Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. Š. 2025,89 Eur skolos, susidedančios iš 1000 Eur negrąžinto kredito, 308,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų iki sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 8 d.), 369 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių negautomis pelno palūkanomis nuo sutarties nutraukimo, 15,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 90 Eur kompensuojamųjų palūkanų po kreipimosi į teismą dienos, 8,83 Eur delspinigių, 235 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė I. Š. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovė I. Š. 2023 m. spalio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 84608, kurios pagrindu kreditorė suteikė atsakovei 1000 Eur dydžio vartojimo kreditą 570 kalendorinių dienų terminui (paskutinė įmoka 2025 m. gegužės 25 d.). Atsakovė sutarties 3.1.1 p. įsipareigojo iki 2025 m. gegužės 25 d. grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 736,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 75,02 procentai), mokėdama įmokas susitartais terminais ir laikydamasi kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – 2023 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu (Nr. 1608) pervedė atsakovei susitartą kredito sumą. Ieškovės 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. balandžio 17 d. pretenzijomis patvirtinama, kad atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytos kredito grąžinimo tvarkos, todėl vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta 2024 m. gegužės 8 d. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur negrąžinto kredito, taip pat 308,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 8 d.), 369 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 8 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 25 d.), 15,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 90 Eur kompensuojamųjų palūkanų po kreipimosi į teismą dienos, 8,83 Eur delspinigių.

Šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties. LR CK 6.886 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. LR CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, pagal LR CK 6.872 str. 2 d. – paskolos gavėjas privalo mokėti šalių susitartas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.).

CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė ir atsakovas vartojimo kredito sutartimi (sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 p.) susitarė, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, be kita ko, jei atsakovė nustatyta tvarka ir terminais nevykdo įsipareigojimo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito kainą. Kreditorė sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė, todėl, vadovaudamasi vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 p., turi teisę reikalauti, kad atsakovė anksčiau termino sumokėtų visas nesumokėtas sumas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė po sutarties nutraukimo kredito negrąžino ir nesumokėjo kitų mokėtinų įmokų. Atsakovė prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė ir skolos dydžio neginčija, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė po sutarties nutraukimo grąžino kreditą ir sumokėjo kitas sutartimi susitartas ir mokėjimo grafike numatytas sumas. CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vartojimo kredito sutartis nutraukta 2024 m. gegužės 8 d., todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 1000 Eur negrąžinto kredito, taip pat 308,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 369 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 8 d. (sutarties nutraukimo) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 25 d.).

Pagal CK 6.249 str. 1 d., asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48 p.). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 str.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarę dėl sumos, kurią ieškovė būtų gavusi atsakovei tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – įmokų pagal šalių sudarytą sutartį nemokėjimo, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 8 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 25 d.), pasireiškiančių ieškovės negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 369 Eur negautų pajamų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamąsias palūkanas už atsakovės sutartinės prievolės mokėti įmokas pažeidimą – 15,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo 2023 m. lapkričio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gegužės 15 d.), 90 Eur kompensuojamųjų palūkanų po kreipimosi į teismą dienos, apskaičiuotų taikant 0,05 proc. dydžio palūkanų normą už pradelstas įmokas. Taip pat prašo priteisti 8,83 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. (kreipimosi į teismą dienos). Šalių sudarytos sutarties specialiųjų sąlygų dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir kompensuojamosios palūkanos.

Kasacinis teismas suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę – paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Kompensuojamųjų palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės analogiška kaip ir netesybų, Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymo 11 str. 8 d. ribojamas visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymas vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 str. 8 d. minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensuojamąsias palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta VKĮ, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimus dėl 15,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir dėl 8,83 Eur dydžio delspinigių, skaičiuojamų iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo. Kaip minėta, netesybos apima ir kompensuojamąsias palūkanas (arba atvirkščiai), mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Ieškovės reikalavimas dėl 15,05 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo iki ieškinio pateikimo dienos apima reikalavimą dėl 8,01 Eur delspinigių priteisimo iki kreipimosi į teismą dienos, todėl ieškovei iš atsakovės už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos priteisiamos tik kompensuojamosios palūkanos (15,05 Eur), reikalavimas dėl 8,83 Eur delspinigių priteisimo netenkinamas.

Taip pat vertinamas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 90 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų po kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 369 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 8 d. (sutarties nutraukimo) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 25 d.) priteisimo. Laikotarpis, už kurį ieškovė prašo priteisti negautas pajamas, apima laikotarpį, už kurį ieškovė apskaičiavo prašomas priteisti 90 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Pagal VKĮ nuostatas ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, ieškovei už tą patį laikotarpį reikalaujant ir kompensuojamųjų palūkanų (netesybų), ir negautų pajamų (nuostolių), iš atsakovės ieškovei priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, t. y. negautos pajamos (nuostoliai). Reikalavimo dalis dėl 90 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo netenkinama.

Ieškovė prašo priteisti 235 Eur dydžio išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų atlyginimą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad ieškovė sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su UAB „SE7“. Pagal VKĮ 11 str. 8 d., jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo atliekami aktyvūs, didelės apimties skolos išieškojimo veiksmai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, netenkinamas reikalavimas dėl išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (1692,06 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 46 Eur žyminio mokesčio. LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad, ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Sprendimu patenkinus ieškinio reikalavimus 1692,06 Eur sumai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 38 Eur dydžio žyminio mokesčio suma.

Byloje nustatytos 23,79 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 441 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.874, 6.886 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš I. Š. 1000 (vieną tūkstantį) Eur negrąžinto kredito, 308,01 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 1 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 15,05 Eur (penkiolika eurų 5 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1692,06 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 (trisdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Sostinės kreditai“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš I. Š. į valstybės biudžetą 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR VRM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.