- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- eA-752-438/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00182-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Š. R.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Geometra“, P. A., R. P., A. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Geometra“, P. A., R. P. ir A. R.) dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Š. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ pateiktą išvadą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą dėl Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ pateiktos išvados; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Kėdainių skyrių) priimti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, kurios pagrindu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų procedūros būtų tęsiamos, pagal Situacijos (UAB „Geometra“ 2014 m. lapkričio 4 d. parengtas) brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, pagal kurias apskaičiuojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 0,07 ha.
Paaiškino, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus (toliau – ir Kėdainių skyrius, atsakovas) priimto administracinio akto, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas, priimdamas individualų administracinį aktą, privalo jį pagrįsti objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju Kėdainių skyrius priėmė ginčijamą sprendimą ir jį pateikė pareiškėjui neišnagrinėjęs faktinių žemės sklypo formavimo aplinkybių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) yra nustatyta sąlyga žemėtvarkos skyriui išvadoje pasisakyti ne tik dėl sklypo ribų ir (arba) sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, bet nustatyti ir įvardinti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų skirtumo priežastis. Šių priežasčių išvadą teikianti institucija neįvardino. Nėra aišku, kokiu pagrindu Kėdainių skyrius išvadoje pasisakė dėl sąlygos, kad turi būti mažinamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, nekeičiant preliminariame plane ir abrise nurodytų sklypo ribų. Kėdainių skyrius neįvardino sąlygų ir aplinkybių (t. y. nenustatė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežasčių), kurių pagrindu parengė ir pateikė ginčijamą išvadą. Kėdainių skyrius nenagrinėjo ir nevertino jokių aplinkybių, susijusių su žemės sklypo suformavimu, dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą. Priežasčių neįvardino ir Kėdainių skyriaus veiksmus vertinusi Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovo pateikta išvada yra neteisėta, prieštarauja proporcingumo principui, negali būti laikoma pagrįsta objektyviais duomenimis ar faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintina.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad Kėdainių skyrius pateikė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, kurioje nurodė, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos turi būti patikslintos vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumentą, vadovaujantis valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2001 m. birželio 11 d. parengtu preliminariu planu bei abrisu, nekeičiant nurodytų linijų ilgių tarp sklypo ribų posūkio taškų. Žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Ginčijama išvada priimta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013), kad aplinkybė – žemės sklypo ploto duomenų neatitikimas – nesudaro teisinės prielaidos keisti žemės sklypo ribas. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi žemes sklypo ploto kompensavimo taisyklėmis, numatytomis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams, bet nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Ginčijamoje išvadoje yra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu priimta išvada, ir jos apskundimo tvarka, todėl, atsakovo nuomone, ji priimta nepažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimų ir negali būti naikinama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą.
Nurodė, jog pritaria Kėdainių skyriaus teisiškai argumentuotai išvadai, kurioje aiškiai nurodytas teisinis pagrindas – Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, kuriame nurodyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojamu pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Suformuotos žemės sklypo ribos, pagal UAB „Geometra“ situacijos brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi A. R. ir P. A. yra išpirkę po 0,30 ha namų valdos žemės, todėl bet koks pareiškėjui priklausančio žemės sklypo didinimas aiškiai pažeidžia tiek A. R., tiek P. A. teises ir teisėtus interesus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 1SD-168-(10.2.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB „Geometra“ 2014 m. lapkričio 4 d. prašymą (reg. Nr. 9JP-7022) bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Teismas nustatė, kad UAB „Geometra“, vykdydama 2014 m. spalio 2 d. Paslaugų sutartį Nr. GKG-2621, atlieka pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) kadastrinius matavimus. UAB „Geometra“, vadovaudamasi Nuostatų 21 punktu, 2014 m. lapkričio 4 d. raštu (rašte nurodyta klaidinga data 2014 m. spalio 4 d.), Kėdainių skyriuje užregistruotu 2014 m. lapkričio 6 d. (reg. Nr. 9JP-7022), kreipėsi, prašydama pagal pateiktą situacijos brėžinį (toliau – ir Situacijos brėžinys) parengti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje, pagal Situacijos brėžinyje pažymėtas Žemės sklypo ribas. Kėdainių skyrius 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 nurodė, kad, atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, būtina vadovautis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 11 d. parengtu preliminariu planu bei abrisu, nekeičiant nurodytų linijų ilgių tarp sklypo ribų posūkio taškų. Sprendime taip pat pažymėta, kad gautas žemės sklypo ploto trūkumas, viršijantis leistiną matavimo tikslumą, pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 punktą, šio žemės sklypo savininkui (t. y. pareiškėjui) bus kompensuojamas pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. 2015 m. sausio 22 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 1SD-168-(10.2.) pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti ginčijamą Kėdainių skyriaus sprendimą.
Vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2014 m. birželio 27 d.) 1 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010; 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014).
Pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, jog Kėdainių skyriaus pateikta išvada tik nurodo dokumentus, kuriais remiantis turi būti atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, t. y. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 11 d. parengtą preliminarų planą bei abrisą, nekeičiant nurodytų linijų ilgių tarp sklypo ribų posūkio taškų, tačiau nenurodo, kokiu teisės aktu vadovaudamasis atsakovas daro tokią išvadą, taip pat nenurodo teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypo ribų patikslinimą vietoje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente tvarką. Ginčijamame Kėdainių skyriaus administraciniame akte nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau nenurodyti konkretūs motyvai, pagrindiniai faktai, aiškūs ir pakankami argumentai bei įrodymai, kurių pagrindu priimtas ginčijamas administracinis aktas.
Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą (taip pat ir Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. sausio 22 d. sprendime), neištyrė visų aplinkybių, turinčių įtakos priimtam sprendimui ir šiomis aplinkybėmis neigiamo sprendimo negrindė, tik nurodė, jog būtina vadovautis parengtu preliminariu planu bei abrisu, nekeičiant nurodytų linijų ilgių tarp sklypo ribų posūkio taškų, tačiau nenurodė ir neanalizavo, kodėl būtina jais vadovautis, neanalizavo kitos kartografinės medžiagos, besiribojančių žemės sklypų dokumentų, Kalnaberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių ginčo teritorijoje, nenurodė, kokių konkrečių veiksmų neatliko UAB „Geometra“ bei kokius pažeidimus, dėl kurių negalima parengti išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, padarė UAB „Geometra“ bei nenustatė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežasčių. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra aiškus būtinumas dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Įvertinęs skundžiamo sprendimo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes, kaip minėta, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, teismas sprendė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu.
Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, kad, atsižvelgiant į Kėdainių skyriaus išvadą, galima būtų tęsti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbus. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas ginčijamą Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra su nepakankamais motyvais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pats teismas, nagrinėdamas administracines bylas, viešojo administravimo funkcijų neatlieka. Teismas taip pat panaikino, kaip išvestinį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 1SD-168-(10.2.) dėl Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. administracinio akto Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ pateiktos išvados. Atsakovą teismas įpareigojo iš naujo išnagrinėti UAB „Geometra“ 2014 m. lapkričio 4 d. prašymą (reg. Nr. 9JP-7022) bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Mano, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutinka, kad ginčijamame Kėdainių skyriaus administraciniame akte nenurodomi konkretūs motyvai, pagrindiniai faktai, aiškūs ir pakankami argumentai bei įrodymai. Pažymi, kad iš Išvados aišku, kokius veiksmus turi atlikti matininkas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą Nr. A438-1918/2013, kurioje teismas konstatavo (2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas), kad aplinkybė – žemės ploto duomenų neatitikimas – nesudaro teisinės prielaidos keisti žemės sklypo ribų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Š. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo tas pačias teisines ir faktines aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad atsakovo argumentai, susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi yra nepagrįsti. Pažymi, kad atsakovas nėra atlikęs jokių veiksmų, susijusių su šio teismo sprendimo vykdymu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Mano, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą vien dėl galbūt padarytų formalių pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ pateiktos išvados (toliau – Išvada) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 1SD-168-(10.2.) teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Geometra“ vykdė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų darbus, kurių procese iškilus neaiškumams dėl žemės sklypo ribų ir ploto, UAB „Geometra“ 2014 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrių, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje.
Ginčijama Išvada buvo atsakyta į UAB „Geometra“ 2014 m. lapkričio 4 d. prašymą, nurodant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus rengti, vadovaujantis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 11 d. parengtu preliminariu planu bei abrisu, nekeičiant nurodytų linijų ilgių tarp sklypo ribų posūkio taškų.
Pareiškėjas savo nesutikimą su Išvada iš esmės grindžia tuo, kad žemės sklypo preliminarus planas ir tuo metu galioję kiti teritorijų planavimo dokumentai yra netikslūs, dėl ko remiantis jais nėra galimybės atstatyti buvusių žemės sklypų ribų, o tuo pačiu nėra pagrindo mažinti ir žemės sklypo ploto, kurį galima kompensuoti šalia esančio laisvos valstybinės žemės sąskaita.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ginčo iš esmės nesprendė, nes padarė išvadą, jog Išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi Išvada nėra pagrįsta faktinių aplinkybių visetu bei teisės aktų nuostatomis.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad <...> „individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt..Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad <...> „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.“ ( Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Minėta, kad ginčas šioje byloje kilo atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) ir kiti teisės aktai.
Aptariamą teisinę situaciją betarpiškai reglamentuoja Nuostatų 21 punktas (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija), kuriame nustatyta, kad „Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.
Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.“
Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyti keli elgesio variantai, atliekant kadastrinius matavimus. Pirma, yra reikalaujama kadastrinius matavimus atlikti tomis pačiomis ribomis, t.y., ribų nekeisti, o atsiradęs ploto skirtumas dėl tikslesnių nei ankstesnių matavimų metu naudotų priemonių yra leistinas tam tikros paklaidos ribose.
Antra, žemėtvarkos skyrius išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, privalo pateikti tais atvejais, kai <...> „atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos)“, o būtent, kai: 1. žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), t.y., šiuo atveju reikalaujama abiejų sąlygų buvimo kartu; 2. žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad priimti sprendimui, numatytam pirmajame atvejyje, pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog yra atsiradęs žemės sklypo ploto skirtumas, neviršijantis leistinos paklaidos ribos.
Priimti sprendimui, numatytam antrajame atvejyje, turi būti nustatytas ne tik žemės sklypo ploto skirtumo viršijimas leistinos paklaidos ribų, bet ir žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), faktas.
Iš UAB „Geometra“ 2014 m. lapkričio 4 d. prašymo atsakovui pateikti Išvadą matyti, kad šis prašymas buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, jog atlikus kadastrinius matavimus susidaro žemės sklypo ploto skirtumas, viršijantis leistinas ribas, tačiau nėra nurodoma, jog žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos).
Toks prašymo pobūdis pats savaime apsprendžia, kad atsakovo nebuvo prašoma svarstyti „antrojo“ elgesio modelio, nurodyto Nuostatų 21 punkte, galimybės. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiga pateikti duomenis apie žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimą teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) bei apie tai nurodyti prašyme dėl išvados pateikimo, yra nustatyta kadastrinių matavimų rengėjui.
Iš ginčijamos Išvados matyti, kad atsakovas išnagrinėjęs minėtą UAB „Geometra“ 2014 m. lapkričio 4 d. prašymą, nusprendė, jog pareiškėjas žemės sklypo kadastrinius matavimus, dėl atsiradusio ploto skirtumo turi tęsti toliau pagal tas pačias ribas, kurios yra pažymėtos VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmojo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 11 d. parengtu preliminariame plane bei abrise, o atsiradęs ploto skirtumas, viršijantis leistinas ribas, turi būti kompensuojamas pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 punkto nuostatas, t. y., priėmė sprendimą atitinkantį „pirmąjį“ elgesio modelį, nurodytą Nuostatų 21 punkte.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo nurodytas pakankamai aiškus ir suprantamas sprendimas, kaip jis turi duotoje situacijoje elgtis, kuris (sprendimas) yra paremtas tomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kurios yra pakankamos tokio pobūdžio sprendimui priimti.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą – panaikinti Išvadą, įpareigojant atsakovą atlikti iš naujo šią administracinę procedūrą (ABTĮ 143 str.).
Kadangi byloje kilęs ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, ši aplinkybė yra kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėti visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Iš naujo nagrinėjant bylą ir turi būti nustatyta ar pareiškėjo suformuluotas reikalavimas teismui yra pagrįstas, ar atsakovas Išvadoje pagrįstai ir teisingai pareiškėjui nurodė elgtis pagal „pirmąjį“ elgesio modelį, nurodytą Nuostatų 21 punkte, ar nebuvo faktinių ir teisinių prielaidų atsakovui priimti sprendimo atitinkančio „antrojo“ elgesio modelio sąlygas, nurodytas Nuostatų 21 punkte ir pan..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.