- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 2YT-18774-1026/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11184-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. G. ir G. G. patikslintą prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo pratęsti (atnaujinti) praleistą palikimo priėmimo terminą po jų motinos O. G. mirties (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad O. G. 2018 m. birželio 5 d. parašė testamentą, kuriame išreiškė savo valią ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto patvarkymą. (duomenys neskelbtini) O. G. mirė. Po motinos mirties pašlijo tėvo V. G. sveikata, todėl pareiškėjai visą dėmesį skyrė jam. Pareiškėjas G. G. naudojasi ne tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančia namo dalimi, bet ir tėvų O. G. ir V. G. dalimi, t. y. liko gyventi minėtame name, mokėjo mokesčius, tvarkė jį, turėdamas 45 proc. darbingumo lygį, taip pat, prižiūrėjo ir slaugė tėvą V. G.. Nurodo, jog neturėdami teisinio išsilavinimo, manė, jog po testamento palikimo turtą įgijo pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai mano, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi termino praleidimui turėjo įtakos pablogėjusi tėvo V. G. sveikata bei teisinio išsilavinimo neturėjimas, pats G. G. turi 45 procentų darbingumo lygį, pastoviai gydosi dėl kraujagyslių pakitimų, o po motinos mirties liga paūmėjo. Atsitiktinai sužinoję, jog valią reikia išreikšti notariškai, nedelsiant kreipėsi į notarą 2019 m. birželio 13 d., t. y. nepraėjus mėnesiui nuo termino palikimui priimti pabaigos (duomenys neskelbtini). Mano, kad pareiškėjai buvo sąžiningi ir rūpestingi, surinko visus reikalingus dokumentus teismui, kurie reikalingi pagrįsti pareiškimo turinį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškimą jam neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi labai pablogėjo jo sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotam asmeniui yra pranešta apie procesą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas visiškai.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų motina O. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9,38). Iš G. G. bei G. G. patikslinto prašymo bei paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad minėtu įstatymo numatytu terminu jie nesikreipė dėl palikimo priėmimo (b.l.26). Nustatyta, kad pareiškėjų motina O. G. 2018 m. birželio 5 d. sudarė testamentą, kuriuo G. G. paliko gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, G. G. paliko pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kitų kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalį bei 0,2500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. (b. l. 7,36). 2006 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartimi V. G. ir O. G. padovanojo G. G. jo asmeninės nuosavybės teise 1667/25000 dalį 0,2500 ha žemės sklypo, plane pažymėto „(duomenys neskelbtini)“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (b. l. 31-33). Šis turtas buvo įgytas pareiškėjų tėvų O. G. ir V. G. santuokos metu (b. l. 29, 41-42). Pareiškėjai nurodė, jog neturėdami teisinio išsilavinimo, manė, jog po testamento palikimo turtą įgijo pradėdami jį faktiškai valdyti, kadangi iki šiol ten gyvena, moka mokesčius. Nurodo, jog apie tai, jog dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą sužinojo atsitiktinai ir nedelsiant 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į notarą, tačiau terminas jau buvo praleistas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo palikėjo mirties momento. Nagrinėjamu atveju numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti po O. G. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Jis laikytinas praleistu, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo. Pagal šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Įstatyme nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pratęsti terminą palikimui priimti. Šis prašymas yra paduotas vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, tačiau, kaip jau minėta aukščiau nutartyje, šiuo metu galiojančio CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato galimybę šį terminą atnaujinti. Galimybė tokį terminą pratęsti buvo numatyta iki 2015 m. liepos 8 d. Taigi, laikytina, jog pareiškėjai savo prašymą suformulavo vadovaudamiesi sena CK 5.57 straipsnio 1 dalies redakcija, tačiau teismas laiko, jog ne itin tiksliai nurodytas prašymas negali būti priežastimi nesvarstyti pareiškėjų prašymo ar jį atmesti. Kadangi pareiškėjai tiksliai nurodė įstatymo normą, kuria vadovaudamiesi teikia prašymą, teismas nagrinėjamu atveju sprendžia klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinti, o ne pratęsti.
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių G. G. ir G. G. nesikreipė nustatytu terminu po motinos mirties dėl palikimo priėmimo po motinos mirties. Tiek iš pareiškėjų paaiškinimų, tiek iš bylos medžiagos, suinteresuoto asmens amžiaus seka išvada, kad po artimo asmens netekties pablogėjo tiek pareiškėjo G. G. (b.l.10,34), tiek tėvo V. G. sveikata, ir visas dėmesys buvo skirtas rūpintis ir prižiūrėti tėvą. Pareiškėjai atsitiktinai sužinoję, jog dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą, nedelsdami aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą, t. y. kreipėsi į notarą, tačiau iš pastarojo sužinojo, kad dėl praleisto įstatymų nustatyto termino paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali. Svarbu ir tai, kad įstatymu numatytas trijų mėnesių terminas praleistas ne itin žymiai. Tai rodo, kad pareiškėjai, siekdami tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą, elgėsi kaip rūpestingi ir atidūs asmenys. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjų aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjos mirties palikimą būtų priėmę kiti asmenys, ką patvirtina ir išrašas iš Testamentų registro (b. l. 26,46-47).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą palikimui atnaujinti, pripažintinos svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti, todėl terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjų kaip asmenų, kurie inicijavo procesą, į valstybės biudžetą priteisiama 11,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų motinos O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal mirusios O. G. palikimo atsiradimo vietą.
Priteisti iš pareiškėjų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,53 Eur (penkis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, ar kitas (įmokos kodas 5660). Duomenis apie išlaidų sumokėjimą pateikti teismo raštinei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.