- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-1282-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01055-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, IF P
- Trečiasis asmuo
- J. Ž., uždarajai akcinei bendrovei ,,ALD Automotive“
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-941-199/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, IF P&C Insurance AS, veikiančiam Lietuvos Respublikoje per IF P&C Insurance AS filialą, tretiesiems asmenims J. Ž., uždarajai akcinei bendrovei ,,ALD Automotive“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos teise,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės, UAB „Kauno vandenys“, IF P&C Insurance AS, veikiančio Lietuvos Respublikoje per IF P&C Insurance AS filialą, 409,50 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 01 20 transporto priemonė „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties 166 numeriu, įvažiavo į kelyje esantį neuždengtą šulinį, kuris nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog vairuotoja negalėjo pastebėti neuždengto dangčiu ir nepaženklinto jokiais įspėjamaisiais ženklais ar atitvarais šulinio, nes priešais ją važiavo kitas automobilis, be to, buvo tamsus paros metas. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Inchcape Motors“ pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. KAVDD038093, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 986,36 Eur (3405,72 Lt) draudimo išmoką. Transporto priemonės važiuoklės detalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi transporto priemonė nebuvo senesnė nei 3 metai. Įvykio metu UAB „Kauno vandenys“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės If P&C Insurance AS Lietuvos filiale. Ieškovė ragino atsakovus geruoju atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovas If P&C Insurance AS Lietuvos filialas dalį žalos (576,86 Eur (1991,79 Lt) atlygino, likusi dalis 409,50 Eur (1413,93 Lt) žalos neatlyginta. Vadovaujantis LR Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. 1998 12 14 Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys“ sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune. Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno vandenys“ įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius. Ieškovė prašė iš atsakovų solidariai priteisti 1413,93 Lt žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra kelio (Raudondvario pl., Kaune) savininkė ir valdytoja; 2) atsakovė UAB „Kauno vandenys“ yra kelio (Raudondvario pl., Kaune) inžinerinių statinių - vandentiekio ir kanalizacijos įrengimų/įrenginių valdytoja; 3) transporto priemonei įvažiavus į kelyje neuždengtą šulinį ieškovės draudėjai atsirado žala; 4) žala tiesiogiai susijusi su kelio trūkumu; 5) esant UAB „Kauno vandenys“ civilinės atsakomybės draudimui ieškovė turi reikalavimo teisę į civilinės atsakomybės draudiką.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi savivaldybė nėra atsakinga už kanalizacijos įrenginių, įrengimų priežiūrą. Savivaldybė vykdo kelio priežiūrą, tačiau kelio dangos defektų nustatyta nebuvo, tariama žala atsirado dėl atidaryto šulinio, o ne dėl gatvėje buvusios duobės.
Atsakovas IF P&C Insurance AS, veikiantis Lietuvos Respublikoje per IF P&C Insurance AS filialą, su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje įtraukti defektai – automobilio slenksčio ir durų apgadinimai neatitinka eismo įvykio aplinkybių, nurodytų policijos pažymoje, todėl jie neturi būti atlyginami, be to, nėra išskaičiuotas keičiamų dalių nuvertėjimas dėl nusidėvėjimo.
Trečiasis asmuo J. Ž. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 8,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas byloje nustatė, kad 2011 01 20 apie 18 30 val. eismo įvykio metu transporto priemonė „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti UAB „ALD Automotive“, vairuojama J. Ž., apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ „Kasko“ draudimu, prie namo, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į neuždengtą šulinį, kuris nebuvo pažymėtas kelio ženklais. Teismas iš 2011 01 20 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo, 2011 01 26 pažymos, eismo įvyko schemos nustatė, kad eismo įvykio priežastimi buvo neuždengtas šulinys, kelio dangos trūkumų nenustatyta. Ieškovė surašė techninės apžiūros aktą, kuriame nurodyti automobilio sugadinimui, keičiamos dalys – galinis kairės pusės ratlankis, galinės kairės pusės padanga, radiatoriaus apsauga, variklio apsauga, priekinis kairės pusės purvasargis, priekinis kairės pusės posparnis, kairės pusės priekinio slenksčio apsaugos lipdukas, nurodytos ir remontuojamos dalys: ratų suvedimas, pakabos patikra, galininės kairės pusės durys, kairės pusės slenkstis, priekinis bamperis, galinis bamperis. Remonto kaina be PVM 3905,72 Lt, su PVM 4725,92 Lt. Ieškovė, atskaičiusi besąlyginę įskaitą, 2011 04 14 sumokėjo draudėjui UAB „ALD Automotive“ 3 405,72 Lt draudimo išmoką. 2011 05 12 ieškovė su pretenzija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo dėl sumokėtos 3 405,72 Lt draudimo išmokos. Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys“ 1998 12 14 sudarė vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune sutartį, kurios 10.2 p. nustatyta, kad UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už bet kokią žalą patyrusiems dėl bendrovės veiklos tretiesiems asmenims. Todėl teismas atmetė ieškovės argumentus, jog Kauno miesto savivaldybė turi atsakyti už dėl eismo įvykio patirtos žalą, kadangi šulinys priklauso UAB „Kauno vandenys“. Ieškovės argumentus dėl netinkamos kelio dangos priežiūros teismas atmetė kaip neįrodytus, kadangi policijos pareigūnų 2011 01 20 eismo įvykio sudarytoje schemoje nepažymėta netinkama kelio danga, o VPK Kelių policijos 2011 01 26 pažymoje pažymėta kelio danga, kuriai nėra nustatytų trūkumų. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu civilinę atsakomybę subrogacijos tvarka ir priteisti iš jos ieškovei žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad UAB „Kauno vandenys“ civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo apdrausta IF P&C Insurance AS, veikiančioje per IF P&C Insurance AS filialą. IF P&C Insurance AS filialas dėl eismo įvykio 2011 08 24 sumokėjo ieškovei dalį 1 991,79 Lt žalos atlyginimo. Viso buvo reikalaujama 3 405,72 Lt suma. Atsakovė pagal ieškovės pateiktą eismo įvykio medžiagą sudarė žalos atlyginimo sąmatą, į kurią neįtraukė automobilio slenksčio, galinio bamperio ir durelių sugadinimų, nes, jos nuomone, jie nesusiję su eismo įvykiu, ir, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė apskritai neatskaičiavo dalių, padangų nuvertėjimo dėl nusidėvėjimo, nustatė 1 991,79 Lt žalos atlyginimo sumą. Teismas sprendė, kad ieškovė, apskaičiuodama draudimo išmoką, turėjo išskaičiuoti nuvertinimą keičiamoms naujoms detalėms, kadangi sąlyga dėl nudėvėjimo yra draudėjo ir jo kliento sutartinis reikalas, tačiau dėl to ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš kitų asmenų subrogacijos tvarka priteisti visą išmokėtą draudimo išmoką kaip žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens J. Ž., liudytojo, ieškovės darbuotojo, vertintojo asistento R. K. paaiškinimus, bei rašytinius duomenis, padarė išvadą, kad ieškovės transporto priemonės apžiūros akte 2011 01 21, UAB „Inchcape Motors“ 2011 01 24 sąmatoje, 2011 03 15 PVM sąskaitoje–faktūroje įvardinti automobilio sugadinimai nesutampa su Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 01 20 nutarime, 2011 01 20 įvykio vietos schemoje, 2011 01 20 policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, 2011 01 20 J. Ž. paaiškinime, Kauno apskrities VPK 2011 01 26 pažymoje nurodytais automobilio sugadinimais. Todėl teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovai turėtų atlyginti žalą už automobilio slenksčio, durelių, galinio bamperio suremontavimą, kadangi policijos pareigūnai, apžiūrėję automobilį, išorinių pažeidimų, sugadinimų nenustatė, o nurodė, kad gali būti apgadinti dugnas ir važiuoklė ir vertino, kad tokie sugadinimai galimi automobiliui kontaktuojant su šulinio dangčiu, tačiau tokių aplinkybių eismo įvykio metu nustatyta nebuvo.
Atsakovė IF P&C Insurance AS prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį abiejų atsakovių atžvilgiu. Ieškinys atsakovei UAB „Kauno vandenys“ pareikštas 2014 03 03, o atsakovei IF P&C Insurance AS 2014 10 01. Teismas ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo atsakovės IF P&C Insurance AS 2011 08 24 atsisakymo sumokėti ieškovei pagal pateiktą pretenziją likusią žalos dalį ir laikė, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas tarp draudimo bendrovių, ir trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas dėl žalos atlyginimo ( LR CK 1.125 str. 7 d., 8 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo ir netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pažeistos normos, reglamentuojančios savivaldybės savarankiškąją kelių priežiūros funkciją. Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1 – 3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakciją galiojusią eismo įvykio metu) 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą kelio savininkas (valdytojas) privalo organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kaune esantys viešieji keliai yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, todėl jai kyla pareiga prižiūrėti ne tik patį kelią, bet ir visus jame esančius inžinerinius statinius (šulinius). LR CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Todėl teismas nepagrįstai šulinio nevertino kaip kelio sudedamosios dalies (inžinerinio statinio), už kurio priežiūrą yra atsakingas kelio savininkas.
2) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė, nustatydama žalos dydį, turėjo išskaičiuoti pakeistų detalių nusidėvėjimą. Remonto sąmatoje nurodytos keičiamų dalių (priekinis kairės pusės purvasaugis, rato apsaugos skydas, galinio buferio juosta, kairės pusės apsauginė plėvelė, kairės pusės oro kreipiančioji, garso izoliacija, galinis kairės pusės lengvo lydinio ratlankis ir galinė kairės pusės padanga) kainos nurodytos su žvaigždute, o tai reiškia, jog šios kainos yra įvestos sąmatą sudariusio darbuotojo pagal rinkoje esančių ne naujų detalių kainą, o ne naudojant naujų originalių detalių kainas iš „Audatex“ duomenų bazės. Taigi, sugadintos transporto priemonės dalys buvo keičiamos ne naujomis, o naudotomis dalimis, jų kaina neturi būti nuvertinama dėl nusidėvėjimo.
3) Teismas klaidingai nustatė eismo įvykio metu padarytus transporto priemonės sugadinimus, nevisapusiškai, neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas, remdamasis tik atsakovės darbuotojo paaiškinimu, jog transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusį šulinį yra neįmanomi transporto priemonės durelių, slenksčio ir galinio bamperio apgadinimai, padarė nepagrįstą išvadą, jog šie transporto priemonės sugadinimai yra nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog transporto priemonės apžiūros akte, remonto sąmatoje bei PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti apgadinimai nesutampa su policijos pareigūnų nustatytais apgadinimais. Pažymi, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, tik vizualiai apžiūri transporto priemonę ir užfiksuoja matomus apgadinimus, tačiau neatlieka išsamios transporto priemonės techninės apžiūros, kadangi jie nėra šios srities specialistai ir tai neįeina į jų pareigas. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl tikėtina, jog policijos pareigūnai ir automobilio vairuotoja galėjo pastebėti apgadinimų, padarytų transporto priemonės slenksčiui, galinėms durelėms ir galiniam bamperiui. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog apgadinimų mastas ir pobūdis patvirtina transporto priemonės kontaktą su šulinio dangčiu – tai patvirtino ieškovės darbuotojai R. K. ir D. Nojikas. Be to, teismas visiškai nevertino kartu su žalos byla pateiktos Kauno apskrities VPK 2011 01 26 pažymos apie eismo įvykį, kurioje nurodyti šie transporto priemonės sugadinimai: užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, kairys slenkstis. Todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnai nustatė, jog įvykio metu buvo sugadintos transporto priemonės galinės kairės pusės durys, tačiau dėl neaiškių priežasčių galinių kairės pusės durų apgadinimas nebuvo nurodytas kituose eismo įvykio tyrimo metu priimtuose dokumentuose.
4) Pažeistos ieškinio senaties institutą reglamentuojančios teisės normos. LR CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o subrogaciniams reikalavimams taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai yra solidarioji reikalavimo teisė. Atsakovai turi pareigą atlyginti žalą solidariai. Pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2013 09 06, taigi trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad savivaldybė neturi pareigos atsakyti į jai keliamus ieškinio reikalavimus, kadangi žala atsirado ne dėl netinkamos kelio priežiūros, o dėl jo važiuojamoje dalyje esančių nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui.
Atsakovas IF P&C Insurance AS, veikiantis Lietuvos Respublikoje per IF P&C Insurance AS filialą atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimo naikinti nėra pagrindo, kadangi ieškinys pareikštas pasibaigus vienerių metų terminui, taikomam reikalavimams iš draudimo teisinių santykių ir trejų metų terminui, taikomam reikalavimams dėl žalos atlyginimo, pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų, jam įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje neuždengtą nuotekų šulinį, atlyginimo.
Byloje nustatyta, jog J. Ž., vairuodama UAB ,,ALD Automative“ automobilį, 2011 01 20 įvažiavo į (duomenys neskelbtini), gatvės važiuojamoje dalyje esantį neuždengtą nuotekų šulinį, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Tarp ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB ,,ALD Automotive“ esant sudarytai šios transporto priemonės ,,Kasko“ draudimo sutarčiai, ieškovė UAB ,,ALD Automotive“ išmokėjo 3 405,72 Lt draudimo išmoką. Įvykio metu UAB ,,Kauno vandenys“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės IF P&C Insurance AS, veikiančios per IF P&C Insurance AS filialą. Todėl pastaroji, sutikusi, kad pagrįsta žalos suma yra 1 991,79 Lt, ieškovei šią sumą sumokėjo už UAB ,,Kauno vandenys“, o su likusia ieškovės prašomo žalos suma 1 413,93 Lt (409,50 Eur) nesutiko. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė iš viso nesutiko atlyginti ieškovės prašomos 3 405,27 Lt žalos, nurodydama, kad ji nėra atsakinga už ją. Todėl ieškovė, remdamasi CK 6.266 str., 6.1015 str., solidariai iš visų atsakovų prašė priteisti nesumokėtą žalos atlyginimo dalį 409,50 Eur (1 4136,93 Lt).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė nėra atsakinga už eismo įvykio metu kilusią žalą, kadangi tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“ 1998 12 14 sudarytos vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune sutarties 10.2 p. nustatyta, jog UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už bet kokią padarytą tretiesiems asmenims žalą dėl bendrovės veiklos. Ieškovė skunde nesutinka su šia teismo išvada argumentuodama teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės savarankiškąją kelių priežiūros funkciją, pažeidimu. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės UAB ,,Kauno vandenys“ 1998 12 14 sudarytos sutarties 4.2 ir 4.4. punktus UAB „Kauno vandenys“ teikia visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas vartotojams ir šiam tikslui naudoja ir eksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, kuriuos įsipareigoja eksploatuoti ir remontuoti bei pagal sutarties 10.2 punktą yra atsakinga už bet kokią žalą, padarytą tretiesiems asmenins, dėl bendrovės veiklos. Taigi, pagal šią sutartį, nuotekų šulinio, su kuriuo siejama padaryta žala, faktinis valdytojas yra UAB „Kauno vandenys“ ir todėl atsako už žalą, padarytą dėl nuotekų šulinio netinkamos priežiūros (CK 6.266 str.). Byloje duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiūros Kelių įstatymo ir tvarkos prasme, kaip nurodoma skunde, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad savivaldybė nėra atsakinga už atsiradusią žalą (CPK 178 str., 185 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ir pati ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi būtent į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ draudiką, kuris sutiko, jog už žalą, padarytą dėl automobilio sugadinimų, yra atsakinga būtent UAB „Kauno vandenys“. Atsakovas IF P&C Insuarance AS filialas nesutiko tik su žalos dydžiu ir todėl ieškovei sumokėjo ne jos prašomą 3 405,72 Lt sumą, o tik 1 991,79 Lt. Taigi, esant nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra akivaizdu, jog ginčas kilo ne dėl atsakingo už žalą subjekto, o tik dėl žalos dydžio.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad, nustatydama žalos dydį, ji turėjo išskaičiuoti pakeistų detalių nusidėvėjimą, argumentuodama, tuo, jog remonto sąmatoje nurodytos keičiamų dalių kainos yra su žvaigždute, kas reiškia, jog šios kainos yra įvestos sąmatą sudariusio darbuotojo pagal rinkoje esančių ne naujų detalių kainą. Vertinant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad jie prieštarauja pačios apeliantės patikslintame ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kad detalių nusidėvėjimas nebuvo išskaičiuojamas, kadangi transporto priemonė nebuvo senesnė nei 3 metai, bei teismo posėdžio metu liudytoju apklausto ieškovės darbuotojo R. K. paaiškinimams (2015 01 20 teismo posėdžio 2 garso įrašas, laikas 28.25–30.10), kad keistos detalės naujos, originalios. Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad sąmatoje nurodyta žvaigždutė reiškia, jog keičiamų detalių kainos buvo palygintos su „Audatex“ duomenų bazėje nurodytomis detalių kainomis. Todėl apeliantės skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad keičiamų transporto priemonės detalių kaina turėjo būti sumažinta remiantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu, 13 punkto pagrindu (CPK 178 str. 185 str.).
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad draudimo išmoka apskaičiuota už keičiamas dalis (galines duris, slenkstį, galinį bamperį), kurios nebuvo priežastiniame ryšyje su autoįvykiu argumentuojant netinkamu įrodymų vertinimu, kadangi apgadinimai transporto priemonės slenksčiui, galinėms durelėms ir galiniam bamperiui atsirado dėl transporto priemonės kontakto su šulinio dangčiu ir tai patvirtino ieškovės darbuotojai R. K. ir D. Nojikas, bei Kauno apskrities VPK 2011 01 26 pažyma, kurioje yra nurodyti šie transporto priemonės sugadinimai. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino teismo posėdžio metu trečiojo asmens J. Ž. duotus paaiškinimus, kad galimai šulinys buvo nevisiškai uždarytas, o jos vairuojamas automobilis užsikabino už dangčio ir dėl to dangtis nukrito. Taip pat teismas įvertino liudytojo, ieškovės darbuotojo, vertintojo asistento R. K. paaiškinimus, kad autoservise apžiūrėjus automobilį, buvo nurodyta, kad, pagal jų vertinimą, automobilio apgadinimai šone ir gale galimai atsiradę dėl kontakto su šulinio dangčiu. Juos teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes aplinkybę, kad eismo įvykio metu automobilis įvažiavo į neuždarytą šulinį, o ne kontaktavo su dangčiu, teismas nustatė įvertinęs trečiojo asmens J. Ž. 2011 01 20 paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad šulinys buvo neuždarytas, kad ji pasirašė schemoje, kurioje pažymėta, kad šulinys buvo neuždarytas. Šias aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime, tai nurodyta ir policijos pažymoje, nutarime. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovės transporto priemonės apžiūros akte 2011 01 21, UAB „Inchcape Motors“ sąmatoje 2011 01 24, PVM sąskaitoje–faktūroje 2011 03 15 įvardinti automobilio sugadinimai ne visiškai sutampa su Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 01 20 nutarime, 2011 01 20 įvykio vietos schemoje, 2011 01 20 policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, 2011 01 20 J. Ž. paaiškinime, Kauno apskrities VPK 2011 01 26 pažymoje nurodytais automobilio sugadinimais ir atmetė ieškovės argumentą, kad turėtų būti atlyginta žala ir už automobilio slenksčio, durelių, galinio bamperio suremontavimą. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai, apžiūrėję automobilį, išorinių pažeidimų, sugadinimų nenustatė, o nurodė, kad gali būti apgadinti dugnas ir važiuoklė, bet ne slenkstis, durelės, galinis bamperis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus dėl automobilio kontakto su dangčiu, detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad galinių durų, slenksčio, galinio bamperio sugadinimai galimi automobiliui kontaktuojant su šulinio dangčiu, tačiau tokių aplinkybių eismo įvykio metu nustatyta nebuvo.
Apeliantė teigia, kad ieškinys pareikštas nepraleidus CK 1.125 str. 8 d. nustatyto trijų metų termino, nes atsakovai turi pareigą atlyginti žalą solidariai, o pradinis ieškinys teismui pateiktas 2013 09 06. Vertindama šį skundo argumentą teisėja pažymi, kad byloje ieškovė (draudikas), išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką ir tokiu būdu perėmusi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, reiškia ieškinį dėl žalos (išmokėtos draudimo išmokos) atlyginimo žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui IF P&C Insurance AS, veikiančiam per IF P&C Insurance AS filialą (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Taigi, tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad draudikui, išmokėjusiam eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką ir reiškiant reikalavimą priteisti iš kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko išmokėtas sumas, taikytinas vienerių (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad, kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos 2013 09 06. Byloje nustatyta, kad atsakovė IF P&C Insurance AS ieškovę 2011 08 23 raštu informavo, kad ji sutinka atlyginti tik 1 991,79 Lt žalą ir ją ieškovei sumokėjo 2011 08 24, todėl šioje byloje pareikštam reikalavimui taikytinas CK 1.125 str. 7 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes ieškinys pareikštas 2013 09 06. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog atsakovei IF P&C Insurance AS pripažinus, kad už žalą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“, ieškovei nebebuvo jokio reikalo ieškinį reikšti ir Kauno miesto savivaldybei ir ieškinio senaties terminą skaičiuoti taikant bendras ieškinio senaties termino taisykles, t.y. skaičiuoti, jog senaties terminas yra 3 metai.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentus tiek dėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo ir dėl to netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, tiek dėl materialiosios teisės normų pažeidimo nustatant ieškinio senaties termino pradžią vertinti pagrįstais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.