Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. sausio 1 d., apie 17.55 val., Vilniuje, Viršuliškių g., ties pastatu Nr. 83, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino, parodė, kad sausio 1 d., tarp 17-18 val. važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) į Viršuliškių mikrorajoną. Jautėsi blaivus. Iki sausio 1 d. šiek tiek vartojo alkoholio, t. y. 1 litrą alaus. Vartojo ryte, po Naujųjų metų, kai atsikėlė. Ryte išgėrė litrą alaus ir daugiau nebevartojo, užmigo, atsikėlė apie 16 val. Per Naujuosius metu buvo daug išgėręs, dėl to nustatytas didelis neblaivumas. Automobiliu važiavo kartu su žmona. Automobilis techniškai netvarkingas, problemos su stabdžiais, todėl nedavė jai vairuoti. Žmona sakė pastabas, kad yra neblaivus, ginčijosi, nes jis neturėjo teisių. Sutuoktinė turi teisę vairuoti ir buvo blaivi. Prieš vairuojant automobilį jis vienas vartojo alkoholį. Žmona nevartojo, beveik jos nematė, jis atsikėlė ir išgėrė. Sutuoktinė, matyt, matė, kaip jis vartojo. Jį pareigūnai sustabdė, nes viršijo greitį, bandė aplenkti automobilį. Gailisi dėl šios situacijos. Transporto priemonė priklauso sutuoktinei, įsigijo automobilį gal prieš 2 metus, apie 2023 m., santuoką sudarė galbūt prieš 2 metus. Tai šeimos turtas, automobilį įsigijo santuokoje, kartu dirbo įmonėje ir nupirko iš direktoriaus. Automobilis registruotas žmonos vardu, nes ji turi vairuotojo teises. Automobiliui įsigyti pusę lėšų paskolino jos tėvas, kita pusė, galima sakyti, iš sutuoktinės atlyginimo. Transporto priemonę pirko už 5 000 Eur, jo vertė dabar 8 000 pagal bylos duomenis. Šeima turi du automobilius, abu jie registruoti sutuoktinės vardu. Teisės vairuoti nėra įgijęs.

Suinteresuotas asmuo L. J. (transporto priemonės savininkė) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį jie įgijo santuokos metu – 2023 m. gegužės 4 d., o santuoka sudaryta 2021 m. rugpjūčio 20 d. Automobilis registruotas jos vardu, kadangi sutuoktinis neturi teisių. Transporto priemonė naudojama šeimos poreikiams tenkinti. Pirkta dalinai iš atlyginimo, kitą dalį skolinosi iš tėčio, vėliau atidavė iš močiutės palikimo. Sutarties dėl turto pasidalinimo nėra pasirašę.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas L. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. sausio 1 d., apie 17.25 val., dirbant kartu su Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialistu I. A. Vilniuje, Laisvės prospekte, pamatė įtartinai manevruojantį automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį. Tarnybiniu automobiliu „Audi“, borto numeris (duomenys neskelbtini), kuriame sumontuota greičio matavimo įranga, pradėjo važiuoti minėtam automobiliui iš paskos ir netoli sankryžos, Laisvės pr. su Viršuliškių gatve, užfiksavo šio automobilio greitį - 102 km/val., kur leistinas greitis yra 50 km/val., todėl minėtas automobilis buvo sustabdytas Viršuliškių g. 83 namo kieme. Jis buvo tarnybiniame automobilyje vairuotojo vietoje, o jo kolega I. A. priėjo prie minėto automobilio vairuotojo ir pasikvietė vairuotoją prie jų automobilio bagažinės, kur patikrino vairuotojo blaivumą. Patikrinęs blaivumą, kolega priėjo prie jo ir parodė, jog alkotesterio duomenys rodo 2,15 promiles, tuomet jie nepaleido vyro iš akių ir laukė antro pūtimo. Tuo metu kolega pasiėmė vairuotojo asmens dokumentą ir pradėjo tikrinti duomenis, o automobilio vairuotojas laukė 17 min., kad būtų atliktas antras pūtimas. Atlikus antrą pūtimą, buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas, iškviestas kitas ekipažas įvykio įforminimui. Po kurio laiko iš automobilio „Audi“ keleivio sėdynės išlipo moteris L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri prisistatė vairuotojo A. J. žmona ir automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė. Kai sustabdė automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas nebuvo pasišalinęs iš jų akiračio, nevartojo jokių alkoholių gėrimų prieš atliekant alkotesterių patikrinimus (1 t., b. l. 29-32).

Liudytoja L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra A. J. sutuoktinė. Sutinka duoti parodymus. Automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, įsigijo jį 2023 metais. 2024 m. gruodžio 31 d. jie su vyru A. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Pradėjo gerti vakare, po darbų. Jos vyras gėrė ,,Žalias devynerias“, o ji gėrė alų ir šampaną. Kiek jis išgėrė, nežino. 2025 m. sausio 1 d. jie atsikėlė ryte ir vyras apie pietus pradėjo vėl vartoti alkoholinius gėrimus, išgėrė alaus (kelis vieno litro talpos butelius) ir kelis stikliukus ,,Žalių devynerių“. Ji 2025 m. sausio 1 d. išgėrė porą stikliukų su juo, gėrė apie 10 val. ryte. Jos vyras po pietų, gal apie 16 val., jai pasiūlė nuvažiuoti pas draugus (A. D. ir G. D.) į Viršuliškes ir iš jų paimti automobilį BMW, kurį reikia nuvežti į servisą, kad jos vyras jį suremontuotų. Jos vyras dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pavadinimo nežino). Ji sutiko, bet sakė vyrui, kad ji vairuos, nes žinojo, kad jis neblaivus ir be teisių, o vyras kategoriškai nesutiko, buvo labai užsispyręs. Ji siūlėsi vairuoti pati, nes gėrė du stikliukus alkoholio tik ryte, tad visiškai nesijautė neblaivi. Su vyru nuėjo iki jos „Audi“ automobilio, ji atsisėdo į keleivio vietą, o vyras atsisėdo į vairuotojo vietą. Jie pradėjo važiuoti, važiavo nuo L. Asanavičiūtės gatvės ir važiuojant tarp Spaudos rūmų ir PC ,,Mados“ pamatė, kad už jų automobilio važiuoja juodas „Audi“ automobilis, kuris buvo ,,prilipęs“ prie jų automobilio galo ir provokavo lenktyniauti, tad jos vyras, kadangi išgėręs įgavo drąsos, pradėjo didinti greitį. Prieš sukant į Viršuliškių gatvę, pareigūnai pradėjo juos stabdyti, tad jie įsuko į artimiausią kiemą (prie Viršuliškių g. 75 namo) ir sustojo. Alkoholinių gėrimų vyras vairuojant nevartojo, juos paskutinį kartą vartojo apie porą valandų prieš išvažiuojant (apie 14 val.). Žino, kad vyras yra be teisių ir kad jis vairuojant buvo neblaivus, bandė jam paaiškinti, kad jis negali to daryti, bet jos vyras ant jos rėkė, kad vis tiek sės už vairo, dėl to tarp jų net kilo žodinis konfliktas. Važiavo kartu su juo, nes planavo, kad jie paliks jos „Audi“ automobilį Viršuliškėse, pas draugus kieme ir ji nuvairuos BMW automobilį į servisą. Pati automobilio teises turi, dirba (duomenys neskelbtini), vairuoja kiekvieną dieną nuo 2005 m. Jos vyras automobilio teisių seniai neturi. Jos automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra labai reikalingas, nes ji turi tris vaikus, dukrą turi vežioti į varžybas, jai pačiai reikia vykti į darbą, taip pat jai dažnai reikia lankyti mamą, kuriai yra depresija po močiutės laidotuvių. Net negali įsivaizduoti gyvenimo be automobilio. Labai gailisi, kad vyro nesustabdė prieš jam sėdant prie vairo neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimo, kaip ir minėjo, stengėsi jį atkalbėti, o važiavo kartu dėl to, nes planavo bent jau BMW automobilį parvairuoti pati. Pasižada niekada niekam neleisti sėsi už vairo išgėrus, jeigu tik bus galimybė sustabdyti asmenį (1 t., b. l. 35-38).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto I. A. 2025 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime be nurodytų analogiškų aplinkybių, kaip ir L. D. apklausoje, nurodyta, kad priėjus prie minėto automobilio vairuotojo, jis pradėjo kalbėti nerišliai, kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, todėl paprašė jo pasitikrinti blaivumą greituoju alkotesteriu, kuris parodė, kad vairuotojas, kaip vėliau nustatyta - A. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Tada jis paprašė A. J. prieiti prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti blaivumą jau alkotesteriu, kuris rodo promiles. Vairuotojui sutikus, jis įpūtė į alkotesterį ,,Alcotest7510“ Nr. ARPK-0090, sertifikato Nr. 2196654, ir pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas, antru pūtimu - 2,20 promilių girtumas, taip pat nustatyta, kad A. J. niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 17).

Iš 2024 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas pilkos spalvos apklijuotas įvairiais lipdukais lengvasis automobilis „Audi“ A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis, adresu, Vilnius, Viršuliškių g. 83, automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta. Automobilis „Audi“ A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę, adresu Vilnius Minsko pl. 21, Vilnius (1 t., b. l. 18-26).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0090 kvituose ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. J. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0090, patikros sertifikato Nr. 2196654, galioja iki 2025 m. kovo 11 d. (el. b. l. 20, 34), 2025 m. sausio 1 d. pirmuoju tikrinimu 17.38 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu 17.55 val. - nustatytas 2,20 promilių girtumas (el. b. l. 20, 35). A. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. A. J. nurodė, kad su rezultatais sutinka (1 t., b. l. 40-41).

Iš AB ,,Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio Audi“ A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra L. J. (el. b. l. 63). Automobilis grąžintas L. J. (1 t., b. l. 45).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi“ A8 3.0 TDI DPF quattro kaina Lietuvoje yra 7 740 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. 2025 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl kūno kamerų nurodyta, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-00143-25 pridėta policijos pareigūnų kūno kameromis filmuota medžiaga, gauta iš Informacinių technologijų bei ūkinių paslaugų pagalbos savitarnos svetainės. Pridėti vaizdo įrašų fragmentai (1 t., b. l. 70-1).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. A. J. pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku jis neblaivus vairavo transporto priemonę, t. y. būdamas neblaivus nuo namų važiavo iki draugų į Viršuliškes, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnai. Įvykio aplinkybes patvirtina liudytojo L. D. parodymai, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 17:25 val. buvo sustabdytas greitį viršijantis automobilis, kurio vairuotojui nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, liudytojos L. J. parodymai, kad sutuoktinis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, taip pat neblaivumo nustatymo akte, alkotesterių kvituose užfiksuoti duomenys ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis suprato, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus (prieš vairuojant vartojo alkoholinius gėrimus), taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės ir kiti klausimai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau praeityje ne kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas jį charakterizuoja neigiamai (1 t., b. l. 75-80), administracine tvarka baustas 2020 m., veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 60-61), dirbantis (1 t., b. l. 82-84). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose, nėra.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. J. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 60 parų. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti straipsnio redakcija), asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, bei kitas aplinkybes (asmuo neteistas, dirbantis, viso proceso metu pripažino kaltę), sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad A. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą (vairavo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės), į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog asmuo kaltę dėl veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai dėl tokio elgesio gailisi, praeityje nėra teistas dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad minima transporto priemonė yra registruota kaltinamojo sutuoktinės L. J. vardu. Posėdžio metu L. J. nurodė, kad automobilį įsigijo santuokos metu, santuoka sudaryta 2021 m. Automobilis registruotas jos vardu, kadangi sutuoktinis neturi teisės vairuoti. Transporto priemonė skirta šeimos poreikių tenkinimui, sutarties dėl turto padalijimo nėra pasirašę, kas registruota jos vardu, yra jos. Prašė automobilio nekonfiskuoti.

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas.

Nagrinėjamu atveju, tiek A. J., tiek L. J. nurodė, kad automobilis Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra skirtas šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad šis turtas įsigytas santuokoje ir tai, kad transporto priemonė šiuo metu registruota kaltinamojo sutuoktinės vardus ir pastaroji ja naudojasi, automobilio, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turto statuso nekeičia. Duomenų, kad šis turtas priklausytų asmeninės nuosavybės teise L. J., byloje nėra – abu patvirtino, kad nėra sudarę jokios sutarties, kurioje būtų nustatytas kitoks minimo turto teisinis režimas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018, 2K-81-976/2019). Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018).

Taigi, įvertinus aplinkybes, kad transporto priemonė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tiek kaltinamajam, tiek jo sutuoktinei, jis yra konfiskuotinas iš kaltinamojo, kaip automobilio savininko.

Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir EŽTT praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad transporto priemonė yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, vaikų poreikių tenkinimui, taip pat ir dėl L. J. dabartinės sveikatos būklės (apsunkinto judėjimo), nesudaro pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmė ir taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės yra neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei nustatančiuose atitinkamas sankcijas. Tai, kad aptariamos poveikio priemonės taikymas sukels atitinkamus suvaržymus, nepatogumus, kas apsunkins darbo funkcijų vykdymą ar pareigų šeimai atlikimą ir kaltinamojo sutuoktinei, savaime nereiškia, kad tokios priemonės skyrimas prieštarauja proporcingumo principui. Šiuo atveju, kaltinamasis A. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką – vairavo automobilį būdamas neblaivus, net neturėdamas šios teisės, tokiais veiksmais keldamas grėsmę eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, todėl, siekiant užkirsti analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, transporto priemonę yra būtina konfiskuoti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš kaltinamojo konfiskuotinas jo sutuoktinės vardu registruotas automobilis Audi A8, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 106-109), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 8 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas liudytojos L. J. vardu registruotam automobiliui „Audi“ A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47-58), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi šios priemonės taikymo terminas pratęstas iki 2025 m. balandžio 17 d. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti iš A. J. L. J. vardu registruotą automobilį „Audi“ A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 6 d. nutarimu paskirtą ir 2025 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. J. vardu registruotam turtui – automobiliui „Audi“ A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.