Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų areštas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme visiško sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimas ir 41,04 Eur bauda;

laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo D. N. faktinio sulaikymo momento;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini);

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. N. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. vasario 3 d., apie 13.17 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0044 (patikros sertifikato Nr. 1985695) buvo nustatytas 1,83 promilės neblaivumas.

1.1. Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę t. y. būdamas pripažintas kaltu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, žinodamas, kad tokią teisę yra praradęs, 2024 m. vasario 3 d., apie 13 val. 17 min., adresu (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0044 (patikros sertifikato Nr. 1985695) buvo nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Nurodo savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčijantis, su veikų kvalifikavimu sutinkantis, tačiau mano, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis nei paskirtoji laisvės atėmimo bausmė. Pažymi 2024 m. balandžio 24 d. sumokėjo ir jam paskirtos baudos sumą – 41,04 Eur, pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Apelianto nuomone, vadovaujantis BK 41, 54 straipsnio nuostatomis, jam skirtinos bausmės rūšis svarstytina pagal eiliškumą – nuo švelniausios iki griežčiausios, t. y. teismui nusprendus neskirti baudos, svarstytinas arešto klausimas ir tik nusprendus, kad arešto bausmė būtų neefektyvi, nagrinėtinas laisvės atėmimo bausmės jam skyrimas. Pripažįsta aplinkybę, jog yra teistas 7 kartus, kas ir įtakojo laisvės atėmimo bausmės skyrimą jam, tačiau nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytais motyvais bausmės skyrimo aspektu ir teigia teismą nevisiškai įsigilinus į nagrinėjamą situaciją. Nurodo anksčiau buvęs teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau nuo 2019 m. tokių atvejų nebeužfiksuota, todėl mano padaręs pažangą ir supratęs savo neteisingo elgesio pasekmes. Nors anksčiau buvo teistas ir už turtinius nusikaltimus, tačiau jau beveik 10 metų tokių nusikaltimų nėra padaręs. Tvirtina suprantantis padarytų nusikaltimų pavojingumą ir dėsiantis visas pastangas, kad ateityje tai nepasikartotų. Pastarąjį kartą nusikalto prieš trejus metus ir visą tą laiką stengėsi laikytis įsipareigojimų, nuo šiol stengsis dar uoliau.

2.2. Akcentuoja, kad turi darbą, darbe yra vertinamas, gauna gerą darbo užmokestį, daug dirba, turi daug užsakymų, darbdavys nenori jo prarasti net ir 4 mėnesiams, nusiskundimų dėl jo neturi, darbe jokių svaigalų nevartoja. Be to, turi prižiūrėti savo garbaus amžiaus senelius, nes senelis yra paralyžiuotas, o močiutė sunkiai vaikšto. Senelius prižiūri padedamas seniūnijos socialinių darbuotojų, seniūnijos taip pat charakterizuojamas teigiamai, pateikia tai patvirtinančią charakteristiką.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Rolandas Tamašauskas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam skirta bausme ir prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023).

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pagal BK 243 straipsnį baudžiama bauda arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu D. N. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, už BK 243 straipsnyje numatytąjį – areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, D. N. skirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, kita – baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms, į tai, kad anksčiau jis teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba pagalbiniu darbininku statybose, vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, pareigingas, paslaugus, laiku ir stropiai atliekantis pavestus darbus, neturėjęs drausminių nuobaudų, darbuotojas. Taip pat atsižvelgta į tai, kad už vairavimą esant neblaiviam D. N. teisiamas trečią kartą, prieš tai jam buvo skirtos bausmės – bauda ir areštas. Už kitus nusikaltimus buvo skirtos ir alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, viešieji darbai, kurie pakeisti į areštą, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos jis nėra sumokėjęs, ji išieškoma priverstinai. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Įvertinusi aukščiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. N., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, nuteistajam bausmės už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos, bei tarpusavyje subendrintos teisingai, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, anksčiau D. N. teistas 7 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas (nuosavybei – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį; žmogaus sveikatai – pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis), už kurias jam taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, viešieji darbai, areštas, bauda. O už vairavimą esant neblaiviam D. N. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau trečią kartą per pastaruosius 7 metus. Už šiuos nusikaltimus jam skirtos švelnesnės bausmės – areštas ir bauda, kaip matyti, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes ir šioje byloje nustatytas nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs 36 MGL baudos, bei nepasibaigus baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) taikymo 3 metų terminui. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis trečią kartą už automobilio vairo sėdo nė neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios iš viso nėra įgijęs. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vairuoja būdamas neblaivus), švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, apeliantas savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra pakankamai savikritiškas, yra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, tai ištaisytina apeliacinės instancijos teisme.

11. Pažymėtina, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų (10 p.), viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

12. Įvertinusi aukščiau nurodytus D. N. asmenybę apibūdinančius duomenis (9 p.), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nuteistojo daromų analogiškų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs sėsti už automobilio vairo ne tik neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bet ir neblaivus, nors dėl tokio savo elgesio jis kaskart apgailestauja, tačiau jo nevertina kritiškai. Anksčiau jo atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės taip pat nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaip ir jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nes kaskart jis nusikalsta ir vėl. Šie duomenys nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis jau daugiau nei 9 metus nepadarė naujo nusikaltimo nuosavybei, 5 metus nesmurtavo artimoje aplinkoje, gyvena kartu su žmona kartu ir santykiai šeimoje geri. Kaip matyti, nei šeima, nei judviejų su žmona geri tarpusavio santykiai, nei pagyvenusių senelių prasta sveikatos būklė ir jų priežiūros būtinybė, nei darbas L. P. įmonėje ir darbdavio teigiamas požiūris į jį, kaip ir galiojęs draudimas vairuoti transporto priemones, t. y. aplinkybės, egzistavusios iki šių nusikalstamų veikų padarymo, visgi nesulaikė apelianto nuo automobilio vairavimo esant neblaiviam trečią kartą. Nors šios aplinkybės, kaip ir įvykdyta baudos bausmė (ką patvirtina į bylą apelianto pateiktas kvitas, b. l. 169) neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau jo teisinės padėties nešvelnina, o vien deklaratyvių apelianto teiginių apie pažadą nebenusikalsti, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių duomenų, nepakanka išvadai, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti D. N. skyrus ne realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, o ją atidėjus ar paskyrus bet kurią kitą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, kaip to pageidauja apeliantas. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Todėl, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimo bausme. Todėl vien tik nuteisto asmens interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, proporcinga jo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, padarytoms nusikalstamoms veikoms, yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, todėl ją švelninti nėra objektyvaus pagrindo. Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.