Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas: 2007 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2006 m. rugsėjo 29 d. pakeistas Kauno apygardos teismo nuosprendis ir 2006 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis prie pagal BK 150 straipsnio 4 dalies paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 3 dalimi, pagal 2007 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. kovo 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J., 2022 m. liepos 21 d., apie 21:00 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilės neblaivumas) žodinio konflikto metu, tyčia metaliniu iešmu po vieną kartą sudavė savo sugyventinei B. V. į kairę ranką, į nugarą, į dešinę ranką, bei du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį ir vieną kartą įspyrė į dešinį klubą, tokiu neteisėtu būdu padarydamas nukentėjusiajai B. V. poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame klube, dešinėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 92 straipsnio 4 dalimi, iešmas perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei (b. l. 84).

1. B. V. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame klube, dešinėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu.

2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

3. Sužalojimų laikui nustatyti, medicinos dokumentų duomenų nepakanka - neaprašytos sužalojimų gijimo stadijos.

4. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4-5 trauminiais poveikiais - tikslus sužalojimų kiekis gydytojo išraše nenurodytas (b. l. 58-59).

13 Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. J., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,59 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

15. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi sutinka, tačiau mano, kad siūlomas bausmės dydis yra per didelis. Į bylą pateikta kalinamojo rašytinė nuomonė dėl siūlomos bausmės dydžio (b. l. 161-163).

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. R. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas, be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje (b. l. 105-108), nebaustas administracine tvarka (b. l. 111-113). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 1,73 promilės girtumas.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kaip nurodyta baudžiamojo įsakymo 15 punkte, kaltinamasis nurodė sutinkantis su siūloma bausmės rūšimi, tačiau ne su jos dydžiu. Teismas pažymi, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis yra švelniausia iš nurodytų BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Be to, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vertina ne tik lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą, tačiau ir kaltinamojo charakteristiką. Konkrečiu atveju matyti, kad kaltinamasis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas leidžia vertinti, jog toks kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinis, o turintis sistemingumą. Be to, kaltinamajam paskyrus mažesnę nei 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus trečdaliu, likęs bausmės dydis neatliktų savo, kaip bausmės funkcijos ir formuotų nebaudžiamumą.

19. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

20. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

21. Kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

22. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. J. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

23. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. liepos 22 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant R. J. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su B. V. (b. l. 146-147), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vokai su kompaktiniais diskais, su vaizdo / garso įrašais, esantys baudžiamojoje byloje (b. l. 63, 73), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

25. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - metalinis iešmas, kuris saugomos Ukmergės rajono policijos komisariate pagal 2022 m. liepos 22 d. kvitą B, serija BBB Nr. URPK001819, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 84).

26. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios B. V. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Kaltinamasis pateikė 2022 m. rugpjūčio 4 d. Perlas Finance kvitą, iš kurio matyti, kad 21,32 Eur žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo atlyginta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant R. J. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su B. V., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 vokus su kompaktiniais diskais, su vaizdo / garso įrašais, esančius baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - metalinį iešmą, kuris saugomos Ukmergės rajono policijos komisariate pagal 2022 m. liepos 22 d. kvitą B, serija BBB Nr. URPK001819, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.