- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 2YT-1274-367/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00351-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- L. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė, jo sutuoktinė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė senelis K. B. Senelis gyveno santuokoje su močiute t.y. E. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje seneliai įgijo turto – (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nors šis turtas teisiškai registruotas močiutės E. B. vardu, kadangi jis įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Po senelio mirties, močiutė E. B. liko gyventi jiems priklausančioje namo dalyje, nepraėjus 3 mėnesių laikotarpiui, rūpinosi visu po vyro mirties likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, faktiškai jį valdė iki savo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.51 straipsnis.
Dėl palikimo priėmimo E. B. į notarą nesikreipė, kadangi buvo įsitikinusi, kad namo dalis su priklausiniais yra jos. Kito registruojamo turto K. B. neturėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat savo pareiškime nurodo, kad šiuo metu nori priimti mirusios močiutės t.y. E. B. palikimą pagal testamentą, tačiau notaras neišduoda paveldėjimo, pagal testamentą - teisės liudijimo, kadangi močiutė po senelio mirties nesikreipė į notarą dėl senelio palikimo priėmimo. Be to šioje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu yra įtraukta pirmos eilės įpėdinė, t.y. pareiškėjo M. B. teta L. L., kuri nenustačius prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, galėtų kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. L. 2021 m. kovo 27 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo M. B. reikalavimais sutiko, prieštaravimų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo M. B. seneliai t.y. K. B. ir E. B. santuokoje įgijo turto – (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nors šis turtas teisiškai registruotas močiutės E. B. vardu, kadangi jis įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo kopijų nustatyta, kad pareiškėjo senelis K. B. mirė (duomenys neskelbtini), o močiutė E. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Po senelio mirties, močiutė E. B. liko gyventi jiems priklausančioje namo dalyje, nepraėjus 3 mėnesių laikotarpiui, rūpinosi visu po vyro mirties likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, faktiškai jį valdė iki savo mirties.
Pagal pareiškėjo senelio mirties dieną galiojusį CK 5.50 straipsnio 3 dalį dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Po pareiškėjo senelio mirties, palikimą priėmė pareiškėjo močiutė E. B. Nors pareiškėjo močiutė faktiškai priėmė savo sutuoktinio K. B. palikimą ir jį valdė iki pat savo mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), ji per įstatyme nustatytą laiką po sutuoktinio mirties t.y. (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Dėl to pareiškėjui M. B. notaras neišduoda paveldėjimo pagal testamentą - teisės liudijimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009 ir kt.).
LAT teisėjo kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
Kasacinio teismo yra pažymėta, kad sprendžiant ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti po trejų mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu”, o ,,įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą”. Šiuo atveju, E. B. po sutuoktinio K. B. mirties pradėjo valdyti jo turtą, juo rūpinosi ir tai darė iki pat savo mirties, todėl pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė, jo sutuoktinė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.