- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- 1-1892-716/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- D. S.
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 8 MGL (400 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 66 MGL (3 300 eurų) dydžio baudos bausmė;
3) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimu,
bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. S. 2022 m. gruodžio 5 d., laikotarpyje tarp 4.00 val. ir 5.00 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia pastūmė nukentėjusįjį G. K., dėl ko jis parkrito ant grindų ir jam būnant ant grindų D. S. tyčia stikliniu buteliu trenkė nukentėjusiajam G. K. į galvos sritį, taip pat rankomis ir kojomis tyčia sudavė nukentėjusiajam G. K. į galvos sritį tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, taip pat tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam G. K. du kartus į dešinę ranką, du kartus į dešinę šlaunį, du kartus į kairės rankos petį ir tokiais savo veiksmais viso ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių padarė G. K. šiuos sužalojimus: pjautinę žaizdą viršugalvyje, odos įbrėžimus ir nubrozdinimus kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, veido kairėje, viršutinėje lūpoje ir šešias durtines žaizdas: dvi dešiniame žaste, dvi kairiame petyje, dvi dešinėje šlaunyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. K. sveikatą.
II. Byloje surinkti duomenys
D. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sužeidė G., kai šis buvo pas jį bute. Jie su draugu vartojo alkoholį. Su G. nesusikalbėjo, trenkė šiam buteliu į galvą, po to su peiliu dūrė 5-6 kartus, neatsimena kur. Atsimena, kad kilo konfliktas, kad trenkė buteliu, pataikė į galvą. Po to dūrė peiliu apie 6 kartus į ranką, galėjo pataikyti į petį, į kojas. Visko neatsimena. G. mušė kumščiais. G. sužalojo, lyg ir matė kraują. Neatsimena, ar matė žaizdas. Smurtavo kambaryje. Neatsimena, ar smurtavo išėjęs iš buto. Sunkiai viską atsimena, nes buvo išgėręs. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. G. mušė, nes susipyko, nes G. už 0,5 gramus žolės „pridavė“ V. Viską pripažįsta, tik daug ko nepamena dėl girtumo. Sutinka atlyginti abu civilinius ieškinius. Jis galėjo suduoti smūgius ir kojomis, galėjo G. nustumti. Po įvykio alkoholį vartoja mažesniais kiekiais.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-12-05, apie 03.00 val., jam būnant namuose, jam paskambino jo pažįstamas V. M., kuris jam pasakė, kad nori su juo susitikti, pakalbėti, išgerti. Jie su V. M. yra pažįstami jau daug metų, kartu lankė darželį, vėliau ir tą pačią mokyklą, buvo klasiokai, buvo geri draugai. Draugais buvo daug metų, tačiau jau keli metai (apie trys metai), kai nebendravo, jų draugystė nutrūko, kai 2019 metais, jį ir V. M. sulaikė policijos pareigūnai. Sulaikyti buvo, nes rūkė žolę. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus prieš V. M.. Ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad narkotines medžiagas pirko V. M., dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo metu ir jam buvo pareikšti įtarimai. Po šio įvykio jų draugystė nutrūko. Būdavo ir anksčiau, kad V. M. jam skambina, tačiau jis neatsiliepdavo. V. M. skambučio metu pasakė, kad iškvies jam taksi, kad atvažiuotų pas V. M.. Kur V. M. yra, jam nepasakė. Apie 03.15 val. jam dar kartą paskambino V. M. ir informavo, kad taksi jo jau laukia. Negali įvardinti taksi įmonės, kurios automobiliu važiavo, tačiau automobilis, kiek prisimena, buvo Toyota Prius. Važiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Tikslaus adreso, kur išlipo iš taksi automobilio, negali pasakyti, tačiau prisimena, kaip važiuojant iš karto už (duomenys neskelbtini) esančioje sankryžoje važiavo tiesiai, prisimena, kad pravažiavo pastatą, kur yra „Dodo“ pica. Pravažiavus sankryžą ir minėtą „Dodo“ picą, pavažiavus dar apie kilometrą, taksi automobilis sustojo ir jis išlipo. Išlipęs iš taksi automobilio, prisimena, kad matė gatvės pavadinimą, prisimena, kad tai buvo rusiškas pavadimas, mano, kad tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvė. Namo numerio tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad tai galėjo būti 6 arba 9 daugiabutis namas. Daugiabutis namas buvo žemos statybos, mano, kad galėjo būti trijų aukštų, šviesios spalvos. Kai išlipo iš taksi automobilio, paskambino V. M. ir pasakė, kad atvažiavo. Netrukus V. M. atėjo, sumokėjo už taksi paslaugą. V. M. buvo neblaivus, tarp jo ir taksi vairuotojo kilo konfliktas, dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali. Su V. M. jie užėjo į namą, kuris buvo iš karto prie pat gatvės, jokiais kiemais jie nebuvo ėję. Nuėjo į butą, butas buvo pirmame aukšte, tik įėjus į laiptinę, prisimena, kad buto įėjimo durys buvo iš karto dešinėje pusėje. Kiek prisimena, buto durys buvo paprastos, ne šarvo. Atsimena, kad užėjus į butą, patenka į koridorių, iš kurio po dešinę pusę yra kambarys, koridoriuke, šiek tiek toliau, kairėje yra atskiri tualeto ir vonios kambariai. Bute pagrinde jis buvo kambaryje, atsimena, kad kambarys buvo šviesus, ant grindų buvo laminatas. Kambario kairėje pusėje, prie sienos, stovėjo gan didelis kampas ar sofa-lova. Atsimena, kad bute buvo mažas pilkos spalvos kačiukas, mišrios veislės. Priešais sofą lovą stovėjo žurnalistinis staliukas. Jam pasirodė, kad tai buvo vieno kambario butas. Jam užėjus į butą, bute buvo dar vienas asmuo, tai buvo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mano, kad apie 170 cm, už jį žemesnis, juodų, trumpo kirpimo plaukų, vyras buvo su barzda ir ūsais, rusakalbis, tačiau įvardinti, kaip vyras atrodė, negali, tačiau atpažinti galėtų. Jis galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Vyras buvo vidutinio kūno sudėjimo. Minėtas vyras prisistatė S., girdėjo, kaip V. jį taip vadino, tačiau nėra tikras dėl šio vardo, tiesiog kažkas panašaus į tai. Bute matė, kad ant stalo buvo padėtas viskio butelis. Abu vyrai buvo išgėrę. Prisėdus su minėtais vyrais, kalbėjosi, gėrė. Kiek vėliau V. pradėjo kalbėti apie minėtą įvykį dėl narkotinių medžiagų, V. M. pasakė, kad jis pasielgė kaip žiurkė, nes jį išdavė, išskundė policijai. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, po jo V. kažkur išėjo. Išėjus V., kitas vyras, kuris buvo anksčiau prisistatęs jam kaip S., uždarė duris, kuriuo laiku, tiksliai įvardinti negali, tačiau mano, kad galėjo būti nuo 04.00 val., iki 05.00 val. Nieko jam nepasakęs minėtas vyras jį pastūmė, dėl ko jis parkito ant grindų. Jam būnant ant grindų, minėtas vyras paėmė ant stalo buvusį stiklinį viskio butelį ir trenkė į galvos sritį, po smūgio buteliu jis ne mažiau kaip 10 kartų sudavė smūgius rankomis ir kojomis į veido ir galvos sritį, dėl ko G. K. pajuto fizinį skausmą. Po smūgių rankomis ir kojomis vyras išsitraukė prie savęs turėtą peilį, prisimena, kad peilis buvo mažas, daugiafunkcinis, sulankstomas. Jam būnant ant grindų, vyras dūrė du kartus peiliu jam į dešinę ranką, tada dar du kartus į dešinę šlaunį. Bandydamas apsaugoti sužeistą dešinę pusę, G. K. pasisuko ant šono ir jis dar du kartus peiliu dūrė į kairės rankos petį. Po paskutinio dūrio peiliu į kambarį įėjo V., kuris S. paklausė, ką jis daro, jis elgėsi ramiai, neatrodė nustebęs. G. K. atsistojo, dar išgėrė ant stalo buvusio alkoholio, paklausė, kodėl jį užpuolė. V. jam pasakė, kad jis pasielgė kaip žiurkė ir, kad buvo draugai ir jam pasakė, kad dabar jie yra atsiskaitę. Jis suprato tai, kaip kerštą. G. K. nuėjo į vonią nusiplauti veidą, grįžęs į kambarį pamatė, kad V. miega, jis apsirengė ir su S. išėjo į lauką. Jiems išėjus į lauką, S. bandė jam suduoti smūgius rankomis, kurių jis išvengė, tada S. ištraukė peilį, minėjo, kad jis atvažiuos pas G. K. į namus (ką tiksliai sakė, įvardinti negali). S. išsitraukus peilį, G. K. pabėgo, ar S. bandė jį vytis, pasakyti negali. Jam nubėgus apie 50 metrų, nuėjo į autobusų stotelę, esančią prie minėtos „Dodo“ picerijos, įlipo į autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), su šiuo autobusu važiavo iki "(duomenys neskelbtini) " stotelės. (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje įlipo į 7 troleibusą ir su juo važiavo iki (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės. Apie 06.15 val. grįžo namo. Minėtame bute kartu su juo dar gyvena jo motina V. K. ir tėvas A. K.. Grįžęs namo nusiplovė kraują nuo veido ir galvos, persirengė ir nuėjo miegoti. Kiek vėliau, kai atsikėlė, jo tėvas paklausė jo, kas nutiko. Tačiau jis nenorėjo nieko pasakoti, nes nenorėjo, kad tėvai kviestų policiją. 15.26 val., jo tėvas A. K. paskambino ir iškvietė grietąją pagalbą bei policiją. 19.20 val. Vilniaus Respublikinėje universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuota dauginės žaizdos, abiejų pečių ir dešinės šlaunies dauginės paviršinės žaizdos (t. 1, b. l. 28-29).
Papildomai apklaustas tyrimo metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad:
- 2022-12-05 atvažiavo blaivus, nebuvo prieš tai gėręs alkoholio, kuomet apie 03.15 val. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), ten taip pat buvo mergina V. Pirminėje apklausoje apie tai pamiršo paminėti, kadangi konflikto metu, kuomet vyko grumtynės su D., jos kambaryje nebuvo ir po konflikto jos nematė. Taip pat norėtų paminėti, kad tą vakarą po to, kai D. jį sumušė, tarp smūgių jis G. K. filmavo, vyko toks kaip ir pasišaipymas iš jo. D. reikalavo, kad jis atsiprašytų, kad sakytų, kad yra žiurkė (atsiprašytų už tai, kad 2019 m. įdavė V. pareigūnams, kai kartu vartojo marihuaną, bet pasirodo jis ilgą laiką laikė pyktį ant jo ir norėjo atkeršyti). G. K. buvo filmuotas V. telefonu, įraše turi matytis jo sužalojimai ir girdimi pasišaipymai iš D. pusės. Kai prasidėjo konfliktas jie abu – V. ir D. pradėjo jį mušti, nes nemano, kad vienas žmogus galėjo suduoti jam tiek smūgių. Tada V. išėjo iš kambario ir viską tęsė pasišaipymą ir muštynes D., vaizdo įraše turėtų matytis, kad jis jį paėmė už kaklo ir bandė dusinti, smaugti. D. G. K. pradėjo filmuoti jau po to, kai buvo sužeistas peiliu. Vaizdo įraše sužalojimai taip pat turėtų tai matytis. Nežino, ar tie įrašai dar yra likę pas V., kadangi su juo nebendrauja, bet pažįsta žmogų, kuriam šie įrašai buvo rodomi. Jei gerai prisimena, buvo filmuota telefonu "Samsung". Taip pat norėtų paminėti, kad V., kai G. K. buvo vonioje ir norėjo nusiplauti kraują, atėjo į vonią ir sudavė jam porą smūgių į nosies sritį. Tuomet atėjo D. į vonią ir pradėjo su G. K. kalbėti. Klausinėjo, ar jis dar kažką blogo V. padarė. Po pokalbio D. išėjo. Tada G. K. atsargiai išėjo pasižiūrėti, kas vyksta kambaryje. D. paprašė V. paguldyti ant lovos, nes jis buvo labai neblaivus, be sąmonės. Jie V. paguldė ir jam D. pasakė pasiimti daiktus ir eiti iš čia. Jie kartu su išėjo į lauką, D. tuo metu ištraukė peilį (išlankstomą, daugiafunkcinį), jam su juo grasino, sakė, kad rytoj sulauks svečių. G. K. nuo jo pabėgo, jis jį dar kažkiek bandė vytis. Atbėgo į artimiausią stotelę, įsėdo į autobusą ir grįžo namo. Iš karto nesikreipė į policiją, nes bijojo jų grasinimų. Po šių įvykių iki šiol su V. ir D. nebendravo, nei jis, nei jie nebandė su juo susisiekti. Norėtų pabrėžti, kad jo manymu visos šios situacijos organizatorius buvo būtent V. Buvo ir yra stresinėje būsenoje, tai labai psichologiškai jį paveikė, tiki jų grasinimais ir bijo už save ir savo šeimos gerovę. Labai stipriai dėl to išgyvena, nes tikrai galvojo, kad tą vakarą gyvas iš to buto neišeis. Po patirtų sužalojimų lankėsi pas šeimos gydytoją klinikoje " (duomenys neskelbtini)", ten jį vieną kartą apžiūrinėjo ir perrišinėjo žaizdas. Taip pat norėtų pareikšti civilinį ieškinį dėl jam darytos neturtinės žalos (b. l. 34-35);
- 2022 m. gruodžio 5 dieną įvykio metu D. konflikto metu, G. K. stovint prie lango, jį pargriovė ant žemės ir jam per galvą trenkė su viskio tuščiu buteliu (butelys dužo), nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Jis paklausė už ką ir tuomet D. smūgiavo į jį kumščiais, smūgių buvo daug, daugiausia jis jam pataikė į veido sritį. G. K. stengėsi užsidengti veidą, save taip apsaugoti. Kelis kartus bandė atsistoti ir D. jį su koja nustumdavo, kad gulėtų. Kaip pas D. rankose atsidūrė peilis, tiksliai neprisimena. Tai buvo nedidelis multifunkcinis, išlankstomas įrankis. Kiek pamena, peilis turėjo žalias rankenas. Šiuo peiliu jis jį sužalojo kelis kartus, gydytojai nustatė šešias durtines žaizdas, bet su peiliu jis bandė jį sužaloti ir daugiau kartų. Visą tai truko apie pusvalandį. Buvo labai susijaudinęs ir stresinėje būsenoje, gan dažnai bandė prisidengti veidą, nes D. smūgiuodamas taikėsi būtent į jį. V. tuo tarpu gan dažnai išeidavo ir atgal užeidavo į kambarį, kartais bandė nuraminti D., kad jis baigtų jį mušti. Kaip jau minėjo praeitos apklausos metu, D. jį filmavo V. telefonu. Jam 2023-03-16 dieną apklausos metu buvo parodytos nuotraukos buitinės-ūkinės paskirties įrankio su išlankstomu peiliuku, kuris yra gan panašus į tą, kurį rankose turėjo D. jį žalodamas, bet mano, kad tai ne tas, su kuriuo buvo sužalotas, kadangi jis prisimena, kad įrankis turėjo tamsiai žalias rankenas, o jam parodytas įrankis yra visas metalinis. Iš karto neiškvietė policijos, bijojo jų (b. l. 39).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 4 d., apie 23.00 val. jis nuėjo miegoti, jo sūnus buvo tuo metu namuose, savo kambaryje. Miegodamas jis negirdėjo, kad sūnus, kur nors išeitų iš namų. 2022 m. gruodžio 5 d., apie 7.00 val., jis atsikėlė, girdėjo, kad sūnus taip pat yra namuose, girdėjo, kaip jis prausėsi duše, po ko jis jo nematė, nes po dušo sūnus nuėjo į savo kambarį, tačiau yra įsitikinęs, kad sūnus tuo metu buvo namuose. Apie 9.00 val. jis nuvežė savo sutuoktinę į darbą, į namus jis grįžo apie 12.00 val., sūnus buvo kambaryje. Iš kambario sūnus išėjo apie 14.00 val. ir jis pamatė ant sūnaus veido sumušimus, buvo patinusi jo akis. Jis pradėjo klausti sūnaus apie tai, kas jam įvyko, tačiau sūnus jam nieko nepasakojo. Jis pagalvojo, kad sūnus tiesiog susimušė su kuo nors ar jis buvo sumuštas, tačiau sūnus vangiai norėjo apie tai kalbėti. Tada pavyko iš sūnaus ištraukti visą informaciją ir sūnus jam papasakojo tai, kad jam būnant namuose 2022 m. gruodžio 5 d., apie 3.00 val., paskambino sūnaus senas draugas V. M. (V. M.) ir pakvietė į kažkokį butą, kad jam iškvietė taksį automobilį, su kurio jis atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajone esantį butą, kad bute buvo dar jam vienas nepažįstamas asmuo, kuris jį sumušė, po ko jam iškvietė taksį automobilį ir jis grįžęs namo buvo kambaryje. Aiškinantis, sūnaus kambaryje dar pastebėjo kampe numestus jo drabužius, kurie buvo suplėšyti, tada jam sūnus pasakė, kad jam keletą kartų dūrė peiliu. Jis paprašė sūnaus parodyti sužalojimus ir pamatė, kad sūnaus pečių, žąstų srityje yra žaizdos, pamatęs tai jis iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją pagalbą bei policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams sūnus papasakojo visas aplinkybės ir jis kartu su sūnumi bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojais nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur sūnui buvo diagnozuotos dauginės žaizdos, abiejų pečių ir dešinės šlaunies dauginės paviršinės žaizdos, po ko buvo išleistas. Nori pasakyti tai, kad sūnus 2019 m., (duomenys neskelbtini) mikrorajone, būdamas kartu su savo tuometiniu draugu V. M., buvo patikrinti policijos pareigūnų ir pas jo sūnų buvo rastos narkotinės medžiagos, V. M. buvo iš karto paleistas, o jo sūnus buvo sulaikytas. Tyrimo metu sūnus apklausos metu parodė tai, kad šias medžiagas įsigijo būtent V. M. ir jas atvežė, o jie kartu vartojo narkotines medžiagas ir tik po jo sūnaus duotų parodymų V. M. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jo sūnus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuo to laiko jo sūnus nebendravo su V. M.. Jis mano tai, kad 2022 m. gruodžio 5 d. sūnus buvo sumuštas dėl keršto, o būtent dėl to, kad jis išdavė savo draugą, tuo labiau, kad jo sūnus jam sakė, kad kai jį mušė, V. M. bute nebuvo, po ko grįžo V. M. ir jam pasakė, kad dabar jie yra atsiskaitę (t. 1, b. l. 44).
Liudytojas R. L. tyrimo metu parodė, kad gyvena savo tėvų bute, (duomenys neskelbtini). Šiame bute yra trys kambariai, bendro naudojimo virtuvė, bendro naudojimo tualeto ir vonios patalpos. Du kambariai priklauso jo tėvams (trečiame kambaryje gyvena senyvo amžiaus moteris). Kadangi jo tėvai šiuo metu yra išvykę, tad jis prižiūri jų du kambarius. Šiuo metu gyvena viename kambaryje, kitas kambarys yra laisvas. 2022 m. gruodžio 3 d., apie 18.00 val., jo draugas V. M. paprašė leisti jam pabūti su draugais viename iš kambarių, t. y. laisvame kambaryje. Sakė, kad nori pasėdėti su draugais, išgerti. Minėjo, kad su juo bus D. S. ir V. Kadangi jis ir V. M. yra geri draugai, jį pažįsta apie 4-5 metus, yra kartu dirbę užsienyje, tad net nedvejojo ir leido jam su draugais apsistoti kambaryje. D. S. taip pat pažįsta, pažįsta daugiau nei pusę metų. V. yra matęs kelis kartus, tad gerai jos nepažįsta, telefono numerio jos neturi. Nori paminėti, kad V. M. su draugais apsistojo kambaryje prie pat įėjimo durų, dešinėje pusėje. Kadangi V. M. pažįsta ilgai, jį gali charakterizuoti kaip ramaus būdo. 2022 m. gruodžio 3 d. susitikęs su V. M., jam padavė minėto kambario raktus. V. M. minėjo, kad sekmadienį, t. y. 2022 m. gruodžio 4 d. ateis su minėtais draugais į kambarį. Kada minėti asmenys atėjo į kambarį, pasakyti negali, nes 2022 m. gruodžio 4 d., apie 4.00 val., išėjo į darbą. Išeinant iš savo kambario, negirdėjo jokio triukšmo sklindančio iš kambario, kuriame apsistojo V. M. su draugais, taip pat nematė, kad būtų pašalinių asmenų, nieko neįprasto nepastebėjo. Kadangi dirba paromis, namo minėtu adresu grįžo sekančią dieną, tai yra 2022 m. gruodžio 5 d., apie 6.00 val. Grįžęs namo, nieko nepastebėjo, nuėjo į savo kambarį ir nuėjo miegoti. Tą pačią dieną, apie 19.00 val. jam paskambino V. M. ir paklausė, ar dar gali minėtame kambaryje likti nakčiai D. S. su drauge, tik tada suprato, kad minėtame kambaryje yra apsistojusių asmenų. 2022 m. gruodžio 5 d. namo grįžo vakare, apie 19.00 val., grįžęs nuėjo į savo kambarį (t. 1, b. l. 48).
Liudytoja V. J. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 4 d. nuvažiavo į Kauną pasivaikščioti prie Kauno eglutės su V. M. ir D. S.. Pasiėmė D. S., nes jis buvo atvažiavęs iš užsienio, tikriausiai iš Vokietijos, tiksliai pasakyti negali. Grįžo į Vilnių, važiavo trise jos automobiliu. V. M. su D. S. nusprendė, kad tą vakarą nori išgerti alkoholio. V. M. ir D. S. yra pažįstami su (duomenys neskelbtini) buto savininku, jie susitarė, kad tą vakarą praleis ten. Jie jau turėjo viskio, kokio būtent neprisimena, 0,7 l arba 1l talpos. Jie sėdėjo trise ir bendravo. G. nepažįsta. Jie kalbėjosi su G. telefonu ir galiausiai jai pasakė, kad G. atvažiuos pas juos. Kelintą valandą G. atvažiavo, tiksliai negali pasakyti. Atvažiavus G. jie susipažino, jie tarpusavyje kalbėjosi, išgėrinėjo alkoholį. Ji negėrė, nes jai kitą dieną reikėjo į darbą. Prie jos jokio konflikto nevyko. Jie toliau ilgai kalbėjosi, ji išėjo į tualetą. Išėjusi iš tualeto išgirdo, kad kambaryje vyksta konfliktas. Atidarius duris pamatė, kad vyksta pasistumdymas, tarp kokių tiksliai asmenų negali pasakyti, nes labai išsigando, bet V. M., D. S. ir G. buvo trise kambaryje. Iš karto išėjo, nes yra labai jautri tokiems dalykams. Tai pamačiusi, nuėjo atgal į tualetą, kad atsiriboti nuo vykstančio konflikto. Ji laukė, kol grįš buto savininkas, nes bijojo išeiti. Apie 6.00 val. ryte grįžo buto savininkas, nuėjo kartu su juo į jo kambarį, nes ir toliau buvo išsigandusi. Tame bute liko nakvoti, o iš ryto apie 9.00 val. išvažiavo į darbą. Nežino, kas dar liko tame bute nakvoti. Tą dieną jai buvo didelis stresas, dėl to sunkiai kažką prisimena (t. 1, b. l. 52).
Liudytojas V. M. tyrimo metu parodė, kad Su D. S. pažįstami nuo mokyklos laikų. Bendrauja retai, bet yra artimi draugai. 2022 m. gruodžio 4 d. buvo išgėręs nuo pačio ryto, gėrė alaus apie 5-6 alaus skardines, nes jam buvo išeiginė. Kartu su drauge V. atvažiavo į Kauną, kai jau buvo tamsu lauke, ten pasitiko D. S., kuris grįžo iš Vokietijos. Pasivaikščiojo po Kauną. Tiksliai negali pasakyti kelintą valandą grįžo į Vilnių. Buvo susitaręs iš anksto dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). To buto savininkas yra jo draugas R. L.. Bute kartu su V. ir D. nusprendė praleisti vakarą, turėjo alkoholio, t. y. viskio 1 l. talpos butelį. Gėrė dviese – jis ir D., V. alkoholio nevartojo. 2022 m. gruodžio 5 d. naktį, kelintą tiksliai valandą negali pasakyti, atvažiavo G. Jis pats G. paskambino, pakalbėjo, pasakė atvažiuoti, pasėdėti, išgerti. Jis G. iškvietė taksi per mobiliąją programėlę, kokią tiksliai, negali pasakyti. G. yra jo senas draugas, jie pažįstami kažkur nuo 4 metų, kartu buvo darželyje, mokėsi mokykloje. Buvo laikotarpis, kai apie 1 metus su juo baigė mažiau bendrauti, nes turėjo tam tikrų neišspręstų situacijų, buvo susipykę. Tą vakarą jis buvo išgėręs, atsirado nostalgija senų draugų, todėl nusprendė pasikviesti G. ir vėl su juo pabendrauti. G. pas juos atvažiavo jau būdamas neblaivus. Atėjo į butą ir tuomet jau gėrė visi kartu tą patį viskio butelį. Dėl ko kilo konfliktas tarp G. ir D., neprisimena. Neprisimena, kad vyko muštynės tarp jų. D. S. jam sakė, kad jis bandė juos nuraminti, bet pats šito neprisimena, čia iš jo žodžių. Neprisimena, ar V. tuo metu buvo kambaryje. Tą vakarą ir naktį buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl labai mažai ką prisimena. Kambaryje buvo virtuvinis peilis, replės, kurias pasiėmė policija ir jo peilis su medine rankena. Labai abejoja, kad D. S. galėjo panaudoti peilį prieš G. D. S. ne toks žmogus. Kelintą valandą G. išėjo iš buto, neprisimena. Jam tik ryte atsikėlus, apie visą atsitikusią situaciją papasakojo D. S.. Jis buvo labai nustebęs, nes beveik nieko neprisiminė iš nakties įvykių, dėl suvartoto didesnio kiekio alkoholio. Tame bute dar vienai nakčiai pasiliko pernakvoti D. S., o jis pats išvažiavo į Vilniaus centrą ir tuomet grįžo namo. Po šios nakties įvykių su G. nebendravo. Su D. S. šiuo metu toliau bendrauja (t. 1, b. l. 56).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad šiuo metu naudojasi telefonu „Samsung Note 9“, kurio abonento telefono numeris „Pildyk“. Šiuo telefonu naudojasi apie pusę metų. Pirko jį per svetainę „skelbiu.lt“. Tai ne vienintelis telefonas, kuriuo naudojasi, turi dar vieną telefoną „Vertu“, tai mygtukinis, kurio telefono abonento numeris yra „Ežys“. Telefonas „Vertu“ yra skirtas darbo reikalams, kadangi dirba aukštalipiu, tame telefone yra kolegų telefonų numeriai. Šį telefoną naudoja bendrauti su kolegom, bet jei „Samsung“ išsikrauna, bendrauja iš „Vertu“ savo asmeniniams reikalams. Įvykio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d. prie savęs turėjo abu telefonus. Gali savanoriškai pateikti savo mobilų telefoną „Samsung“ apžiūrai. Taip pat nori papildyti, kad įvykio dieną – 2022 m. gruodžio 5 d. buvo labai neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Mano, kad jei suduotų kokius nors smūgius G., ant jo rankų būtų likusios žymės, bet kitą rytą jų nebuvo. Taip pat jam ir D. S. pasakojo, kad jis G. nemušė, o atvirkščiai, bandė juos atskirti (t. 1, b. l. 60).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3876-/2022 (01) matyti, kad G. K. nustatyta pjautinė žaizda viršugalvyje, šešios durtinės žaizdos: dvi dešiniame žaste, dvi kairiame petyje, dvi dešinėje šlaunyje; odos įbrėžimai ir nubrozdinimas kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido kairėje, viršutinėje lūpoje. Žaizdos ir odos įbrėžimai padaryti aštrią briauną ar/ir smailumą ar/ir ašmenimis turinčiu daiktu ar įrankiu, neatmetama, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d. Sužalojimai pagal pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. G. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. G. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 66-68).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti tyrimo metu specialistų apžiūrėti nukentusiojo medicininiai išrašai ir nustatyta, kad:
- G. K. 2022 m. gruodžio 5 d. RVUL nustatyta šešios durtinės-pjautinės žaizdos, lokalizuotos po dvi abejuose žąstuose ir dešinėje šlaunyje, pjautinė žaizda galvoje (lokalizacija tiksliai nenurodyta) bei poodinės kraujosruvos veide (detaliau neaprašytos-nelokalizuotos). Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir imant kiekvieną atskirai nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Žaizdos padarytos duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, kraujosruvos padarytos kietu, buku daiktu (t. 1, b. l. 70);
- G. K. nustatyti šie sužalojimai: 2 durtinės žaizdos dešinėje rankoje, 2 durtinės žaizdos kairėje rankoje, 2 durtinės žaizdos dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos veide. Durtinės žaizdos galimai padarytos aštriais daiktais. Poodinės žaizdos padarytos kietais-bukais daiktais. Turimais duomenimis, sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (t. 1, b. l. 94, 96-97).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu apžiūrėtas G. K. mobilaus ryšio telefonas „SONY“, kuris paimtas pagal savanoriškų daiktų pateikimo protokolą. Mobilaus ryšio telefonas yra juodos spalvos, ant jo yra užrašas „SONY“, mobilaus ryšio telefone yra įdiegta programėlė „Messenger“, kurią įjungus matomi kontaktai, tarp susirašinėjimų yra adresatas pasivadinęs „V. R.“. Atidarius susirašinėjimo langą su „V. R.“, matomi sekmadienį, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d., 2.07 val. ir 2.32 val. praleisti skambučiai, vėliau 2022 m. gruodžio 5 d. matomas skambutis, kurio trukmė buvo 6 min. Po ko, rusų kalba rašytas tekstas: „V. nu serjozno, ja xociu otdyxat, cego tebe blin“. Po minėtų žinučių matoma iš „V. R.“ atsiųsta ekrano nuotrauką, kurioje matoma aplikacija, kurioje užfiksuotas automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Prius“ bei vykimo adresas – (duomenys neskelbtini). Po ekrano nuotraukos matoma iš „V. R.“ atsiųstą teksto žinutę „Taks na meste“. Po žinutės yra užfiksuota 14 s. pokalbis, po jo iš karto užfiksuotas pokalbis, kurio trukmė 2.58 min. Apie 3.02 val. yra užfiksuotas praleistas skambutis. Toliau, 3.05 val., yra atsiųsta ekrano nuotrauka, kurioje matoma aplikacija, kurioje yra užfiksuotas automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykimo adresas – (duomenys neskelbtini), bei dar vienas praleistas skambutis. Po praleisto skambučio matoma rusų kalba gauta žinutė „Ja uzhe 2 taksa otminil. Treti zhdiot uzhe davno“. Apie 3.16 val. matomas praleistas skambutis. Apie 3.32 val. adresatui „V. R.“ išsiųsta žinutė apie 3.32 val., rusų kalba „Ja tut“, bei daug patiktukų. Po ko yra dar trys neatsiliepti skambučiai 3.35 val., 3.36 val. ir 3.37 val. Atidarius skambučių istorija matomas telefono numerį, kur užfiksuotas išeinantis skambutis 2022 m. gruodžio 5 d., apie 3.38 val. Telefono knygutėje nėra užvardintų kontaktų vardu „V.“ ir panašiai (t. 1, b. l. 100, 103-106).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų ir fotonuotraukų matyti, kad:
- G. K. savanoriškai pateikė drabužius – megztinį, džinsus ir marškinėlius trumpomis rankovėmis, su kuriais buvo įvykio metu, kai 2022 m. gruodžio 5 d. buvo sumuštas ir sužalotas peiliu. Fotonuotraukose matyti krūvini minėti drabužiai (t. 1, b. l. 112-114);
- V. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną apžiūrai. Telefone matoma nuotrauka, kurioje matosi G. K., kurio veidas akivaizdžiai yra sumuštas (t. 1, b. l. 116-120).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „2022_1205_155439_001“ matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir užeina į daugiabučio namo laiptinę. Bute esanti greitosios medicinos pagalbos darbuotoja paaiškina: „čia kol kas, kiek spėjom apžiūrėti, ant rankos durtinės žaizdos, ant peties durtinės žaizdos ir sakė, dar ant kojos durtinės žaizdos, galvoj yra žaizda, dar nespėjom visko apžiūrėti, baigsiu tuoj“. Vaizdo įraše girdisi, kaip vyras pasakoja apie situaciją ir kodėl kvietė pareigūnus ir medikus. Vaizdo įraše „2022_1205_155939_002“ matomas labai ištinęs ir pamėlynavęs G. K. veidas. Vaizdo įraše „2022_1205_202753_23“ pats G. K. nurodo, kad jis buvo sumuštas asmens, kurio vardo nežino, dėl senų dalykų (t. 1, b. l. 123-124).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu perklausytas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurio girdimas medikų kvietimas dėl to, kad sūnų sumušė (t. 1, b. l. 127).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad savanoriškų daiktų pateikimo protokolo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje V. M. pateikė savo asmeninį mobilųjį išmanųjį telefoną „Samsung Note 9“. Atliekant telefono apžiūrą nuotraukų galerijoje rasta nuotrauka, kurioje matomas nukentėjusysis G. K. ir jo sužalojimai ant veido. G. K. apsirengęs raudonais marškinėliais ir žaliu megztiniu. Taip jis buvo apsirengęs įvykio metu 2022 m. gruodžio 5 d. Taip pat užėjus į programėlę „Messenger“ ir įsijungus pokalbį/susirašinėjimą su paskyra pavadinimu „E. L.“, tarp siunčiamų nuotraukų ir vaizdo įrašų buvo rastas vaizdo įrašas pavadinimu „received_1097881674235712“, kurio trukmė 56 s., kuriame matomas nukentėjusysis G. K.. Ant jo veido matomi sumušimai ir galimai kraujas. Matoma, kad jis apsirengęs žaliu megztiniu. Girdimas vyro balsas. Jis dešine ranka filmuoja nukentėjusįjį G. K., o kaire ranka laiko jam už plaukų. Pokalbis vyksta rusų kalba. Vyras (toliau ir – V): Davaj, atsiprašinėk.; G. K. (toliau ir – G. K.): Prašau atleisti.; V.: Prieš ką?; G. K.: Prieš V..; V.: Pavardė? G. K.: M.. Vyras kaire ranka trenkia G. per veidą ir vėl griebia už plaukų. V.: Atsiprašinėk normaliai!; G. K.: Prašau man atleisti.; V.: Už ką? Už ką?; G. K.: Už tai, kad išdaviau jį šiukšlėms (turima omeny policija) už pusę gramo žolės.; V.: Kodėl išdavei? Kodėl išdavei?; G. K.: Aš pridėjau į kelnes.; V.: Kodėl pridėjai? Palauk!; G. K.: Labai bijojau sėsti.; V.: Už pusę gramo?; G. K.: Taip.; V.: Kodėl?; G. K.: Aš nežinojau, kad už tai nesodina.; V.: Taip?; G. K.: Tikrai nežinojau.; V.: Tikrai?; G. K.: Tikrai, tikrai, nežinojau. Prisiekiu.
Antrame plane girdimas beldimas ir kitas vyriškas balsas. Tarsi bandoma užeiti į kambarį. V.: Tikrai nežinojai?!; G. K.: Nežinojau, aš prisiekiu. Aš nežinojau.; V.: Palauk, V.!; G. K.: Aš nežinojau prisiekiu (t. 1, b. l. 129).
Iš daiktų apžiūros protokolų ir fotonuotraukų matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėti:
- raudonos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai su užrašais, kuriuos įvykio dieną vilkėjo G. K.. Raudonos spalvos marškinėlių su užrašais trumpomis rankovėmis nugarinėje pusėje yra dvi raudono spalvos dėmės. Raudonos spalvos marškinėlių su užrašais trumpomis rankovėmis nugarinės pusės dešinėje, ties petimi ir pažastimi yra raudonos spalvos dėmė ir trys skylės, kurių kiekvienos ilgis yra 1 cm. Raudonos spalvos marškinėlių su užrašais trumpomis rankovėmis nugarinės pusės kairėje ties petimi ir pažastimi yra raudonos spalvos dėmė ir dvi skylės, kurių kiekvienos ilgis yra 1 cm. Raudonos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis su užrašais priekinės pusės apatinėje dalyje matomos dvi raudonos spalvos dėmės. Ant raudonos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis su užrašais etiketės matomas užrašas „BK ELVIS“ (t. 1, b. l. 132-135);
- tamsiai mėlynos spalvos kelnės, kurias mūvėjo G. K.. Ant tamsiai mėlynos spalvos kelnių ties dešinės pusės klešnimi matoma raudonos spalvos dėmė. Taip pat ant raudonos spalvos dėmės matomos dvi skylės, viena iš jų – ties šonine kelnių siūle, kurios ilgis yra 1 cm. Kita skylė yra ties kelnių klešnės keliu, kurios ilgis 1,5 cm. Ant tamsiai mėlynių kelnių etiketės matomas užrašas „DAPPER original jeans since 1995“ (t. 1, b. l. 136-139);
- žalios spalvos megztinis su kapišonu, kurš vilkėjo G. K.. Ant žalios spalvos megztinio su kapišonu nugarinės pusės dešinio peties ir pažasties srityje matoma raudonos spalvos dėmė, ant kurios yra keturios skylės, kurių ilgis 1 cm. Žalios spalvos megztinio su kapišonu nugarinės pusės kairėje ties petimi ir pažastimi raudonos spalvos dėmė, ant kurios matomos trys skylės, kurių ilgis yra 1 cm. Ant žalios spalvos megztinio kapišono vidinės pusės yra raudonos spalvos dėmė. Ant žalios spalvos megztinio abiejų rankovių matomos nedidelės raudonos spalvos dėmės. Žalios spalvos megztinio su kapišonu vidinėje megztinio pusėje matomos raudonos spalvos dėmės ties dešine ir kaire pažastimi bei petimi. Ant žalios spalvos megztinio su kapišonu etiketės matomas užrašas „Loshan series clothes“ (t. 1, b. l. 141-146).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas metalinis buitinės-ūkinės paskirties įrankis. Buitinės-ūkinės paskirties įrankis paimtas ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. gruodžio 6 d., apie 23.55 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Metalinis buitinės-ūkinės paskirties įrankis daugiafunkcinis, sulankstomas. Ant buitinės-ūkinės paskirties įrankio matomas užrašas „John Benner Tools D/V of Chicago tools“. Ant metalinio buitinės-ūkinės paskirties įrankio kriaunų yra dvi rudos dėmės. Apžiūros metu, išlankstant buitinės-ūkinės paskirties įrankį, matomi aštuoni išskleidžiami įrankiai: žnyplės, peilis, skardinių atidarytuvas, atsuktuvas, butelių atidarytuvas, pjūklas, lygus atsuktuvas, yla. Sulankstyto buitinės-ūkinės paskirties įrankio ilgis 10 cm., plotis 3cm. Žnyplių ilgis 4,5 cm. Išskleisto buitinės-ūkinės paskirties įrankio ilgis 15,5 cm. Išskleisto vieno iš įrankio- peilio geležtės ilgis 7 cm., plotis 1 cm. Ant įrankio-peilio geležtės matomos rudos spalvos dėmės ties geležtės smaigaliu. Ant įrankio-peilio geležtės griovelio matoma rudos spalvos dėmė. Išskleidžiant įrankį, jo kriaunų vidinėje pusėje, matomos rudos spalvos dėmės ir matomas užrašas „STAINLESS“ (t. 1, b. l. 148-152).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl ko būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018).
Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad D. S. fiziškai smurtavo ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. K..
D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme iš esmės pripažino, kad tarp jo ir G. K. įvyko konfliktas, kuris peraugo į smurtą. Kaltinamasis teisme visiškai pripažindamas kaltę nurodė, kad dėl vartojo alkoholio tiksliai visko neprisimena, tačiau atsimena, kad nukentėjusiajam trenkė buteliu per galvą, kad su peiliu dūrė nukentėjusiajam į ranką, galėjo pataikyti į petį, į kojas, kad G. mušė kumščiais, galėjo suduoti smūgius ir kojomis, galėjo G. nustumti. Tyrimo metu kaltininkas pripažino konfliktą ir grumtynės su nukentėjusiuoju, tačiau neigė G. K. žalojęs peiliu, neigė smūgį nukentėjusiajam buteliu per galvą.
Teismas nustatęs kaltininko parodymų nenuoseklumą juos kruopščiai įvertino pagal faktines aplinkybes, kurias nustatė iš kitų byloje surinktų duomenų. Nukentėjusysis G. K. viso proceso metu – pareiškimo-protokolo pateikimo metu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu – nuosekliai nurodė savo esmines sužalojimo aplinkybes, tvirtindamas, jog jis buvo sužalotas tyčiniais bei smurtiniais kaltinamojo D. S. veiksmais. Nukentėjusiojo nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusysis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 5 d., apie 3.00 val. jam paskambino jo patįstamas V. M., kad nori susitikti, išgerti. V. M. jam iškvietė taksi ir apie 3.15 val. paskambino ir informavo, kad taksi jo jau laukia. Taksi jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Atvykus į vietą, jis paskambino V. M., pastarasis ir sumokėjo už taksi. Su V. M. užėjo į butą, kuriame buvo dar vienas vyras – D. S. ir mergina vardu V. Jis bute prisėdo, pradėjo bendrauti, išgėrė. Tuomet V. M. prisiminė seną įvykį, kuomet jis ir V. M. turėjo reikalų su policija dėl narkotinių medžiagų. Jam sakė, kad jis pasielgė, kaip „žiūrkė“ ir V. M. išėjo iš kambario. Kambaryje jis liko kartu su D. S., pastarasis nieko jam nepasakęs uždarė kambario duris, jį pastūmė, dėl ko jis parkito ant grindų. Jam būnant ant grindų, D. S. paėmė ant stalo buvusį stiklinį viskio butelį ir trenkė jam į galvos sritį, po smūgio buteliu D. S. ne mažiau kaip 10 kartų sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į veido ir galvos sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Po smūgių rankomis ir kojomis D. S. išsitraukė prie savęs turėtą peilį ir dūrė du kartus peiliu jam į dešinę ranką, tada dar du kartus į dešinę šlaunį. Bandydamas apsaugoti sužeistą dešinę pusę, jis pasisuko ant šono ir D. S. dar du kartus peiliu dūrė į kairės rankos petį. Po paskutinio dūrio peiliu į kambarį įėjo V. M. ir paklausė D. S., ką jis daro. Jis klausė, kodėl jį taip užpuolė, o jam V. M. atsakė, kad dabar jie yra atsiskaitę, nes prieš kurį laiką jis išdavė pareigūnams V. M. dėl narkotinių medžiagų, todėl pasielgė kaip „žiūrkė“. Jis suprato, kad tai buvo kerštas. Jis buvo filmuojamas, žeminamas, jo reikalavo atsiprašyti. Filmavo D. S..
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu išliko nuoseklūs. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Nukentėjusiojo parodymus atitinka ir byloje esanti medicinos specialistų išvada, kurioje nustatyti G. K. patirti sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Faktines aplinkybes, kurias teisme pripažino kaltininkas ir kurios nurodytos nukentėjusiojo parodymuose atitinka ir duomenys, užfiksuoti objektų apžiūros protokoluose. Iš jų matyti ne tik vaizdo įrašas, kurį darė pats D. S., reikalaudamas G. K. atsiprašyti V. M., bet ir po įvykio tyrimui pateikti ir apžiūrėti G. K. drabužiai, juose nustatyti sužalojimai ir sugadinimai dėl dūrių peiliu, rastas nukentėjusiojo kraujas.
Liudytoja V. J. tyrimo metu tvirtino, kad nematė konkrečiai, kas su kuo mušėsi, matė visus tris vyrus – G. K., D. S. ir V. M. kambaryje, o dėl patirto streso buvo kitame kambaryje ir jokių muštynių negirdėjo ir nematė. Liudytojas V. M. tyrimo metu paaiškino, kad dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio neprisimena, kodėl tarp D. S. ir G. K. kilo konfliktas, jam pats D. S. sakė, kad jis skyrė vyrus, tačiau pats to neprisimena.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, kalinamojo prisipažinimą teisme konstatuoja, kad kaltinimo turinys atitinka tiesos faktines aplinkybes. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad D. S. tyčia pastūmė nukentėjusįjį G. K., dėl ko jis parkrito ant grindų ir jam būnant ant grindų tyčia stikliniu buteliu trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip pat rankomis ir kojomis tyčia sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, taip pat tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam du kartus į dešinę ranką, du kartus į dešinę šlaunį, du kartus į kairės rankos petį ir tokiais savo veiksmais viso ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių padarė G. K. įvairius kūno sužalojimus ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą, todėl tokie D. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies požymius ir yra kvalifikuoti teisingai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
D. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis bent iš dalies atlygino padarytą žalą (teritorinei ligonių kasai). Teismas neturi pagrindo kaltininko prisipažinimo teisme pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybes dėl to, kad tyrimo metu D. S. nebuvo nuoširdus, kaltę pripažino tik siekdamas susitaikyti su nukentėjusiuoju, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką D. S. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas tiek kaltininko pripažinimu, tiek teismo vertinimui neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas prašymas atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiuoju G. K..
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga tokiu būdu realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus.
Teismas atsižvelgia ir vertina, kad D. S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu pagal įstatymą priskiriamas tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Dėl savo įvykdytų neteisėtų veiksmų D. S. nebuvo nuoširdus, tyrimo metu dalį savo veiksmų apskritai neigė, o kaltę visiškai pripažino tik teisme siekdamas būti atleistu nuo atsakomybės. Kaltininkas teigė padaręs išvadas ir po įvykio alkoholio vartojimą sumažino, tačiau duomenų apie tai, kad siektų bent kurį laiką visiškai atsisakyti alkoholio – teismas nenustatė. Teismas nustatė dvi kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Padaryto nusikaltimo turinys ir neteisėtų veiksmų pobūdis, jų įvairovė ir smurtas (nukentėjusiojo stūmimas, dėl ko šis krito ant grindų, smūgis stikliniu buteliu per galvą, dėl ko butelis sudužo, smūgiai rankomis ir kojomis, daugkartiniai dūriai nukentėjusiajam peiliu, viso padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių) rodo kaltininko pavojingumą ir nesuvaldomą žiaurumą, kuris reikalauja tinkamo ir teisingo įvertinimo. Be to, D. S. nusikalto ne tik būdamas teistas, bet ir teistumui neišnykus, nepraėjus nei 3 mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Reikšminga ir tai, kad asmuo tiek iki nusikaltimo padarym, tiek po to buvo baustas dėl administracinių nusižengimų, kas leidžia daryti išvadą, jog D. S. nerodo pastangų tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir linkęs nevykdyti privalomų teisės normų reikalavimų. Visos šios aplinkybės neleidžia teismui pripažinti, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog D. S. tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to teismas nenustatęs visų privalomų įstatymo sąlygų neturi pagrindo D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaisant to, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju G. K., susitarė su juo dėl žalos atlyginimo, ėmėsi pastangų ir atlygino net ne tiesiogiai nusikalstamais veiksmais padarytą žalą trečiajam asmeniui (Teritorinei ligonių kasai).
Nenustatęs ir kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų teismas sprendžia dėl tinkamos bausmės parinkimo ir skyrimo kaltinimui, dėl ko įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. S. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.
D. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 3 kartus, bausmes atlikęs, teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 181-189), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 174-180), yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teigė tęsiantis mokslą, turi nuolatinę gyvenamą vietą, kaltę pripažino, po nusikalstamos veikos padarymo turimais duomenimis, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Teismas nustatė dvi kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo).
Atsižvelgdamas ir vertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato galimybę ir pagrindą D. S. skirti laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais, kurie priverstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje ir nebenusikalsti. Bausmės dydį teismas nustato pagal BK 61 straipsnio nuostatas arčiau bausmės vidurkio.
V. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 182,34 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 79). Iki bylos išnagrinėjimo teisme ši žala buvo atlyginta, dėl ko teismas pradėtą šio civilinio ieškinio procesą nutraukia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnio nuostatomis.
Nukentėjusysis G. K. tyrimo metu pareiškė 3 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 73). Civiliniame ieškinyje G. K. nurodė, kad dėl D. S. nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą ir sveikatos sutrikdymą, bet ir emocinį sukrėtimą, pažeminimą. Iki šiol bijo dėl galimų, panašaus pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu. Įvykiai neigiamai paveikė jo gyvenimo kokybę.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nagrinėjamoje byloje teismui abejonių dėl to, kad nukentėjusysis G. K. dėl kaltinamojo D. S. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam G. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo D. S. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sužalota sveikata – nustatyta pjautinė žaizda viršugalvyje, šešios durtinės žaizdos: dvi dešiniame žaste, dvi kairiame petyje, dvi dešinėje šlaunyje; odos įbrėžimai ir nubrozdinimas kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, veido kairėje, viršutinėje lūpoje. Bylos duomenys patvirtina, jog G. K. buvo filmuojamas, jam buvo liepiama atsiprašyti.
Teismas taip pat įvertina tai, kad D. S. šį nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažino pilnai, susitarė su nukentėjusiuoju dėl šios žalos atlyginimo įsipareigodamas 3000 eurų sumą pervesti nukentėjusiajam per vieną mėnesį nuo susitarimo pasirašymo, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 7 d.
Teismas įvertinęs visą tai ir nustatęs, kad žala nėra atlyginta – mato pagrindą šį civilinį ieškinį patenkinti visiškai žalą priteisiant iš ją padariusio kalto asmens D. S..
D. S. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 170-171) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme: peilį, esantį voke Nr. 1 ir nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, esančią voke Nr. 2 (saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Valdymo ir sandėlių skyriuje) – sunaikinti; G. K. drabužius (žalios spalvos megztinį, esantį voke Nr. 1, mėlynos spalvos džinsus, esančius voke Nr. 2, raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, esančius voke Nr. 3 (saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Valdymo ir sandėlių skyriuje) – grąžinti G. K., o šiam neatsiėmus – sunaikinti, CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – paliktinas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat nesilankyti vietose, kuriose galima vartoti alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. skirti galutinę bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat nesilankyti vietose, kuriose galima vartoti alkoholį.
D. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Iš D. S. G. K. priteisti 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Nutraukti pradėtą procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 182,34 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų ir trisdešimt keturių euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
- peilį ir nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais (saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Valdymo ir sandėlių skyriuje) – sunaikinti;
- G. K. drabužius (žalios spalvos megztinį, mėlynos spalvos džinsus, raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Valdymo ir sandėlių skyriuje) – grąžinti G. K., o šiam atsisakius juos susigrąžinti – sunaikinti;
- CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.