- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2-3569-921/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00259-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CORPORATE PROPERTY HOLDING“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CORPORATE PROPERTY HOLDING“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės ne aukciono tvarka (ne)pardavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2019 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-6190-(14.8.125 E) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka.
2. Ieškovė ieškinyje, dublike, jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto – stadiono, kuris susideda iš dvidešimt šešių pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė. Stadionas yra įrengtas valstybei priklausančiame 2,5172 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas iki 2054 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu yra išnuomotas ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl minėto valstybinės žemės sklypo pardavimo. Atsakovės Kauno miesto skyrius prašymo netenkino. Ieškovė su atsakovės Kauno miesto skyriaus priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovės nuomone, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisako be aukciono jai parduoti žemės sklypą, kuris yra reikalingas pastatams ir statiniams eksploatuoti.
II. Atsakovės argumentai
3. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike, jos atstovė pagal įgaliojimą teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė ir ieškovė 2004 m. balandžio 20 d. sudarė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)nuomos sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovė ieškovei žemės sklypą perdavė valdyti ir naudotis iki 2054 m. balandžio 20 d. Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atsakovei parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Atsakovės Kauno miesto skyrius prašymo netenkino. Pažymėjo, kad jos priimtas ir šioje byloje ginčijamas Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. raštas yra motyvuotas, pagrįstas, todėl pagrindo jį panaikinti nėra. Atsakovės nuomone, ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys ginčo sklype, neatitinka visų galiojančio teisinio reglamentavimo sąlygų, sudarančių pagrindą parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą lengvatine tvarka, nes: žemės sklype yra statinių be aiškios funkcinės priklausomybės, naudojimo paskirties; didelės dalies statinių nusidėvėjimas yra didelis; ne visi statiniai naudojami pagal jų paskirtį ir kt. Pabrėžė ir tai, kad ieškovė turi visas teises ir pareigas, suteikiamas žemės sklypo naudotojui, pagal 2004 m. balandžio 20 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei 2004 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra perduotas laikinai (iki 2054 m. balandžio 20 d.) valdyti ir naudotis 2,5172 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 6 d. išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad minėtame valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)yra įregistruoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys dvidešimt šeši statiniai (pastatai ir kiti inžineriniai statiniai). Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu parduoti aukščiau minėtą valstybinės žemės sklypą. Atsakovės Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 8SD-6190-(14.8.125 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ieškovės prašymą atsisakė tenkinti.
6. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 8SD-6190-(14.8.125 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovę sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad valstybinės žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl ji turi teisę be aukciono minėtą žemės sklypą įsigyti nuosavybėn. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pats faktas, jog žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, savaime nesudaro pagrindo besąlygiškai parduoti žemės sklypą lengvatine tvarka. Atsakovės nuomone, ieškovei priklausantys nuosavybės teise statiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų (dalies statinių nusidėvėjimo procentas yra didelis, ne visi statiniai yra naudojami pagal jų paskirtį, dalis statinių yra be aiškios funkcinės paskirties ir priklausomybės ir kt.), sudarančių pagrindą parduoti ieškovei žemės sklypą lengvatine tvarka.
7. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės pastatų ir inžinerinių statinių eksploatavimui įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.
8. Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas (toliau – ŽĮ). Jo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios taisyklės išimtys nustatytos ŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
9. Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
11. Sprendimo 5 punkte minėta, kad ieškovei adresu (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso dvidešimt šeši pastatai ir inžineriniai statiniai. Iš 2020 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad: 1) pastato – buitinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; nusidėvėjimo procentas – 63 procentai; 2) pastato – sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; nusidėvėjimo procentas – 58 procentai; 3) pastato – šaudyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – sporto; nusidėvėjimo procentas – 38 procentai; 4) pastato – šaudyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – sporto; nusidėvėjimo procentas – 38 procentai; 5) pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio; nusidėvėjimo procentas – 70 procentų; 6) kitų inžinerinių statinių – futbolo aukštės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ledo rutulio aikštės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vartų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vartelių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tribūnos Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tribūnos Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kiti inžineriniai statiniai; fizinio nusidėvėjimo procentas – 75 procentai.
12. Taigi byloje esantis 2020 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina atsakovės procesiniuose dokumentuose ir jos atstovės teismo posėdžių metu išsakytus teiginius, kad valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)esančių ir ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių nusidėvėjimas yra didelis. Mažiausias nusidėvėjimas yra dviejų šaudyklų – po 38 procentus; buitinio pastato – 63 procentai; sargo namelio – 58 procentai; ūkinio pastato – 70 procentai; visų kitų inžinerinių statinių net 75 procentai.
13. Iš byloje esančios 2004 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0092 nustatyta, kad atsakovė ieškovei žemės sklypą išnuomojo sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti (Sutarties 4 punktas). Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad jos darbuotojai 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. vasario 28 d. buvo nuvykę apžiūrėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad prie statinių, žymėjimo plane 1B1p (buitinis pastatas), 3U1p (šaudykla) ir 4U1p (šaudykla) nėra pravaikščiotų takelių, kurie leistų daryti prielaidas, kad statiniai yra naudojami. Kartu su procesiniais dokumentais pateikė savo teiginius patvirtinančias nuotraukas. Ieškovė, siekdama paneigti atsakovės teiginius dėl statinių naudojimo pagal paskirtį, kartu su dubliku pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. sutartį, sudarytą su VšĮ Kauno Futbolo Akademija, 2020 m. spalio 9 d. pateikė duomenis apie vykusias futbolo varžybas, o 2020 m. spalio 23 d. pateikė pastatų ir kitų inžinerinių statinių nuotraukas. Iš minėtos 2019 m. rugpjūčio 5 d. sutarties nustatyta, kad ieškovė perdavė VšĮ Kauno Futbolo Akademija laikinai ir neatlygintinai naudotis visais nekilnojamaisiais daiktais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini)jaunimo ir vaikų futbolo vystymui, jaunimo ir vaikų rinktinių, komandų treniruotėms ar stovykloms taip pat organizuoti masines šventes, varžybas, sudaryti palankesnes sąlygas vietos vaikų užimtumui, nusikalstamumo prevencijos problemų sprendimui, padidinti vaikų fizinį aktyvumą, gyventojų domėjimąsi sportu ir kitai veiklai susijusiai su jaunimo ir vaikų futbolo sporto organizavimu ir vystymu. Ieškovės 2020 m. spalio 9 d. teismui pateikti duomenys patvirtina, kad futbolo aikštelėje vyko kelios futbolo varžybos. Šie ieškovės pateikti įrodymai (2019 m. rugpjūčio 5 d. sutartis ir 2020 m. spalio 9 d. pateikti duomenys apie vykusias varžybas) patvirtina tai, kad VšĮ Kauno Futbolo Akademija laikinai ir neatlygintinai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančia futbolo aikštele.
14. Duomenų apie tai, kad ieškovė ir / ar kitas asmuo naudotų pagal paskirtį kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), nėra. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jos atstovas advokatas teismo posėdžių metu iš esmės neneigė, kad ieškovės vardu registruotos šaudyklos šiuo metu nenaudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį. Ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pateiktos nuotraukos (Nr. 7–11) patvirtina, kad šaudykla (3U1p) yra naudojama kaip sandėliavimo patalpos, o šaudykloje, pažymėtoje Nr. 4U1p, yra įrengtas biotualetas. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad buitinis pastatas taip pat nėra naudojamas pagal paskirtį. Šių aplinkybių nepaneigia ir ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pateiktos nuotraukos. Iš ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pateiktų buitinio pastato nuotraukų (Nr. 1–6) nustatyta, kad buitinis pastatas kažkada galėjo būti naudojamas kaip persirengimo patalpa ir dušas. Duomenų, kad šis buitinis pastatas yra naudojamas šiuo metu ir / ar apskritai gali būti naudojamas (t. y. ar ši patalpa atitinka galiojančiuose teisės aktuose keliamus higienos normų reikalavus), nėra. Iš atsakovės kartu su atsiliepimu ir tripliku pateiktų nuotraukų akivaizdu ir tai, kad: futbolo aikštelės (nepaisant to, kad ji yra naudojama futbolo varžyboms) nusidėvėjimas yra didelis, ji yra apleista, nesutvarkyta; nugriuvusi metalinės tvoros dalis, plytų tvoros pamatai; tribūnos taip pat yra nesutvarkytos, apleistos. Teismas sutinka su atsakovės atstovės teiginiais ir argumentais, kad tribūnose dėl jų dabartinės būklės (esančių skylių) nebūtų saugu sėdėti žiūrovams; aplinka taip pat netvarkinga, nesurinktos šiukšlės. Tiek iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktos nuotraukų, tiek iš ieškovės 2020 m. spalio 23 d. pateiktų nuotraukų (Nr. 12-13) tikėtina, kad yra naudojamas sargo namelis. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagal kokią paskirtį yra naudojamas sargo namelis, kas jį naudoja, jame gyvena (ar gyvena) ir / ar kokia veikla jame šiuo metu yra vykdoma.
15. Teismo vertinimu, nurodytos ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovė naudoja pagal paskirtį visus jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o jų eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuosavybės teisę. Bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina tik tai, kad faktiškai ir pagal tiesioginę paskirtį naudojamas tik vienas inžinerinis statinys (futbolo aikštelė), tačiau ir tai ne pačios ieškovės, o 2019 m. rugpjūčio 5 d. panaudos sutarties pagrindu VšĮ Kauno Futbolo Akademijos.
16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovė naudotų jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) pagal jų tiesioginę paskirtį, į tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini)nusidėvėjimo procentas yra didelis, sprendžia, kad valstybinės žemės sklypas netarnauja statinių eksploatacijai, t. y. nėra sąlygų, kurioms esant žemės sklypas gali būti parduotas be aukciono. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė neturi teisės į ginčo žemės sklypo pirkimą ne aukciono būdu.
17. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai kiek ir kada investavo pinigų į jai nuosavybės teise priklausančius statinius su tikslu naudoti juos pagal paskirtį. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad nuo 2007 metų buvo sustabdytos investicijos į statinių atnaujinimą ir apsiribota tik einamuoju statinių būklės palaikymu. Ieškovės kartu su dubliku pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad buitinio pastato, sargo namelio paprastasis remontas buvo atliktas dar 2002 m. Duomenų apie tai, kad būtų atlikti kitų nekilnojamųjų daiktų remontai, investuota į juos piniginių lėšų, nėra. Ieškovės teigimu, ji sprendimą neinvestuoti į statinius priėmė po to, kai Kauno miesto savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. R15-574-(A27R25) (pateiktas kartu su dubliku) kreipėsi į ieškovę, informuodama, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2007 m. birželio 4 d. posėdyje nusprendė prašyti Kauno apskrities viršininką paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) futbolo stadionui įrengti ir eksploatuoti. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybė planuoja įsigyti nuosavybėn statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie priklauso ieškovės nuosavybėn. Ieškovė tvirtina, kad, prieš investuodama lėšas į statinių atnaujinimą, nori pirmiausia išsipirkti valstybinės žemės sklypą.
18. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).
19. Kaip minėta sprendimo 5 punkte, 2004 m. balandžio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Taigi statinių tinkamai eksploatacijai ieškovė turėjo ir šiuo metu turi žemės sklypo nuomos teisę. Nepaisant to, akivaizdu, kad statiniai visą tą laikotarpį nebuvo tinkamai prižiūrimi, naudojami, nebuvo į juos investuota piniginių lėšų, dėl ko šiuo metu visų pastatų nusidėvėjimo procentas yra pakankamai didelis. Teismo vertinimu, ieškovės veiksmų (statinių nenaudojimo, netinkamo naudojimo) negalima pateisinti ir prieš trylika metų, t. y. 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto savivaldybės taryba posėdyje priimtu sprendimu prašyti Kauno apskrities viršininką paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)futbolo stadionui įrengti ir eksploatuoti. Akivaizu, kad šis sprendimas nebuvo įgyvendintas, duomenų apie tai, kad jį ketinama įgyvendinti, taip pat nėra. Kaip ir nėra jokių duomenų, kad ieškovė pati ketina investuoti lėšas į statinių atnaujinimą tam, kad juos galima būtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
20. Teismas, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad ieškovės nurodyti teiginiai, jog ji įsigijusi žemės sklypą nuosavybės teise ketina investuoti papildomas lėšas į statinių atnaujinimą, taip pat nesuteikia ieškovei teisės įsigyti žemės sklypą ne aukciono būdu.
21. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nebuvo įrodytos ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos, todėl ieškinys yra atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).
22. Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei iš ieškovės klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.