Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-58-932/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-19
Bylos Nr.
T-58-932/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08031-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
R. J.
Advokatai
Algirdas Putna
Kategorijos
Teikimo Nr. T-58-932/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08031-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.5.16 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai iš nuteistojo R. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-250-932/2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-250-932/2023 R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams. Nuosprendžiu priteista iš R. J. priteista nukentėjusiajai A. S. 7 500 (septyni tūkstančiai penki šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Egidijaus Motiejūno apeliacinis skundas atmestas.

3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gruodžio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 490 Eur, už advokato Algirdo Putnos suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. J.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, nuspręsti iš kaltinamojo (nuteistojo) išieškoti proceso išlaidas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-218-1073/2020).

5. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-250-932/2023 gynėjo dalyvavimas teisme buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu. Kadangi R. J. nebuvo pasirinkęs gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri jam parinko advokatą Algirdą Putną. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi šis advokatas buvo paskirtas nuteistojo gynėju. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą, gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad R. J. neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nebūtų suderinamas su jo teise į gynybą. Be to, nuteistasis atlieka jam paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, iš jo priteista atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, paties R. J. finansinė padėtis yra sudėtinga. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo yra netikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė