto klausimo, ar jis yra reikalingas (notarės kontoroje) negalima daryti jokių teisiškai reikšmingų išvadų.

36. Iš nors Ieškovas ieškinyje nurodytas aplinkybes grindė liudytojų V. D., V. I., Z. I., M. K., E. J. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, tačiau teismas minėtų liudytojų parodymus vertina kaip nepakankamus Ieškovo nurodomoms aplinkybėms patvirtinti, nes liudytojai nežinojo ginčijamo turto įsigijimo aplinkybių, o jų paaiškinimai yra paremti iš esmės tik jiems R. J. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis įsigijo sodybą. Kita vertus, vien tai, kad Ieškovas užsakė tam tikrus žemės sklypo tvarkymo darbus ir atsiskaitė su juos atlikusiais asmenimis, vertinant šią aplinkybę visos bylos kontekste, paaiškinama tuo, jog, kaip minėta Ieškovą ir Atsakovę siejo ilgalaikiai artimi santykiai, todėl, kaip paaiškino atsakovė B. V. teismo posėdyje, Atsakovas padėjo jai tvarkytis sodyboje, tačiau tai nereiškia, kad šiuo pagrindu galima pripažinti jį tikruoju (faktiniu) pirkėju pagal Sutartį.

37. Atskirai aptartini liudytojos D. A. parodymai, duoti teismo posėdyje, kurių patikimumu teismas iš dalies abejoja, kadangi tam tikrais aspektais šie parodymai laikytini tendencingais. Nors teismas vertina, kad nėra pakankamo pagrindo visų jos paaiškinimų pripažinti melagingais, tačiau tam tikromis detalėmis šie paaiškinimai laikytini aiškiu siekiu padėti R. J. įgyti pranašumą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Visų pirma pažymėtina, kad liudytoja D. A. ne kartą nurodė, kad tikrasis sodybos savininkas yra R. J., su kuriuo ji kalbėjo apie Ginčo objektą ir kuris jai sumokėjo namo kainą. Tokie liudytojos paaiškinimai aiškiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Išklausius Ieškovo į bylą pateiktą garso įrašą, kuriame fiksuotas R. J., E. J. ir D. A. pokalbis, bei sugretinus šio pokalbio turinį su D. A. teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, jog minėto pokalbio metu liudytoja buvo įtikinta, jog tikrasis Ginčo objekto pirkėjas yra R. J., o B. V. – prastos reputacijos asmuo, kas lėmė D. A. parodymų teismo posėdyje turinį. Pastebėtina ir tai, kad minėto pokalbio eigoje girdimas R. J. pažadas atsiskaityti su liudytoja „kai baigsis teismas“, kas taip pat leidžia abejoti D. A. paaiškinimų nuoširdumu. Iš jos parodymų matyti ir tai, kad liudytoja teismo posėdyje aiškino, jog trečiąją įmoką už Ginčo objektą R. J. jai padavė notarės kontoroje, tačiau ši versija prieštarauja tiek notarės, tiek Ieškovo ir Atsakovės paaiškinimais bei vėlgi leidžia spręsti, kad liudytoja siekia padėti R. J.. Taigi, teismas, priimdamas byloje procesinį sprendimą, liudytojos D. A. paaiškinimais remiasi tik iš dalies, t. y. tiek, kiek šiuos paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

38. Pasisakydamas dėl į bylą tiek Ieškovo, tiek Atsakovės pateiktų momentinių ekrano nuotraukų, kuriose fiksuotos žinutės, įrodomosios reikšmės, teismas šių nuotraukų nelaiko įrodymais civilinėje byloje, kadangi jos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, t. y. nėra aišku, tarp ko vyko susirašinėjimai, neaiškus pokalbių kontekstas, turinys, kadangi teismui yra pateikti tik fragmentiniai išrašai iš pokalbių, be to, panaikintos (ištrintos) kitos šalies žinutės, todėl teismas neturi galimybės vertinti šių pokalbių bei jų pagrindu daryti teisiškai reikšmingas išvadas.

39. Kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų Ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybės, į bylą nepateikta. Taigi, apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ieškovas R. J. neįrodė, kad ginčijamoje Sutartyje kaip pirkėja nurodyta atsakovė B. V. iš tikrųjų neketino įsigyti nekilnojamojo turto savo nuosavybėn, o tikrasis pirkėjas pagal Sutartį yra jis. Byloje neįrodžius pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuotų sąlygų taikyti CK 1.87 straipsnį, ieškovo R. J. ieškinys atsakovei B. V. dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestine ir dėl ieškovo pripažinimo sutarties šalimi (pirkėju) bei perkėlimo jam iš atsakovės pirkėjo teisių ir pareigų į šiuo sandoriu įsigytų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo – notarė N. Pukėnaitė, atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

41. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytas ribas (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), Atsakovės atstovės advokatės L. Andriuškevičienės darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, byloje vykusių teismo posėdžių skaičių.

42. Už suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-87-1198/2024 Atsakovės atstovė advokatė L. Andriuškevičienė 2024 m. sausio 9 d. išrašė Atsakovei sąskaitą-faktūrą serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), kurią B. V. apmokėjo.

43. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į bylos apimtį, sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų kiekį, bylos nagrinėjimo trukmę, į spręstinų klausimų specifiškumą, reikalingas žinias, į atstovės darbo laiko sąnaudas, į Rekomendacijose nustatytus dydžius, spręstina, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, ieškinį atmetus, Atsakovės patirtos 2 470 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Ieškovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

44. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į atsakovei B. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei uždrausta pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdyti ir juo disponuoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos. Neišnykus šių priemonių taikymo pagrindui, jos iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo nekeičiamos ir nenaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo R. J. ieškinį atsakovei B. V. dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestine ir dėl ieškovo pripažinimo sutarties šalimi (pirkėju) bei perkėlimo jam iš atsakovės pirkėjo teisių ir pareigų į šiuo sandoriu įsigytų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo – notarė Nijolė Pukėnaitė, atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 470 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.