Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. P. ir E. P. ir jų atstovei adv. Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriuje), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. V. G. 2014 m. rugpjūčio 7 d., apie 08.05 val., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skuodo rajone, Šauklių kaime, važiuodamas šalutiniu keliu Šaukliai - Šatraminiai, artėdamas prie sankryžos su pagrindiniu keliu Skuodas - Plungė, laiku nesulėtino greičio, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei būdamas neatidus nepastebėjo ir nedavė kelio jam iš kairės pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Opel Vectra“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. P. ir su juo susidūrė - priekine automobilio „Ford Mondeo“ dalimi atsitrenkė į dešinį automobilio „Opel Vectra“ šoną. Nuo smūgio abu automobiliai nuvažiavo į pakelės griovį. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra“ keleivė S. P. žuvo, šio automobilio vairuotojui A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau KET):

Taip pat 133 p. kuris numato, jog: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“

Motyvuojamoji dalis

Dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sužalotas A. P. ir dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų mirė S. P.. Veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio dalį numatančią baudžiamąją atsakomybę už sunkiausius iš sukeltų padarini. Tarp kaltinamojo V. G. veikos - eismo įvykio ir kilusių padarinių – žmogaus mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 5 d.

BK 281 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra neatsargūs, todėl gali būti padaromi dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas turi nurodyti ne tik neatsargios kaltės rūšį, bet ir atskleisti jos turinį. Nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Byloje nagrinėjamu atveju kaltinamasis suvokė jog artėja prie sankryžos šalutiniu keliu, kelias jam buvo gerai žinomas, suprato, kad turi duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau pasielgė neapdairiai ir lengvabūdiškai kirsdamas pagrindinį kelią tikėjosi šių padarinių išvengti, todėl neatsargumo forma laikytina nusikalstamu pasitikėjimu.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis suteikė nukentėjusiems asmenims pagalbą (BK 59 str. 1 d. 1 p.), taip pat tai, kad pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas neatsargus nusikaltimas; kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas nusikalstamu pasitikėjimu; taip pat kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau neteistas, galiojančių nuobaudų už administracinės teisės pažeidimus neturi, už šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas, 2009 m. baustas už vairavimą neužsisegus saugos diržo ir 2011 m. baustas už vairavimą neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be valst. techninės apžiūros. Psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje nėra, nuo 2013m. 06 mėn. nustatytas depresinis susirgimas, vartoja vaistus, kuriuos vartojant nedraudžiama vairuoti transporto priemonę. Taip pat atsižvelgiama į nustatytą dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam, skirtina vienintelė BK 281 str. 8 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo tyčiniai ar sąmoningi į jo asmenybę, ankstesnius KET pažeidimus, nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes sprendžia, kad bausmės dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei BK sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą. Įvertinus tai, kad nenustatyta šiurkščių KET pažeidimų, kurie būtų padaryti sąmoningai ar iš chuliganiškų paskatų. Į kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, anksčiau nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, į jo elgesį po eismo įvykio, pagalbos suteikimą, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jo elgesiui.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, siekiam to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t.y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jog BK 281 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 straipsnio 4 punktas). Todėl baudžiamojoje byloje neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka. ATPK 127 str. 1 d. net už nežymų asmens sveikatos sutrikdymą numato galimybę teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas iki dviejų metų. Šiuo atveju kaltinamojo neatsargus vairavimas, nusikalstamas pasitikėjimas sukėlė itin skaudžias pasekmes, žmogaus žūtį. Nors kaltinamasis anksčiau ir nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, tačiau baustumo informacija patvirtina, kad aplaidumas, nerūpestingumas jam buvo būdingas ir anksčiau, kad patvirtina baustumo informacija, baustas už vairavimą be valstybinės techninės apžiūros, be draudimo, kitu atveju neužsisegus saugos diržo. Pažymėtina, kad kaltinamojo vairavimo stažas įvykio metu buvo tik trys metai. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vienerių metų terminui (BK 67 str. 3d., 68 str.).

Nustatyta, kad V. G. autoįvykį padarė, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį motinai A. G.. Automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Automobiliui buvo atlikta ir galiojanti valstybinė techninė apžiūra (t.1, b.l. 66-69). AB „Lietuvos draudimas“ pranešimai patvirtina draudiminių išmokų išmokėjimą (t.1, b.l. 104, t.2, b.l. 1-11), būtent draudikas išmokėjo A. P. – 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Egidijui ir D. P. po 6632,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Viso išmokėta neturtinė žala 17264 Lt, kas atitinka 5000 €. Taip pat iš dalies atlygino D. P. turtinę žalą susijusią su laidojimo išlaidomis 11092,92 Lt, kas atitinka 3212,73 €. Kompensuotą sumą sudaro: laidojimo prekės, laidojimo paslaugos, šarvojimo patalpų nuoma, gedulo pietūs, D. P. kelionės bilietai iš Anglijos ir atgal, duobės kasimo išlaidos. Nekompensuota suma: Pirmos dienos pietūs 75 Lt, pirmos dienos vakarienė 1740 Lt, muzikantų paslaugos 400 Lt, giedotojų paslaugos 100 Lt, bažnyčios paslaugos 40 Lt. Viso 2355 Lt. Iš išmokėtų sumų išminusuota laidojimo pašalpa ir Sodros laidojimo pašalpa. Taip pat draudimas kompensavo A. P. žalą už automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenimą ir sugadinimą – 2884,75 Lt.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1350 Lt mirties trisdešimtinių minėjimo išlaidų. Ir 11000 Lt (3185,82 €) neišmokėtą neturtinės žalos dalį subsidiariai iš atsakovų AB Lietuvos draudimas ir V. G. (t.1, b.l. 116-121).

Nukentėjusysis E. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 18368 Lt (5319,74 €) neišmokėtą neturtinės žalos dalį subsidiariai iš atsakovų AB Lietuvos draudimas ir V. G. (t.1, b.l. 128-131).

Nukentėjusysis D. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2355 Lt (686,06 €) neišmokėto turtinės žalos atlyginimo ir 18368 Lt (5319,74 €) neišmokėtą neturtinės žalos dalį subsidiariai iš atsakovų AB Lietuvos draudimas ir V. G. (t.1, b.l. 138-141).

Civilinis ieškinys pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, kai kyla klausimų kurių nereglamentuoja BPK taikomos CPK normos jei jos neprieštarauja BPK normoms (BPK 113 sr.). Civilinis ieškinys yra paduodamas ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji ir jų atstovė iš dalies keitė savo poziciją, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nebeprašė priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ D. P. išlaidų už muzikantų paslaugas - 400 Lt, giedotojų paslaugas - 100 Lt ir bažnyčios paslaugas - 40 Lt. Tačiau nepateikė ieškinio atsisakymo šioje dalyje. Be to ieškovo A. P. atstovė baigiamųjų kalbų metu pakeitė poziciją prašydama priteisti 1350 Lt mirusiosios minėjimo išlaidas ne iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, o iš kaltininko V. G.. Civilinio ieškinio nagrinėjimo ribas apibrėžia civilinio ieškinio reikalavimai, todėl teismas sprendžia civilinius ieškinius tik tokia apimtimi kiek apima civiliniai ieškiniai.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Nustatyta, kad žala, kurios reikalauja ieškovai viršija draudimo sutartyje nurodytas sumas. Tokiu būdu už padarytą žalą eismo įvykio metu atsako žalą padaręs asmuo tiek kiek jos nepadengia draudimo sutartis.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numato, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Žalos asmeniui dydžio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimas Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo. Pagal šių Taisyklių 4 p. nustatomos ir mokamos draudimo išmokos dėl: žalos asmeniui; neturtinės žalos; žalos turtui. 11 p. numato, kad „Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą <...>“ 12.5 p. numato, kad „tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesutinka dėl apskaičiuotos pagal šių Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 punktus neturtinės žalos dydžio, jis turi teisę kreiptis į atsakingą draudiką ar Biurą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje neturtinei žalai nustatytos maksimalios draudimo sumos, o šalims nesusitarus – į teismą.“

Vadovaujantis šia tvarka teismas pirmiausia pasisako dėl civilinių ieškinių nukreiptų į draudiką.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su dalimi 2355 Lt (686,06 €) laidojimo išlaidų, kurios sudaro 1815 Lt rašytiniais įrodymais pagrįstos laidojimo išlaidos už maitinimą per šermenis ir rašytiniais įrodymais nepagrįstomis išlaidomis už muzikantų paslaugas - 400 Lt, giedotojų paslaugas - 100 Lt ir bažnyčios paslaugas - 40 Lt. Kadangi liudytoja D. J., kuri yra mirusiosios sesuo paliudijo, kad muzikantų, giedotųjų ir bažnyčios paslaugas apmokėjo ji pati iš savo lėšų, šių lėšų niekas jai negrąžino ir ji jų nereikalauja, todėl ieškovo D. P. reikalavimas šioje dalyje atmestinas, nes jis reikalaujamų išlaidų nepatyrė be to nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Vertinat išlaidų pagrįstumą už laidotuvių dalyvių maitinimą per šermenis, pirmiausia pažymėtina, kad sąskaita yra pateikta bendra už gedulingas paslaugas ir maitinimą neišskiriat kiek kartų ir kuomet buvo maitinta (t.1, b.l. 141). Draudikas savo iniciatyva vadovaudamasis nukentėjusiųjų paaiškinimais išskaidė šias išlaidas. Teismo vertinimu tai, kad išlaidos įtrauktos į vieną sąskaitą patvirtina, kad išlaidos yra susijusios su laidojimu. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad skirtingi regionai turi skirtingas laidojimo tradicijas, taip pat nurodė, kad pats turi giminių Žemaitijoje ir jam žinomos šermenų tradicijos, tačiau visgi laiko, kad dalyvių maitinimas per šermenis nėra būtinas. Teismo vertinimu nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais nustatyta, kad mirusioji buvo laidojama pagal katalikiškas apeigas. Šermenys yra būtina laidojimo apeigų dalis, kuomet susirinkusieji pagerbia mirusįjį, meldžiasi, giedą, ilgai budi prie mirusiojo karsto. Į šermenis susirenka toli ar net užsienyje gyvenantys artimieji ir draugai. Todėl natūralu, kad susirinkusiuosius reikia pamaitinti. Be to jei to nedarytų artimieji tai greičiausiai po to būtų pasmerkti ir apkalbami laidotuvių dalyvių. Šermenų apeigos trunka net ilgiau nei laidojimo procesas, todėl nesuprantama atsakovo pozicija, kodėl laidojimo pietų išlaidas padengia, o šermenų nepadengia. Teismo vertinimu šių išlaidų pobūdis yra toks pats, todėl priteistinos iš Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1815 Lt (525,66 €) turtinės žalos susijusios su laidojimo išlaidomis atlyginimo.

Sprendžiant nukentėjusiojo A. P. ieškinį, AB „Lietuvos draudimas“ dėl 1350 Lt (390,99 €) turtinės žalos priteisimu už mirusiosios mirties „trisdešimtinių“ minėjimo išlaidas, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 p. atlyginamos protingos ir pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos. Šiuo atveju trisdešimtinės ir metinės mirusiosios paminėjimo išlaidos negali būti laikomos laidojimo išlaidomis, todėl jos nepriteistinos iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje 2012-02-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-361/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-18 nutartis Nr. 1A-219/2006). Dėl šių išlaidų priteisimo iš kaltininko teismas nesprendžia nes toks reikalavimas nepareikštas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ viso yra išmokėjęs neturtinės žalos išmokų 17264 Lt, kas atitinka 5000 €. Tai yra maksimali suma kuri mokėtina pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., todėl šią sumą viršijantys reikalavimai į draudiką negali būti nukreipti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė) (kasacinės bylos Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Reikalavimai Egidijaus ir D. P. dėl neturtinės žalos susijusios su motinos netekimo yra pagrįsti. Sprendžiant dėl žalos dydžio teismo vertinimu nekvestionuotinas skausmas sukeltas dėl motinos netekties, tačiau atsižvelgtina į tai, kad civiliniai ieškovai yra suaugę, savarankiški vyrai. Ieškovai ieškiniuose nurodo formalius deklaratyvius argumentus dėl neturtinės žalos paskaičiavimo. Tačiau nepakankamai yra argumentuotas emocinis, dvasinis artimas ryšį su mirusiąja. Nukentėjusysis E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad motiną lankė kartą į mėnesį ar du. D. P. gyvena užsienyje grįžta į Lietuvą kartą ar du į metus. Nors ir teigia, kad skambindavo dažnai, tačiau toks bendravimas nelaikytinas itin artimu. Nukentėjusysis E. P. žinojo apie motinos sunkią onkologinę ligą, tačiau nežino kiek ta liga buvo pažengusi, kokios stadijos. Itin artimas asmuo turėtų žinoti tokius dalykus apie artimą žmogų. Nukentėjusysis E. P. duodamas parodymus labiau akcentavo asmeninius kriterijus, teigia netekęs rėmėjos, kuri paremdavo pinigais ir kaimo gėrybėmis, o ne moralinius, nė neužsiminė apie jausmus, meilę, prieraišumą. D. P. ieškinyje reikalaudamas priteisti laidojimo išlaidų kurių iš tikrųjų nepatyrė, parodo, kad siekia ne tik žalos atlyginimo bet ir pasipelnymo. Ieškovo sąžiningumo kriterijus taip pat svarbus nustatant žalos dydį. Mirusiojo amžius, sveikatos būklė taip pat reikšmingi nustatant žalos dydį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas neturtinę žalą E. P. ir D. P. vertina po 18000 Lt iš šios sumos išskaičius draudiko išmokėtas sumas po 6632 Lt, todėl priteistina po 11368 Lt (3292,40 €).

Dėl A. P. neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad nekvestionuojama, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio, patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė išgyvenimų. Nors ir buvo išsituokęs su žuvusiąja tačiau vedė bendrą ūkį, po jos mirties neabejotinai patyrė nepatogumų. Todėl turi būti atlyginama ir jam padaryta moralinė žala. Dėl sveikatos pablogėjimo po eismo įvykio nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, net į gydytojus teigia nėra kreipęsis, todėl šie argumentai atmestini. Tai, kad jam dabar tenka samdytis pagalbininkę namų ruošoje, pagalbai ūkyje taip pat neįrodyta jokiais duomenimis. Taigi teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes į tai, kad žala padaryta neatsargumo, sprendžia, kad A. P. priteistina 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš šios sumos išskaičius draudiko išmokėtą sumą 4000 Lt, todėl priteistina po 2000 Lt (579,24 €).

Nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t.1, b.l. 22-24). Išlaidos už nukietėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 328,06 Eur (t.2, b.l. 83). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo <...>, taip pat ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas susijusias su atstovavimu. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo V. G. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 579,24 € (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Atmesti A. P. civilinį ieškinį dalyje dėl 1350 Lt (390,99 €) turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 3292,40 € (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 3292,40 € (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įm. k. 110051834, civiliniam ieškovui D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1815 Lt (525,66 €) turtinės žalos susijusios su laidojimo išlaidomis atlyginimo. Likusioje dalyje D. P. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 328,06 € (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiesiems Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.