Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas S. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. (S. J.), gim. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimo, kuriuo pripažino S. J. kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1200 Lt ( 347 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų dviejų mėnesių laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-26 S. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014-09-26, 20.38 val., (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r., S. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, tai yra 0,73 promilės. S. J. veiksmai įvertinti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

2014-11-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismas pripažino S. J. kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1200 Lt ( 347 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų dviejų mėnesių laikotarpiui.

2014-11-19 S. J. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui.

Apeliaciniame skunde S. J. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą bei naikintiną nutarimą, neobjektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, teisingus ir išsamius liudytojų parodymus, savo sprendimu nesiekė objektyvios tiesos nustatymo, o tik antrino policijos pareigūnų iškeltai posėdžio metu versijai. Apeliantas nurodo, kad teismas antrino policijos pareigūnų versijai, todėl vertindamas liudytojų A. K., J. J., A. T. parodymus iškraipė objektyvią tiesą, nevertindamas realios situacijos buvusios įvykio metu. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, neobjektyviai išnagrinėjęs bylą ir galimai bijodamas priimti teisingą sprendimą dėl galimo policijos pareigūnų apeliacinio skundo, esant tokiai situacijai, galutinį sprendimą paliko priimti Klaipėdos apygardos teismui, tokia išvada darytina dėl to, jog teismo posėdžio metu liudytojai A. K. ir A. T. davė teismui skirtingus nuo policijos pareigūnų parodymus, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas palaikė policijos pareigūnų versiją nepagrįstai ir savo sprendimą priėmė tik remiantis prielaidomis, neobjektyviais pamastymais, ko negalima daryti, kadangi šiuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo. Be to apeliantas nurodė, kad pareigūnai pažeidė Generalinio komisaro įsakymo 70 punkto reikalavimus, ir būtent tai turėjo įtakos policijos pareigūnų melui teismo posėdžio metu, kadangi paaiškėjus padarytam pažeidimui, tokie pareigūnai galimai būtų patraukti atsakomybėn. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas posėdžio metu, neobjektyviai nagrinėdamas bylą, nepagrįstai palaikydamas pareigūnų versiją nemotyvavo aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas nurodant, jog jis padarė pažeidimą (duomenys neskelbtini) kaime, kuomet patys pareigūnai patvirtino, jog prie S. J. priėjo degalinėje „XXX", kuri yra (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje Klaipėda - Palanga. Apeliantas konstatuoja, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad administracinė byla buvo išnagrinėta neišsamiai, vertinant surinktus įrodymus yra pagrindas konstatuoti, kad jo veikoje nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, o pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, nes jame nenurodoma nei vieno teisinio įrodymo, pagrindžiančio jo kaltę.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas nurodo, kad S. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkintinas ir palikta galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 -11-18 d. nutartis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Byloje esantys policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 7), jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 26-29), neabejotinai patvirtina, kad S. J. padarė jam inkriminuojamą veiką.

Teismo posėdžio metu S. J. prisipažino, jog įvykio vietoje buvo neblaivus, neigė vairavęs automobilį. Paaiškino, kad automobilį į degalinę „XXX", esančią kelyje Klaipėda - Palanga, vairavo A. K., jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, jo sutuoktinė J. J. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Degalinėje visi išlipo iš automobilio, jį užrakino ir nuėjus apie 15-20 metrų, privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, iš kurio išlipęs L. T., pripuolė prie jo, kaltindamas automobilio vairavimu. Policijos pareigūnams paaiškino, kad automobilį vairavo A. K., kuris tuo metu taksi automobiliu iš degalinės išvažiavo. Policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagrasino, jei nepasirašys pateiktų dokumentų, tai automobilį pristatys į saugojimo aikštelę. Dėl policijos grasinimų dokumentus pasirašė jų neskaitęs, policijos pareigūnams neprisipažino vairavęs, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jis prisipažino vairavęs automobilį neblaivus, paaiškinti negalėjo. Jis patvirtino, kad dirba teisininku ( b. l. 32-34).

Teismo posėdžio metu liudytojas L. N., policijos pareigūnas, paaiškino, kad pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kurį policijos pareigūnai persekiojo 10 - 15 metrų atstumu Po ko, šis automobilis įsuko į degalinę „XXX", ankstesnis pavadinimas „XXX ir sustojo Policijos pareigūnai privažiavo prie sustojusio automobilio vairuotojo durelių. Automobilį vairavo S. J., priekyje keleivio sėdynėje sėdėjo pastarojo sutuoktine J. J. Vairuotojas ir keleivė nebuvo išlipę iš automobilio, tol kol nepriėjo policijos pareigūnai. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. A. K. iškvietė S. J., po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kad parvairuotų automobilį. J. J. buvo neblaivi, vairuoti negalėjo. S. J. paaiškinimas buvo surašytas iš pastarojo žodžių, pripažino, jog vairavo neblaivus. Tarnybiniame automobilyje buvo įdiegta maršruto fiksavimo funkcija, garso ir vaizdo fiksavimo funkcijų, nėra (26 - 27 b. 1.)

Teismo posėdžio metu liudytojas L. T., policijos pareigūnas, patvirtino analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas L. N.. Papildomai paaiškino, kad įvykio metu jo statusas buvo stažuotojas. Jokių procesinių veiksmų neatliko, tik surašė neblaivumo pažymą. Neblaivumą patikrino bei kitus procesinius dokumentus surašė L. N.. Kartu su S. J. važiavusi J. J., buvo neblaivi, rašant procesinius dokumentus, pastaroji agresyviai elgėsi, žodžiais užgauliojo policijos pareigūnus (b. l. 28 - 29).

Teismo posėdžio metu liudytojai J. J., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. J. sutuoktinei, išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, pastaroji sutiko duoti parodymus bei paaiškino, kad automobilį vairavo A. K., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, S. J. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Sutuoktinis vairuoti negalėjo, kadangi buvo neblaivus, prieš tai buvo gėręs alaus. Sustojus degalinėje, visi išlipo iš automobilio, automobilį užrakino. Po 3 - 4 minučių privažiavo policijos pareigūnai, kurie apkaltino S. J. vairavus automobilį. Policijos pareigūnams buvo pasakyta, kad automobilį vairavo A. K.. A. K. visą tai matė, jis buvo 10-15 metrų atstumu nuo pareigūnų. J. J. neigia buvusi neblaivi ir konfliktavusi su policijos pareigūnais. Sutuoktinis S. J. prisipažino policijos pareigūnams vairavęs neblaivus, nes pareigūnai grasino automobilį pristatyti į saugojimo aikštelę. Nurodė, kad po viso įvykio automobilį paliko degalinės aikštelėje (b l. 29 - 30 ).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad su S. J. yra seni geri draugai. Paaiškino, kad S. J. automobilio nevairavo, automobilį vairavo jis. S. J. ir jo sutuoktinė J. J. buvo neblaivūs. Nuvairavus automobilį į degalinę, iš jo visi išlipo, automobilį užrakino. Jam įsėdus į iškviestą taksi automobilį, pastebėjo į degalinę įvažiuojantį tarnybinį policijos pareigūnų automobilį. Po 15 - 20 minučių grįžo į degalinę, kadangi S. J. prašė parvairuoti automobilį. Grįžęs policijos pareigūnams nurodęs, jog ne S. J. vairavo automobilį, o jis. Kodėl S. J. pareigūnams prisipažino vairavęs neblaivus, paaiškinti negalėjo ( b. l. 30 – 32)

Teismo posėdžio metu liudytojas A. T. paaiškino, kad su A. K.

yra kolegos, taksi vairuotojai. Liudytojas A. T. patvirtino, kad įvykio metu jis būdamas „XXX" degalinėje, pastebėjo įvažiuojant automobilį iš kurio išlipo A. K. su kitais dviem asmenimis. A. K. įlipo į jo taksi automobilį, išvažiuodami iš degalinės pastebėjo atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį (b. l. 32 ).

Apygardos teismas konstatuoja, kad nenustatytas motyvas pareigūnams apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu S. J. – jie S. J. iki įvykio nepažinojo, pykčio neturi, jie nėra asmeniškai pažįstami su juo, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, su S. J. susidūrė tik tarnybos reikalais, jokių asmeninių santykių nepalaiko, todėl pareigūnai neturėjo pagrindo ir tikslo nubausti asmenį, kuris pažeidimo nepadarė. Pareigūnų paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, nekito viso bylos nagrinėjimo metu, apygardos teismas jais netikėti pagrindo neturi.

Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog būtina atkreipti dėmesį, kad visus S. J. kviestus į bylą liudytojus sieja giminystės arba artimos draugystės ryšiai. Jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl pripažintini, kaip neobjektyvūs, kurių pagalba buvo siekiama išvengti teisinės atsakomybės. Be to, vertinant liudytojų parodymų visumą nustatyta, jog parodymai visiškai nelogiški, todėl teisingai pripažinti melagingais. S. J. nurodo, jog važiavo pas sergantį tėvą, tačiau dėl neaiškių priežasčių užsuko į degalinę, kur A. K. pastatęs automobilį staiga pasišalino, o jis su žmona liko degalinėje. Po to iš kažkur tai staiga degalinėje atsirado A. K. draugas su taksi automobiliu, kuris su juo išvažiavo pasiimti savo suremontuoto automobilio. Išvažiuodamas iš degalinės A. K. pastebi, kad į degalinę įsuka policijos automobilis, po kiek laiko sugrįžta į degalinę, nes jam paskambina S. J., jog parvairuotų jo automobilį namo.

Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentu, jog S. J., yra teisininkas, todėl pastarojo nurodytos aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė jo neskaitęs, bijojęs policijos pareigūnų grasinimų, jog priešingu atveju automobilis bus pristatytas į saugojimo aikštelę, vertintini, kaip neobjektyvūs, nelogiški ir neatitinkantys tikrovės. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. suprasdamas, kad pareigūnai neteisėtai jį apkaltino, jis galėjo šiuos jų veiksmus iš karto apskųsti, nes tam buvo pakankamai laiko, kol byla buvo perduota teismui.

Apelianto argumentas, jog apylinkės teismas nemotyvavo aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas nurodant, jog jis padarė pažeidimą Mazūriškių kaime, kuomet patys pareigūnai patvirtino, jog prie jo priėjo degalinėje „Juozita", kuri yra Klipščių kaime, kelyje Klaipėda – Palanga, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi byloje tiek pareigūnai, tiek pats S. J., tiek liudytojai A. K. ir J. J. nurodė, kad jie (liudytojai) važiavo Mazūriškių kaimo teritorijoje, kai juos pastebėjo policijos pareigūnai, ir kai jie ( liudytojai) pastebėjo policijos pareigūnus, taigi visiškai pagrįstai ir teisėtai protokole nurodyta įvykio vieta Mazūriškių k., Klaipėdos r.

Apygardos teismas mano, kad ta aplinkybė, kad S. J. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK straipsnio nuostatų. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimą nepakeistą, S. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.