- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-715-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01362-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- AB „Aksa“
- Atsakovas
- UAB „Vespila“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A - 715 - 252 - 2015
Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01362-2014-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Aksa“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-844-2015 pagal ieškovo AB „Aksa“ ieškinį atsakovui UAB „Vespila“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Aksa“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vespila“ 11 460 Eur nuostolių atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Aksa“ yra viena iš didžiausių Lietuvos gelžbetonio įmonių, kurioje dirba 120 kvalifikuotų darbuotojų. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas išplėtė savo gamybinius pajėgumus ir atidarė betono gamybos liniją Visagine. Veiklos vykdymui yra reikalinga elektros energija. Ieškovas neturėjo savo transformatorinių pastočių ir negalėjo pats pirkti elektros energijos iš tiekėjų, todėl nuo 2014 m. liepos mėnesio elektros energiją pirko iš atsakovo, nes būtent atsakovo elektros įrenginiai yra prijungti prie skirstomojo tinklo. Kadangi tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai, tačiau nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovas 2014 m. spalio 2 d. pateikė atsakovui pasiūlymą sudaryti rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Nors atsakovas oficialios savo pozicijos dėl sutarties sudarymo nepareiškė, tačiau derybų su ieškovu metu žodžiu nurodė, jog nuo 2014 m. spalio 7 d. ketina nutraukti elektros energijos tiekimą. Ieškovas 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi į atsakovą ir pareikalavo užtikrinti elektros energijos tiekimą, taip pat informavo atsakovą apie tai, kad nutraukus elektros energijos tiekimą ieškovui bus padaryta žala. Nepaisant ieškovo reikalavimų, atsakovas nuo 2014 m. spalio 14 d. elektros energijos tiekimą ieškovui nutraukė. Apie elektros energijos tiekimo nutraukimą ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių jis nutraukiamas, nederintas galimas elektros energijos nutraukimo laikas. Ieškovas 2014 m. spalio 20 d. pateikė pretenziją atsakovui, kuria pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus ir įspėjo, jog kreipsis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Nė į vieną iš raštų atsakovas nepateikė jokio atsakymo, apskritai nereagavo į ieškovo raginimus, elektros energijos tiekimo neatnaujino. Ieškovui yra žinoma, jog atsakovas yra sudaręs elektros energijos tiekimo paslaugų sutartį su AB „Lesto“. Tokiu būdu, tarp atsakovo ir AB „Lesto“ susiklostė energijos – pirkimo pardavimo teisiniai santykiai (santykiai tarp tiekėjo ir vartotojo), o tarp atsakovo ir ieškovo – elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai tarp vartotojo ir subabonento. Vartotojui, kaip elektros energijos tiekėjui, teisės aktai kelia tam tikrus reikalavimus, kurių privaloma laikytis. Šiuo atveju neturėdamas elektros energijos ieškovas negalėjo vykdyti veiklos ir dėl to patyrė nuostolius. Nuostoliai susidarė per laikotarpį nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 21 d., t. y. 5 darbo dienas. O būtent – darbuotojų išlaikymo kaštai. Vieno mėnesio Visagino padalinio darbuotojų darbo užmokesčio biudžetas yra 27 487,83 Eur arba 1 308,94 Eur per dieną (skaičiuojama 21 darbo diena). Atjungus elektros energiją darbuotojai nevykdė savo darbo funkcijų, nepaisant to ieškovas turėjo darbuotojams mokėti darbo užmokestį. Už 5 dienas ieškovo patirti nuostoliai yra 6 544,71 Eur. Taip pat teritorijos apsaugos sąnaudos. Bendrovės gamybinę teritoriją saugo apsaugos darbuotojai, kuriems per mėnesį sumokama 2 585,72 Eur be PVM arba 8,10 Eur per dieną (skaičiuojama 31 kalendorinė diena). Už 5 dienas ieškovo patirti nuostoliai yra 417,05 Eur. Taip pat banko palūkanos, nes ieškovas yra paėmęs kreditą iš banko veiklos vystymui ir plėtimui. Negalėdamas vykdyti veiklos ir gauti iš investuotų lėšų grąžą ieškovas vis tiek yra priverstas mokėti bankui palūkanas, kurios sudaro 2 470,14 Eur be PVM per mėnesį arba 79,68 Eur per dieną (skaičiuojama 31 kalendorinė diena). Tuo atveju, jei atsakovas nebūtų nutraukęs veiklos, ieškovas galėtų gauti pajamas ir padengti savo išlaidas palūkanų mokėjimui. Už 5 dienas ieškovo patirtos išlaidos yra 398,41 Eur. Be to, ieškovo 2014 metų spalio mėnesio apskaitos duomenimis vidutiniškai per dieną Visagino padalinyje pagamina 33 kubiniai metrai gelžbetonio produkcijos už 7 124,65 Eur be PVM. Pagal 2014 metų AB „Aksa“ pelno nuostolių ataskaitą, bendrovės bendrojo pelno marža už devynis mėnesius sudarė 30,04 proc., o pelno prieš mokesčius marža – 13,54 proc. Vertinant nuo 7 124,65 Eur be PVM negaunamų pajamų į dieną sumos, pelnas prieš mokesčius sudarytų 964,67 Eur per dieną, o įvertinus 15 proc. pelno mokestį – negautas vienos dienos grynasis pelnas sudarytų 819,97 Eur. Už penkias dienas ieškovas patyrė 4 099,87 Eur nuostolį. Bendra patirtų nuostolių suma už penkias darbo dienas yra lygi 11 460 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad AB „Aksa“ ir UAB „Vespila“ Visagino sav., (duomenys neskelbtini), turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Šių įmonių veiklos teritorijoje yra ir dvi transformatorinės, kurios nuosavybės teise priklauso AB „Lesto“. 2014-10-02 AB „Aksa“ gen. direktorius UAB „Vespila“ siuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp UAB „Vespila“ ir AB „Aksa“ susiklostė faktiniai elektros energijos pirkimo – pardavimo (tiekimo) teisiniai santykiai, siūlo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Iš 2014-10-13 byloje esančio pranešimo UAB „Vespila“ nustatė, jog advokato padėjėjas, kaip AB „Aksa“ atstovas, siuntė UAB „Vespila“ raštą „Dėl elektros energijos tiekimo užtikrinimo“, kuriuo prašė užtikrinti elektros energijos tiekimą AB „Aksa“ pastatams ir įrenginiams, o 2014-10-20 raštu UAB „Vespila“ „Dėl elektros energijos tiekimo užtikrinimo“ AB „Aksa“ prašė nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir atnaujinti elektros energijos tiekimą. 2014-10-31 AB „Aksa“ pažyma apie teritorijos apsaugos sąnaudas patvirtina, kad AB „Aksa“ pagal saugos paslaugų sutartį su UAB „Kvintencija“ patiria teritorijos AB „Aksa“ padalinio Visagine saugojimo sąnaudas, kurios sudaro 83,41 Eur plius PVM per parą arba 2 585,72 Eur plius PVM per 31 kalendorinių dienų mėnesį. AB „Aksa“ 2014-10-31 pažyma apie palūkanas patvirtina, kad AB „Aksa“ pagal kreditavimo sutartį su AB DNB banku moka sutartyje numatytas palūkanas, kurios sudaro 2 470,15 Eur per 31 kalendorinių dienų mėnesį arba 79,68 Eur per dieną. AB „Aksa“ 2014-10-31 pažyma apie darbuotojų skaičių ir darbo užmokesčio biudžetą patvirtina, kad AB „Aksa“ padalinyje Visagine iš viso dirba 40 darbuotojų. Vieno mėnesio AB „Aksa“ Visagino padalinio darbuotojų darbo užmokesčio biudžetas skaičiuojant tik darbo sutartyse numatytą mėnesinį darbo užmokestį su socialinio draudimo įmokomis sudaro 27 487,83 Eur. Skaičiuojant 21 darbo dieną per mėnesį, vienos darbo dienos AB „Aksa“ Visagino padalinio darbo užmokesčio biudžetas sudaro 1 308,94 Eur. AB „Aksa“ 2014-10-31 pažyma apie negautą grynąjį pelną patvirtina, kad AB „Aksa“ dėl negalėjimo naudotis elektros energija savo padalinyje Visagine patyrė nuostolius, kuriuos įmonė vertina kaip negautą grynąjį pelną negalėdama gaminti suplanuotos produkcijos. AB „Aksa“ 2014 metų spalio mėnesio duomenimis vidutiniškai per dieną Visagino padalinyje pagamina 33 m³ gelžbetonio produkcijos už 7 124,65 Eur be PVM. Vertinant nuo 7 124,65 Eur be PVM negautų pajamų į dieną sumos, pelnas prieš mokesčius sudarytų 964,67 Eur, įvertinus 15 proc. pelno mokestį, negautas vienos dienos grynasis pelnas sudarytų 819,97 Eur. Iš byloje esančios 2014-10-03 sutarties Nr. 14/10-03 teismas nustatė, kad UAB „Vespila“ su UAB „Lepirma“ sudarė sutartį, kuria UAB „Vespila“ pavedė UAB „Lepirma“ atlikti elektros derinimo darbus UAB „Vespila“, esančios Katilinės g. Nr. 3, Visagino sav., objektuose. Darbu pradžia – 2014-10-03, darbų užbaigimas – 2014-11-18. Teismas nurodė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo, ir net žodžiu, nebuvo aptartos atsakomybės sąlygos, jeigu elektros tiekimas bus nutrauktas, nebuvo nustatytas terminas dėl elektros energijos tiekimo, taip pat nebuvo susitarta ir dėl įspėjimo, jeigu elektros energiją bus norima atjungti. Šiuo atveju nesant sudarytos rašytinės sutarties UAB „Vespila“ neprivalėjo pranešti AB „Aksa“, jog nebetieks jam elektros energijos nuo konkrečios datos. Pažymėjo, jog ieškovas tiksliai nenurodė, kodėl jis iš pat pradžių, tik pradėjęs verslą, nesiūlė atsakovui sudaryti rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo ir delsė tai padaryti iki pat 2014 metų spalio mėnesio. Tai, kad ieškovas mokėjo atsakovui už naudojamą elektros energiją dar nereiškia, jog tarp jų susiklostė faktiniai elektros energijos pirkimo – pardavimo teisiniai tęstiniai santykiai, nes elektros energija yra prekė, už kurią tiek atsakovui, tiek ieškovui reikėjo mokėti elektros energijos tiekėjo įmonei. Teismo nuomone, šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo, t. y. tarp dviejų juridinių asmenų, turėjo būti sudaryta tik rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas, žinodamas, jog atsakovas ketina nutraukti elektros energijos tiekimą, nepasirūpino, kad elektros energijos tiekimas būtų gaunamas iš kito elektros energijos tiekėjo, nors turėjo pakankamai laiko tai padaryti (atsakovui nutraukus elektros energijos tiekimą, ieškovas kitą tiekėją susirado per šešias dienas ir su juo sudarė rašytinę sutartį dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo bei toliau vykdė savo veiklą). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo nuostolių atsiradimu, teismas sprendė, jog atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui jo prašomų atlyginti nuotolių, susijusių su elektros energijos tiekimo nutraukimu. Konstatavo, jog visos byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad UAB „Vespila“ veiksmuose nėra kaltės, nes nenustatyta, kad jis neįvykdė prievolės arba ją vykdė netinkamai, nes tokios prievolės net nebuvo įgijęs. Kartu teismas konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp skolininko, t. y. UAB „Vespila“, veiksmų ir kreditoriaus, t. y. AB „Aksa“, nuostolių atsiradimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Aksa“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados, jog sutartis turėjo būti rašytinė, o jos nesudarius vertintina, jog šalys apskritai nesudarė sutarties, yra nepagrįstos. Priešingai, nei CK, nei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės nenustato privalomos rašytinės sandorio formos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartims, kurios sudaromos tarp juridinių asmenų, nesiverčiančių elektros energijos tiekimo veikla. Šiuo atveju šalių veiksmai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktinius elektros energijos pirkimo – pardavimo santykius, šalių suderintą valią parduoti ir pirkti elektros energiją. Nesant tarp šalių rašytinio susitarimo dėl pirkimo – pardavimo sąlygų, tarpusavio santykius reguliuoja CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą turėjo vadovautis CK nuostatomis. Apelianto manymu, atsakovas neturėjo faktinio pagrindo nutraukti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties. Apie šios sutarties nutraukimą ieškovas net nebuvo informuotas, nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių nutraukiamas elektros energijos tiekimas, neįspėta apie tikslų elektros energijos nutraukimo laiką ir terminą. Atsakovas žinojo, jog elektros energija yra tiekiama gamyklai, kurioje yra vykdoma komercinė veikla. Toks atsakovo elgesys, kai jam yra žinomos aplinkybės apie ieškovo elektros poreikį, ne tik neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Nutraukdamas elektros energijos tiekimą atsakovas nesilaikė CK 6.200 str., 6.217 str., 6.218 str., 6.390 str. nustatytos sutarčių nutraukimo tvarkos ir terminų, todėl jo veiksmai yra neteisėti. Be to, net jei teismas ir nuspręstų, kad atsakovas neturėjo jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu, būtų pagrindas konstatuoti atsakovo deliktinę atsakomybę. CK 6.263 str. yra įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi atsakovas nesielgė kaip atidus ir rūpestingas asmuo, pažeidė CK 6.263 str. nurodytas pareigas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 58.3 p., 58.4 p.), jis privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Ieškovas veiklos negalėjo vykdyti 5 darbo dienas, per kurias susidarė bendra 11 460 Eur dydžio nuostolių suma. Įvertinus tai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos įrodė ir pagrindė rašytiniais dokumentais, laikytina, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl teismas nepagrįstai pareikštą ieškinį atsisakė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vespila“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsakovo atsakomybei taikyti (priteisti 11 460 Eur nuostolių) nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra įrodyta žala, o jų nesant, neegzistuoja ir kitos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, Visagino miesto apylinkės teismas 2015-04-30 sprendime pakankamai išsamiai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kituose įstatymuose nurodytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat nors įstatymuose nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.). Sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, kurios tikslas – sukurti šalių tarpusavio teises ir pareigas. Sutarčiai egzistuoti pakanka šalių susitarimo, kuris gali būti išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais, ir tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais sutarties galiojimui būtinas dar vienas elementas – šalių susitarimo forma (CK 6.159 str.).
Sutarties sąvoka turi keletą reikšmių. Sutartimi dažniausiai įvardijamas rašytinis kelių šalių susitarimas. Tačiau net ir nesudaryta raštu, sutartis gali būti prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos šalys nesudarė sutarties dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo, kartu nebuvo ir aptartos atsakomybės sąlygos, jeigu elektros tiekimas bus nutrauktas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada šiame ginčo kontekste atitinka sutarčių teisės normų ir jų aiškinimo ir taikymo praktiką.
Apie sutarties tarp ieškovo AB „Aksa“ ir atsakovo UAB „Vespila“ nebuvimą patvirtina tas faktas, jog nebuvo šalių suderintos valios sukurti elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinius tęstinius santykius. Šiuo atveju elektros energijos ieškovui perdavimas susiklostė dėl to, kad ieškovas 2014 m. įsigijo tam tikrą nekilnojamąjį turtą pastatų komplekse adresu (duomenys neskelbtini), Visagino sav., kuriame dalis turto, tame tarpe ir atitinkami elektros įrenginiai, kurie yra prijungti prie skirstomojo tinklo, priklauso atsakovui. Elektros energija ieškovui galėjo būti perduodama būtent tik atsakovui priklausančiais elektros energijos įrengimais. Svarbu tai, kad, nors ieškovas ir siūlė 2014-10-02 atsakovui sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau atsakovas tam pritarimo neišreiškė. Tokiu būdu, ieškovas apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog ginčo atveju tarp šalių buvo suderinta valia parduoti ir pirkti elektros energiją. Vertinant įrodymų visumą, laikytina logiška ir pagrįsta atsakovo pozicija, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo kilę laikini elektros energijos perdavimo santykiai, už kuriuos atsakovas negavo jokios naudos, nes ieškovas už elektros energijos perdavimą atsakovui papildomai nemokėjo, o mokėjo pinigų sumą tik už faktinį suvartotos elektros energijos kiekį, kurią atsakovas pervesdavo pirminiam elektros energijos tiekėjui.
Kadangi šalys nesudarė sutarties, todėl negali būti taikomi sutarties vykdymo principai. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienai iš šalių neatsirado prievolės sudaryti sutartį, tai negali būti taikomas ir CK 6.4 str. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas būtų patyręs žalos. Nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu apelianto nurodytos aplinkybės dėl CK, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių pažeidimo, nes nesant tarp šalių susitarimo dėl elektros energijos tiekimo, atitinkamų atsakovo prievolių ieškovo atžvilgiu net neatsirado, t. y. atsakovas jų neįgijo. Kartu kritiškai vertintinas apelianto argumentas neva jis nebuvo informuotas ir nežinojo apie elektros energijos tiekimo nutraukimą. UAB „Aksa“ 2014-10-13 rašte, adresuotam UAB „Vespila“, dėl elektros energijos tiekimo užtikrinimo aiškiai pripažino, jog yra įspėtas apie elektros energijos atjungimą. Tokios aplinkybės yra nustatytos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Byloje buvo pateikta atsakovo su UAB „Lepirma“ sudaryta 2014-10-03 sutartis dėl transformatorių pastotės apžiūros, diagnostikos, remonto ir reguliavimo, kuri patvirtina, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas buvo būtinas dėl atitinkamų gedimų šalinimo darbų atlikimo. Todėl atsakovas iš anksto informavo ieškovą, kad elektros energijos tiekimas dėl aukščiau minėtų gedimų šalinimo bus nutraukiamas. Šiuo atveju skundo argumentai dėl to, kad atsakovas pažeidė CK 6.390 str. 3, 4 d. nuostatas, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto teiginiai apie kitus tarp šalių esančius teisminius ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Ginčo atveju pasekmių, kurios galimai galėjo kilti dėl to, jog atsakovas nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovui, rizika tenka būtent ieškovui. Kaip minėta, ieškovas iš anksto žinojo apie elektros energijos nutraukimą, todėl galėjo atlikti tam tikrus veiksmus ir pasiruošti elektros energijos tiekimo nutraukimui. Atsakovas dar 2014 m. spalio pradžioje informavo ieškovą, jog elektros energiją ketina nutraukti nuo 2014-10-07, tačiau realiai elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas tik nuo 2014-10-14. Taigi, ieškovui buvo suteiktas pakankamas laiko tarpas pasiruošti elektros energijos atjungimui. Byloje esanti tarp ieškovo ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 2014-10-20 sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad susirasti kitą elektros energijos tiekėją ieškovui tereikėjo tik 6 dienų. Todėl darytina išvada, jog realiai ieškovas būtų galėjęs pakeisti elektros energijos tiekėją iš atsakovo į UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ net nepatirdamas elektros energijos tiekimo nutrūkimo, jeigu būtų elgęsis apdairiai ir rūpestingai. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats ieškovas buvo nepakankamai rūpestingas ir neveikė greitai ir teisingai siekdamas išvengti nuostolių galimo atsiradimo, nors ir žinojo, jog jie gali atsirasti atsakovui nutraukus elektros energijos tiekimą jo įmonei.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis privalo būti rašytinės formos, kadangi nei CK, nei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės nenustato privalomos rašytinės sandorio formos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartims, kurios sudaromos tarp juridinių asmenų, nesiverčiančių elektros energijos tiekimo veikla. Tačiau kartu akcentuotina, jog abi šalys yra verslininkai, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad AB „Aksa“ tardamasi su UAB „Vespila“ dėl galimo elektros energijos tiekimo ir gavusi tokį sutikimą turėjo nedelsiant imtis visų teisiškai patikimų priemonių, jog būtų sudaryta rašytinė sutartis dėl elektros energijos tiekimo, kurioje būtų aptarta ir šalių atsakomybė už sutarties sąlygų pažeidimą, nes priešingu atveju visada egzistavo rizika, jog elektros energijos tiekimas gali būti nutrauktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad verslininkams yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, jie privalo įvertinti su verslu susijusią riziką, o jos tinkamai neįvertinę negali reikalauti ją perkelti kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.). Būtent kiekvienas verslininkas prieš pradėdamas verslą, investuodamas, priimdamas darbuotojus į darbą ir įsipareigojęs jiems užtikrinti jų socialines garantijas, turi ypatingai atidžiai numatyti ir pasverti visas įmanomas rizikos galimybes, kurios gali turėti neigiamą įtaką jo verslo sėkmei, gamybos plėtrai bei eigai. Šiuo atveju pats ieškovas pradžioje, t. y. pradėjęs verslą, net nesiūlė atsakovui sudaryti rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo, o delsė tai padaryti iki pat 2014 metų spalio mėnesio.
Vertinant tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo, nebuvo susitarta dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo pasekmių atlyginimo, dėl įspėjimo apie elektros energijos tiekimo nutraukimo terminą, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui jo prašomų atlyginti nuotolių (11 460 Eur), susijusių su elektros energijos tiekimo nutraukimu. O būtent – šiuo atveju nesant tarp šalių sudarytai sutarčiai, sutartinė civilinė atsakomybė netaikytina. Taip pat be pagrindo apeliantas kelia klausimą ir dėl deliktinės atsakomybės, nes visos byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog UAB „Vespila“ veiksmuose nėra kaltės. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų neįvykdęs prievolės arba ją vykdęs netinkamai, nes tokios prievolės net nebuvo įgijęs.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas patirtos žalos apskritai nepagrindė ir ieškinio dydžio neįrodė. Ieškovo nurodoma 11 460 Eur suma šiuo atveju negali būti laikoma dėl elektros energijos netiekimo susidariusia žala, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie žalos dydį, išskyrus bendrus ieškovo nurodymus apie žalą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškovo AB „Aksa“ apeliacinį skundą.
Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 123,91 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (teisingumo ministro 2015?03-19 įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytų nauja redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju atsakovo prašomos priteisti 1 123,91 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą viršija minėtą maksimalią sumą (atsakovas be pagrindo skaičiuoja maksimalią sumą (928,85 Eur) plius PVM). Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, įvertinus atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų mastą ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, kad byla nėra didelės apimties, joje nekeliami specialių žinių reikalaujantys klausimai, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog atsakovo prašomos iš ieškovo priteisti advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra pernelyg didelės, dėl to mažintinos iki 600 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB „Aksa“, j. a. k. 133502520, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, UAB „Vespila“, j. a. k. 302545041, naudai.