Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G. 2025 m. gegužės 31 d. apie 1.05 val. Vilniuje, Nemenčinės pl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 1.05 val. nustatė V. G. neblaivumo požymius, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija, o, pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas nustatyta Lietuvos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo taisyklių“ 4 punkte, jis atsisakė tikrintis neblaivumą ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. vairavo automobilį Citroen C4 Picasso, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau jis vengė neblaivumo patikrinimo.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. G. vairavo automobilį Citroen C4 Picasso, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Po pirmos patikros alkoholio kiekio matuokliu, kai jam buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, kaltinamasis atsisakė pakartotinai tikrintis blaivumą. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių V. G. negalėjo pakartotinai tikrintis blaivumą. Kaltinamasis nusprendė to nedaryti savo valia. Tai laikytina neblaivumo patikrinimo vengimu BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme.

V. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. neteistas, jis 2022 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 138–139). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, kai kurios baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 131–136). V. G. yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 129–130). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto (vidurkis – 52,5 paros arešto).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, 45 parų arešto bausmė atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Šiuo atveju skirti V. G. baudą nėra tikslinga, nes jis nedirba, neturi pastovaus pakankamo pragyvenimo šaltinio. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis nėra sumokėjęs visų paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus. Todėl V. G. baudos bausmė nebūtų efektyvi valstybės reakcija į jo padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti V. G. skirtinos arešto bausmės vykdymą. V. G. neteistas, jis 2022 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 138–139). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam (b. l. 131–136), tačiau tai savaime neeliminuoja arešto bausmės atidėjimo. V. G. yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad kaltinamasis dabartiniu metu būtų tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. V. G. elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti V. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nuo vidurnakčio iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);

3) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Teismas nenustatė, kad V. G. piktnaudžiauja alkoholiu, todėl skirti kaltinamajam pareigą gydytis nuo alkoholizmo nėra tikslinga.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Citroen C4 Picasso vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

V. G. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau jis vengė neblaivumo patikrinimo. Po pirmos patikros alkoholio kiekio matuokliu, kaltinamajam buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Nors V. G. važiavo nakties metu, tačiau byloje nenustatyta jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turėjo vairuoti transporto priemonę, juolab jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tai didina V. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Be to, remiantis liudytojo E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, V. G. vairuojamas automobilis kėlė avarines situacijas: buvo užvažiavęs ant kelkraščio, ant vejos, važiavo kelio viduriu; apytiksliai keturis kartus automobilis sustojo kelio viduryje.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymą. Jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be kita ko, už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – už 2024 m. kovo 3 d. pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo V. G. buvo susijęs; 2024 m. rugsėjo 1 d. už vairavimą neblaiviam (b. l. 131–136).

Nors prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė V. G. skirti didesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą – 5 metus, nagrinėjamu atveju tai nėra tikslinga. Kaip minėta, BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad V. G. būtų pagrindas skirti maksimalų uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą. Be to, BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus <...>. Byloje nenustatyta, kad V. G. šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos. Į aptariamos baudžiamojo įstatymo nuostatos turinį nepatenka atvejai, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnyje, kai jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones už administracinio nusižengimo padarymą. Todėl V. G., padariusiam šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, kuriam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones už administracinio nusižengimo padarymą minėta baudžiamojo įstatymo norma netaikytina. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas atsižvelgiant į kitą BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, V. G. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės V. G. sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 31 d. Dar mažesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nustatyti kaltinamajam nėra pagrindo. To nepaneigia, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į ugdymo įstaigas ar treniruotes. Šios aplinkybės V. G. buvo žinomos, tačiau jis vis tiek nusprendė nusikalsti. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad jo žmona turi teisę vairuoti kelių transporto priemones, todėl veža vaikus į minėtas vietas. Tam tikri laikini sunkumai rūpinantis šeima yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs kaltinamojo gyvenime kilę paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė būtų beprasmiška, ji negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties V. G. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kaltinamajam yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai rūpintis šeima.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju V. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, naudodamasis automobiliu Citroen C4 Picasso, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – žmonai B. G. (b. l. 49–51). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis paėmė žmonos vardu nuosavybės teise registruotą transporto priemonę nakties metu, jai nežinant. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – B. G., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Citroen C4 Picasso, 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 170 Eur (b. l. 52), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 170 Eur – konfiskavimo pagrįstumo. V. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja transporto priemonę. Taigi V. G. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 170 Eur) išieškojimas iš V. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. G. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 2 170 Eur. Nustatyti mažesnę pinigų sumą arba baudžiamojo poveikio priemonės apskritai neskirti šiuo atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad V. G. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nagrinėjamu atveju V. G. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Jis 2024 m. rugsėjo 24 d. baustas administracine tvarka už 2024 m. rugsėjo 1 d. vairavimą esant neblaiviam.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 98–105). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus– panaikintinos.

V. G. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 31 d. 1.05 val. iki 2025 m. gegužės 31 d. 16.11 val. (viena diena) (b. l. 82–88). Jei V. G. būtų panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. G. taikyto laikino sulaikymo laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti kompaktinį diską su įrašais bylos medžiagoje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. birželio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07051 dėl 137,50 Eur už V. G. gynusios advokatės Z. M. darbo užmokestį (b. l. 156–159). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti V. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nuo vidurnakčio iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);

3) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei V. G. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 31 d. 1.05 val. iki 2025 m. gegužės 31 d. 16.11 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 31 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. G. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 170 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų) – valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti kompaktinį diską su įrašais bylos medžiagoje.

Iš V. G. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

V. G. išaiškinti, kad, mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (1-2731-1100/2025). Sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

V. G. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.