- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- eI-3287-644/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00182-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Š. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Geometra“, A. R., P. A., R. P.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis UAB „Geometra“, P. A., R. P. ir A. R., dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014-11-26 raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ pateiktą išvadą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-01-22 sprendimą dėl Kėdainių skyriaus 2014-11-26 raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ pateiktos išvados; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Kėdainių skyrių) priimti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, kurios pagrindu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų procedūros būtų tęsiamos, pagal Situacijos (UAB „Geometra“ 2014-11-04 parengtą) brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, pagal kurias apskaičiuojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 0,07 ha.
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad UAB „Geometra“, vykdydama 2014 m. spalio 2 d. paslaugų sutartį, atlieka pareiškėjo Š. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau ir - Žemės sklypas) kadastrinius matavimus. Žemės sklypo kadastrinių matavimų parengiamųjų darbų metu buvo nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti Žemės sklypo konfigūracijos, ribų, ploto bei Žemės sklypo ribų ilgių tarp posūkio taškų. Taip pat, buvo nustatyta, kad įgyvendinant patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmas žemėtvarkos skyrius 2001-06-11 parengė Žemės sklypo planą (toliau ir - Planas) ir abrisą, kuriuose detaliau nurodė Žemės sklypo konfigūraciją, ribas, bei Žemės sklypo ribų ilgius tarp posūkio taškų. 2014-1-29 UAB „Geometra“ atliekant žemės sklypo paženklinimo darbus buvo nustatyta, kad Žemės sklypo riboženkliai vietovėje neišlikę. Žemės sklypo savininkas Š. R. bei greta Žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, esančių statinių savininkas A. R. negalėjo nurodyti tikslios buvusių riboženklių vietos. Todėl buvo bandyta Žemės sklypo paženklinimo darbus vykdyti, vadovaujantis Planu. Apskaičiavus žemės sklypo plotą pagal Plane nurodytus Žemės sklypo ribų ilgius tarp posūkio taškų, nustatyta, kad jis skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo ploto daugiau nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo plotas yra 0,07 ha, todėl atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo formavimo metu Planas buvo parengtas ortofotografinio žemėlapio pagrindu, o Plano mastelis yra 1:5000, vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, Žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra 0,0079 ha. Nustačius, kad Pagal Plane nurodytus Žemės sklypo ribų ilgius tarp posūkio taškų apskaičiuotas plotas sudaro tiktai 0,0550 ha, t. y. žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, Žemės sklypo kadastrinių matavimų vykdymo darbai buvo sustabdyti, kol Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius (toliau ir - Kėdainių skyrius) parengs išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo.
2014-11-06 UAB „Geometra“, kreipėsi į Kėdainių skyrių, prašydama pagal pateiktą situacijos brėžinį (toliau ir - Situacijos brėžinys) parengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje, pagal Situacijos brėžinyje pažymėtas Žemės sklypo ribas. Kėdainių skyrius 2014-11-26 rašte Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 (toliau ir - Išvada) nurodė, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikia vadovautis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 11 d. parengtu preliminariu planu bei abrisu, nekeičiant nurodytų linijų tarp sklypo ribų posūkio taškų. Tuo pačiu šiame rašte pažymėta, kad gautas žemės sklypo ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą, pagal LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 punktą, šio žemės sklypo savininkui bus kompensuojamas pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pareiškėjas vertina, kad Kėdainių skyrius priėmė ginčijamą sprendimą neišnagrinėjęs faktinių žemės sklypo formavimo aplinkybių. LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau ir – Nuostatai) yra nustatyta sąlyga žemėtvarkos skyriui išvadoje pasisakyti ne tik dėl sklypo ribų ir (arba) sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, bet ir nustatyti ir įvardinti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų skirtumo priežastis. Šių priežasčių išvadą teikianti institucija neįvardino. Nėra aišku, kokiu pagrindu Kėdainių skyrius išvadoje pasisakė dėl sąlygos, kad turi būti mažinamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, nekeičiant preliminariame plane ir abrise nurodytų sklypo ribų. Kėdainių skyrius neįvardino sąlygų ir aplinkybių (t. y. nenustatė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežasčių), kurių pagrindu parengė ir pateikė ginčijamą išvadą. Kėdainių skyrius nenagrinėjo ir nevertino jokių aplinkybių, susijusių su žemės sklypo suformavimu, dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą. Priežasčių neįvardino ir Kėdainių skyriaus veiksmus vertinusi Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovo pateikta išvada yra neteisėta, prieštarauja proporcingumo principui, negali būti laikoma pagrįsta objektyviais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintina. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą bei atstovė paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijama Išvada priimta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2013-12-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013), kad aplinkybė - žemės sklypo ploto duomenų neatitikimas - nesudaro teisinės prielaidos keisti žemės sklypo ribas. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi žemes sklypo ploto kompensavimo taisyklėmis, numatytomis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams, bet nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Ginčijamoje išvadoje yra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu priimta išvada, ir jos apskundimo tvarka, todėl, atsakovo nuomone, ji priimta nepažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimų ir negali būti naikinama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog pritaria Kėdainių skyriaus teisiškai argumentuotai išvadai, kurioje aiškiai nurodytas teisinis pagrindas - Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, kuriame nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Suformuotos žemės sklypo ribos, pagal UAB „Geometra“ situacijos brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi A. R. ir P. A. yra išpirkę po 0,30 ha namų valdos žemės, todėl bet koks pareiškėjui priklausančio žemės sklypo didinimas aiškiai pažeidžia tiek A. R., tiek P. A. teises ir teisėtus interesus. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geometra“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog palaiko pareiškėjo skundą ir argumentus, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, nes juose nepasisakyta ne tik dėl sklypo ribų ir (arba) sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, bet ir nenustatytos ir neįvardintos žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų skirtumo priežastys. Dėl atsakovo veiksmų, UAB „Geometra“ negali atlikti pareiškėjo Š. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Geometra“, vykdydamas 2014-10-02 Paslaugų sutartį Nr. GKG-2621, atlieka pareiškėjo Š. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau ir - Žemės sklypas) kadastrinius matavimus. UAB „Geometra“, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, 2014-11-04 raštu (rašte nurodyta klaidinga data 2014-10-04), kreipėsi, prašydamas pagal pateiktą situacijos brėžinį (toliau ir - Situacijos brėžinys) parengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje, pagal Situacijos brėžinyje pažymėtas Žemės sklypo ribas. Kėdainių skyrius 2014-11-26 sprendime Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 nurodė, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, būtina vadovautis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2011-06-11 parengtu preliminariu planu bei abrisu, nekeičiant nurodytų linijų ilgių tarp sklypo ribų posūkio taškų. Sprendime taip pat pažymėta, kad gautas žemės sklypo ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą, pagal LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 punktą, šio žemės sklypo savininkui (t. y. pareiškėjui) bus kompensuojamas pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. 2015-01-22 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 1SD-168-(10.2.) pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti ginčijamą Kėdainių skyriaus sprendimą.
Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ pateiktos išvados (toliau ir – Išvada) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 1SD-168-(10.2.) teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjas savo nesutikimą su Išvada iš esmės grindžia tuo, kad Žemės sklypo preliminarus planas ir tuo metu galioję kiti teritorijų planavimo dokumentai yra netikslūs, dėl ko remiantis jais nėra galimybės atstatyti buvusių žemės sklypų ribų, o tuo pačiu nėra pagrindo mažinti ir Žemės sklypo ploto, kurį galima kompensuoti šalia esančio laisvos valstybinės žemės sąskaita.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius (ginčas kilo atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus) reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau ir – Nuostatai) ir kiti teisės aktai.
Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.
Vienas iš teisės aktų, įgyvendinančių žemės sklypo ribų stabilumo principo taikymą yra Nuostatų 21 punktas (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija), kuriame nustatyta, kad „Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.“
Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyti keli elgesio variantai, atliekant kadastrinius matavimus. Pirma, yra reikalaujama kadastrinius matavimus atlikti tomis pačiomis ribomis, t. y., ribų nekeisti, o atsiradęs ploto skirtumas dėl tikslesnių nei ankstesnių matavimų metu naudotų priemonių yra leistinas tam tikros paklaidos ribose.
Antra, žemėtvarkos skyrius išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, privalo pateikti tais atvejais, kai <...> „atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos)“, t. y., kai: 1. žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), t. y., šiuo atveju reikalaujama abiejų sąlygų buvimo kartu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013 yra konstatavęs, jog aplinkybė - žemės sklypo ploto duomenų neatitikimas - nesudaro teisinės prielaidos keisti žemės sklypo ribų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi žemės sklypo ploto kompensavimo taisyklėmis, numatytomis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad priimti sprendimui pagal pareiškėjo prašymą (parengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje), turėjo būti nustatytas ne tik Žemės sklypo ploto skirtumo viršijimas leistinos paklaidos ribų, bet ir Žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), faktas.
Iš UAB „Geometra“ 2014 m. lapkričio 4 d. prašymo atsakovui pateikti Išvadą matyti, kad šis prašymas buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, jog atlikus kadastrinius matavimus susidaro žemės sklypo ploto skirtumas, viršijantis leistinas ribas, tačiau nėra nurodoma, jog žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiga pateikti duomenis apie žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimą teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) bei apie tai nurodyti prašyme dėl išvados pateikimo, yra nustatyta kadastrinių matavimų rengėjui. Nagrinėjamu atveju vykdytojas (UAB „Geometra“) žemėtvarkos skyriui turėjo pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas, tačiau to nepadarė. Dėl šių priežasčių atsakovas, nesant faktinių ir teisinių prielaidų (UAB „Geometra“ prašyme nenurodyta, jog žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) bei nepateiktas tai patvirtinantis situacijos brėžinys) priimti sprendimą - parengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, Nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka, visiškai pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjas žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl atsiradusio ploto skirtumo turi tęsti toliau pagal tas pačias ribas, kurios yra pažymėtos VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 11 d. parengtame preliminariame plane bei abrise, o atsiradęs ploto skirtumas, viršijantis leistinas ribas, turi būti kompensuojamas pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 punkto nuostatas.
Pareiškėjo argumentai, kad pateikta Išvada yra neteisėta, nes neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, atmestini, kadangi skundžiamame NŽT Kėdainių skyriaus 2014-11-26 rašte pareiškėjui buvo nurodytas pakankamai aiškus ir suprantamas sprendimas, kaip jis turi duotoje situacijoje elgtis, kuris (sprendimas) yra paremtas tomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kurios yra pakankamos tokio pobūdžio sprendimui priimti (LVAT 2016-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-752-438/2016).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiami: NŽT Kėdainių skyriaus 2014-11-26 raštas Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 bei NŽT 2015-01-22 sprendimas dėl Kėdainių skyriaus 2014-11-26 rašto Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600, yra teisėti, pagrįsti, dėl ko naikinti juos nėra pagrindo. Nepanaikinus šių sprendimų, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas - įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Kėdainių skyrių) priimti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.