Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.72.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

2017 m. lapkričio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką E. K. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 17 d.

Nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam iš kaltinamojo E. K. 33,95 Eur (trisdešimt tris eurus 95 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.E. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 17 d., apie 15 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo J. P. gyvenamosios sodybos nerakintame priestate susiradęs metalinį kaltą ir juo išlaužęs J. P. gyvenamojo namo laukinių durų užraktą bei taip įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė vieną kepalą duonos, kurio vertė 1,50 Eur bei pakuotę rūkytų dešrelių, kurių vertė 2,45 Eur, tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė 3,95 Eur turtinę žalą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino, ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad būdamas laisvėje jis ieškojosi darbo. Susiradęs darbą jis galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nurodo, kad jis padeda savo neįgaliai motinai. Pažada daugiau naujų nusikalstamų veikų nebedaryti.

3. Atsiliepimu į nuteistojo E. K. apeliacinį skundą nukentėjusysis J. P. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu pripažino visiškai, todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas skirdamas bausmę įvertino E. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Atkreipia dėmesį į tai, kad E. K. teismo posėdžio metu prisipažino, jog jo tikslas buvo pagrobti bet kokios vertės turtą. Teigia, kad E. K. klaidina teismą nurodydamas, kad ieškosi darbo. Pažymi, kad E. K. tik grįžęs iš įkalinimo vietos ėmė girtauti ir jokio darbo nesiieškojo. Pažymi ir tai, kad E. K. tik apeliuoja į tai, jog mama neįgali, tačiau jis jos nelanko ir neprižiūri.

4. Teismo posėdyje nuteistojo E. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas E. K. už padarytą nusikaltimą paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam E. K. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – teistas 16 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus tik trims dienoms po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistajam už ankstesnius teistumus taikytos laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. K. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

7.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų) bausmę. Be to, nuteistajam E. K., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

7.2. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

8. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog būdamas laisvėje ieškosis darbo, nes nori greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, padeda savo neįgaliai motinai, pažada daugiau naujų nusikalstamų veikų nebedaryti, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas švelninti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą.