- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2A-877-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00239-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,NEVDA“
- Atsakovas
- Turto valdymo
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEVDA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEVDA“ ieškinį atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEVDA“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovės pasiūlymą į pirkimo procedūras ir pripažinti, kad ieškovė tinkamai pagrindė pasiūlyme nurodytą kainą. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas tarptautinio atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą Nr. 506368 „Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos (toliau – ir DBSIS) (IRD-D36-101)“ (toliau – Pirkimas). Ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą ir 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovas centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) pranešimu informavo, kad ieškovės pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, nurodė ieškovės ir kitų tiekėjų surinktus techninius balus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2021 m. sausio 7 d. informavo ieškovę, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina (1 270 506,05 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)) pripažinta neįprastai maža, taigi ieškovė buvo paprašyta pateikti neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą, pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti arba pakeisti prašymą, panaikinant prašymo 5 ir 6 punktus ir iš naujo atliekant neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūrą, tačiau atsakovas ieškovės pretenziją atmetė.
4. Ieškovė 2021 m. sausio 14 d. pateikė atsakovui neįprastai mažos kainos pagrindimą, kuriame nurodė detalius paaiškinimus, paskaičiavimus, pateikė papildomus įrodymus. Tačiau 2021 m. vasario 3 d. sprendimu atsakovas atmetė ieškovės pasiūlymą, nurodydamas, kad: ieškovė neturi didelės apimties informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektų valdymo patirties bei mikropaslaugų architektūros sprendimų kūrimo patirties; ieškovės pateikta pasiūlymo kainų detalizacija atskleidė rizikingas projekto etapams įgyvendinti numatytų darbų apimtis, dėl kurių yra potenciali galimybė neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė, nesutikdama su sprendimu dėl pasiūlymo atmetimo, atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė detalius argumentus dėl ieškovės pasiūlytos kainos pagrįstumo ir pažymėjo, kad atsakovas netinkamai įvertino ieškovės kainos pagrindimą. Atsakovas ieškovės pretenziją atmetė. Sprendime dėl pretenzijos atmetimo nurodė, kad ieškovė nepateikė analogiškų, panašios vertės, įvykdytų dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutarčių; ieškovės pasiūlyta kaina nėra reali ir ieškovė neįrodo esanti pajėgi įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.
5. Ieškovės vertinimu, ieškovės pasiūlyta kaina yra pagrįsta, reali ir pakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą. Paaiškino, kad, siekdama laimėti pirkimą ir vykdyti pirkimo sutartį, ieškovė pasiūlė tokią kainą, už kurią yra pasirengusi tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį, kuri, be kita ko, būtų ieškovei pelninga. Ieškovė pateikė kainos detalizaciją kiekvienam etapui, t. y. nurodė kiekvienam etapui numatytą kainą, darbo valandas, darbo užmokesčio dydį, subtiekėjų paslaugų kainą, bendrąsias, administracines ir kitas išlaidas, licencijų kainą, pelną bei rizikos fondo dydį, kuris skirtas smulkioms išlaidoms, papildomiems ir nenumatytiems darbams. Pateikti duomenys leidžia daryti išvadas, kad pirkimo sutarties įgyvendinimui ieškovė numatė, kad yra reikalingos ir pakankamos darbo 27 468 valandos; išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu, sudaro 631 764 Eur; bendra subtiekėjų paslaugų kaina – 111 750 Eur; bendrosios, administracinės ir kitos išlaidos iš viso sudaro 63 176,40 Eur; bendra licencijų kaina – 42 000,02 Eur; pelno dydis – 52 500,25 Eur; rizikos fondas – 148 814,15 Eur.
6. Ieškovė pažymėjo, kad pateikė pakankamai informacijos, leidžiančios įsitikinti, jog ieškovė ne tik savo darbuotojams moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, bet už tokią sumą sugebės įvykdyti pirkimo sutartį. Be to, ieškovės siekis pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokėti dar didesnį atlyginimą (23 Eur už valandą) tik parodo, kad pirkimo sutartį vykdys geriausi specialistai. Ieškovė nurodė pasitelkiamus subtiekėjus, jų sutartinių įsipareigojimų vykdymo apimtį, todėl atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie su subtiekėjais sutartas paslaugų kainas. Ieškovė nesutiko su atsakovo vertinimu, kad ieškovė net neketino tinkamai suteikti garantinės priežiūros paslaugų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė turėjo ir turi galimybę pasiūlyti konkurencingą kainą dėl pačios ieškovės turimų autorinių produktų bei naudojamų atvirojo kodo sprendimų. Be to, kartu su kainos pagrindimu atsakovui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė turi reikalaujamos mikropaslaugų architektūros sprendimų kūrimo patirties.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teigimu, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, netinkamai vertino ieškovės pateikto pasiūlymo kainos pagrindimą ir nesilaikė rungtyniškumo principo. Jeigu atsakovui trūko duomenų ar buvo neaiškios informacijos, jis turėjo papildomai kreiptis į ieškovę, o ne formaliai atmesti ieškovės pasiūlymą. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai dar kartą vertino ieškovės pasiūlymą tiek kvalifikacijos, tiek pasiūlymo naudingumo aspektais. Pažymėjo, kad atsakovui nėra suteikta neribota diskrecijos teisė neįprastai mažos kainos pagrindimo stadijoje iš tiekėjo prašyti perteklinių duomenų ar dokumentų, o vėliau juos vertinti. Nurodė, kad atsakovas turi teisę prašyti iš ieškovės tik tokios informacijos, kuri susijusi su kainos pagrįstumu, realumu.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad buvo prašoma pateikti ieškovės įvykdytas sutartis dėl to, jog atsakovui buvo reikalinga objektyviai įsitikinti, kad ieškovės pasiūlymas atitinka realias rinkos kainas ir ieškovė, atsižvelgiant į turimų analogiškų paslaugų teikimo praktiką, sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sąlygose nurodytos apimties įsipareigojimus už savo pasiūlyme pateiktą kainą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė atsakymų į dalį prašyme nurodytų klausimų, o būtent, į prašymo 5 klausimo e punktą „Įvykdytos sutartys, kuriomis buvo suteiktos mikropaslaugų architektūrą naudojančių sprendimų kūrimo (modernizavimo) ir diegimo paslaugos ir kontaktiniai asmenys, galintys patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą“ ir į visą 6 klausimą, kuriame buvo prašoma pateikti analogiškas, panašios vertės, įvykdytas dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis bei nurodyti kontaktinius asmenis, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą.
9. Atsakovo teigimu, į ieškovės apskaičiuotą vidutinį valandinį įkainį yra įskaičiuotas tiek programuotojų, tiek įmonės vadovybės, vidaus administravimo, ne pilną darbo laiką dirbusių ir kitų darbuotojų darbo užmokestis, todėl ieškovės nurodytas 15,99 Eur valandinis įkainis negali būti laikomas projekte numatytų specialistų vidutiniu valandiniu darbo užmokesčiu, kaip tai nurodo ieškovė. Nors ieškovė ir deklaravo, kad DBSIS sukūrimo ir įdiegimo paslaugų projekte dirbs didelė įmonės specialistų komanda, tačiau nenurodė nei ketinamų pasitelkti specialistų, nei programuotojų kiekio, todėl nėra galimybės spręsti, ar tai yra įprasta įmonės praktika sėkmingai įgyvendinant panašius projektus. Išdėstydamas savo poziciją dėl subtiekėjų pasitelkimo, atsakovas patvirtino, kad ieškovė pateikė informaciją, kad projektui įgyvendinti papildomai ketina pasitelkti tris subtiekėjus, tačiau, atsakovo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymo, kad pateiktos darbų atlikimo kainos yra atsakovo sutartos su subtiekėjais. Ieškovė taip pat neturi tinkamo savo darbuotojo architekto pareigoms, todėl strateginės reikšmės valstybės informacinės sistemos architektūrai sukurti samdo informacinių technologijų architektą, kurio paslaugų poreikio garantinės priežiūros laikotarpiu nenumato. Atsakovas neturi galimybės įsitikinti ieškovės pateiktų subtiekėjų darbų kainų realumu ir įvertinti, ar numatyti atlikti darbai padės įgyvendinti projektą tinkamai ir laiku.
10. Atsakovas nurodė, kad ieškovė visam DBSIS 3 metų garantinės priežiūros laikotarpiui yra numačiusi tik vieną specialistą kiekvienai darbo dienai, 8 valandoms per dieną. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės sukurta informacinė sistema, pasibaigus projektui, turės būti įdiegta ir naudojama ne mažiau kaip 501 įstaigoje, o sistemą naudos per 150 tūkst. naudotojų. Taigi aplinkybė, kad ieškovė informacinės sistemos architektūrai sukurti subrangos pagrindais samdo specialistą, kurio paslaugos garantinės priežiūros laikotarpiu nenumatytos, sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovė bus pajėgi už pasiūlyme nurodytą kainą tinkamai įgyvendinti visus sutartinius reikalavimus. Nurodė, kad ieškovė pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) 2020 m. spalio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, jog ieškovė sukūrė informacinę sistemą, kuriai buvo naudojami mikropaslaugų informacinių sistemų kūrimo sprendimai. Atsakovas, siekdamas įvertinti pateiktą informaciją pakankamumo aspektu, peržiūrėjo CVP IS paskelbtas SADM rašte įvardintas sutartis, tačiau nei vienoje nėra paminėta mikropaslaugų architektūra. Todėl, atsakovo vertinimu, darytina išvada, kad mikropaslaugų architektūrą naudojančių sprendimų kūrimo (modernizavimo) ir diegimo paslaugų ieškovė iš tikrųjų nėra teikusi. Pastebėjo, kad ieškovė nepagrįstai bando sutapatinti kvalifikacijos ir kainos pagrįstumo vertinimo procedūras. Tai, kad, vertinant kainos pagrįstumą, gali būti pasitelkiama į kvalifikacinį reikalavimą panaši priemonė, nereiškia, jog atliekama pakartotinė kvalifikacijos vertinimo procedūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas, konstatavęs, jog ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina yra daugiau nei 30 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kreipėsi į ieškovę, prašydamas detalizuoti ieškovės pasiūlymo 2020 m. spalio 20 d. pasiūlymo B dalies 1 lentelėje „Tiekėjo finansinis pasiūlymas” kiekvienam etapui įgyvendinti nurodytą kainą, prašydamas pateikti visos kainos sudėtines dalis pagal visus sąnaudų tipus, būtinus projekto paslaugoms atlikti, įskaitant, bet neapsiribojant, darbo užmokesčiu, mokesčiais, pridėtinėmis gamybos išlaidomis, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis, pelnu; prašė atskirai detalizuoti subtiekėjų numatomų teikti paslaugų kainas bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nurodytos detalizuotos kainos yra realios ir pagrįstos.
13. Ieškovė pateikė siūlomos pasiūlymo kainos detalizaciją, pažymėdama, kad atliekant skaičiavimus buvo naudojamas bruto valandinis įkainis, sudarantis 23 Eur. Lentelėje nurodyti atskirų etapų pavadinimai, nurodytų etapų įgyvendinimo kaina, darbo valandos, darbo užmokesčio fondas, subtiekėjų paslaugų kaina be PVM, administracinės ir kitos išlaidos, licencijų kaina be PVM, pelnas be PVM. Ieškovė pateiktame pagrindime pažymėjo, kad projekte dirbs didelė ieškovės specialistų komanda, kurių faktinis darbo užmokesčio vidurkis yra 15,99 Eur, o programuotojų 18,93 Eur, tačiau ieškovė jau projekto biudžeto apskaičiavimo metu taikė ženkliai didesnį nei vidutinį (23 Eur valandinį) įkainį su mokesčiais, taip užtikrindama, jog projekto eigoje bus naudojamasi aukščiausios kvalifikacijos informacinių technologijų specialistų pagalba.
14. Įvertinęs ieškovės pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą nurodytu klausimu, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nekyla ginčo dėl to, jog ieškovė darbuotojams moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar ieškovė įrodė savo pajėgumą už nurodytą sumą įvykdyti pirkimo sutartį, o kaip vieną iš tinkamų sutarties įvykdymo prielaidų ieškovė pateikia aplinkybę, jog projekto eigoje bus naudojamasi tik pačios aukščiausios kvalifikacijos informacinių technologijų specialistų pagalba, dėl to, atitinkamai, šių specialistų darbo užmokesčiui bus taikomas ženkliai didesnis nei vidutinis – būtent 23 Eur – valandinis įkainis su mokesčiais.
15. Teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai nepagrindė projekto įgyvendinimo kainos sudėtinės dalies, susijusios su darbo užmokesčiu. Nurodytą teismo išvadą patvirtina pačios ieškovės teiginiai, kad ieškovė tik ketina taikyti žymiai didesnį valandinį įkainį, tačiau byloje turimi duomenys nepatvirtina, kad ieškovė tokio pobūdžio projektuose taiko ženkliai didesnius valandinius įkainius darbuotojams. Be to, bylos duomenys nepatvirtina egzistuojančių susitarimų tarp ieškovės ir jos darbuotojų dėl didesnio valandinio įkainio taikymo, dėl to teismas vertino, kad ieškovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesudarantys realaus pagrindo tikėtis, jog, ieškovei tapus konkurso laimėtoja, ieškovės deklaruojamas darbo užmokesčio įkainis būtų faktiškai pritaikytas. Taip pat, kaip matyti iš ieškovės pateiktos formos kvalifikacijai 2 lentelės „Specialistų, atsakingų už sutarties vykdymą, sąrašas ir duomenys“, ieškovė deklaravo, kad, konkurso laimėjimo ir sutarties sudarymo atveju, bus įdarbintas vienas informacinės sistemos naudotojų sąsajų ergonomikos vertinimo specialistas, tačiau teismas neturi duomenų, kad nurodytas teiginys būtų pagrįstas konkrečiu preliminariu susitarimu.
16. Atsakovas taip pat prašė ieškovės atskirai pateikti subtiekėjų numatomų teikti paslaugų kainas bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nurodytos detalizuotos kainos yra realios ir pagrįstos. Ieškovė pateikė duomenis, kad pasitelks tris tiekėjus: informacinės sistemos architektūros projektavimo ir konsultavimo paslaugoms – L. Č.; testavimo paslaugoms ir konsultacijoms – MB „Kokybės sprendimai“; informacinės sistemos saugos užtikrinimo, audito paslaugoms ir susijusioms konsultacijoms – UAB „Synergy Consulting“. Nurodė, kad kiekvieno iš numatytų subtiekėjų darbų apimtis nuo bendro pasiūlymo vertės yra ne daugiau 5 proc. arba 52 500,25 Eur be PVM; iš viso subtiekėjams ketinama sumokėti suma sudaro 111 750,00 Eur.
17. Teismo vertinimu, nors ieškovė ir savo neįprastai mažos kainos pagrindime pateikė duomenis apie ketinamus pasitelkti subrangovus bei jiems mokėtinas sumas, tačiau, remiantis šiais duomenimis, neįmanoma įsitikinti nurodytų detalizuotų kainų realumu ir pagrįstumu. Tokią poziciją teismas grindžia tuo, kad, pirma, byloje yra pateiktas tik vienas 2020 m. spalio 7 d. ketinimų protokolas dėl būsimos subrangos sutarties, sudarytas tarp ieškovės UAB „NEVDA“ ir L. Č. (subrangovo). Šiuo ketinimų protokolu šalys patvirtino, kad pirkimo laimėjimo atveju bus sudaroma subrangos paslaugų teikimo sutartis, kurioje bus aptartos detalios paslaugų teikimo sąlygos dėl atitinkamų paslaugų numatytų projekte įvykdymo. Taigi teismas neturi duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi atsakovui konkrečių susitarimų su likusiais dviem subtiekėjais faktą pagrindžiančius įrodymus. Antra, nesant konkrečių susitarimų , iš kurių būtų matyti, kad ieškovė su nurodytais subtiekėjais būtų aptarusi konkrečias subtiekėjams mokėtinas sumas. Be to, šalys iš esmės nėra aptarusios detalių paslaugų teikimo sąlygų. teismas sprendė, kad, viena vertus, nors ketinimo protokole itin detalios paslaugų teikimo sąlygos gali būti ir nenustatomos, kita vertus, nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškovė savo pateiktuose dokumentuose yra nurodžiusi, jog subrangovui L. Č. ketinama sumokėti suma sudaro būtent 50 250,00 Eur. Taigi vien ieškovei deklaratyviai nurodžius subtiekėjams mokėtinas sumas, nėra pagrindo išvadai, jog tokie teiginiai pagrindžia detalizuotų kainų realumą ir pagrįstumą.
18. Atsakovas, atmesdamas ieškovės pasiūlymą, be kita ko, laikėsi pozicijos, jog ieškovė nepateikė atsakymų į dalį prašyme pagrįsti neįprastai mažą kainą nurodytų klausimų, o būtent į prašymo 5 klausimo e punktą ir į visą 6 klausimą. Ieškovė pateikė atsakovui SADM raštą „Dėl socialinės paramos šeimai informacinės sistemos vystymo ir priežiūros sutarčių įgyvendinimo“, kuriame nurodytos sutartys, kurias sėkmingai įgyvendino ar įgyvendina ieškovė. Rašte, be kita ko, pažymėta, kad sutarčių įgyvendinimo metu buvo sukurta informacinė sistema, kurios architektūrai buvo naudojami SAO (angl. service oriented architecture) ir mikro paslaugų (angl. microservice architecture) informacinių sistemų kūrimo sprendimai. Teismas sprendė, kad atsakovo siekis gauti informaciją, susijusią su įvykdytomis sutartimis, bei asmenų, galinčių patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą, yra susijęs ne su siekiu įvertinį ieškovės pajėgumą sukurti atitinkamas informacines sistemas, bet su ieškovės pajėgumu tai padaryti už pasiūlytą neįprastai mažą kainą. Taigi, ieškovei nepateikus atsakovo prašomų duomenų, vertintina, kad atsakovas pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės įsitikinti kainos realumu ir ieškovės sugebėjimu laiku, tinkamai bei už nurodytą neįprastai mažesnę kainą įvykdyti viešųjų pirkimų sutartis. Taigi ieškovei nepateikus būtent analogiškų, panašios vertės įvykdytų dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutarčių, galinčių patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą, atsakovas pagrįstai sprendė, kad šiuo pagrindu ieškovė taip pat nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos.
19. Teismas pažymėjo, kad būtent perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kiek ir kokių tiekėjo paaiškinimų pakanka, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl galbūt pernelyg mažos tiekėjo siūlomos kainos, tačiau kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali.
20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog atsakovas pažeidė jam suteiktą diskreciją reikalauti atitinkamų duomenų siekiant išsklaidyti abejones dėl neįprastai mažos kainos. Taip pat teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas iš esmės pervertino ieškovės pateiktą pasiūlymą, ir sprendė, jog atsakovo siekis nustatyti ieškovės pajėgumą įvykdyti pirkimo dokumentuose nurodytus įsipareigojimus yra susijęs ne su ieškovės kvalifikacijos pakartotiniu vertinimu iš esmės, bet su tikslu įsitikinti, jog ieškovė būtų pajėgi įvykdyti sutartį pasiūliusi neįprastai mažą pasiūlymo kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Ieškovė UAB „NEVDA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai, nukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių, aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 57 straipsnio nuostatas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir jo apimties vertinimo, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė nepateikė tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų.
21.2. Ieškovės pasiūlyta kaina bei kainos pagrindimas kartu su pridėtais įrodymais turi būti vertinamas sistemiškai, o ne pasirinkti tik atitinkami aspektai. Tai reiškia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino visų ieškovės kainos pagrindime nurodytų aspektų ir jų pagrįstumo, pridėtų rašytinių įrodymų, o selektyviai išsirinko tik kelis kainos pagrindimo elementus ir dėl jų pasisakė sprendime. Ieškovė pateikė itin detalų pasiūlytos kainos išskaidymą, kainos pagrindimo 2–5 psl. pateikė kainos detalizaciją kiekvienam etapui, t. y. nurodė kiekvienam etapui numatytą kainą, darbo valandas, darbo užmokesčio dydį, subtiekėjų paslaugų kainą, bendrąsias, administracines ir kitas išlaidas, licencijų kainą, pelną bei rizikos fondo dydį, kuris skirtas smulkioms išlaidoms, papildomiems ir nenumatytiems darbams. Taigi, nors ieškovė pateikė detalią kainos detalizaciją, kuri pagrindžia, kad ieškovė už pasiūlytą kainą įvykdys pirkimo sutartį (yra pajėgi suteikti paslaugas) tinkamai ir visiškai, tačiau teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino.
21.3. Ieškovė, siekdama įrodyti kainos realumą, kreipėsi į ekspertą Rimą Butkevičių, kuris turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto ir matematiko specialybes, atestuoto auditoriaus kvalifikaciją, taip pat programuotojo, sistemų analitiko, sistemų architekto patirtį, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas 2021 m. kovo 25 d. atsakovui pateikė Ekspertinio tyrimo aktą (konsultacinę išvadą) (toliau – ir Eksperto išvada), kuriame padarė esminę išvadą, kad ieškovės pateikti finansiniai duomenys, apskaičiavimai ir dokumentai sudaro sąlygas teigti, jog DBSIS 1 270 506,05 Eur kaina yra reali ir pagrįsta, o ieškovė, vykdydama pirkimo sutartį, gautų pelną. Eksperto išvada yra paremta ekonominiais skaičiavimais ir metodais, dėl to turi esminę reikšmę civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui, tačiau teismas apskritai nevertino šio rašytinio įrodymo ir dėl jo nepasisakė.
21.4. Neįprastai mažos kainos institutu turi būti siekiama patikrinti, ar tiekėjas už pasiūlytą neįprastai mažą kainą sugebės įvykdyti pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju, tiek atsakovas, tiek teismas, vertindami ieškovės pasiūlytos kainos sudedamąjį dalį – darbo užmokesčio dydį, turėjo įvertinti, ar ieškovės pasiūlyta neįprastai maža kaina neturės įtakos darbuotojų darbo užmokesčiui, t. y. ar nebus mokamas itin mažas arba nepakankamas darbo užmokestis. Dėl to aplinkybė, kad ieškovė nusprendė darbuotojams mokėti didesnį atlyginimą nei įprastai, kuris ir taip yra didesnis nei vidutinis darbo užmokestis, neturi esminės reikšmės. Taigi teismas, vertindamas vieną iš kainos sudedamųjų dalių (darbo užmokesčio dydį), netinkamai įvertino VPĮ 57 straipsnio normos tikslą, kad turi būti tikrinami aspektai, susiję su itin maža kaina, kaip tokia, bet ne su didesnio atlyginimo mokėjimu.
21.5. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad perkančiajai organizacijai nėra suteikta neribota diskrecijos teisė neįprastai mažos kainos pagrindimo stadijoje iš kainą pasiūliusio tiekėjo prašyti su tokios kainos pagrįstumo vertinimu nesusijusių ar, nors ir susijusių, tačiau tam, kad būtų galima priimti sprendimą dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumo (ne)įrodytumo, aiškiai perteklinių duomenų ar dokumentų, nes kasacinio teismo praktikoje neįprastai mažos pasiūlymo kainos instituto kontekste yra vartojama formuluotė apie racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus. Taigi teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertino, kad ieškovė turėjo pateikti informaciją arba duomenis, kurių pagal Pirkimo sąlygas apskritai nebuvo reikalauta. Kita vertus, ieškovė pateikė daugiau nei pakankamai informacijos, leidžiančios įsitikinti, ne tik tuo, kad ieškovė ne tik savo darbuotojams moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, bet ir tuo, kad už tokią sumą sugebės įvykdyti pirkimo sutartį.
21.6. Priešingai nei vertino teismas, ieškovė neprivalėjo pateikti duomenų apie ketinamus pasitelkti subtiekėjus bei jiems mokėtinas sumas, kadangi Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas reikalavimas pateikti tokios informacijos, dėl to atsakovas negali dėl šio pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymo. Kita vertus, ieškovė pateikė detalią informaciją apie su subtiekėjais sutartas kainas, t. y. nurodė ne tik bendrą sutartą kainą, bet ir išskirstė pagal atskiras veiklas, taip pat pateikė ir papildomus dokumentus – Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD), subtiekėjų ketinimų protokolus. Teismas neteisingai nurodė, kad yra pateiktas tik vienas ketinimų protokolas. Ieškovė tiek teismui, tiek atsakovui su ieškiniu pateikė visų trijų subtiekėjų ketinimų protokolus. Subtiekėjų darbų kainos buvo išviešintos tiek pasiūlyme, tiek kainos pagrindime. Tuo tarpu ieškovės ir subtiekėjų tarpusavio darbo organizavimo komerciniai klausimai nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį.
21.7. Nei Pirkimo sąlygose, nei VPĮ, nei Viešųjų pirkimų tarnybos Neįprastai mažos kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo gairėse (toliau – Gairės), nei suformuotoje teismų praktikoje nėra nurodyta arba išaiškinta, kad aplinkybė, jog tiekėjas nepateikė ar nėra įvykdęs atitinkamų sutarčių, kai tai nėra kvalifikacijos reikalavimas, o vienas iš neįprastai mažos pasiūlymo kainos vertinimo kriterijų, suteikia teisę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą. Atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vertindamas neįprastai mažą pasiūlymo kainą, turi tik teisę atsižvelgti į analogiškų sutarčių įvykdymą, tačiau neturi teisės dėl to atmesti tiekėjo pasiūlymo. Dėl to šiuo atveju atsakovas atmetė ieškovės pasiūlymą pagal pirkimo dokumentuose ir teisės aktuose neegzistuojantį pasiūlymo atmetimo pagrindą. Be to, atsakovas, atmesdamas pasiūlymą dėl atitinkamų sutarčių neįvykdymo, o teismas tam pritardamas, nepagrįstai ir neteisėtai sutapatino neįprastai mažos kainos pagrindimo institutą su kvalifikacijos tinkamumo vertinimu.
Atsiliepimas
21.8. Atsakovas 2021 m. sausio 7 d. prašyme paaiškinti pasiūlytą neįprastai mažą kainą nurodė, kad reikalinga detalizuoti, kaip tiekėjas ketina realizuoti siūlomo DBSIS sprendimo pritaikymą mikropaslaugų architektūrai, kad būtų įgyvendinti visi DBSIS pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai. Tam įrodyti prašė pateikti duomenis apie įvykdytas sutartis, kuriomis buvo suteiktos mikropaslaugų architektūrą naudojančių sprendimų kūrimo (modernizavimo) ir diegimo paslaugos. Atsakovas neprašė nurodyti paslaugų kainų ar kad įvykdytos sutartys turi būti panašios vertės, atsakovo prašoma informacija yra susijusi ne su tam tikrais ieškovės pasiūlytos kainos aspektais ar jos detalizacija, bet iš esmės su siūlomo sprendimo pritaikymo mikropaslaugų architektūrai.
Šalies argumentai
21.9. Ieškovė kartu su kainos pagrindimu pateikė ieškovės klientų sąrašą, jame nurodė klientus, kuriems buvo suteiktos dokumentų valdymo sistemų kūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugos, t. y. analogiškos paslaugos, kaip reikalavo atsakovas, tik mažesnės vertės nei pirkimo sutartis. Ieškovė sutinka ir nekvestionuoja fakto, kad nepateikė panašios vertės įvykdytų sutarčių, tačiau laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškovės pasiūlymas negalėjo būti atmestas dėl to, jog sutartys yra mažesnės vertės nei pirkimo sutartis.
21.10. Reikalavimas būti įvykdžius atitinkamas sutartis yra išimtinai kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su tiekėjo patirtimi, kuris aiškiai įtvirtintas ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintoje Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 16 punkte. Tuo atveju, jei atsakovas siekė pirkime vertinti ir tiekėjų patirtį, tai turėjo aiškiai numatyti pirkimo sąlygų reikalavimuose, o ne šias aplinkybes vertinti per neįprastai mažos kainos institutą. Atsakovas, atmesdamas ieškovės pasiūlymą dėl to, kad kainos pagrindimo etape nepateikė įvykdytų sutarčių, susijusių su mikropaslaugų architektūros sprendimų taikymu, bei analogiško pobūdžio ir vertės sutarčių, iš esmės vertino ieškovės kvalifikaciją pagal Pirkimo sąlygose neįtvirtintus reikalavimus.
21.11. Teismas nevertino, ar atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, laikėsi rungtyniškumo principo. Pagal VPĮ ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai ne tik nedraudžiama, bet ir privaloma kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą, jeigu tai gali užtikrinti ir padidinti konkurenciją viešajame pirkime bei garantuoti racionalų lėšų panaudojimą. Perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams, pagrindžiantiems tokį pasiūlymą, pateikti, pripažįstami savaime neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus. Be to, Gairėse taip pat aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tuo atveju, jei tiekėjas pateikia neįprastai mažos pasiūlytos kainos arba sąnaudų pagrįstumo dokumentus ir (ar) skaičiavimus, tačiau jie nėra iki galo aiškūs perkančiajai organizacijai, tad tokiu atveju perkančioji organizacija turi kreiptis į tiekėją ir prašyti patikslinti arba papildyti neaiškias pagrindimo dalis.
21.12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimo teisėtumo ir pagrįstumo, neatskleidė civilinės bylos esmės, pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles. Teismas nevertino šių kainos pagrindimo kaip visumos aspektų: ieškovės turimų autorinių produktų bei naudojamų atvirojo kodo sprendimų, kurie leido pasiūlyti mažesnę pasiūlymo kainą; programinės įrangos, licencijų kainų; ieškovės numatyto rizikos fondo dydžio; ieškovės numatyto pelno dydžio. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino ieškovės pateikto rašytinio įrodymo – Eksperto išvados.
21.13. Iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kuo remiantis bei kokiu pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė pasiūlymo kainos dėl analogiškų sutarčių pateikimo. Ieškovė kartu su kainos pagrindimu pateikė įvykdytą sutarčių sąrašą dėl analogiško objekto sutarčių įvykdymo, tad neaišku, ar teismas vertino, kad nurodytos sutartys nėra analogiškos, ar, kad nėra reikiamos vertės. Taigi sprendimas nurodytais aspektais yra ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, bet taip pat ir visiškai neaiškus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi šie atsikirtimai:
22.1. Ieškovės pasiūlymas atmestas ne dėl paties neįprastai mažos pasiūlytos kainos fakto, o dėl nepateiktų įrodymų, kad ji yra numačiusi pagrįstą ir realų biudžetą DBSIS viešajam pirkimui įgyvendinti bei apskritai yra pasirengusi tokio masto projekto įgyvendinimui.
22.2. Teismas sprendime aiškiai įvardijo abiejų šalių argumentus, o dėl Eksperto išvados, kaip ir dėl kitų šalių argumentų, teismas nurodė, kad jis yra teisiškai nereikšmingas, taigi akivaizdžiai konstatavo, jog ieškovės užsakyta Eksperto išvada neturi įrodomosios vertės nagrinėjant pateikto ieškinio pagrįstumo klausimą.
22.3. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose detaliai paaiškino, kad ieškovės numatytas rizikos fondo paskirstymas tik patvirtina, jog pasiūlyme pateikta kaina buvo apskaičiuota netinkamai ir nepagrįstai, nepakankamai įvertinus pirkime tiekėjams keliamus reikalavimus, Pirkimo specifiką bei jo sudėtingumą. Rizikos fondo detalizacija parodo, kad ieškovė didžiausią riziką patirti papildomas sąnaudas numato etapams, kuriuose pati net neturėtų dalyvauti (pvz., 13 Projekto įgyvendinimo etapas), o tai tik parodo, kad ieškovė yra pervertinusi savo siūlomo sprendimo parengtumą.
22.4. Ieškovė turėtų per itin trumpą 9 mėnesių laikotarpį suprojektuoti, sukurti, ištestuoti ir įdiegti ne mažiau kaip du trečdalius ieškovės siūlomame sprendime trūkstamų funkcionalumų (3 Projekto įgyvendinimo etapo įgyvendinimui numatyta vos 1,72 proc. viso rizikos fondo dalies lėšų). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė yra įsitikinusi, jog trijų metų garantinei informacinės sistemos priežiūrai (15 Projekto įgyvendinimo etapas) pakaks tokio finansavimo, kuris yra visiškai lygus vieno darbuotojo, dirbančio 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę darbo užmokesčio. Rizikai, kad tokio pajėgumo gali nepakakti, ieškovė numatė simbolinę sumą, kuri leistų pasitelkti papildomą darbuotoją 2 mėnesiams ir 18 dienų. Žinant, kad ieškovė turės sukurti iš esmės naują produktą ir tokių produktų ieškovė iki šiol nėra kūrusi ir neturi tam kvalifikuotų specialistų (mikropaslaugų architektūrai sukurti samdomas specialistas subrangos pagrindais), o pagal pirkimo techninę specifikaciją reikalaujama kritinius sutrikimus pradėti šalinti per 4 valandas nuo pranešimo apie juos, galima daryti išvadą, kad ieškovės pasiūlymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, turint omeny tiek žmogiškųjų išteklių poreikio nustatymo trūkumus, tiek savo siūlomos programinės įrangos tariamų privalumų pervertinimą, tiek klaidingą rizikų įsivertinimą.
22.5. Atsakovas supranta, kad ieškovės suplanuotas rizikos fondas atskiriems etapams gali nebūti panaudotas visa apimtimi, o tai leistų ieškovei perskirstyti rezervo lėšas. Tačiau matant, kad jau pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais ieškovė gali būti priversta panaudoti didžiąją dalį savo rizikos fondo, akivaizdu, jog likusių projekto įgyvendinimo etapų įgyvendinimas, kuriems pati ieškovė numatė didžiausias rizikas, liktų be rezervo ir taptų nuostolingas. Visa tai tik parodo, kad ieškovė nepagrindžia neįprastai mažos kainos realumo.
22.6. Atsakovas nekelia klausimo dėl to, kad ieškovė gali mokėti didesnį ar mažesnį nei minimalų darbo užmokestį savo darbuotojams. Atsakovas teigia, kad ieškovė deklaravo ketinimą mokėti tiek programuotojams, tiek specialistams vienodą 23 Eur užmokestį, nors to neįrodė, t. y. įrodė, kad įprastai programuotojams moka gerokai didesnį nei vidutinį visų ieškovės darbuotojų darbo užmokestį. Teiginiai, kad ji negali žinoti galutinio savo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio, nesutampa su ieškovės pasiūlymu, kuriame ji aiškiai deklaravo, kad mokės gerokai didesnį nei įprasta ir niekaip nepagrįstą darbo užmokestį savo darbuotojams. Kadangi ieškovė atsisakė pateikti analogiškų projektų įgyvendinimą pagrindžiančias sutartis, tampa akivaizdu, kad ieškovė nesuvokia, kaip įgyvendinti tokios apimties projektą, ir nėra pajėgi tinkamai įvertinti žmogiškųjų išteklių poreikį, todėl pasiūlymą paskaičiavo su geroka atsarga darbo užmokesčio eilutėje (įtraukiant ir papildomą rizikos fondą).
22.7. Atsakovui nėra būtina, kad ieškovė mokėtų didesnį darbo užmokestį nei įprastai savo programuotojams moka. Atsakovas yra suinteresuotas ne permokamu darbo užmokesčiu, o pakankamais ir pagrįstais projektui įgyvendinti reikalingais žmogiškaisiais ištekliais.
22.8. Atsakovas pažymi, kad jau pačiame 2021 m. sausio 7 d. prašyme pagrįsti neįprastai mažą kainą nurodė ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius darbuotojų ir subtiekėjų darbo užmokestį bei aiškiai nurodė pateikti analogiškas sutartis, kurių pagalba būtų įsitikinta, jog ieškovės pasiūlymo turinys ir apimtis atitinka įprastinę ieškovės darbo praktiką. Ieškovė raštu – 2021 m. sausio 11 d. pretenzija ir 2021 m. sausio 14 d. pagrindimu – atsisakė pateikti atsakovui teisėtai prašomas sutartis, tačiau pateikė tokią informaciją (portale rekvizitai.vz.lt skelbiamą informaciją apie įmonės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį), kuri tariamai turėtų pagrįsti specialistų darbo užmokestį.
22.9. Ieškovė laikosi klaidingo įsitikinimo, kad jos pačios parengtame kainos pagrindime nurodyta informacija apie subtiekėjų darbo užmokestį yra pakankamas įrodymas, kad subtiekėjų pasitelkimo kainos yra sutartos su pačiais subtiekėjais. Nepaisant to, kiek ketinimo protokolų buvo teismo įvertinta, tai nepakeičia fakto, jog pateikti protokolai negali būti laikomai pakankamu įrodymu su subtiekėju sutartai kainai pagrįsti, nes juose nėra nurodytų darbų atlikimo kainų. Ieškovės teiginiai, kad ji negali ir neprivalo pateikti darbų kainų, prieštarauja ne tik neįprastai mažos pasiūlytos kainos vertinimo instituto esmei, bet ir faktiniams ieškovės veiksmams, kadangi su 2021 m. sausio 14 d. kainos pagrindimu yra pateikta nemaža dalis ieškovės ir tų pačių subtiekėjų komercinę paslaptį sudarančios informacijos.
Šalies argumentai
22.10. Ieškovė savo pasiūlymo kainos pagrindime pateiktuose atsakymuose aiškiai nurodė, kad supranta, ko prašo atsakovas, ir aiškiai pasisakė, jog neketina šio teisėto ir pagrįsto prašymo įvykdyti, t. y. ieškovė vienareikšmiškai leido suprasti, kad prašomos informacijos neteiks. Visa tai tik parodo, kad rungtyniškumo principo nesilaikė pati tiekėja, o ne atsakovas. Ieškovės akcentuojama tariama prievolė kreiptis į ieškovę kelis kartus dėl to, ką aiškiai ieškovė atsisakė pateikti, ne tik kad prieštarauja įtvirtintam teisiniam reguliavimui, bet ir iškreipia pačią rungtyniškumo principo esmę. Be to, ieškovės pateiktų duomenų visiškai pakako įsitikinti, kad pasiūlymo kaina yra nereali projektui įgyvendinti visa apimtimi, kitaip tariant, ieškovė nėra pajėgi už nurodytą kainą tinkamai įgyvendinti projekto.
22.11. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl išimtinai vienos aplinkybės, bet dėl aplinkybių viseto (visumos), aiškiai įrodančio, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra netinkamai apskaičiuota, nepagrįsta, nereali ir niekaip neužtikrina tiekėjos sugebėjimo laiku ar tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį bei, tuo labiau, užtikrinti sėkmingą ir sklandų ypač reikšmingo ir didelio projekto įgyvendinimą. Iš viešai prieinamos CVP IS paskelbtos informacijos aiškiai matyti, kad ieškovė iki šiol nėra įgyvendinusi panašių didelės vertės projektų, kurie, tikėtina, užtikrintų galimybę parengti realų ir pagrįstą pasiūlymą.
22.12. Ieškovė teikia klaidinančią informaciją, kad pasiūlymas buvo atmestas dėl to, jog sutartys yra mažesnės vertės nei pirkimo sutartis, nors ieškovė ir yra tinkamai bei laiku įvykdžiusi eilę analogiško objekto sutarčių. Atsakovas, pateikęs 2021 m. sausio 7 d. prašymą pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, gavo ieškovės pretenziją, į kurią atsakydamas atsakovas papildomai paaiškino, kokiu tikslu iš ieškovės prašoma analogiškų, panašios vertės sutarčių. Ieškovė, ignoruodama atsakovo prašymą ir atsakymą į pretenziją, analogiškų, panašios vertės sutarčių nepateikė. Pastebėtina, kad ieškovė apskritai nepateikė jokių, net mažos vertės įvykdytų sutarčių. Vietoje to, ieškovė pateikė savo klientų sąrašą. Negalėdamas įvertinti, ar ieškovė numatė realią mikropaslaugų architektūros realizavimo kainą ir atsakovas, žinodamas, kad pati ieškovė neturi tam reikiamų specialistų (mikropaslaugų architektūros realizavimui samdomas subtiekėjas), padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog yra numačiusi realią kainą mikropaslaugų realizavimui.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, nuosekliai laikydamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertino ieškovės atsakovui pateiktus dokumentus, turėjusius pagrįsti neįprastai mažą kainą, ir padarė teisingą išvadą, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
5. Atsakovas tarptautinio atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą Nr. 506368 „Dokumentų valdymo bendrosios informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos (IRD-D36-101)“ (ieškinio priedas Nr. 1).
6. Ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą ir 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovas per CVP IS informavo, kad, įvertinęs ieškovės pateiktą pasiūlymą, vadovaudamasis Pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų 17.10 punkto a ir b papunkčiais, pasiūlymą pripažino atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (ieškinio priedas Nr. 4).
7. Atsakovas ieškovei 2021 m. sausio 7 d. išsiuntė pranešimą dėl neįprastai mažos kainos, kuriame nurodė, kad ieškovės pirkimo pasiūlymo kaina yra daugiau kaip 30 proc. mažesnė už visų tiekėjų, todėl reikalinga pateikti neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, siekiant įvertinti, ar ieškovė pasiūlyta kaina yra ekonomiškai pagrįsta, nekelia abejonių tiekėjo sugebėjimu laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ar įtarimų dėl elgesio (veiksmų) galimo nesąžiningumo. Pažymėjo, kad ieškovė, be kita ko, turi detalizuoti tiekėjo 2020 m. spalio 20 d. pasiūlymo B dalies 1 lentelėje „Tiekėjo finansinis pasiūlymas“ kiekvienam etapui įgyvendinti nurodytą kainą, turi būti pateiktos visos kainos sudėtinės dalys pagal visus sąnaudų tipus, būtinus projekto paslaugoms atlikti, įskaitant, bet neapsiribojant darbo užmokesčiu, mokesčiais, pridėtinėmis gamybos išlaidomis, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis, pelnu ir kt., atskirai detalizuotos subtiekėjų numatomų teikti paslaugų kainos, aprašytos darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygos, leidžiančios sumažinti pasiūlymo kainą. Teikiant šią informaciją, reikalinga pateikti dokumentus patvirtinančius, kad nurodytos detalizuotos kainos yra realios ir pagrįstos (ieškinio priedas Nr. 5).
8. Ieškovė su reikalavimu pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą nesutiko tuo aspektu, kad perkančioji organizacija pareikalavo perteklinių duomenų, o būtent, pareikalavo detalizuoti, kaip tiekėjas ketina realizuoti siūlomo DBSIS sprendimo pritaikymą mikropaslaugų architektūrai, kad būtų įgyvendinti visi DBSIS pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai (2021 m. sausio 7 d. pranešimo 5 klausimas) bei pareikalavo pateikti analogiškas, panašios vertės, įvykdytas dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis bei nurodyti kontaktinius asmenis, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą (2021 m. sausio 7 d. pranešimo 6 klausimas). Dėl atsakovo 2021 m. sausio 7 d. pranešimo ieškovė pateikė pretenziją (ieškinio priedas Nr. 6), kurios perkančioji organizacija netenkino (ieškinio priedas Nr. 7).
9. Ieškovė pateikė neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, nurodydama atsakovo prašomą informaciją ir pažymėdama, kad reikalavimas pateikti įvykdytas sutartis, kuriomis buvo suteiktos mikropaslaugų architektūrą naudojančių sprendimų kūrimo (modernizavimo) ir diegimo paslaugos bei nurodyti kontaktinius asmenis, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą (2021 m. sausio 7 d. pranešimo 5 klausimo e punktas), Pirkimo sąlygose nebuvo numatytas ir tokių sutarčių teikimas gali būti traktuojamas kaip vienas iš tiekėjo pasirenkamų būdų įrodinėti turimą patirtį ir pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Taip pat nurodė, kad perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti analogiškas, panašios vertės, įvykdytas dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis bei nurodyti kontaktinius asmenis, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą, yra neteisėtas (2021 m. sausio 7 d. pranešimo 6 klausimas).
10. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės pateiktą neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, konstatavo, kad įmonė pateikė netikslią informaciją apie programinės įrangos licencijų kainą, dėl įtarimą keliančių priežasčių paskirstė kainą per visus projekto įgyvendinimo etapus, o dalies su programine įranga susijusių išlaidų visai neįskaičiavo į pasiūlymą Pirkimui. UAB „NEVDA“ valdomi produktai mažiausiai atitinka Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus, dėl to įmonė turėtų sukurti iš esmės naują produktą, o ilgametė patirtis ir sukauptos žinios nebus naudingos, nes DBSIS kuriamas pagal naujus dokumentų valdymo reikalavimus, kurie dar nėra realizuoti dokumentų valdymo sistemose. Šios aplinkybės neįvertinimas lėmė, kad įmonė, vadovaudamasi įprastine praktika, numatė gerokai mažesnes projekto įgyvendinimo sąnaudas, dėl to prisiimtų įsipareigojimų vykdymas gali tapti ekonomiškai nenaudingu ar net negalimu įgyvendinti. Įmonės pateikta pasiūlymo kainų detalizacija atskleidė rizikingas projekto etapams įgyvendinti numatytų darbų apimtis, dėl kurių yra potenciali galimybė neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Įmonė nepateikė įrodymų, kad nurodyti subtiekėjai teiks paslaugas už nurodytas kainas, taip pat neaišku, kokias paslaugas teiks atskiri subtiekėjai. Visa pateikta informacija nesudaro galimybės perkančiajai organizacijai realiai įsitikinti, kad kaina yra reali, o tiekėjas teikdamas pagrindimą sąmoningai atsisakė pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus, tokiu būdu UAB „NEVDA“ nepagrindė savo pateiktos neįprastai mažos kainos. Perkančioji organizacija 2021 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė.
11. Ieškovė 2021 m. vasario 12 d. pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo. Atsakovas 2021 m. vasario 23 d. pretenziją atmetė.
12. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „NEVDA“ pasiūlymą bei įpareigoti grąžinti UAB „NEVDA“ pasiūlymą į Pirkimo procedūras ir pripažinti, kad UAB „NEVDA“ tinkamai pagrindė pasiūlyme nurodytą kainą. Ieškinį grindė tuo, kad ieškovės pateikti duomenys buvo pakankami neįprastai mažai kainai pagrįsti, o atsakovas netinkamai vertino ieškovės kainos pagrindimą, nesilaikė rungtyniškumo principo, ir nepagrįstai ir neteisėtai pervertino pasiūlymą tiek kvalifikacijos, tiek ir pasiūlymo naudingumo aspektais. Galiausiai, atsakovas reikalavo perteklinių duomenų neįprastai mažai kainai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
13. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdama, kad ji tinkamai pagrindė ir pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pasiūlytą mažiausią kainą; teismas nepagrįstai sutapatino neįprastai mažos kainos pagrindimo institutą su kvalifikacijos tikrinimo institutu; teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nesilaikė rungtyniškumo principo; neatskleista bylos esmė, pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų pasisako toliau.
Dėl ginčo esmės
14. VPĮ 57 straipsnyje įtvirtintas neįprastai mažos pasiūlytos kainos nustatymas ir jos vertinimo taisyklės. Pažymėtina, kad šio straipsnio normos nustatytos įgyvendinant 2014 m. vasario 26 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva Nr. 2014/24/ES) 69 straipsnio normos. Todėl, taikant ir aiškinant VPĮ 57 straipsnio nuostatas, aktuali ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika.
15. Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikrinimas ir įvertinimas – viešųjų pirkimų procedūrose nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012 ir kt.). Be siekio apginti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų veiksmų ar grėsmės, kad viešojo pirkimo sutartis nebus įvykdyta laiku ar bus įvykdyta netinkamai, tiek Direktyvos 2014/24/ES 69 straipsnis, tiek VPĮ 57 straipsnyje įtvirtintu neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti ir patį konkurso dalyvį nuo vienašališko perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos, prieš tai nesuteikus jam galimybės pateikti savo pasiūlymo pagrįstumo paaiškinimų (ESTT 2008 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje SECAP ir Santorso, bylos Nr. C-147/06 ir C 148/06; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013 ir kt). Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto tikslas apibrėžiamas kaip laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, t. y. bendros ES vidaus rinkos užtikrinimas, siekis, jog kitose valstybėse narėse veiklą vykdantys tiekėjai nebūtų diskriminuojami dėl jų mažesnių pasiūlytų kainų (Direktyvos 2014/24/ES preambulės 1 punktas).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015 ir kt.). Perkančioji organizacija, reikalaudama kainos pagrindimo, privalo nurodyti dalyviui, kurios jo pasiūlytos kainos dalys (jei įmanoma išskirti) ar dėl kokių konkrečių priežasčių, jos vertinimu, laikoma, jog dalyvio pasiūlyta kaina yra neįprastai maža (ESTT 2001 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Impresa Lombardini, bylos Nr. C-285/99 ir C-286/99 53, 55 punktai).
17. Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino įstatyme įtvirtintas pareigas, spręstina nustatant, ar ji: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016). Neįprastai maža pasiūlyta kaina pati savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą.
18. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų Bendrosiose sąlygos nustatė, jog pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį (Pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų 17.10 papunkčio d punktas). Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad ieškovės pateikto pasiūlymo kaina atitinka Pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų 17.10 papunkčio d punktą, paprašė ieškovės pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą.
19. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, ieškovė turi pareigą kreiptis į tiekėją prašydama pateikti kainos pagrindimą ir negali tiekėjo pasiūlymo atmesti šiuo pagrindu iš karto. Tačiau perkančiajai organizacijai nedraudžiama (t. y. ji turi teisę) kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013). Kaip jau buvo minėta, reikšminga yra nustatyti, ar perkančioji organizacija realiai sudarė sąlygas tiekėjui pagrįsti savo pasiūlytą kainą bei ar ji ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus. Iš byloje esančio 2021 m. sausio 7 d. rašto matyti, kad perkančioji organizacija nurodė konkrečias aplinkybes (sritis, pirkimo dalis), kuriose turėjo būti detalizuota kaina. Tiekėja pateikė atsakymą į perkančiosios organizacijos prašymą, o perkančioji organizacija papunkčiui perkančiosios organizacijos nurodytas aplinkybes išsamiai ir nuosekliai išanalizavo, priėmė sprendimus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija tinkamai įgyvendino rungtyniškumo principą.
20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tiek atsakovas, tiek teismas, vertindami ieškovės pasiūlytos kainos sudedamąjį dalį – darbo užmokesčio dydį, turėjo įvertinti, ar ieškovės pasiūlyta neįprastai maža kaina neturės įtakos darbuotojų darbo užmokesčiui, t. y. ar nebus mokamas itin mažas arba nepakankamas darbo užmokestis. Tiek ieškovė kainos pagrindime, tiek atsakovas, vertindamas kainos pagrindimą, darbo užmokestį vienam darbuotojui skaičiavo taikydamas 23 Eur valandinį įkainį, kuris yra didesnis nei šiuo metu mokamas vidutinis darbo užmokestis ieškovės darbuotojams. Tačiau, kaip pažymėjo ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, nėra būtina, kad ieškovė mokėtų didesnį darbo užmokestį nei įprastai savo programuotojams moka, tačiau projekto vykdymui svarbu, kad jam įgyvendinti būtų numatyti pakankami žmogiškieji ištekliai.
21. Perkančioji organizacija, išanalizavusi ieškovės atsakymą į 1 klausimą, pažymėjo, kad pirmojo prieaugio metu (per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo) tiekėjas privalės ne tik sukurti visus Pirkimo Techninėje specifikacijoje numatytus funkcionalumus, kurių trūksta tiekėjo siūlomame sprendime, bet ir pritaikyti savo siūlomą sprendimą mikropaslaugų architektūros reikalavimams, parengti įvairią mokomąją medžiagą įstaigoms, kurios naudos DBSIS, atlikti DBSIS diegimą, priėmimo testavimus, nustatytų klaidų šalinimą ir kitus itin svarbius ir laike griežtai apribotus darbus, būtinus atlikti iki DBSIS bazinių funkcionalumų versijos eksploatacijos pradžios. Šiems darbams UAB „NEVDA“ yra numačiusi 6,15 nuolatinio darbuotojo bei nežinomą ketinamų pasitelkti subtiekėjų darbuotojų kiekį. Pirkimo Techninėje specifikacijoje numatyta, kad, pasibaigus pirmajam prieaugiui, tiekėjas privalės atlikti DBSIS parengimo naudoti 10 bandomųjų įstaigų darbus (paskyrų kūrimas, duomenų migravimas, sąsajų konfigūravimas ir pan.), toliau kurti Pirkimo techninėje specifikacijoje numatytus funkcionalumus, juos ištestuoti ir diegti į DBSIS, šalinti nustatytas klaidas, teikti konsultacijas ir pan. Jeigu pirmojo prieaugio metu DBSIS dar tik bus kuriama ir naudojama tik testavimo ar mokymo tikslais, tai antrojo prieaugio metu, DBSIS palaipsniui pradės naudoti visos 501 įstaiga ir ne mažiau kaip 150 tūkst. darbuotojų, todėl papildomai bus reikalinga užtikrinti operatyvų reagavimą į atitinkamo lygio sutrikimus bet kuriuo paros metu. Šiems darbams UAB „NEVDA“ yra numačiusi 3,77 nuolatinio darbuotojo bei nežinomą ketinamų pasitelkti subtiekėjų darbuotojų kiekį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo konstatuota, kad UAB „NEVDA“ turėtų atlikti itin didelį kiekį darbų visiems Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimams įgyvendinti. Tam reikėtų arba daugiau laiko, arba pasitelkti daugiau darbuotojų. Tiek vienu, tiek kitu atveju turi augti projekto įgyvendinimo išlaidos.
22. Ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje laikėsi pozicijos, kad perkančioji organizacija nebuvo aiškiai ir tiksliai nurodžiusi pateikti specialistų ar programuotojų skaičiaus, todėl ji neturėjo pareigos numatyti konkretaus darbuotojų skaičiaus. Tačiau su tokia pozicija galima sutikti tik iš dalies, kadangi Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad tiekėjas paslaugoms teikti turi pasiūlyti tiek kvalifikuotų specialistų, kiek reikia paslaugoms suteikti (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1.2 papunktis). Be to, perkančioji organizacija atsakyme į tiekėjų paklausimus buvo nurodžiusi, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti naujos sistemos sukūrimo, o ne esamos modernizavimo paslaugas, todėl perkančioji organizacija negali žinoti visų tiekėjo siūlomo sprendimo galimybių, o tiekėjas privalo pats įvertinti, ko reikia tinkamai jo siūlomo sprendimo realizacijai, kad ji atitiktų visus Techninės specifikacijos reikalavimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
23. Taigi tiekėjas privalo užtikrinti reikiamą kiekį specialistų, kad būtų pasiektas Pirkimo dokumentuose nurodytas darbo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo dokumentuose nėra nurodytas konkretus kiekis specialistų ar darbo valandų skaičius, reikalingas Techninėje specifikacijoje nurodytoms funkcijoms atlikti, įvertinus, kad iš esmės yra perkamos naujos sistemos sukūrimo paslaugos, o atliekamų darbų apimtis gali priklausyti ir nuo konkretaus tiekėjo įdirbio bei turimų technologinių pajėgumų, klausimas, ar yra numatytas pakankamas žmogiškųjų išteklių ir (ar) darbo valandų kiekis, spręstina kiekvienu konkrečiu atveju individualiai.
24. Atsakovas atmesdamas ieškovės pasiūlymą nurodė, kad, kuo daugiau Techninės specifikacijos reikalavimų tiekėjo siūlomas sprendimas iš anksto atitinka standartiškai, tuo mažiau laiko tiekėjui prireiks likusiems reikalavimams realizuoti, taip užtikrinant, kad tiekėjas sugebės tinkamai ir laiku suteikti perkamas paslaugas. UAB „NEVDA“ 2020 m. spalio 20 d. kartu su pasiūlymu Pirkimui pateikta siūlomo sprendimo atitikties Pirkimo Techninės specifikacijos pirmojo prieaugio reikalavimams informacija rodo, kad UAB „NEVDA“ siūlomame sprendime iš anksto yra realizuoti 62 reikalavimai iš 198. Tai mažiausia reikšmė iš visų tinkamus pasiūlymus Pirkimui pateikusių tiekėjų. Likusių tiekėjų siūlomuose sprendimuose iš anksto yra realizuoti atitinkamai 109 ir 157 Pirkimo techninės specifikacijos pirmojo prieaugio reikalavimai (nors kainą šie tiekėjai pasiūlė daug didesnę). Tai rodo, kad UAB „NEVDA“ siūlomas sprendimas ne tik mažiausiai atitinka Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus, bet ir tai, kad įmonė turėtų atlikti itin didelį kiekį darbų visiems Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimams įgyvendinti. Ieškovė neginčijo šių atsakovo nustatytų aplinkybių ir, kilus ginčui dėl nepakankamo žmogiškųjų ir laiko išteklių projektui įgyvendinti, iš esmės neįrodinėjo, kad su numatytais laiko ir specialistų ištekliais bus pajėgi tinkamai ir laiku įgyventini projektą, šiuo klausimu neteikė papildomų paaiškinimų ar argumentų.
25. Atsakydama į 2 klausimą dėl kainos pagrindimo ieškovė nurodė, kad išmanus veiklos organizavimo būdas, nuosavų produktų ir atvirojo kodo programų naudojimas leidžia šiame pirkime sutaupyti iki 950 000 Eur be PVM. Tačiau šios aplinkybės tik patvirtina, kad bendra pasiūlymo kaina gali būti mažesnė dėl to, jog ieškovei nereikės mokėti už tam tikrus produktus, tačiau neįrodo, kad ieškovė su šiuo metu deklaruojamu darbuotojų kiekiu ir ketinamais pasitelkti subtiekėjais bus pajėgi įgyvendinti Techninėje specifikacijoje numatytas sąlygas ir užduotis.
26. Atsakovas, išanalizavęs ieškovės pateiktą kainos pagrindimą nurodė, kad, nepaisant to, jog tiekėja ketina parduoti perkančiajai organizacijai savo sukurtą produktą „DVS KONTORA“, tačiau bus reikalinga pritaikyti šią įrangą perkančiosios organizacijos poreikiams. Atsakovas akcentavo, kad ieškovė turi tik trečdalį Pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodytų pirmojo prieaugio funkcionalumų. Nors ieškovė nekvestionavo šių atsakovo nustatytų ir konstatuotų aplinkybių, bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė detalesnių, aiškesnių skaičiavimų, per kiek laiko ji planuoja atlikti Techninėje specifikacijoje numatytas užduotis, taip pat nenurodė, kokių užduočių jai atlikti nebereikės (kiek sutrumpės laikas tokioms užduotims atlikti) dėl turimo savo įdirbio ir patirties. Taigi neįrodė, kad Projekte numatė pakankamai laiko ir žmogiškųjų išteklių Techninėje specifikacijoje numatytiems darbams atlikti. Atitinkamai, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad darbams atlikti reikėtų arba daugiau laiko, arba pasitelkti daugiau darbuotojų, dėl to turi augti projekto įgyvendinimo išlaidos.
27. Be to, ieškovė kainos pagrindime nurodė, kad yra suformavusi pagalbos tarnybos komandą, kurią sudaro gyventojų aptarnavimo padalinys Šiauliuose, bei dalykinės srities ekspertai dirbantys su socialinės paramos specialistais Vilniuje. UAB „NEVDA“ savo veikloje užtikrina nenutrūkstamą telefonijos, interneto bei el. pašto funkcionavimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė šio pirkimo vykdymo metu ketina pasitelkti pirmame etape tik 6, o antrame – tik 3 savo darbuotojus, taigi tai taip pat sudaro pagrindą abejoti, ar ieškovė numatė (nurodė) visas išlaidas (sąnaudas), kurios leis tinkamai ir laiku vykdyti projektą. Nepaisant to, kad ieškovė yra sėkmingai veikianti bendrovė, ji nėra ir negali būti atleidžiama nuo pareigos pagrįsti pasiūlymo kainą ir (ar) įrodyti, kad yra pajėgi įvykdyti sutartį.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nors ieškovė neįprastai mažos kainos pagrindime pateikė duomenis apie ketinamus pasitelkti subrangovus bei jiems mokėtinas sumas, šie duomenys iš esmės neleidžia įsitikinti nurodytų kainų realumu ir pagrįstumu, kadangi šalys ketinimų protokoluose ne tik neaptarė konkrečios mokėtinos sumos subtiekėjams (dėl jos nesusitarė), tačiau konkrečiai neapsibrėžė teiktinų paslaugų turinio ir apimties. Nors ieškovė dar pirkimo pasiūlyme išviešino pasitelkiamus subtiekėjus, tačiau tiek ketinimų protokoluose, tiek pasiūlyme yra nurodyta tik sritis, kurioje subtiekėjai ketina teikti paslaugas. Visgi, kilus abejonėms dėl kainos pagrįstumo, ši informacija nėra pakankama įvertinti bendradarbiavimo mastą ir, atitinkamai, spręsti dėl to, ar ieškovė galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą, neįrodo, kad subtiekėjais sutiks teikti paslaugas už ieškovės vienašališkai nurodomą kainą.
29. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas, prašydamas pateikti įvykdytas sutartis, kuriomis buvo suteiktos mikropaslaugų architektūrą naudojančių sprendimų kūrimo (modernizavimo) ir diegimo paslaugos (5 klausimo e punktas), bei pateikti analogiškas, panašios vertės, įvykdytas dokumentų valdymo sistemų sukūrimo (modernizavimo) ir įdiegimo paslaugų pirkimo sutartis bei nurodyti kontaktinius asmenis, galinčius patvirtinti tinkamą sutartyse numatytų paslaugų suteikimą (6 punktas), nesiekė pakartotinai vertinti ieškovės kvalifikacijos VPĮ 45 straipsnio prasme.
30. Pirma, atsakovo reikalavimą pateikti 5 ir 6 klausimuose nurodytus dokumentus ieškovė ginčijo pateikdama pretenziją, kurią atsakovas atmetė ir ieškovė dėl to teisminio ginčo neinicijavo. Antra, galimybė prašyti pateikti analogiškas ar vykdomas pirkimo sutartis, siekiant įvertinti kainos pagrįstumą, yra nustatyta Gairėse, taigi tokių duomenų reikalavimas per se nereiškia, kad perkančioji organizacija siekia dar kartą tikrinti tiekėjo kvalifikaciją. Trečia, atsakovas, 2021 m. sausio 13 d. atsakydamas į ieškovės pretenziją, aiškiai pažymėjo, kad tiekėjo įvykdytos sutartys yra reikalingos perkančiajai organizacijai įsitikinti, jog tiekėjo pateiktas pasiūlymas atitinka realias rinkos kainas, kad tai yra tiekėjo atliekamų darbų įprastinė kaina ir kad tiekėjas, atsižvelgiant į turimą analogiškų paslaugų teikimo praktiką, yra pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygose nurodytos apimties įsipareigojimus už pasiūlyme pateiktą kainą. Taigi prašomi pateikti papildomi dokumentai buvo orientuoti išimtinai į kainos pagrindimą ir ieškovės taikomų įkainių realumą. Atsakovo minimos aplinkybės, kad ieškovė neturi pakankamai patirties, buvo nurodytos tuo aspektu, kad ieškovė dėl patirties stokos tinkamai neapskaičiavo kainos ir reikiamų išteklių. Taigi ir ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl netinkamos kvalifikacijos, o dėl to, kad ji tinkamai nepagrindė kainos pasiūlymo.
31. Nors ieškovė, siekdama atsakyti į 5 klausimo e punktą ir 6 klausimą pateikė atsakovui SADM raštą „Dėl socialinės paramos šeimai informacinės sistemos vystymo ir priežiūros sutarčių įgyvendinimo“ bei „DVS KONTORA“ klientų sąrašą, kuriame nurodytos ieškovės sėkmingai įgyvendintos ir įgyvendinamos sutartys, tačiau šie ieškovės pateikti duomenys neatsispindi atsakovo prašytos pateikti informacijos apie mikropaslaugų teikimo įkainius ir darbų apimtis (kaip tai buvo nurodyta atsakovo 2021 m. sausio 13 d. rašte). Kadangi ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tokios informacijos teikti ji neprivalo, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad nebuvo pagrindo pakartotinai kreiptis į ieškovę dėl šios informacijos pateikimo (patikslinimo).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Ekspertizė atliekama civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 212–219 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje teismas nutartimi neskyrė ekspertizės, taigi ieškovės pateiktas įrodymas – Eksperto išvada – negali būti laikoma įrodymu CPK 216 straipsnio prasme. Tačiau, kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, kilus ginčui dėl neįprastai mažos kainos, teismas turėjo įvertinti ieškovės pateiktą Eksperto išvadą, kaip vieną iš pagrindinių ieškovės teikiamų rašytinių įrodymų, kuriame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai (CPK 197 straipsnis), ir pasisakyti šio dokumento įrodomosios reikšmės.
33. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nepaisant to, kad įmonė ketina parduoti jau sukurtą produktą, tačiau, įvertinus Techninėje specifikacijoje numatytas sąlygas, buvo nustatyta, jog ieškovė turėtų atlikti itin didelį kiekį (apie 60 proc.) darbų visiems Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimams įgyvendinti. Eksperto išvadoje nėra analizuojama, kiek funkcionalumų ir paslaugų ieškovė yra jau įgyvendinusi ir koks yra ieškovės iš anksto atliktų darbų santykis su numatytais Techninėje specifikacijoje.
34. Ekspertas, spręsdamas dėl laiko, būtino Techninėje specifikacijoje nurodytiems darbams atlikti, rėmėsi pačios ieškovės pateiktais skaičiavimais, kad pirmo prieaugio įgyvendinimui bus skirtos 9 239 val., o antrojo – 11 977 val., tačiau neanalizavo jų (ne)pagrįstumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, kasacinio teismo praktika dėl paties tiekėjo parengtų duomenų vertinimo yra nuosekli – tokios pozicijos laikomasi tiek vertinant neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumą, tiek sprendžiant dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams – vien paties viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms nepripažįstami pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011, 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018). Antra, perkančioji organizacija 2021 m. vasario 3 d. sprendime jau konstatavo tokių darbo apimčių nepakankamumą, o Eksperto išvadoje nėra analizuojamas tokio perkančiosios organizacijos sprendimo (ne)pagrįstumo prielaidos. Eksperto išvadoje nurodoma aplinkybė, kad ieškovė turi darbuotojų, kurie gali dirbti 2 kartus daugiau valandų, nei pati ieškovė numatė projektui įgyvendinti, perkančiosios organizacijos išvadų nepaneigia. Jeigu Eksperto išvadoje siekiama pabrėžti, kad ieškovė apskritai turi žmogiškuosius išteklius sutarčiai vykdyti nepriklausomai nuo to, kokios darbų apimtys nurodytos Pirkimo pasiūlyme, tai tik pagrindžia argumentą, kad tiekėja neįtraukė visų darbo užmokesčio sąnaudų į pirkimo pasiūlymą.
35. Eksperto išvados 20 punkte nurodyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu pateikė ketinimų protokolus dėl būsimos subrangos sutarties su subtiekėjais: L. Č., UAB „Synergy Consulting“ ir MB „Kokybės sprendimai“. Atsižvelgiant į tai, kad šie ketinimų susitarimai sudaryti su rinkos dalyviais, siekiančiais pelno ir nesusijusiomis šalimis, laikytina, kad paslaugų kainos elementas dėl subtiekėjų paslaugų yra pagrįstas tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Eksperto išvadoje nebuvo atlikta jokia subrangos sutarčių analizė, perkamų paslaugų pobūdis ir apimtys, todėl neaišku, iš kokių duomenų ekspertas padarė išvadą, kad tiekėjas pagrindė kainą su subtiekėjais. Be to, neaišku, kokia bus subtiekėjų teiktinų paslaugų apimtis ir tai, ar subtiekėjų teikiamos paslaugos kompensuos (gali kompensuoti) žmogiškųjų išteklių nepakankamumą vykdant sutartį.
36. Eksperto išvadoje pažymėta, kad ieškovės numatytas rezervas sudaro 14,2 proc. nuo visos pasiūlymo kainos ir suplanuotas realiai, naudojant įprastą verslo praktiką. Nenumatytų darbų ar pirkimų sąnaudoms dengti rezervą panaudojus specialistų darbo apmokėjimui būtų galima apmokėti papildomai 6 470 val. (148 814,15 Eur / 23 Eur). Nors tai galėtų kompensuoti darbų apimties trūkumą pirmo prieaugio etape, tačiau tuomet neliktų rezervinių lėšų, pavyzdžiui, kaip pažymėta Eksperto išvadoje, planuotų ir faktinių licencijų pirkimo kainų skirtumui padengti. Be to, kaip pagrįstai pažymi atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, iš rezervo detalizacijos, kurios ieškovė neginčijo, matyti, kad daugiau nei trečdalis rezervo lėšų numatyta antrame prieaugio etape veiklai, kurią vykdys subtiekėjas (rezervo detalizacijos lentelės 13 pozicija). Galiausiai, Pirkimo Techninė specifikacija taip pat numato 3 metų DBSIS garantinės priežiūros laikotarpį, kurio metu ieškovė turėtų teikti ne tik konsultacijas, bet ir operatyviai reaguoti ir šalinti sistemos klaidas, rūpintis sistemos veiklos analize, sutrikimų prevencija ne tik darbo metu, bet ir bet kuriuo paros metu (Techninės specifikacijos 6.10 papunktis). Teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė neįrodė, kad su ketinamu pasitelkti 1 darbuotoju, kuris dirbtų 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, gali būti užtikrinamas tinkamas garantinis aptarnavimas. Be to, informacinės sistemos architektūros projektavimo ir konsultavimo paslaugas ieškovė ketina pirkti iš subtiekėjo L. Č., o informacinės sistemos saugos užtikrinimo paslaugas – iš UAB „Synergy Consulting“. Byloje nėra duomenų, ar bus užtikrintas šių paslaugų teikimas ir garantinės priežiūros metu. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad rezervo nepakaktų visoms nenumatytoms išlaidoms padengti.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne) pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2202/2012; 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017).
38. Kaip jau buvo minėta anksčiau, perkančioji organizacija detaliai išanalizavo ieškovės pateiktą pasiūlymo pagrindimą, o nagrinėjamoje civilinėje byloje nepaneigti atsakovo argumentai, kad ieškovė numatė nepakankamą kiekį žmogiškųjų išteklių ir (ar) darbo laiko Techninėje specifikacijoje numatytiems darbams atlikti ir funkcionalumams įgyvendinti. Ieškovė neįrodė, kad jos turimas įdirbis ir naudojami produktai objektyviai lemia sumažėjusias darbų apimtis ir, atitinkamai, mažą pirkimo kainą, neįrodė, kad bus užtikrintas garantinis aptarnavimas, neatskleidė subtiekėjų darbų apimčių ir konkrečių darbų įkainių, kurie leistų įsitiktini ieškovės taikomais mažais įkainiais. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Eksperto išvadą, sprendžia, kad ji neįrodo ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neištyręs įrodymų neatskleidė bylos esmės, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.