Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Kristinai Krikštanei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. (V. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas V. G. atidėtas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nuo vidurnakčio iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas);

3) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Jei V. G. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 31 d. 1.05 val. iki 2025 m. gegužės 31 d. 16.11 val. (1 diena), 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai.

V. G. paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 31 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. G. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 170 Eur – valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 1.05 val. Vilniuje, Nemenčinės pl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 1.05 val. nustatė V. G. neblaivumo požymius, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija, o pasiūlius atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą, kas nustatyta Lietuvos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo taisyklių“ 4 punkte, jis atsisakė tikrintis neblaivumą ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Šioje byloje ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, pritaikymo nėra. Prokuroras nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu. Prokuroro nuomone, tik 5 metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemonėmis terminas atitiktų V. G. asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgė ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Jis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be kita ko, už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – už 2024 m. kovo 3 d. pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs; 2024 m. rugsėjo 1 d. už vairavimą neblaiviam. Teismas nenustatė aplinkybių, kad V. G. būtų pagrindas skirti maksimalų uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą. Be to, BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus <...>. Nenustatyta, kad V. G. šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos. Į aptariamos baudžiamojo įstatymo nuostatos turinį nepatenka atvejai, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnyje, kai jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones už administracinio nusižengimo padarymą. Todėl V. G., padariusiam šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, kuriam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones už administracinio nusižengimo padarymą minėta baudžiamojo įstatymo norma netaikytina. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas atsižvelgiant į kitą BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, V. G. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 31 d.

9. Apygardos teismo vertinimu, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vertino, kad nors V. G. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be kita ko, už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – už 2024 m. kovo 3 d. pasišalinimą iš eismo įvykio, 2024 m. rugsėjo 1 d. už vairavimą neblaiviam. Dėl pastarojo nusižengimo jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė ir 12 mėnesių buvo atimta teisė vairuoti, taip pat paskirta 800 Eur bauda apie kurios sumokėjimą informacijos nėra.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. yra darbingo amžiaus, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad V. G. padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Pastebėtina, kad prieš darydamas nusikalstamą veiką jis sąmoningai palaukė, kol žmona su vaiku nueis miegoti. Nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pirmą kartą į alkoholio kiekio matuoklį įpūtė 2,04 promilės, antra kartą pūsti atsisakė. Liudytojas E. J. parodė, kad važiuodamas pamatė įtartinai manevruojantį automobilį „Citroen“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas važiavo vingiuodamas, keitė eismo juostas be akivaizdžios priežasties, kėlė avarines situacijas: buvo užvažiavęs ant kelkraščio, ant vejos, važiavo kelio viduriu, apytiksliai keturis kartus automobilis sustojo kelio viduryje. Nuteistasis automobilį sustabdė Nemenčinės plente: jis važiavo iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), taigi nuo savo gyvenamosios vietos buvo nuvažiavęs mažiausiai 7 kilometrus, ir ketino važiuoti dar apie 12 kilometrų iki (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo draugas.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. G. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko buvo akivaizdžiai susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, važiuodamas neblaivus, dar ir neturėdamas teisės vairuoti, tamsiu paros metu, nemažą atstumą nuo savo gyvenamosios vietos link draugo, kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, todėl didesnis nei minimali trukmės specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuteistąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Kaip jau minėta, toks teisei priešingas nuteistojo elgesys kartojasi ne pirmą kartą, nors šį kartą jam nustatytas 2,04 promilių girtumas, prieš metus jis taip pat vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, dėl pastarojo nusižengimo jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė ir 12 mėnesių buvo atimta teisė vairuoti, taip pat paskirta 800 Eur bauda apie kurios sumokėjimą informacijos nėra.

12. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už administracinį nusižengimą – vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilių neblaivumo, taigi mažesnio pavojingumo veiką, nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Sistemiškai vertindamas įstatymų nuostatas, teismas neturėjo pagrindo V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – terminą, artimą minimaliam 2 metus. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro pozicija, jog toks paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo terminas yra nepakankamai efektyvus, siekiant paveikti V. G., kad jis ir ateityje laikytųsi įstatymų normų ir daugiau nenusikalstų.

13. Vis dėl to, baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, turi būti teisinga ir proporcinga. Aukštesniajam teismui sutinkant, kad 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) – terminas būtų per trumpas, negalima sutikti su prokuroro pozicija, kad nuteistajam tikslinga minimą baudžiamojo poveikio priemonę taikyti 5 metams. Įvertinus visų išdėstytų bylos aplinkybių visumą, teisingas ir proporcingas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos KB 68 straipsnyje, taikymo terminas būtų artimas jos vidurkiui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14. Atsižvelgdamas į tai, kad V. G. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. G. parinko gynėją advokatą Stasį Zabitą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi buvo paskirtas jo gynėju.

15. 2025 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriame nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 106,25 Eur, už V. G. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato kad gynėjo dalyvavimas būtinas kitais šio kodekso numatytais atvejais. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Kaip jau minėta, V. G. neturint gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš V. G. nepriteistinos

17. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo termino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. G. (V. G.) taikomos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, taikymo termino, ir ją išdėstyti taip:

Paskirti V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams 6 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurias sudaro 106,25 Eur, ir jų iš nuteistojo V. G. nepriteisti

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.