Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyriaus – atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės I. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui M. K. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimu priteisto iš jos išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir iš ieškovės priteisti po 50,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki A. K. pilnametystės.

3. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimu patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir santuoką jų nutraukė. Pagal šią sutartį vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove ir išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur į mėnesį priteistas iš atsakovo. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimu buvo pakeista santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią vaiko gyvenamoji buvo nustatyta su atsakovu, o išlaikymas vaikui priteistas iš ieškovės po 200 Eur kas mėnesį. Tuo metu ieškovei dar nebuvo nustatytas nedarbingumo lygis. Be to, atsakovas įsipareigojo, kad netrukdys bendrauti sūnui su ieškove. Šiuo metu ieškovė nėra dirbanti, jos sveikatos būklė yra itin sunki, jai nuo 2022 m. kovo 1 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir 70 proc. netektas darbingumo lygis. Pažymėtina, kad vėliau vėl vertinamas ieškovės nedarbingumo lygis, kuris tikrai pamažės, kadangi ieškovės sveikatos būklė tik blogėja. Ieškovė yra nedarbinga, jo gaunamos pajamos yra mažos, todėl nuo 2021 m. sausio 15 d. priimto sprendimo, kuriuo pakeitus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį iš ieškovės priteista po 200 Eur išlaikymo, jos finansinė padėtis ir sveikatos būklė pablogėjo. Ieškovė neišgali toliau mokėti tokios sumos, todėl kreipiasi į teismą, kad išlaikymo dydis būtų sumažintas iki 50 Eur per mėnesį. Be to, ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 398,42 Eur, t. y. netekto nedarbingumo pensija ir 32 Eur vienišo asmens išmoka. Ieškovė, apart jai nuosavybes teise priklausančio 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė, kito turto neturi. Tuo tarpu atsakovas yra darbingas, turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). ir kelis žemės sklypus, iš Vaikų išlaikymo fondo gauna išmokas už vaiką. Taip pat ieškovės žiniomis, atsakovas dirba, jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Tik negali pasakyti, ar užsienio valstybėje yra įdarbintas ar Lietuvoje. Ieškovė su atsakovu nepalaiko jokio bendravimo, taip pat ir prieš teikiant ieškinį ieškovė su atsakovu nekontaktavo. Buvo pradėta yra mediacijos procesas, tačiau teigiamų rezultatų nedavė, mediacija nepavyko. Teismo prašo ieškinį tenkinti, kadangi įrodyta, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, jos sveikatos būklės yra blogėjanti, todėl yra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį nuo 250 Eur iki 50 Eur per mėnesį.

4. Teismas, priėmęs ieškinį, nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pažymėtina, kad ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai pranešta, nedalyvavimo aplinkybės nežinomos. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jo atstovė sutiko, kad byla būtų nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, kadangi jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad atsakovas yra prisijungęs prie EPP sistemos ir domisi šia byla, todėl jam turi būti žinoma apie prasidėjusi procesą, nors turėtų domėtis bylos nagrinėjimo eiga.

6. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (toliau – išvada) nurodė, kad teismo posėdžio metu išsiaiškinus bylos aplinkybes ir nustačius, kad iš esmės pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir nepažeisti turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyros, užtikrinti galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.

7. Išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas išvadą teikiančios institucijos prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant (el. b. l. 44-45, 50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-22355-454/2018 buvo nutraukta I. K. (šios bylos ieškovės) ir M. K. (šios bylos atsakovo) 2016 m. gruodžio 3 d. sudaryta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje kartu buvo susitarta ir dėl šalių nepilnamečio vaiko (nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo. Sutartimi nustatyta, kad šalys susitaria, jog nepilnamečio sūnaus sūnaus A. K. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su motina I. K.. Po santuokos nutraukimo vaikų auklėjimu rūpinsis abu tėvai. I. K. įsipareigoja netrukdyti M. K. neribotai bendrauti su sūnumi. M. K. sūnaus A. K., gimusio 2016 m. gruodžio 7 d., išlaikymui moka po 200 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, lėšas pervedant į asmeninę I. K. sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos ir indeksuojant išmokas kiekvienais metais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (el. b. l. 8-10). Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2467-1088/2021 pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-22355-454/2018, patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, pareiškėjų sutartomis sąlygomis. Nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 14 d. nepilnamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėju M. K.. Pareiškėja I. K. nepilnamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka 200,00 Eur periodines išmokas kas mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki sūnaus pilnametystės, lėšas pervedant į asmeninę M. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, iki einamojo mėnesio 25 dienos ir indeksuojant išmokas kiekvienais metais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas M. K. paskiriamas nepilnamečiui A. K. skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Vaiko auklėjimu rūpinasi abu tėvai. M. K. įsipareigoja netrukdyti I. K. neribotai bendrauti su sūnumi (el. b. l. 11-12).

9. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovei laikotarpiais nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (el. b. l. 15), o nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. jai nustatytas 70 proc. netektas darbingumas (el. b. l. 14). Taip pat ieškovei nustatytas nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 2 d. antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (el. b. l. 13). I. I. K mėnesio pajamas sudaro 358,64 Eur dydžio gaunama netekto darbingumo pensija, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 398,42 Eur ir nuo 2022 m. sausio 1 d. 32,00 Eur vienišo asmens išmoka (el. b. l. 17-20). Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau kito nekilnojamojo turto neturi.

10. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tais atvejais, kai dėl vaiko išlaikymo buvo susitarta teismo patvirtinta sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, taikytina taip pat ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Ši taisyklė patikslinama vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, taikoma CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalyse nurodytose bylose teismo priimtiems sprendimams dėl vaiko išlaikymo, t. y. kai vaiko išlaikymo dydis nustatytas teismo sprendimu išnagrinėjus šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo, CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį, arba patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatytas vaiko išlaikymo dydis. Visais šiais atvejais teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, atlieka savarankišką teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį pagrindas pakeisti teismo priteistą išlaikymo dydį, minėta, gali būti esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.). Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Todėl sprendžiant, ar tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kiek tėvo, prašančio sumažinti iš jo priteistą išlaikymo dydį, elgesys atitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Aplinkybėmis, reiškiančiomis vaiko poreikių pasikeitimą, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nors kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo: vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Išlaikymas gali būti mažinamas tuo atveju, kai sumažėja vaiko poreikiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tačiau vaiko išlaikymo dydis negali būti mažinamas iki būtinųjų poreikių tenkinimo, jeigu tėvai gali teikti didesnį išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga).

12. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi bylos nagrinėjimo dalykas šioje dalyje yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu.

14. Teismui, išklausius teismo posėdžio metu ieškovę ir jos atstovę, ištyrus pateiktus byloje įrodymus, vertinama, kad ieškovė I. K. ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo reiškia dėl iš esmės pasikeitusios turtinės padėties bei sunkios sveikatos būklės, kuri nuolat blogėja. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės sveikatos būklė yra pablogėjusi, jos finansinės padėtis yra sunki, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, taip pat turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Ieškovė dėl sveikatos būklės yra nedarbinga 70 proc., ji negali susirasti darbo. Šiuos ieškovės atstovės teiginius patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga iš kurios matyti, kad ieškovė nėra dirbanti, jai laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (el. b. l. 15), o nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. jai nustatytas 70 proc. netektas darbingumas (el. b. l. 14). Ieškovės mėnesio pajamas sudaro: 358,64 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 398, 42 Eur) ir nuo 2022 m. sausio 1 d. 32,00 Eur vienišo asmens išmoka (el. b. l. 17-20). Be to, ieškovei nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 2 d. antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (el. b. l. 13)., kas sudaro pagrindą keisti priimtą teismo sprendimą. Kaip ieškovė nurodžius savo ieškinyje už jai priklausančio vieno kambario buto išlaikymą per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 120 Eur, taip pat moka 25 Eur už telefoną, 20 Eur už nuolatinį viešojo transporto bilietą ir apie 60 Eur skiria vaistams. Ieškovė patvirtindama išlaidas už vieno kambario buto išlaikymą pateikė teismui komunalinių mokesčių mokėjimus. Iš jų matyti, kad Kauno energijai, AB už patalpų šildymą ir karštą vandenį yra skolinga 46,09 Eur ir 0,15 Eur delspinigiai, viso ieškovė už laikotarpį 2023 m. vasario mėnesį turėjo sumokėti 95,04 Eur. 145-oji būtų savininkų bendrijai ieškovė turi sumokėti 24,00 Eur, UAB „Kauno vandenys“ – 30,00 Eur, UAB Ignitis – 4,62 Eur (el. b. l. 40-43). Taigi, iš tikrųjų ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nes išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti yra didesnės negu gaunamos pajamos, dėl ko ieškovė turi įsiskolinimų už teikiamas paslaugas.

15. Tuo tarpu atsakovas teismui nepateikė nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei dalyvavo teismo posėdyje, nors kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, atsakovas yra registruotas EPP sistemoje, todėl jam turėjo būti žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Tačiau atsakovas nesidomėjo bylos nagrinėjimo eiga, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nebuvo pakankamai rūpestingas civilinės bylos nagrinėjimo procese. Tačiau teismas savo iniciatyva išsireikalavo iš Sodros duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas dirbo dviejose (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis net žiemos laikotarpiu nemažas. Taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Kauno skyriaus gaudavo išmokas, kurių suma svyruodavo. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš metus bendravo su atsakovu ir jos žiniomis jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Taigi, atsakovo turtinė padėtis yra ypatingai gera lyginant su ieškovės. Atsakovas turi gyvenamąjį namą, keletą žemės sklypų, ieškovės turėtas nekilnojamasis turtas perleistas kitiems asmenims, išskyrus butą, kuriame ji gyvena.

16. Teismas konstatuoja, kad nuo 2021 m. sausio 15 d. priimto sprendimo, kuriuo pakeitus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kur iš ieškovės priteista po 200 Eur išlaikymo kas mėnesį, pasikeitė ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis. Tuo metu ieškovei buvo nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis, kuris nuo 2022 m. kovo 1 d. pasidėjo iki 75 proc. nedarbingumo lygio. Taigi, ieškovės galimybės įsidarbinti ir save išlaikyti iš darbinių pajamų ženkliai sumažėjo dėl pakitusios jos fizinės sveikatos būklės. Kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. nustatytas jau 70 proc. netektas darbingumas, kas patvirtina, kad ieškovės darbingumas reikšmingai sumažėjo, asmuo praktiškai laikytinas nedarbingu. Ieškovės vieninteles pajamas sudaro netekto darbingumo pensija (358,64 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 398, 42 Eur, ir nuo 2022 m. sausio 1 d. 32,00 Eur vienišo asmens išmoka). Ieškovė kito papildomo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, po sveikatos pablogėjimo neįgijo, ji gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute Kauno mieste.

17. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Teismas konstatuoja, kad dabartinė ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo: objektyviai asmuo dėl savo blogos sveikatos būklės ir nustatyto dalinio darbingumo su atitinkamais apribojimais neturi galimybių susirasti darbo, gauti papildomų pajamų ir teikti nepilnamečiam vaikui 2021 sausio 15 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

18. Tuo pačiu teismas pažymi, kad dabartinė atsakovo turtinė padėtis laikytina žymiai geresne nei ieškovės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turintis nustatytą neįgalumą ar rimtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojama jo darbinė veikla, o tai, kad jis gaudavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, priežasčių teismui nenurodė ir tai įrodo, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus didesne dalimi prisidėti prie augančio šalių vaiko poreikių užtikrinimo. Įvertinęs ieškovės pablogėjusią turtinę padėtį, jos netektą darbingumą ir gaunamas palyginti mažas pajamas, teismas tenkina ieškovės ieškinį visiškai ir 2021 sausio 15 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą turi pagrindą sumažinti iki 50,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

19. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis ir išlaidos už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą turėtų būti priteistina iš atsakovo valstybės biudžetui. Teismas turi pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių šalims, ir įvertinęs, kad ieškovė yra sunkioje turtinėje padėtyje, o atsakovas didesne dalimi išlaiko šalių nepilnametį vaiką, taip pat VSDFV duomenimis, atsakovas Lietuvoje yra dirbantis dviejose (duomenys neskelbtini), nors ieškovė nurodė, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, todėl daro išvadą, kad prioritetas teiktinas atsakovo turtinės pareigos nepilnamečiam vaikui atžvilgiu, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, todėl bylinėjimosi išlaidos, -400 Eur, patirtos valstybės atstovaujant ieškovę, teikiant jai teisinę garantuojamą pagalbą iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šiuo pagrindu iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2YT-2467-1088/2021) ir priteisti iš I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. balandžio 3 d.) iki kol vaikas sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovui – tėvui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.