Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji K. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, nurodė, kad tiek N., tiek P. myli, jais rūpinasi, fizinių bausmių ji nei N., nei P. netaikė, yra klupdžiusi dėl netinkamo elgesio į kampą, tačiau diržu ji nėra jų mušusi. Nurodė, kad jeigu vaikai kažką blogo padarydavo, ji iš pradžių jiems bandydavo gražiai paaiškinti. Parodė, kad 2021-10-26 ryte atsikėlusi, ji prikėlė N. ruoštis į mokyklą, padarė sumuštinius. Tada prikėlė P., kuri apsirengė į darželį. Mažylė miegojo, todėl ji paprašė N., kad jei sesė pabustų, paduotų jai čiulptuką ir pasuptų, kol ji pareis iš darželio. Jai parėjus iš darželio, N. išėjo į mokyklą. Ji su mažyle liko namuose, tvarkėsi, gamino valgyti. Atėjo laikas parsivesti P. iš darželio, mažylė miegojo. N. jau turėjo būti grįžęs iš mokyklos, tačiau jo dar nebuvo, todėl ji paprašė savo brolio V., kad jis nueitų į darželį parsivesti P.. Ji, likusi namuose, kelis kartus skambino N. mokytojai, norėdama sužinoti kodėl N. dar nėra namie. Mokytoja nekėlė ragelio, tada ji parašė mokytojai žinutę. Mokytoja atrašė, kad N. kol kas negali pareiti iš mokyklos. Brolis parvedė P., P. persirenginėjo kambaryje ir tada atvažiavo vaikų teisės su policija. Iš pradžių nieko neaiškino. Ji labai nustebo, tačiau pamanė, kad tai paprastas apsilankymas. Nesuprato kodėl atvyko ir policija. Po to pasakė, kad gautas pranešimas, kad ji galimai smurtauja prieš N. Tada suprato kodėl N. dar nėra namie. Atvykusieji asmenys paklausė ar ji neprieštarauja dėl to, kad jie atskirai pasikalbėtų su P. Ji neprieštaravo. Pasikalbėję su P. išėjo iš kambario ir liepė sudėti daiktus. Dar paprašė, kad ji nurengtų ir mažylę, parodyti, ar nėra mėlynių. Paaiškino, kad ji klupdydavo vaikus ant kelių, dėl to niekada nesiginčijo, dažnai šaukdavo, nes jie buvo tokie, ypač P. buvo tokia kaip beždžioniukas, visur karstydavosi, lipdavo. Paaiškino, kad jie gyvena 3 aukšte, reikėjo net rankenas išimti iš langų, nes atsidarydavo langus ir versdavosi per langą, buvo baisu, kad neiškristų. Darydavo tokius dalykus, kurių vaikams tikrai negalima, nes gali nutikti nelaimė. Kaltinamoji nurodė, kad jos santykiai su N. buvo prasti. Jis iki 4 metų augo vaikų namuose, jų bendravimas buvo toks banguotas. Kai jis grįžo namo, buvo labai sunku iš pat pradžių. Ji manė, kad viskas savaime išsispręs, pritrūko jai pastangų, ji manė, kad vaikas apsipras ir viskas bus gerai, bet taip nebuvo. Jiems trūkdavo to susikalbėjimo, o ji pati per daug ir nesigilindavo kaip, kas ir kodėl. Paaiškino, kad ji N. gimdė 16 metų, jos mama buvo socialinės rizikos grupėje ir nebuvo tokių galimybių, kad kas nors iš artimųjų pasiimtų globą, kol jai sueis 18 metų, todėl taip gavosi, kad pirmiausia jį paėmė iš ligoninės, po to jai pasiūlė kartu su juo apsigyventi kūdikių namuose. Keletą mėnesių ji ten ir gyveno, bet iš (duomenys neskelbtini) važinėjo į (duomenys neskelbtini), nes mokėsi. Ir taip gavosi, kad jai liepė išsikraustyti iš ten. Kadangi ji jau pati nemaitino, todėl išsikraustė. Nurodė, kad ji turi 4 vaikus – N., M., P. ir L. M. ji susilaukė būdama 17 metų. ji pati M. neaugina, ji yra (duomenys neskelbtini). Buvo panaši situacija kaip ir su N., tik M. gimė anksčiau laiko, neišnešiota, tai beveik mėnesį praleido kartu (duomenys neskelbtini). Vyko posėdžiai dėl globos, grąžino N., bet M. negrąžino, nes teismas nusprendė, kad jai būtų per sunku pasirūpinti neįgaliu vaiku ir ji nesugebėtų suteikti jai visų galimybių, kokių jai reikia. Ji N. augino nuo 2018 m. gegužės ar birželio mėnesio iki jo paėmimo. Nežino, kodėl N. pasakė, kad ji jį skriaudžia. Paskutiniu metu, keli mėnesiai prieš paimant, jų santykiai buvo iš viso labai prasti, jie visiškai nesusikalbėdavo. Jeigu ji jam ką nors pasakydavo, tai jis jai labai grubiai atsakydavo. Tada ji buvo atėmusi ir žaidimų kompiuterį. Jis pradėjo eiti rugsėjį į mokyklą, sudaužė naujai nupirktą telefoną. Tuomet ji jam pasakė, kad kol jo elgesys nepasitaisys, jis negaus nei kompiuterio, nei naujo telefono. Jis dėl to labai pyko. Paaiškino, kad ji maudydavo vaikus. Berniuką paskutiniu metu kelis kartus maudė N., nes jis pradėjo gėdytis jos. Buvo žymių ant N. kūno, ir veidas vieną kartą buvo apdraskytas. Paaiškino, kad N. vieną kartą parėjo iš mokyklos verkdamas su suplyšusia kuprine, be keletos daiktų kuprinėje, su apdraskytu veidu. Paklausus kas nutiko, iš pradžių nenorėjo sakyti, bet jam nurimus, jie pasikalbėjo. Tuomet N. paaiškino, kad jį apdraskė berniukas, kad mušėsi, stumdėsi. Jo klasiokai ima ir jo daiktus, mėto po klasę. Būdavo, kad ir kojos apspardytos buvo ir vieno, ir kito vaiko. P. rankytės buvo labai apdraskytos katino. Buvo momentas, kai ji buvo labai išberta. Ji tuos šašiukus buvo nusikasius, likę randai nuo jų. Būdavo kojos apspardytos, nes vis tiek, juk vaikai žaidžia, spardosi. Būdavo, kad tarpusavyje mušdavosi. Tą savaitę, savaitgalį, prieš paimant, buvo taip, kad ji su mažyle buvo išėjusios į parduotuvę, o N. su P. liko namie. Grįžęs brolis V. jai paskambino, paklausė kada ji grįš. Paaiškino, kad klausia dėl to, nes grįžęs matė kaip N. dusina P. su pagalve. Ji kalbėjo apie tai su N., jam aiškino, kad jis berniukas, o sesė yra mergaitė, ji mažesnė už jį, kad negalima taip elgtis, jog berniukai neskriaudžia mergaičių. Jis sakydavo, kad P. pati prie jo lenda, kad jį provokuoja ir erzina. Darželyje niekada dėl P. nesiskundė, P. visada būdavo labai meili. Iš pradžių, kai N. su P. buvo paimti, nuo pat pirmo vakaro vaikų teisių specialistei davus globėjos numerį, jie kalbėdavosi telefonu, su N. retkarčiais ir trumpai, su P. vyko pokalbiai kas dieną, po to kas antrą dieną, nes globėja daug dirbanti, tai teko taikytis kada ji gali. Su P. pokalbiai vykdavo ilgai ir po valandą, ir daugiau. P. norėjo namo, o paskutinį kartą su P. ji bendravo vasario mėnesį, nes po to laiko kažkas nutiko. Ji nežino apie ką tą dieną (2021-10-26) su P. bendravę vaiko teisių specialistai kalbėjosi. Nežino kodėl abu vaikai pasakojo tokias pačias aplinkybes. Nežino iš kur pas vaikus tokios kalbos. Brolis V. gyveno kartu su ja, brolis J. gyveno pas globėją. Kai mama mirė, kartu su ja ir brolis J. gyveno. Kai jam suėjo aštuoniolika metų, tada pilnai išsikraustė. Nurodė, kad pas ją dažniausiai ateidavo draugės V. M. ir A. Ž.. V. buvo mano mamos draugė. Su A. Ž. buvo gan artimos draugės, kas antrą vakarą susitikdavo, ir su dviračiais važinėdavo, tai kavos pasikviesdavo. Kai jos ateidavo, būdavo vaikai namuose. Jos matyti nieko negalėjo. Niekada maisto neribojo, šaldytuvas niekada nebuvo uždarytas, užrakintas. Vaikai kada norėjo ir ką norėjo pasiimdavo. Buvo ribojami tik saldumynai, retai kada namuose būdavo saldumynų. Niekada nebuvo tokio atvejo, kad muštų dėl to, kad jie gaminosi pusryčius. Paaiškino, kad mergaitė turėjo problemą dėl šlapinimosi į lovą, bet ir ji pati tokią problemą vaikystėje turėjo. Mano, kad tai neurologinis sutrikimas. Ji su dukra važiavo pas neurologus, bet nieko blogo nerado, sakė, kad išaugs. Nurodė, kad jie turėjo katiną, kuris buvo toks pasiutęs, todėl ji pykdavo, liepdavo vaikams jo nekankinti, nes katinas juos apdraskydavo, tuomet skaudėdavo. Aiškindavo, kad negalima. Su šuniuku irgi taip pat, vos jį parsivežė, tai vaikai pradėjo jį visaip trinti, myluoti. Supranta, kad myli, bet aiškino, kad gražiai elgtųsi su juo, kad neįkąstų. Nurodė, kad jos šeima įtraukta į sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos nuo to laiko, kai P. suėjo 3 mėnesiai. Jai trūko tvarkymosi, namų ruošos, ir bendravimo su vaikais įgūdžių. Paaiškino, kad ji vaiko teisių specialistų neklausė, nes tuo metu buvo nesukalbama, vengė ir nemėgo bendrauti su socialiniais darbuotojais, buvo labai užsispyrusi ir priešiškai nusiteikusi. Nurodė, kad po P. gimimo kelis kartus buvo vaiko teisių specialistai apsilankę, o socialinės darbuotojos ir kartą, ir du, ir tris kartus į savaitę, kartais nei karto į savaitę neateina. N. mokslai sekėsi gerai, jokių bėdų su mokslais neturėjo, jis labai gudrus vaikas, problemų buvo su jo elgesiu, jis labai greit užsidegantis. Mokytoja jai niekada nepranešdavo, jei kas nors sužalodavo ar sumušdavo N. Mokytoja jai pranešdavo tik tada, jei pats N. kažką padarydavo. N. telefonas sudužo, parėjęs labai verkė, bet mokytoja man nieko nepranešė, kad klasiokai sudaužė jo telefoną. Jau yra minėjusi, kad būdavo ir jo kojos apspardytos, dar kažkas. Būdavo ir ant rankos kandimų žymių tiek pas vieną, tiek pas kitą, nes kandžiodavo vienas kitą. Nežino kodėl nei gydytoja, nei darželio auklėtoja nepastebėdavo tokių žymių. Nežino kodėl namuose buvo suplyšęs diržas. Šiaip tas diržas mėtėsi ir viskas. Parodė, kad būdavo, kad šaukdavo daug ir dažnai, gal ir kaimynai girdėdavo, tikrai klupdydavo vaikus ant kelių dažnai, kartais net du kartus per dieną, bet nei šepečio kotu, nei diržo sagtimi, nei telefono mėtymo į veidą tikrai nebuvo. Nežinau iš kur pas vaikus atsirado tos mėlynės. Paaiškino, kad ji vaikų nepakratydavo, o tik paimdavo už rankos ir „patąsydavo“. V. M. matė, kad vaikai buvo paklupdyti. Vieną kartą net ir socialinės darbuotojos matė, kad vaikai klūpėjo, tačiau nieko nesakė. Būdavo ir du kartus į dieną klupdydavo vaikus. Jeigu vaikas lipa ant lango, atidaro langą ir verčiasi iš trečio aukšto, tai čia nėra juokas. Ir jei jis nesupranta, kai gražiai prašai, žadi aukso kalnus, o jis vis tiek tą patį daro, jei jis iškris per langą, tai ji liktų kalta. Vykdavo socialinių darbuotojų bendravimas su vaikais jai nedalyvaujant.

Mažametis nukentėjusysis N. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad juos mama mušė. Juos mušdavo mama su šepečio kotu, kartais už nieką. Vieną dieną mama ilgai miego, jie atsikėlė ir norėjo valgyti. Jis pasiėmė dribsnių, o mama su diržo sagtimi jį su P. mušė, nes sakė, kad duos valgyti, kai atsikels. Ji liepė jos nekelti, kol ji miega, nes gaus su diržu. Dar mama jį pakėlusi smaugdavo už kaklo. Jai ji smaugdavo pakėlus, jo kojytės būdavo ore. Jam skaudėjo, jis neverkė. Kaip po pusryčių mušė diržu, jam skaudėjo, jis verkė. Tuo metu mušė ir P. Mamai mušimas yra linksmybė, nes kai jį pasiėmė iš vaikų namų, jau antrą dieną pradėjo mušti, o P. nemušė tada, nes jos mama buvo gyva. Jo mamos mama P. saugodavo, o jo nesaugodavo, jį galėdavo mušti. Mamos broliai V. ir J. matė, bet nekreipdavo dėmesio, kai mama mušdavo juos. Kartais mama juos paklupdydavo ant žirnių. Kartą sesė pribudo nuo slogos, todėl mama jiems liepė išjungti televizorių ir eiti klauptis. Kartais mama anksti duoda valgyti. Kai būna rytas, mama kartais pusryčių neduoda, nes gali pinigų. Duoda tik pietus ir vakarienę. Visada būna, kad namuose trūksta maisto. Mama gal milijoną kartų yra mušusi diržu. Ji mušdavo diržu, dėl menkiausių dalykų. Paskutinį kartą juos mušė sekmadienio vakarą. Jie netyčia padidino televizoriaus garsą, tai mama juos paklupdė ant kruopų. Kai mama mušė diržu, jam liko randas. P. mušė tada, kai ji buvo nepasirengusi, per dešinę koją. Jai net trūko koja, nes matė, kad buvo kraujas. Niekas nežinojo, kad mama juos muša. Namų taisyklė buvo tokia, kad niekam nesakyti, ką mama daro. Jei būtų kam pasakę, mama būtų sumušusi taip, kad jie neatsikeltų. Net mama buvo taip raštelyje parašiusi ir palikusi ant stalo. Jis išmetė tą raštelį. Jis pirmadienį apie viską pasakė, nes labai supyko ant mamos, norėjo išsipasakoti. Tai papasakojo mokytojai E. M., dar pasakojo vaiko teisių darbuotojams, dar sakė tetai ir dėdei. Kai jį atėmė- jis buvo pas specialistą, kuris rado mėlynes ir randus. Tie randai ir mėlynės buvo nuo diržo. Kartą mama jam spyrė į dešinės kojos čiurną. Jeigu jie su P. netyčia padeda kietą žaislą, tada L. pradeda verkti, tada N. ateina su diržu ir juos su P. muša. Jis ne vieną kartą matęs, kai P. N. diržu muša. Jam nelabai skaudėdavo, kai N. mušdavo, nes nelabai pataikydavo. Kartą jie su P. miegojo pietų miego, atsikėlė, paskui mama atėjo ir liepė dar miegoti. Jie su P. žaidė. Tada mama atėjo ir telefonu paleido į jį, tarp nosytės ir akies trūko. Jam kraujavo. Paskui mama nuplovė vandeniu ir mamos draugė D. užtepė dantų pasta. P. matė, kai į jį mama metė telefoną ir pataikė. Dar mama yra mušusi jį per nugarą šepečio kotu. Mama nupirko iš prieglaudos šunį, o už jo pinigus nupirko reikmenis šuniui. Jis kitą dieną davė šuniui dešrytės, o mama dėl to jam šepečio kotu pataikė į nugarą. Jam skaudėjo nuo to gal 50 sekundžių. Kai baigė pirmą klasę, tada mama parsivežė šuniuką. Mama P. dar yra trenkusi. P. kažką padarydavo, o jis prisiimdavo kaltę, bet mama netikėdavo, nes rasdavo jos plaukų. Tada mama P. mušdavo su šepečio kotu. Jie su P. glostė šunį ir šuo padarė ant lovos. Niekas nebuvo kaltas, tik mama, nes ji neišvedė šuns į lauką. Mama užuodė smarvę, tada atėjo ir su šepečio kotu jį ir P. mušė. Jis gaudavo lupti už tai, kad delnu paliesdavo šunį. Kai sesė su šuniu buvo ant lovos, mama nepatiko. Tada mama mušė P. taip, kad ji net "apsisisiojo". Tas kartas, kai mama jį mušė, nes jis pusryčiavo buvo tada, kai jis lankė priešmokyklinę klasę. Jį ir P. muša vienodai. Paskutinis kartas buvo tada, kai jis papasakojo mokytojai. P. tada mama mušė valandą ilgiau. Mama dar yra jam spyrusi į koją, jam skaudėjo jis verkė. Telefoną mama į jį metė trečią vasaros savaitgalio dieną, kai baigė paruošiamąją klasę. Mamai jis jaučia pyktį, daugiau nieko. Jis mamos bijo. Mano, kad P. irgi bijo. Kartą kaip P. miegojo, ji per miegus sakė: ,,nereikia, nereikia" ir rodė, kad bando dengtis. (b.l. 82-85, 1 t.)

Mažametė nukentėjusioji P. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos mamos vardas K., o tėčio vardas N. Viskas vyko namuose, kur gyvena mama K., N., L., V. Ji gyvena pas mamą namuose. Ten juos mušė, dar vadino negražiais žodžiais. Mama ją pakėlė ant rankų ir pakratė, o N. telefonu pataikė į nosį. Mama kai ją pakėlė ir pakratė, tai darė, nes buvo labai supykusi. Mama liepė žaisti kažką kitą, o ne slėpynes. Mama ją pakartė vieną kartą. Viskas vyko namuose, neatsimena, kurioje vietoje viskas vyko, bet viskas buvo (duomenys neskelbtini). Ją mama pakartė toje vietoje, kur yra "telikas", salione. Ją paguldė ant žemės ir pasmaugdavo. Pasmaugė paprastai su rankom ir išvarė į kambarį. Jai skaudėjo, ji verkė. Mama matė, kai ji verkia. Ji mamai sakė, kad nesmaugtų. Mama ją smaigė virtuvėje. Mama ją pakėlė ir pakratė salione, o smaugė virtuvėje. N. matė, kai ją smaugė. Viskas vyko namuose tą pačią dieną. Pirmiau pakėlė, paskui smaugė. Dar mama paklupdė ją prie sienos. Kai mama supyksta, kartais muša su diržu. Kartais stipriau muša, kartais lėčiau. Tas diržas atrodo juodas, kaip jos sijonėlis. N. muša lėčiau, mama stipriau. Jai mama su sagtimi prakirto koją kairėje pusėje prie užpakalio. Nuo sagties liko randas. Jai diržu mušė per abi kojytes. Ta sagtimi muša mama. Sagtimi muša mama ir N. Tie randukai liko nuo to, kai mušė mama ir N. N. matė, kai mama muša, liepdavo mamai baigti mušti. Dar N. matė. V. irgi matė, šis sakydavo, kad nustotų mušti. V. niekada nemušdavo. Kartais mama jai trenkė per veidą, kad net buvo randai. Kartais per veidą trenkia su "tapke", jai skaudėjo veidą, ji verkė. Kai jai mušę "tapke" per koją, jai skaudėjo dešinę šlaunį. Kai ją mušdavo diržu, jai skaudėjo. Būdavo, kad verkė. Mama liepdavo nustoti verkti. Kai ją mušė, mušė, atėjo žmonės ir viską sužinojo. N. ir N. žinojo, kad ją muša. Policija sužinojo, kad mama muša ir vaikų teisės. Ją išvežė tada pas tetą. Kai ji lovoje, turėjo šuniuką, o mama liepė nelysti prie šuniuko, tai ją mušdavo su diržu, o ji verkdavo, tada ji net prisišlapino nuo diržo, nes išsigando. Kai ją mama pakėlė ir pakratė, jai skaudėjo kaklą, ji verkė. Ji matė, kaip N. mama muša. N. rėkdavo. N. N. nemuša. Ji matė, kai mama telefonu N. pataikė per nosį. N. skaudėjo, jis verkė, net kraujas bėgo. Ir N. matė, sakė mamai, kad taip nedarytų. Jos N. prašė, kad ji niekam nesakytų, kad mama per nosį su telefonu N. sudavė (b. l. 107-108, 1 t.).

Liudytoja S. K. parodė, kad ji yra mažamečių nukentėjusiųjų N. M. ir P. M. laikinoji globėja. Parodė, kad vaikai pas ją atkeliavo 2021 m., spalio 26 d. vakare, tikslios valandos neatsimena, bet jau buvo tamsus metas. Parodė, kad jai paskambino vaiko teisių specialistė S. S. į asmeninį telefoną ir pasakė, kad šiuo metu ji yra su dviem sužalotais vaikais prie (duomenys neskelbtini) ligoninės ir paklausė ar ji galėtų jais laikinai pasirūpinti, nes jie yra paimti iš šeimos. Ji sutiko tą vakarą globoti, auginti ir pasirūpinti vaikais. Tą vakarą vaikai atkeliavo, kuriuos atvežė vaiko teisių specialistė S. S. su kita specialiste. Vaikai buvo labai sutrikę, labai išsigandę, labai nerimastingi, labai pasimetę. Ji pastebėjo baimę, nerimą jų akyse. Tai buvo maži vaikai, N. tada buvo 7 m., o P. buvo 5 m. Tą vakarą ir ji patyrė tam tikrą iššūkį, stresą, nes gavo du išsigandusius vaikus. Tą vakarą ji juos maudė. Ką ji matė, tai sunku net kalbėti apie tai, jie buvo tikrai labai stipriai, jos akimis, sužaloti, sumušti. Mėlynės buvo ryškios, kraujosruvos matėsi, ypatingai ją sujaudino sužalojimai, kuriuos matė maudant P., nes jos kojos buvo labai mėlynos, violetinės net. Matė, kad galėjo būti ir senesnių žaizdų ir naujai padarytų. Tai buvo labai skaudu matyti. Tas vakaras taip ir praėjo, vaikus užmigdė, paguldė. Nurodė, kad jų gyvenimas toks tęsiasi iki pat šiandienos, t. y. ji juos globoja ir augina. Vaikai po šiai dienai pasakoja apie patyrimus, išgyvenimus, traumines patirtis, būtent dėl patirto smurto. Pabrėžė, kad vaikai pasakoja apie ilgą laiką vykusį ne vienkartinį smurtavimą prieš juos. Tai vyko įvairiais būdais pagal jų pasakojimą. Jie įvardijo mamą, kad mama smurtavo. Smurtavimo būdai, kiek ji girdėjo iš vaikų, jos požiūriu, tai yra ypatingai žiaurūs, t. y. kalbama apie abu aspektus, tiek apie fizinį smurtą, tiek emocinį-psichologinį. Apie fizinį smurtą vaikai pasakoja labai daug detalių. Mušimas diržu, diržo sagtimi, šepečio kotu, pakėlimas už kaklo ir kratymas, smaugimas už kaklo, klupdymas ant kietų kruopų, žirnių, grikių ir t.t., kur tai sukėlė tikrai stiprų fizinį skausmą. Vaikai pasakojo, kaip jie rėkdavo, kai juos mušdavo, kaip skaudėdavo. Jos manymu pas P. ir šiai dienai yra likę randai – žymės ant kūno nuo mušimo. Nurodė, kad kažkada girdėjo mamos kalbą telefonu, tai lyg ir buvo sakyta iš mamos pusės, kad “tai tau katinas padarė”, t. y. dėl ko tie randai atsirado, kurie yra pasilikę. Jai asmeniškai tai nebuvo panašu į katino paliktus randus. Žymės nepilnai užgijusios, lyg ta oda ir užsitraukusi, bet tam tikros žymės yra likę. Nurodė, kad vaikai yra pasakoję tokius dalykus, kad kartais per užpakaliuką mušdavo taip stipriai, kad oda net sutrūkdavo iki kraujo. Tokiems randams nėra taip paprasta užgyti. Apie fizinį smurtą, kuris vyko, pabrėžė, kad vaikai tikrai pasakojo daugybę kartų. Nevienkartiniai tai įvykiai, tai buvo sistemingai daroma nuo to labai mažo, jauno amžiaus. N. pasakojo, kad kai jį mama 4 metų parsivežė iš vaikų namų, kur jis augo iki 4 m., tai jį sumušė antrą dieną parsivežus iš vaikų namų. Tai tokie yra vaikų pasakojimai. Iš tikrųjų yra sudėtinga apie tai kalbėti, nes ji, ir kaip žmogus, ir kaip pilietė, ir pati būdama medicinos psichologė, niekada nėra mačiusi taip stipriai sutraumuotų vaikų emociškai. Potrauminio streso sindromas reiškiasi ir šiai dienai ir ypatingai stipriai pas abu vaikus. Šiek tiek skirtingais būdais pas N. ir P., bet potrauminis stresas yra ryškus, šis sindromas psichologine prasme yra gydomas labai sunkiai. Pirmus du mėnesius P., kalbant apie emocinę traumatizaciją, ji miegodavo ir miegodama iš pasąmonės, būdravimo būsenoje ji tiesiog dengdavosi veidą, kūną, galvą, dengdavo antklode ir sakydavo per miegus: „nemušk, nereikia, nemušk manęs“. Tas vyksta iš pasąmonės gelmių, iš patyrimo, kuris buvo. Emocinė būsena N. yra labai sudėtinga ir po šiai dienai, nors dabar jie yra saugioje aplinkoje, jie yra daug ramesni vaikai, jie jaučia, kad jais yra pasirūpinta, tačiau N. turi labai daug užslėptų, sudėtingų, neišspręstų, neišventiliuotų emocijų. Pyktis, begalinis pyktis ant mamos yra ir šiai dienai pas jį, gal per silpnai pasakyta pyktis, bet įniršis. Kai jis kalba, tai jis stipriai sugniaužia kumščius ir net veido mimika parodo, net kratosi apie tai kalbėdamas. Yra pasakęs: “kai man sueis aštuoniolika metų, tai žinot, teta, ką aš padarysiu, laukiu aštuoniolikos”, tuomet ji klausia: “ką tu padarysi? N. atsako: “aš nueisiu į policiją”. Tuomet ji klausė ką jis veiks toj policijoj, tai jis pasakė, parašys pareiškimą ant savo mamos, ką ji jam padarė. Dar yra pasakęs tokį labai skausmingą dalyką N.. Kiek vaikui turėjo būti ten blogai gyventi, kad jis sako: „jeigu mane ten sugrąžins, tai aš nusižudysiu“. Ir taip sako 7-8 metų vaikas, apie savižudybę. Tai kas tokio turėjo būti siaubingo įvykę, gyvenimas lėtiniame strese 4 savo gyvenimo metus, nes dabar jam 8. Jis apsigyveno pas mamą, kai jam buvo 4 metai. Absoliučiai nuolatinėj emocinėj įtampoj vaikai gyveno, nes niekada nežinai, kada tave vėl sumuš. Nurodė, kad ji kartais klausdavo: “gal būdavo kokia išskirtinė situacija, kad tas smurtas vykdavo”. Tai jie dažniausiai sakydavo, kad tai būdavo iš oro, iš dangaus, už nieką. Gyvenimas nuolatinėje būsenoje, kai tu nežinai, kada tau trenks. Pavyzdžiui, tas įvykis, kai N. pasakojo, kad jam paleido telefoną į galvą, jam praskėlė tarpuakį ir kaip jam skaudėjo. Vykdavo smurtavimas, jeigu šuns neišvedei ir jis pridarė ant grindų. Matydama tuos vaikus ji supranta, kad nebuvo absoliučiai jokios saugios emocinės aplinkos, nes kiekvieną kartą galėjai būti sumuštas už nieką. Pasak jų, mama susinervavo arba mamai ne ta nuotaika, arba mama miega ir liepia jos nekelti, nes jai ją prikelsi, tai gausi diržo. Absoliučiai negali prognozuoti gyvenimo, tai yra vadinamasis lėtinis stresas, potrauminis stresas, potrauminis sindromas, kuris yra gydomas daugybę metų, kartais visiškai neišgydomas, yra labai sudėtingai sprendžiamas, o tie vaikai tame gyveno ne vienerius metus. Nurodė, kad ji dabar augindama vaikus stengiasi jiems padėti, jie daro vakarais nusiraminimo pratimus, relaksacijas, meditacijas, kad galėtų ventiliuoti, ypač N., tą pyktį, įniršį išventiliuoti. Daro kvėpavimo pratimus, kad vaikas patirtų kuo daugiau atsipalaidavimo būsenos. Smurtavimo atvejų dabar pas jį yra jau nedaug, anksčiau mokykloje jis turėjo problemų dėl smurto, nes jis vis sakydavo: „mane namie muša, tai aš ir mokykloje mušu“. Nurodė, kad kiek vaikai gyvena pas ją, tai yra su mokytoja bendravusi vieną kartą, vieną kartą mokytoja yra davusi jai žinutę, kad N. agresyviai pasielgė su kitu vaiku, bet paskui pats nuėjo ir atsiprašė to vaiko. Dabar ką pastebėjusi, nors jų emocinė būsena yra ženkliai pagerėjusi, jiems prireikė psichologo pagalbos, su jais dirba psichologė, jie gauna terapiją, gauna emocinį palaikymą, bet, vis dėlto, tam tikros pasekmės yra likę po šiai dienai ir jos ganėtinai ryškios. Nežino, kiek tiems vaikams reikės pagalbos, kad jie būtų išgydyti. Nežino, ar kada nors tai apskritai bus jie iki galo pasveikę nuo tos patirties, kuri buvo. Nors kaip nurodė, pagalbą jie gauna, jie jaučiasi dabar daug geriau, yra daugiau atsipalaidavę, laimingi, lanko ugdymo įstaigas, N. mokslai sekasi puikiai, P. patiria sunkumų, nes nėra lankiusi darželio. Dabartinio darželio auklėtojos teigimu, ji yra gana apleistas vaikas, jai sunkiau su akademiniais dalykais. N. taip pat lanko popamokinę veiklą – plaukimo treniruotes ir dziudo treniruotes. Jaučiasi saugūs. Su mama N. nėra kalbėjęs nei karto telefonu nuo spalio 26 d., nors ji skatindavo ir po šiai dienai ji jam primena ir paskatina, ar jis norėtų, kad jie gali paskambinti, pasikalbėti. Tai jis arba išeina iš kambario, arba sako, kad nekalbėjau ir niekada nekalbėsiu. P., kai bendraudavo pačioje pradžioje, tai ji klausdavo per telefoną “ar tu, mama, mus vėl muši? Ar tu vis dar mus muši?” Tas būdavo sudėtinga girdėti. Kiekvieną dieną per tuos mėnesius nuo tos spalio 26 d., jie kartas nuo karto, na, iš pradžių tai pasakodavo minimaliai, nes, matyt, jautėsi dar nesaugiai, nes nežinojo, ar gali ja pasitikėti, ar gali atsiverti ir pasakoti, bet kuo ilgiau pas ją gyveno, tuo daugiau jie tų detalių papasakojo, kas ten vyko, kaip ten buvo. Nurodė jaučianti tikrai labai didelį apgailestavimą, kad Lietuvoje, 21 amžiuje dar gali vykti ilgą laiką tokie dalykai, dėl to labai liūdna. Nurodė, kad ji klausė vaikų: “kodėl jūs nepasakėte, kad taip baisu yra?” Tai jie pasakė, kad jie negalėjo, nes jeigu būtų pasakę, tai jiems būtų buvę dar blogiau. N. yra pakankamai protingas vaikas, 8 metų berniukas, bet jis gerai mąstantis, efektyviai mąstantis ir pas jį yra toks suvokimas, kad va pasaulis yra toks, kad suaugę yra tokie, t. y. nieks jam nepadės. Kodėl jis sako, kad nusižudys, jeigu jį grąžins, nes jis mano, kad jo niekas neišgelbės. Kaip jį mušė, taip toliau tai vyks. Nurodė, kad jos patyrimas yra toks su tais vaikais. Šiuo metu ji stengiasi daryti tai, ką gali geriausia dėl jų, kiek leidžia visa situacija. Ir terapinę pagalbą jie gauna, pas psichologę lankosi, ugdymo įstaigas, užimtumą, pramogų daug turi, stengiasi, kad tie vaikai kažką pamatytų gyvenime gražesnio ir geresnio nei kad buvo visą vaikystę, nes vaikui praleisti praktiškai didžiąją dalį savo vaikystės tokioje nuolatinėje traumatizacijoje, yra proto nesuvokiama. Ir ji kartais žiūri į tuos vaikus, ir galvoja, kad jie dar ir taip ganėtinai adaptyviai gyvena, jie ganėtinai gerai adaptuojasi turėdami tokią patirtį. Jie stengiasi, stengiasi elgesį koreguoti. N. labai stengiasi valdyti smurtinį elgesį, tikrai tas vaikas labai daug pastangų deda, nors jam labai sunku yra susivaldyti. Jis turi labai daug įniršio viduje, labai daug užslėpto pykčio, nes jis negalėjo apsiginti. Dabar jau tikrai būsena yra pasitaisiusi, pagerėjusi ir ji mano, kad gaunant pagalbą, konsultavimą, terapinę pagalbą kažkokios žaizdos pas juos užgis. Žinoma, mėlynės išnyko, jos greitai baigėsi, dvasiniai dalykai sprendžiasi daug lėčiau. Tą vakarą, kai vaikai buvo jai perduoti, tai jie kalbėjosi ir vakarienę valgė, ir maudėsi. Tą patį vakarą jie įvardijo, kad juos mušė mama. Sakė, kad mušė diržu, diržo sagtimi. Vienas toks atvejis iškilo atmintyje, kai N. pasakojo, kai vieną rytą jis norėjo valgyti, o mama miegojo ir galbūt ilgiau pamiegojo, ir jis ieškojo valgyti. Jie tikriausiai su P. spintelėje kažką išvertė ar sudaužė, už tai jie taip pat buvo sumušti. P. mušdavo, jeigu ji prisišlapindavo į lovytę, o ji šlapinasi į lovą dėl potrauminio išgyvenimo, iš baimės. Dabar, žinoma, tai rečiau vyksta, bet kai prisišlapindavo, tai ji labai stipriai gaudavo. Taip pat berods P. yra pasakojusi, kad mušė vieną kartą taip stipriai, kad ji net apsišlapino iš to skausmo ir baimės. Kad vaikai muštųsi tarpusavyje, tai kažko tokio nėra buvę, yra buvę susipykimų, susipyksta dėl x bokso, nepasidalija televizoriaus pultelio, filmukų, tai tokių yra buvę, bet jie vienas kito nemuša. Pasiginčija, bet tai vaikiška, normalu. Nėra buvę, kad N. grįžtų iš mokyklos sumuštas, pas ją gyvenant taip nėra buvę. Nėra N. pasakojęs, kad mušėsi tarpusavyje ar mokykloje, nebuvo tokio atvejo. Šiek tiek yra pasakoję apie kitus šeimos narius. N. pasakojo, kad kai gyveno su mamos mama, tai jų močiutė stengdavosi P. užstoti, kad nemuštų, stengdavosi apginti. N. sakė, kad jo neužstojo, jį ir toliau mušdavo, bet P. stengdavosi apginti nuo smurto močiutė. Nurodė, kad P. yra pasakojusi, jog dėdė V. yra užstojęs kartą kitą, kažkokia teta, mamos draugė yra gynusi, pagalbą teikusi. Ir dar, P. yra pasakojusi, kad mamos draugas taip pat yra ją skriaudęs, mušęs. N. šito neminėjo, bet P. sakė, kad ją skriaudė. Šiuo metu vaikams jau yra suteiktos 6 individualios psichologinės konsultacijos. Dar kurį laiką vaikams tikrai reikės bendrauti su psichologe, konkrečiai psichologė neįvardijo kiek dar reikės, bet tai dar tęsis kurį laiką. Vaikai pakankamai noriai eina bendrauti su psichologe, jie jaučia psichologės paramą, emocinį palaikymą, būna nurimę, išsikalbėję, nusiraminę po psichologės. Ji mano, kad tai yra labai naudinga po tokių išgyvenimų gauti tokią pagalbą. Nurodė, kad užklasinės veiklos pedagogai dėl vaikų elgesio jokių nusiskundimų nepateikė, taip pat nėra sulaukę nusiskundimų iš neformaliojo ugdymo mokytojų. Nurodė mananti, kad esminiuose dalykuose vaikai neturi polinkio fantazuoti. Žinoma, gali būti vaikų kažkas gal ne labai tikslaus pasakyta, kaip vaikų, bet jie kažkokių fantastinių istorijų jai niekada nėra kūrę. Nurodė, kad N. yra pasakęs, nenurodydamas datos, kad kai jį mama parsivežė iš vaikų namų, tai antrą dieną jį sumušė, bet ji mano, kad tokio įvykio pamiršti net mažam vaikui nėra įmanoma. Yra pasakoję vaikai, kad kai jie sirgdavo eidavo pas gydytoją. Nurodė, kad N. yra pasakojęs, kai mama vedė juos ar skiepyti, ar pas gydytoją kažkokiai apžiūrai, tai gydytoja klausė juos apžiūrinėdama pas mamą: „ką tu jiems darai, ar tu juos taip muši, kad jie tokie mėlyni?“ Tai tą N. jai yra išsakęs vieną kartą. Sakė, kad kartą gydytoja klausė to mamos, jis tai girdėjo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriau atstovė S. S. davė išsamius parodymus apie tai, kaip buvo susipažinta su K. M. šeima. Parodė, kad kaltinamosios šeima buvo rizikos grupėje, kaip buvo prižiūrima. Spalio 26 d. sužinota, kad gimnazijoje N. M. pasisakė apie smurtą šeimoje. Tai buvo bendrauta socialinės darbuotojos B. kabinete, su vaiku bendravo, vaikas pasakojo drąsiai, rodė mėlynes, kur mama muša. Matė ant kairės kojos pusės, ant šlaunies nedideles mėlynes, taip pat pakėlė maikutę, parodė ant nugaros mėlynę, ant rankytės buvo. Pasakojo vaikas, kad mama skriaudžia, rėkia ant jo, kad diržu muša, kumščiais, labai daug. Buvo pildomi dokumentai, buvo užrašyta nuomonė. Buvo nuvykta į namus, kur buvo vienas iš vaikų P. M., ji pakalbėjo su ja, P. parodė kur mama muša, pasakė, kad ją mušė, nes naktį į lovytę prisidarė, pakėlė maikutę, buvo mėlynė ant nugarytės, ant šlaunies buvo daug mėlynių, ant rankyčių. Pas mergaitę matė daug mėlynių, mergaitė sakė, kad muša diržu, paprašė parodyti kur tas diržas, parodė kitame kambaryje. Matė, kad diržas nedidelis, suplėšytas. Taip pat apžiūrėjo ir mažą mergaitę, tačiau ant jos sužalojimų nebuvo pastebėta. Dar patvirtino, kad diržas nebuvo tinkamas dėvėti, buvo tik diržo dalis su sagtele. Mergaitė ir sakė, kad muša su juo. Kaip matome, patvirtino tai, ką girdėjo iš vaikų spalio 26 d. tai yra ką N. pasakojo apie spalio 24 d. įvykius, ką P. pasakojo apie tuos įvykius, taip pat ką papasakojo apie ankstesnius įvykius vaikai. Pati matė, mergaitė parodė diržą, diržas, kuris netinkamas dėvėti, kodėl jis yra laikomas namuose.

Liudytoja Ž. B. parodė, kad ji yra gimnazijos socialinė pedagogė. Nurodė, kad ji, kaip socialinė pedagogė, bendraudavo su mokytoja dėl N. elgesio, nes N. dažnai būdavo pykčio priepuoliai, jis supykdavo, jei kažko nepavykdavo atlikti, jeigu kažkas padarė kažką geriau nei jis, tada būdavo, kad jis kitam berniukui kirsdavo, trenkdavo, užpykdavo. Tai teko dėl to bendrauti ir su mama, ir su miestelio socialine pedagoge. Tekdavo su N. pasikalbėti, kad jis spręstų konfliktus kitokiu būdu. Jis neįvardindavo, kad patiria kažkokį smurtą, nurodė, kad jos klausdavo ar jo namuose niekas skriaudžia, iš kur jis taip išmokęs. Jis nesakydavo, kad jį muša. Tik kai jau mokytoja informavo apie tą atvejį, dėl kurio berniukas buvo paimtas, tada jie bandė su juo kalbėti ir jis atvirai pasakojo viską, parodė viską, kur ir su kuo. Jis pasakojo, kad mama muša su diržu, su sagtimi, kad skauda, rodė mėlynę ant šlaunies. Nurodė, kad ji pasikvietė pavaduotoją, kad nebūtų vieno žmogaus, kai jis rodė. Tada jis patraukė kelnes ir parodė, kurioje vietoje ta mėlynė ir teko tada bendrauti. Jis tada pasakė, kad muša už tai, kad lovos nepasikloja, kad kažko nepadaro. Ji visko nepamena, bet tada jis labai atvirai ir daug išsamių įvykių pasakojo apie smurtinius veiksmus, kad tai ne vienintelis kartas. Apie seserį nepasakojo. Jis pasakojo, kad susipyksta su sese, tai dėl to mama jį muša, nes sesė primeluoja, kad jis ją erzino ir skriaudė, tai dėl to mama supykusi jį mušdavo, kad jis skriaudžia sesę. Jo žodžiais, sesė jį visada išprovokuodavo. Gal jam taip atrodė, ji nežino, kaip buvo iš tikrųjų, bet su sese visada nesutardavo jie. Sakydavo, kad sesė kažką padarė, o apkaltina jį, tada mama supykdavo. Nurodė, kad ji šiek tiek pažįsta šeimą, yra buvusi pas juos namuose su miestelio socialine darbuotoja. Kai būdavo ta pieno programa pradinukams, tai kartais N. įdėdavo pieno, kai vaikai neišgerdavo, nes jis visada sakydavo, kad namuose pienas tik sesei mažai. Suprato, kad gal kažkoks ribojimas būdavo, skirstymas tų vaikų, jai toks įspūdis susidarė. Gal ta maža sesė gerdavo pienuką ar mišinukus, kad pieno jis namuose ne visada galėdavo gauti, todėl stengdavosi įdėti jam. Mokykloje jis visada būdavo anksti, lankė prailgintą grupę, tai jis pareidavo į namus visada 16:30 val. Nurodė, kad jos prašydavo mamos, kad ji įdėtų kažką papildomai vaikui užvalgyti, nes jis ateina ryte, valgo mokykloje vieną kartą, gauna nemokamą maitinimą, ir jis valgyti norėdavo. Tada mama įdėdavo kartais kokį obuolį ar sumuštinį, kai kreipdavosi į ją per socialinę darbuotoją ar mokytoją, tada mama sureaguodavo. Reikėdavo paskatinimo, bet kada pasakyti jai, tada mama sureaguodavo. Pasakydavo, kad batai suplyšo, tai ji visada naujus nupirkdavo, bet reikėdavo pasakyti. Namuose tai tvarkinga. Kai ji vieną kartą buvo, tai mama pietus gamino, atrodė, kad šeima kaip ir turi tų materialinių resursų. Tuo metu jos apžiūros neatliko, ji buvo tokia lydinti miestelio socialinę darbuotoją. Būdavo, kad berniukas sakydavo, kad kiti vaikai tai jį pastumdavo, tai dar kažką, bet su kažkokiomis pasekmėmis ar sužalojimais jokių incidentų su kitais vaikais nebūdavo. Jis sakydavo, kad sesė lenda, tai jis tada jai trenkia. Jam ir mokykloje tokie smurtiniai įniršio priepuoliai būdavo, todėl ji mano, kad galėdavo ir sesei suduoti. Jis pasakojo tą prisiminimą, kad kai jis grįžo iš vaikų namų į šeimą, tai jis sakė, kad galvojo, jog bus normaliai, o paskui pasakojo, kad gal net močiutė paleido į jį kažkokį daiktą ir aprėkė. Jam buvo toks nusivylimas, nes jis džiaugėsi, kad dabar viskas bus gerai, o kai grįžo, tai pirmą ar antrą dieną prasidėjo incidentai. Jis buvo užsiminęs, kad lyg ir patėvis jam yra sudavęs, yra tą paminėjęs. Ji iš jo pasakojimo supratusi, kad tai buvo ne vienkartinis atvejis, kad mama supyksta ir jį muša. N. įvardijo, kad mušė jį diržu, jo sagtimi. N. buvo priešmokyklinėje grupėje, tai prieš tris metus. Ji su juo susidūrė, kai jis atėjo į mokyklą, į pirmą klasę. Tai nuo pat pradžių jis toks ir būdavo, turėjo problemų. Jis buvo protingas, gabus vaikas, jam sekdavosi geriau skaityti už kitus, gabumų jis turėjo. Mama sakydavo, kad jis yra užsispyręs, jeigu užsispiria, tai jo jau neprakalbinsi, sakydavo, kad toks jo charakterio būdas. Nurodė, kad su mama daugiausiai bendraudavo telefonu, nebent mokytoja klasės buvo pasikvietusi, nes jie turėjo mažą mergaitę, tai sunku būdavo ateiti į mokyklą. Pagrinde telefonu vykdavo bendravimas. Arba ji jai skambindavo, arba mokytoja. Mano, kad mama gal aiškindavosi situaciją, ieškodavo priežasčių, gal kitas vaikas kaltas, nes ji, kai kalbėdavosi su N., tai jis tikriausiai sakydavo, kad jį išprovokavo. Sakydavo, kad pasiaiškins namuose. Kartą į savaitę tekdavo su N. susitikti. Susitikdavo kabinete, arba mokytoja pasikviesdavo į klasę, kai būdavo koks incidentas. Ji pati kartais nueidavo į klasę. Jokių sužalojimų N. veide ar kitose kūno vietose ji nėra mačiusi, nematė smaugimo žymių. Prakirtimų, randų veide nepastebėjo. Mano, kad vaiko (N.) piktumas buvo dėl to, kad mama skriausdavo jį. Tie jo pykčio priepoliai, gal jis taip buvo išmokęs gintis. Po to paskutinio įvykio, kai jis pats pasisakė mokytojai, tai jis tada taip pratrūko. Keista buvo, kad jis iš taip seniai, iš vaikystės prisiminė tų įvykių ir taip rišliai, su smulkmenomis pasakojo. Tada jis neverkė, buvo piktas ir sakė, kad mamai niekada neatleis, ryžtingas buvo. Šiuo metu jis nesimoko gimnazijoje, todėl koks jo elgesys dabar nežinanti. Vieną kartą jis jai rodęs mėlynę ant šlaunies, ir tai buvo vienintelis kartas kada ji tai matė. Kažkaip anksčiau neatkreipdavo dėmesio, nes nebuvo tokių įtarimų, kad muštų. Šie liudytojos parodymai patvirtina kaltinamosios kaltę dėl trečiosios nusikalstamos veikos padarymo.

Liudytoja E. M. parodė, kad ji buvusi N. pradinių klasių mokytoja. Parodė, kad nuo pirmos klasės N. elgesio pasikeitimai vis stiprėjo. Pradžioje jis tik užsidengdavo, jei jam kas nors būdavo blogai, ir pradėdavo rėkti. Pabaigoje pirmos klasės jis mėtydavo daiktus, atėjęs į antrą klasę - pas jį būdavo kumštis. Tai iš karto aišku, kad kažkas buvo. Jau rugsėjo 1 d., kai atėjo mama padėti nešti knygas, ji klausė jos, ar buvo pas psichologą, nes jam yra priskirtas, kad jis eitų ir sakytų viską, kad jam padėtų. Tai mama pasakė, kad nebuvo, nes jis nenori. Jeigu jam kas nors nepatikdavo, tai tada jau jis smūgiuodavo. Galiausiai, vieną dieną, penktadienį, jis smūgiavo vieną vaiką, nes jam nepatiko to vaiko žodžiai apie jo telefoną. Buvo nuvestas pas mokyklos socialinę pedagogę, kuri paklausė: “iš kur visa tai atsirado?”, “ar tave mama muša?”. Tai kiek man sakė, tai jis pastovėjo ir linktelėjo galvą. Tada miestelio socialinė pedagogė pasikalbėjo su mama, bet tai neišėjo į naudą, nes sekmadienį, kaip N. sako, jis buvo sumuštas. Pirmadienį vėl buvo incidentas. To incidento metu ji pasakė, kad turi pranešti mamai ir socialinei darbuotojai, nes mato, kad nesusitaria, tada jis man sako: „aš sakiau mamai, jeigu ji mane muš, tai aš visus irgi mušiu mokykloje“. Buvo pasikalbėta, kaip viskas ten ir viskas vėl nutrūko. Vėliau, jis pas ją būdavo ir prailgintoje grupėje, pusė penkių jis jau susiruošė su klasės drauge eiti į namus ir sako jai: „ar tu žinai, kaip yra skauda, kai tave muša su diržu?“. Ir jis nusimovė savo kelnytes ir parodė. Būdama klasės gale ji žiūrėjo ir galvojo, ar tikrai taip gali būti. Netiki, kad mama gali taip daryti. Tada kitą dieną ji paklausė tos mergaitės, klausė socialinės darbuotojos, ką daryti, tai jai pasakė, kad žiūrėtų ir, jeigu yra kokių žymių, tai kviestų policiją. Ji pasakė socialinei darbuotojai, kuri su neformaliojo ugdymo pavaduotoja N. pasikvietė į kabinetą ir paprašė parodyti ir jis parodė. Tada buvo iškviestos visos instancijos. Nurodė, kad ji nežiūrėjo jo žymių, buvo pakviesta socialinė darbuotoja su pavaduotoja, jos pamatė. Ji tikrai vaiko specialiai neprašė, kad jis nusimautų kelnias ir parodytų žymes. Ji taip pat nematė, kai jis rodė žymes draugei. Ji kitą dieną tos mergaitės paklausė ar ji matė, ir ji atsakė, kad taip. Ji girdėjo jų pakalbį, nes tuomet buvo kabinete, klausė jų pokalbio, kai jis pasakojo, tačiau nesikišo. Jie pasikalbėjo, jis jai parodė, užsimovė kelnytes ir jie abu išėjo. Nurodė, kad ji matė, kai berniukas žymes rodė savo draugei. Kitą dieną jai paklausus mergaitės, ji patvirtino mačiusi žymes. Tuomet ji pasikvietė socialinę darbuotoją ir pavaduotoją, kad pažiūrėtų. N. niekada nieko nepasakojo, jis tik agresyviai elgdavosi. Jis daužydavo kitus vaikus, jis nesakydavo, kad jam kažkas nepatinka, o iš karto imdavosi veiksmų, bet jis niekada nieko nesakydavo. Jie kalbėdavosi, kai jis likdavo grupėje. Tuomet jis pasakodavo kokios yra namuose taisyklės, bet kad muša, to niekada nepasakojo. Jis sakydavo, kad sesė padarydavo kažką, o ji atsiimdavo. Būdavo, kad ji jam duodavo pieno, nes buvo tokia programa, tai jis sakydavo: “va, aš parnešiu, bet aš jo negausiu, sesė gaus”. Sakydavo: “sesė valgo sausus pusryčius, o man neduoda”. Todėl ji duodavo, kad jis pavalgytų. Jis ateidavo 7:30 val. ir išeidavo 16:30 val. Mokslai jam sekėsi labai gerai. Jeigu jis nebūdavo susipykęs, jis būdavo geriausias mokinys, ir labai protingas. Budavo, kad jis pakelia ranką ir klausia: “ar galiu užduoti klausimą šia tema”. Jis labai protingas, gabus buvo. Kai parodė mėlynę, tai jis buvo antroje klasėje. Nurodė, kad ji berniuką mokė pirmoje ir antroje klasėje iki tam tikro momento. Per tą laiką buvo nuotolinio mokymo. Antroje klasėje jo dažnai nebūdavo mokykloje. Pirmoje klasėje jis retai praleisdavo pamokas, jei susirgdavo, tuomet nebūdavo, bet faktiškai jis visada būdavo. Mama pateikdavo raštelį, kad serga ir viskas. Kadangi dabar gydytojai nerašo pažymų, tai mama užpildydavo pateiktą formą, kad vaikas serga. Berniuko mama nedirbo. N. netoli namai nuo mokyklos, galima pareiti, nereikia važiuoti. N. eiti į namus nelabai norėdavo, jis būdavo iki pat paskutinės minutės, kartais ir vėliau išleisdavo, bet jis netryško noru eiti namo. Apie P. ji nieko nežino. Žino, kad tik ją paėmė. Mokykloje N. kiti vaikai neskriausdavo. Mokykloje nėra mokyklinės uniformos. Drabužiai dengdavo kūną, jis fizinio ugdymo aprangą turėjo, turėjo šortus ir marškinėlius trumpomis rankovėmis. Kai būdavo fizinio pamoka, nėra pastebėjusi ant jo kūno jokių sužalojimų. Veide taip pat nepastebėjo sužalojimų. Mokantis nuotoliniu, ji matydavo vaikų veidus, tačiau N. veide nepastebėjo jokių sužalojimų. Kūno kultūros pamokų N. nepraleisdavo, dalyvaudavo noriai, jis visur noriai dalyvaudavo. Kol jis buvo pas ją grupėje, lankė viską, ką tik galėjo. Nesiskųsdavo, kad nenori dalyvauti fizinio pamokoje, nes kažką skauda, to nepamena. Nurodė, kad ji yra suskaičiavusi, kad nuo 2022 m. rugsėjo iki to momento, kai N. buvo paimtas, t.y. iki spalio 26 d., N. mokykloje nebuvo 20 dienų. Nuo 2022 m. rugsėjo N. labai retai būdavo, bet jis atsigriebdavo, jie grupėje padirbdavo ir su mokslais viskas buvo tvarkoje. Jo nebuvimą mokykloje, pateisindavo mamos raštelis, nes gydytojai nerašo pažymų. Toks nelankymas buvo tik antroje klasėje, pirmoje klasėje jis labai gerai lankė.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji senokai pažįsta kaltinamąją. Susipažino su ja, kai gyveno gretimuose kaimuose. Susipažino tada, kai ji dar neturėjo vaikų ir šeimos. Galėtų būti, kad pažįstamos jau 10 metų. Visada nuvažiuodavo ir su vaikais pabūdavo, mandagūs tie vaikai, geri. Ji turi tris vaikus, dabar tik viena maža mergaitė. Kiti vaikai atimti, tik maža mergaitė gyvena su ja. Sakė, kad atėmė dėl to, kad buvo sumuštas vaikas, bet čia netiesa. Ji niekada jų nemušė, tik balsu pasakydavo. Dabar liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini), o kaltinamoji (duomenys neskelbtini). Jos susirašo, susiskambina. Jai atrodo, kad paskutinį kartą pas ją buvo kovo mėnesį. Prieš tai susiskambindavo, dažnai nesusitinka. Būdavo, kad liudytoja pas ją ir nakvodavo ir su tais vaikais bendraudavo. Niekada ji jų nemušė, pas ją visada tvarkinga, švaru. Nurodė, kad kaltinamoji nėra gerianti. Visada pas ją švaru, valgyti pagaminta, kambariai sutvarkyti. Ji gyvena su liudytojos pusbroliu. Pas kaltinamąją anksčiau gyveno mama ir brolis. Brolis jau negyvena dabar, jis išsikraustė. Kai liudytoja pas ją buvo, tai brolis dar buvo. Mamos taip pat jau nėra. Kaltinamoji vaikams tik pasakodavo, kad negalima taip elgtis. Prie jos kaltinamoji niekada vaikų nebardavo ir nemušdavo. Kai kaltinamoji liudytojai paskambindavo arba ji kaltinamajai paskambindavo, tai P. prašydavo, kad duotų su liudytoja pakalbėti, jos kalbėdavosi. Mergaitei 6 metai, berniukas didesnis už mergaitę. Vaikai išauklėti. Kaltinamoji pasakydavo jiems, kad negalima, ir jie niekada nieko nedarydavo, klausydavo vaikai. Būdavo, kad tarpusavyje susipešdavo dėl žaislų, bet taip tai nesimušdavo. Berniukui gal kokie 7-8 metai. Nurodė, kad paskutinį kartą ji kaltinamosios vaikus mate praeitais metais, vasarą. Niekada nematė ant vaikų kūnelių jokių nubrozdinimų. Nurodė, kad kaltinamoji, kai buvo atimti vaikai, paskambino liudytojai, sakė, kad N. buvo sumuštas, sakė, kad ji jį sumušė. Tačiau nurodė, kad ji netiki, kad mama (kaltinamoji) galėjo jį mušti. Niekada ji nemušdavo tų vaikų. Nurodė, kad kaltinamoji pati jai paskambino ir pasakė, kad mokytoja pasakė, kad N. buvo sumuštas, kad mėlynė buvo. Kiek ji buvo, tai viskas buvo gerai, gal vaikai patys kur susimušė. Ji sakė, kad mokytoja rado mėlynę ir pasakė, kad kaltinamoji jį mušė. Liudytoja teigė, kad kaltinamoji jai sakė, kad N. nemušė. Nurodė, kad N. su P. nebuvo anksčiau paimti iš motinos. Kiek ji pažįsta K., tai N. visada gyveno pas ją. Ji nedažnai pas K. nuvažiuodavo, kokį kartą į metus. Dar kartais nuvažiuodavo, kai kaltinamoji paprašydavo jos pabūti su vaikais. Dažniausiai susiskambindavo. Nuvažiuodavo, pabūdavo iki vakaro ir važiuodavo į namus. Kartais ir nakvodavo, kai su vaikais reikėdavo būti. Būdavo su N. ir P. Ji matydavo, kad vaikai dėl žaislų susimuša, bet taip nesimušdavo. Apie mokyklą ir darželį nieko nežino. Nesiskųsdavo K. dėl vaikų elgesio darželyje ir mokykloje. Kai ji būdavo, tai vaikai lankė darželį. N. vėliau ėjo į mokyklą. Ji nuvažiuodavo pas juos, kai N. lankė mokyklą. Nurodė, kad kaltinamoji gyvena su jos pusbroliu N. S.. Nurodė, kad jai matant jokių incidentų nebūdavo. K. (kaltinamoji) nesiskųsdavo vaikų elgesiu. Dabar sakė, kad sumušė, todėl paėmė vaikus. Nurodė, kad ji niekada nematė ant vaikų jokių mėlynių. Nebuvo taip, kad jai svečiuojantis K. šeimoje, N. bėgtų iš nosies kraujas. Nurodė turinti šešis (6) vaikus, tačiau neaugina nė vieno. Nurodė neturinti atminties problemų, neįgalumą turinti dėl stuburo. Kaltinamosios mergaitė niekada nesiskųsdavo, paklausdavo, kaip liudytoja gyvena, kada atvažiuos. Kai prižiūrėdavo kaltinamosios vaikus, tai ir pasivaikščioti išeidavo, ir pažaisdavo. Šnekūs vaikai, jeigu paklausdavo apie darželį, tai viską papasakodavo. Vaikai niekada nesakė, kad juos muša. Ji juos migdydavo, nurengdavo ir perrengdavo, tačiau nėra pastebėjusi niekada jokių sužalojimų. Niekada to nematė. K. balsu juos sudrausmindavo, pasakydavo, kad negalima, kad žaislus susitvarkytų. Nurodė, kad nėra buvę atvejo, kad K. mestų į kurį nors vaiką telefoną. Atsimintų, jei būtų buvęs toks atvejis, bet tokio atvejo jai matant nebuvo. Nurodė, kad kai pas K. būdavo, alkoholio nevartodavo. Nurodė, kad ji turėjo bėdų su alkoholiu, dabar jau neturi. Pas K. visą laiką vykdavo blaivi. Nurodė, kad kaltinamosios vaikai nesirgdavo, tik P. vieną kartą liudytojai esant buvo susirgusi.

Liudytojas V. M. (kaltinamosios brolis) parodė, kad jis nematė, kad kaltinamoji muštų vaikus. Jis pas seserį gyveno maždaug pusę metų, tačiau tiksliai nurodyti nuo kada pas ją gyveno, negalintis. Kai paėmė vaikus, tai jau negyveno. Kai jis atėjo pas seserį gyventi, tai jam buvo 18 metų, kai išėjo irgi buvo 18 metų. Iki to laiko, kol persikraustė pas sesę, gyveno pas globėją (duomenys neskelbtini). Tuomet tik užeidavo pas seserį. Nuo naujų metų gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad žino apie situaciją, kai iš kaltinamosios buvo paimti vaikai. Buvo pas ją, kai paėmė vaikus, tik nesuprato kas darosi. Tuo metu, kai jis gyveno sesės šeimoje, gyveno jis, sesė, sesės draugas N. S. ir vaikai trys, t. y. N., P. ir L. Nurodė, kad jo akivaizdoje gerai gyveno sesės šeima. Vaikai susimušdavo, bet kad sesė ar jos draugas juos muštų, tai ne, jis to nematė nė karto. Nebardavo, tik pasakydavo, kad susirinktų išmėtytus daiktus. Negali pasakyti, kad sesuo su vaikais kalbėdavo pakeltu balsu, nerėkdavo. Prie jo sesuo tikrai nemušdavo vaikų. Nurodė, kad jis globėjus gyveno apie tris metus, prieš tai gyveno su mama, K. taip pat su jais gyveno. Neatsimena, ar vaikai, t. y. N. ir P., tada gyveno kartu, bet mano, kad gyveno. Nurodė, kad jis, mirus mamai, gyveno pas globėjus, K. buvo pilnametė. K. vaikai niekur kitur negyveno, visada gyveno su K. K. turi gal 4 vaikus. Kai gyveno su mama, tai K. buvo susiradusi draugą, gyveno pas draugą, paskui vėl grįžo. Buvo vieną kartą išėjus. Prieš patenkant pas globėją, K. gyveno su mumis, vaikai N. ir P., irgi buvo. Nurodė, kad jų šeimoje nelabai buvo bėdų su alkoholiu. Jo manymu, nebuvo jokio alkoholizmo, negerdavo taip dažnai, t. y. diena iš dienos, gal kokį vieną kartą per mėnesį ir gerdavo jų (jo bei kaltinamosios) mama. K. negėrė. K. draugo neblaivaus nematydavo. Nurodė, kad jis pats taip pat negeria. Tą dieną, kai buvo paimti vaikai, jis dar buvo pas K. Nepamena, kuri buvo diena, kai vaikus paėmė. Nurodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) persikraustė sausio mėnesį. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena, mokosi ir dirba. Kai gyveno pas K., tai jis mokėsi Profesinio rengimo centre, kuris yra (duomenys neskelbtini), todėl jis važiuodavo kiekvieną dieną į (duomenys neskelbtini). Kai grįždavo iš mokyklos, tai būdavo ir 4, ir 3, ir 1 val.- visaip būdavo. Grįžęs nieko neveikė, pavalgydavo ir eidavo su draugais į lauką. Namie daug nebūdavo. Nereikėjo ruošti pamokų. Eidavo su draugais toliau, nes prie namų neturėdavo ką veikti. Grįždavo į namus apie 23 val., kai vaikai jau miegodavo. Nurodė, kad pora kartų prižiūrėjo sesės vaikus, bet nemigdydavo. Pažiūrėdavo, kol sesė į parduotuvę nueidavo. Liudytoją D. B. pažįsta. Per tą pusmetį, kol gyveno pas sesę liudytoją D. B. sesės namuose yra matęs ne vieną kartą ir ne du. Kai grįždavo iš mokyklos, D. būdavo, o kai pavalgęs išeidavo su draugais ir grįždavo, tai jos jau nebūdavo. Nurodė, kad savaitgaliais jis taip pat būdavo su draugais, dar pas globėją nueidavo. Su globėja jo santykiai yra geri. Nebuvo taip, kad visą šeštadienį ir sekmadienį jis būtų namuose. Nemėgdavo būti namie, jam tai nepatinka. Nurodė, kad dabar jis dirba, mokosi, todėl nėra kada būti namuose. Nurodė, kad sesės sūnus N. lankė (duomenys neskelbtini) darželį ir (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Nežino, kada jis grįždavo iš mokyklos, kada jam baigdavosi pamokos. Apie N. elgesį mokykloje K. pasakodavo, sakodavo, kad jis mušasi ir kad jį skriaudžia kiti mokiniai. Nurodė, kad yra matęs ant N. kūno mėlynes, tačiau N. jam pats yra sakęs, kad jį sumušė mokykloje. Tai buvo prieš vaikų paėmimą. N. jam sakė, kad jį lyg numetė nuo suoliuko klasiokas. Nurodė, kad diržas spintoje būdavo. Patvirtino, kad sesės namuose jis matydavo vyrišką diržą, kurį jis naudojo ir dabar nešioja. Vaikai sirgdavo. Nurodė nežinantis ar dažnai neidavo N. į mokyklą, nes jis važinėdavo į mokyklą. Nurodė, kad jis su vaikais sutarė labai gerai. Mano, kad vaikai juo pasitikėjo. N. jam pasipasakodavo, atbėgdavo pas jį, jis N. pasikviesdavo pasikalbėti. Nurodė, kad iš N. kažką išpešti yra labai sunku. Kai jis su N. kalbėdavosi, tai paklausdavo ar jį kas nors skriaudžia, tai iš N. veido matydavosi, kad jį skriaudžia. Jis N. prašydavo pasakyti tiesą, nemeluoti ir jis jam pasakė. Nurodė, kad jis gal pora kartų buvo N. pasikvietęs ir abu kartus jis sakė, kad jį skriaudžia klasiokai. Nesakė, kad būtų skriaudžiamas namuose. Sakė, kad ant kojos ar kažkur mėlynė buvo. Nurodė, kad jis pats ant N. kūno nematė mėlynių, tik jis pats jam yra sakęs, kad yra mėlynė, tačiau jos nerodė. Jis norėjo eiti aiškintis į mokyklą. Sesė taip pat sužinojo, kad N. skriaudžia. Nurodė, kad tuo metu, kai jis gyveno sesės šeimoje, jie laikė gyvūną, buvo labai piktas katinas, kuris draskosi. P. katinas labai draskė. Tuomet katiną išvežė ir tada parsivežė šunį. Iš veido matėsi, kad N. skriaudžia. Tą jis pastebėjo tuomet, kai gyveno sesės šeimoje. P. niekas neskriausdavo, vaikai patys susimušdavo. N. mušdavo P., tuomet P. prašydavo, kad ją apgintų. Tą jis pats yra matęs, ėjęs jų skirti. Vaikai mušdavosi ir rankomis, ir žaislais.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji buvusi K. M. dukros P. darželio auklėtoja. Nurodė, kad motina laiku atvesdavo vaiką į darželį, taip pat laiku pasiimdavo. Jokių problemų nebuvo. Mergaitė darželyje miegodavo pietų miegą. Ant mergaitės kūno nėra pastebėjusi jokių sužalojimų ar mėlynių. Nurodė, kad ji mergaitės auklėtoja dirbo tik vienus metus, t. y. 2018 metais. Mergaitė buvo maža, buvo pati pradžia darželyje, pirmieji metai darželyje. 2018 m. rugsėjį mergaitė pradėjo eiti į darželį, iki tol nelankė darželio. 2019 m. rugsėjį ji buvo kitoje grupėje, pas ją jau nebuvo. Nepamena ar vasaros metu mergaitė buvo vedama į darželį. Vasaros metu nebūdavo mažiau vaikų, nes buvo mažiau grupių. Mergaitė neateidavo į darželį, kai sirgdavo. Ji dažnokai sirgdavo. Lankė neblogai, nes jeigu vaikas mažai lanko, tai jį įsidėmi, o čia tos problemos nebuvo, ji lankė darželį. Kai sirgdavo, tai neateidavo savaitę arba pora savaičių. Mergaitei patiko būti darželyje. P. buvo aktyvi mergaitė. Kai P. pradėjo vesti į darželį, ji dar gerai nekalbėjo. Savo kalba kalbėjo, dauguma vaikų tokio amžiaus kalba savo kalba. O paskui, kai pradeda lankyti darželį, pradeda daugiau bendrauti su vaikais ir suaugusiais, tai ir kalba vystosi greičiau. Metų pabaigoje mergaitė daugiau kalbėjo ir kalba jos jau buvo suprantamesnė. Nesiskundė, kad ją skriaudžia namuose. Vaikai paprastai pasipasakoja, jeigu yra skriaudžiami, iš P. tokių dalykų nebuvo. Jeigu būtų P. veidas sumuštas, tai tikrai pastebėtų, nes vaikas visą dieną praleidžia darželyje, tai kaip galima nepastebėti. P. būnant darželyje jokių žymių ant jos kūno ji nepastebėjo. Nurodė žinanti, kad P. turi brolį, kuris lankė darželį, bet ne jos grupę. P. nesiskundė broliu. Darželyje P. niekas neskriausdavo ir nemušdavo. Nurodė, kad 2018-2019 m. ji buvo P. auklėtoja, apie šį laikotarpį ir papasakojo.

Liudytoja I. E. parodė, kad ji buvusi K. M. vaikų N. ir P. darželio auklėtoja. Paaiškino, kad P. visada ateidavo geros nuotaikos, bendraudavo su mergaitėmis. Mama visada maloni, laiku atvesdavo, laiku pasiimdavo iš darželio. Jei kokių priemonių reikėdavo, tai pasakydavo ir visada jos būdavo nuperkamos. Niekada nebuvo jokių problemų. Mergaitė visada būdavo su šypsena, nieko blogo negalinti pasakyti. Nurodė, kad 2018-2019 m. ji buvo N. auklėtoja, o 2020-2021 buvo P. auklėtoja. N. nesiskųsdavo niekuo, buvo drąsus berniukas, noriai bendravo su bendraamžiais. Būdavo, kad kaip ir vaikai, susipykdavo, bet nieko blogo negalinti pasakyti. Berniukas visada būdavo geros nuotaikos. Niekada nepastebėjo ant vaikų kūnų jokių sužalojimų, mergaitė kartais prisišlapindavo dienos metu, bet padėjėja pakeisdavo sauskelnes, bet jokių mėlynių nebuvo, tikrai būtų pamačiusios. P. dažnai sirgdavo. 2020 m. rugsėjo mėnesį lankė 7 dienas, spalį – 5 dienas, mama pranešdavo, kad sega. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. prasidėjo karantinas, tai vaikai nelankė. Paskui pradėjo lankyti, truputį gegužio mėnesį lankė. 2018 m. rugsėjo mėnesį N. lankė visą, spalį – visą mėnesį, lapkritį, tik vieną dieną nebuvo, gruodį nelankė 4 dienas, sausį 5 dienas sirgo, vasarį ilgokai sirgo, tada vėl pradėjo lankyti, kovą irgi lankė, tik kartais mamytė pasilikdavo namuose dėl kitų priežasčių, balandį buvo keletą dienų nelankyta. Nurodė, kad darželyje yra taip, kad trys praleistos dienos pasiteisinamos dėl kitų priežasčių, tai kartais tėveliai namuose pasilieka vaikučius. N. birželį nelankė tik 2 dienas, liepą ir rugpjūtį jau nelankė. P. birželį lankė 2 dienas, liepą ir rugpjūtį nelankė. Vaikai elgėsi gerai grupėje. Būdavo, kad N. kartais pakonfliktuodavo, bet pasikalbėdavo, kad gražiai reikia bendrauti su draugais. Vaikai dažnai susipyksta, bet viską išspręsdavo taikiai. Kartais susipykdavo su kitais vaikais, bet spręsdavo konfliktus, aiškindavo, kad reikia spręsti taikiai, kad negalima naudoti jėgos. Nebuvo tokių situacijų, kad N. sumuštų kiti vaikai. Nebuvo atvejų, kad P. kažkas iš vaikų muštų, ji sutardavo su mergaitėmis, pastoviai ji su šypsena būdavo, tvarkingai būdavo aprengta, su šypsena atsisveikindavo su mama ir visą dieną viskas būdavo gerai. Nesiskųsdavo brolio elgesiu namuose. Nurodė, kad ant N. kūno smurto žymių niekada nėra pastebėjusi. Tikrai būtų pastebėję, jeigu būtų diržo kirčio žymės. Vaikai juk rengiasi, miega, tikrai nieko nepastebėjo. Jokių smaugimo žymių nepastebėjo, jau tokius dalykus būtų matę iš karto. Jie juk ir patys pasakytų apie tai. Pas juos vyksta mėnuo be patyčių, būna ir vaizdinės priemonės, ir diskusijos, kad nenaudoti jėgos. Pagrindinis tikslas socialinės kompetencijos, kad vaikučiai išmoktų konfliktines situacijas spręsti taikiu būdu ir nenaudoti jėgos. Kalbėdavosi ir su tėveliais. Vaikai pasipasakodavo, kaip jie sutaria su broliais ir sesėmis. N. su P. niekada nėra pasakę, kad namuose būtų skriaudžiami. Darželyje ji dirba jau virš 40 metų. Tikrai vaikai pasisakytų, nurodė, kad jie kalbasi ir Ryto rato metu, kaip vaikams sekėsi, kokia jų nuotaika, kas gero ar blogo nutiko. Niekada nei N., nei P. niekuo nesiskundė. Kai sirgdavo, ar vasaros atostogų metu, netekdavo susitikti vaikų, nematydavo jų. Jeigu būtų kažką įtartina pastebėję, tai būtų reagavę. Jeigu pastebėtų smurto žymes, tai nesėdėtų rankų sudėję, bet tokių dalykų nebuvo. Vaikai drąsūs, N. pribėgdavo ir ją apkabindavo. Mano, kad jeigu vaikas būtų skriaudžiamas namuose, tai tikrai tai būtų matoma vaiko veide, būtų galima įžvelgti kažkokį liūdesį vaiko veide, kažkokį nerimą, tikrai tai pastebėtų. Nurodė, kad per visus darbo metu nei vienas vaikas nėra jai pasisakęs, kad jį muštų tėtis ar mama. Kaip ir visi vaikai, atsisveikindavo draugus ir išeidavo į namus. Nepastebėjo, kad būtų sakę, kad nenori eiti į namus, tokių dalykų tikrai nebūdavo. Jeigu kažkas būtų buvę, jie tikrai būtų pasakę. Jei tokius dalykus ji būtų pastebėjusi, tai būtų kalbėjusi su tėvais, o jei toliau tai vyktų, tai kreiptųsi į gimnazijos administraciją. Nurodė, kad M. šeimą žino nuo tada, kai jie atsikėlė gyventi ir pradėjo vesti vaikus į darželį. Viskas buvo gerai.

Liudytoja D. P. parodė, kad ji buvo K. M. dukros P. priešmokyklinio ugdymo mokytoja. Nurodė, kad mergaitė labai mažai lankė pas ją, gal tik apie savaitę laiko, nes mama užpildydavo lapelį, kad P. sirgo. Tai buvo 2021 metais, kada prasidėjo priešmokyklinio ugdymo grupė. Mergaitė nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio lankė tik savaitę. Mama teigdavo, kad mergaitė serga ir konsultuojamasi su gydytoja. Ir vėliau į įstaigą mergaitė nebegrįžo. Darželio socialinė pedagogė pranešė apie padėtį. Kai mergaitė neatvykdavo, tai tuomet buvo susisiekta socialine darbuotoja Ž. B. ir su ja kalbėtasi. Socialinė darbuotoja pranešė dėl kokių priežasčių mergaitė nelankys. Per tą savaitę, kai mergaitė lankė priešmokyklinio ugdymo grupę, ji nieko nepastebėjo. Mergaitė būdavo atvesta laiku, tvarkinga, gražiai supinti plaukai, džiaugdavosi savo kaselėmis, drabužėliais. Kad kažkas būtų negerai, ji nepastebėjo. Mergaitė buvo gana drąsi, visada geros nuotaikos. Su bendraamžiais bendravo normaliai, su berniukais irgi bendravo, kartui žaidė. Labai miela mergaitė. Nurodė, kad su N. jai neteko dirbti. P. nesiskųsdavo, kad brolis ją skriaustų. Ji tik džiaugdavosi, kad turi brolį, laukdavo mamos ateinant, kaip ir kiekvienas vaikas. Pamokos baigdavosi apie 12 val., bet pas juos yra popietinė grupė, tai ją pasiimdavo 17:30 val., nes buvo galima lankyti ilgąją grupę. Ji miegodavo pietų miego. Tiesiog pas juos yra sudaryta tokia galimybė pasiimti nurodytu laiku. Mergaitė likdavo po pietų tikriausiai dėl to, kad daugiau ugdytųsi, daugiau bendrautų su bendraamžiais. Simne nėra būrelių, tik gimnazijoje. Nurodė, kad jai nėra tekę lankytis pas P. namuose.

Liudytoja L. A. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su K. M. šeima pradėjo dirbti nuo 2019-10-10 ir dirbo iki 2020-10-31, lankydavosi kartą per savaitę, kartais ir du pagal poreikį. Pradžioje namuose buvo labai didelė netvarka, sunku buvo susikalbėti su K. dėl tvarkymosi, čia buvo 2019 metais. Aišku, vėliau situacija pasikeitė. Iš jos pažįstamų draugų, su kuriais ji anksčiau yra bendravusi, kuriems ji yra pasakojusi, jie sužinojo, kad K. smurtauja prieš vaikus. Kiek ji lankydavosi, tai ji K. M. perspėdavo, kad yra tokie gandai, jog ji smurtauja, tačiau ji visada gindavosi. Paaiškino, kad ji K. M. pasakė, kad vis tiek išaiškės. Na, ir laikui bėgant išaiškėjo. Kartą ji lankėsi mokykloje ir dėl blogo elgesio atvedė N., todėl ji jo paklausė, kodėl jis toks piktas, gal prieš jį mama smurtauja, tai jis linktelėjo galvą. Tada ji jo paklausė ar patėvis smurtauja, jis taip pat linktelėjo galvą. N. tik linktelėjo galvą. Kiek ji lankydavosi šeimoje, tai prie mamos jis niekada nesiskųsdavo, gal mamos bijodavo. Nurodė, kad vėliau ji su socialine pedagoge kalbėjosi ir prašė, kad ji informuotų jeigu išgirstų vaiką sakant, jog mama smurtauja. Mokykloje jie artimiau bendrauja su vaiku. Vaikas pasiskundė mokykloje, kad mama jį sumušė diržu. Jai pirmiausia paskambino mokytoja, paskui socialinė darbuotoja ir paklausė ką daryti. Tuomet ji joms pasakė, kad kviestų policiją ir viskas. Nurodė, kad kai ji lankydavosi šeimoje, tai N. dažniausiai mokykloje būdavo, nes ji eidavo pas juos darbo metu, o mergaitė darželį lankydavo, tai žymių kažkokių ji negalėdavo pamatyti. Savaitgaliais nesilankoma šeimose. Nebuvo momentų, kad būtų smurto žymes užtikusi namuose. Tikrindavo namų aplinką, tvarką. Nurodė, kad vėliau dar buvo gavę nusiskundimų iš mokyklos, kad mama neįdeda vaikui sumuštinių pusryčiams, kad vaikas nori labai valgyti, o mama neįdeda. Tai mama buvo perspėta, kad pusryčiams įdėtų sumuštinių. Būdavo problemų dėl betvarkės, bet praėjo kokie metai ir susitvarkė. Šiuo metu K. M. namuose tvarkinga. Nurodė, kad ji pačiuose namuose nėra užtikusi asmenų, vartojančių alkoholį. Kiek jai žinoma, pati K. M. negeria, tik jos sugyventinis vartoja alkoholį, bet namuose tas faktas nebuvo užfiksuotas. Kartą jie K. M. namuose lankėsi ir po darbo valandų, bet viskas buvo tvarkoje. Nurodė, kad kartą per atostogas ji buvo radusi vaiką, kuris buvo liūdnos nuotaikos, neatsakė į jos klausimus. Mokykloje daugiau bendrauja socialinė pedagogė dėl elgesio problemų. Atvejis, kai berniukas linktelėjo galvą, kad prieš jį smurtauja, buvo 2020 m. Prieš tai, taip pat pasiskundė, kad jį sumušė, bet tikslaus mėnesio negalinti nurodyti. Nurodė, kad gal vieną ar du kartus ji yra radusi P. namuose, kalbino ją, bet ji nekalbėjo, tuomet suprato, kad su ja kažkas yra, pamanė, kad gal su mama santykiai blogi. Jeigu P. geros nuotaikos, tai ji tokia komunikabili mergaitė. Kalbas, kad mama smurtauja prieš vaikus, išgirdo pradėjusi dirbti. Nurodė, kad ji 2019 m. pradėjo dirbti, tai gal 2020 m. vasarį išgirdo tokias kalbas. Ji bendraudavo su K., tačiau namuose vaikų nerasdavo. Ir skambindavo, ir ateidavo. Karantino metu mažiau lankydavosi. Nurodė, kad jos klausdavo motinos kodėl vaikai nelanko ugdymo įstaigų, tai ji pasakydavo, kad serga. Dažniausiai vaikų nerasdavo namuose. Nurodė, kad vaikus tik gal kokius du kartus ji buvo radusi namuose. Tuomet motina pasakė, kad jie serga. Vaikai buvo apsirengę, todėl ji nematė smurto žymių. Kalbas apie tai, kad K. M. smurtauja prieš savo vaikus, ji išgirdo iš K. M. pažįstamų, t. y. iš V. M.. Kiek jai žinoma, anksčiau K. M. ir V. M. bendravo. Kiek žinoma, V. M. dukra papasakojo V. M., o M. papasakojo jai (liudytojai). V. M. girdėjo tai iš dukters. Jeigu vaikai be nuotaikos būdavo, tai jos suprasdavo, kad gal su mama susipyko. Kai išgirsti gandų lygyje, tai tikrai nieko neinformuoji. Nurodė, kad ji Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie tai neinformavo, nes tai buvo gandai, reikėjo įsitikinti. Motinai buvo pravestas pokalbis. 2021 m. vasarą buvo fiksuotas pokalbis su K. M. dėl smurto. Tumet ji buvo nuvykusi su pavaduotoja. Smaugimo žymių tikrai nepastebėjo. Paaiškino, kad ji klausdavo K. M. ar vaikai serga, ar paskirtas gydymas, tai ji sakydavo, kad su gydytoja konsultavosi telefonu ir nuvesdavo apžiūrai. Buvo teikiamos medicininės paslaugos vaikams. Pora kartų per savaitę bendraudavo su K. M. ir telefonu. Nurodė, kad ji dirba pusė etato, tai pora kartų per savaitę skambindavo, kartais vieną kartą. Prieš karantiną lankydavosi šeimoje. Lankydavosi pagal poreikį, dažniausiai kartą per savaitę. Nurodė, kad jiems nepriklauso tikrinti vaikų, jų nurengti, tokia teisė jiems nesuteikta. Informuodavo apie apsilankymą, rašydavo mėnesio apibendrinimą, kuriame nurodydavo ką rasdavo. Visą informaciją pateikdavo atvejo vadybininkei. Tie visi aktai yra pas atvejo vadybininkę. Apie pusė metų buvo, kad nevyko į šeimas dėl karantino.

Liudytoja J. O. parodė, kad ji yra gydytoja, K. M. vaikai buvę jos pacientai, K. M. yra jos pacientė. Parodė, kad ji kaltinamosios šeimą pažįsta. Ji globojo K. M. brolius, dabar jie jau pilnamečiai. Kai buvo karantinas tuos du metus, tai ji kaltinamosios šeimoje nesilankė, buvo uždrausta, vyko nuotolinis darbas. Negali pasakyti, kas ten toje aplinkoje vykdavo ir kaip vykdavo, bet mano, kad tuos vaikus, kas liečia medicininę pusę, tai tikrai motina prižiūrėjo. Atvesdavo ir profilaktiškai patikrinti, ir paskiepyti, ji viską paklusniai vykdė. Kai reikėdavo, tai nuveždavo ir į kitas įstaigas medicininei patikrai. N. turi problemų kardioavaskulinės sistemos, tai važiuodavo ir į (duomenys neskelbtini)su tuo vaiku. Iš medicininės pusės nieko blogo negalinti pasakyti. Visada išsikviesdavo, kai reikėdavo skiepyti, ar dar kažkam. Visada būdavo kontaktas, kai sirgdavo. Gal P. dažniau sirgdavo, kai buvo mažesnė, buvo tų peršalimo ligų, bet kad būtų kažkas rimto, kad būtų guldę į ligoninę, tai neprisimena. O N., tai gal nelabai ilgai čia ir pabuvo. Gal pora metų tik, gal tris kokius. Jis tokių peršalimo ligų daug neturėjo, jis tų lėtinių ligų turi, tai bendrauja su kardiologais. Kai atvesdavo vaikus, ji nuodugniai juos apžiūrėdavo, nes atvesdavo ir profilaktiniam patikrinimui. Niekada jokių sumušimo žymių nematė. Kalbant apie P., tai kai klausydavo, tai nurengdavo vaiką iki pusės. Jei darydavo skiepus, tai ir į šlaunį reikėdavo daryti, tai išrengdavo ir antrą pusę kūno. Iki metų dažnai tie skiepai būdavo, paskui jau mažiau jų. N. tik šešiamečio skiepas buvo, viršutinę dalį nurengdavo, kai apžiūrėdavo. Neprisimena, kiek per metus kartų sirgdavo N. ir P.. Būdavo toks sezoniškumas, kai vaikai dažniausiai sirgdavo pavasarį, rudenį, žiemą, bet kad ten labai dažnai ir stipriai sirgtų, taip negali pasakyti. P. sirgdavo peršalimo ligomis, ji ją nuo pirmų dienų prižiūrėdavo. Išrengdavo, nes reikėdavo paklausyti ir plaučius, būdavo ir nurengdavo, ir pakeldavo rūbus, kad galėtų paklausyti. N. turi kardioavaskulinės sistemos problemų. Jis nebuvo labai sirgalius. Kai ateidavo dėl siuntimų, tai reikėdavo paklausyti širdį, tai ir išrengdavo. N. plepesnis būdavo, P. ramesnė, bet ji nepastebėjo, kad jie būtų nusiminę. Nurodė, kad ji tikrai nepastebėjo jokių smurto žymių, tikrai neįtarė, kad ten kažkas galėtų būti. Jai nesukėlė jokių įtarimų, kad prieš vaikus būtų smurtaujama. N. siuntimų reikėdavo į metus kartą, nedažnai. Pirmiausiai važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas kardiologus, paskui veždavo į (duomenys neskelbtini). Siuntimą ji surašydavo. Iš pradžių eidavo į namus, kai sirgdavo vaikai, o vėliau karantinas truputį pakoregavo tą darbą, buvo nuotolinis darbas. Karantino metu bendraudavo tik su mama telefonu, vaikų nematydavo. Per karantiną kokį pusmetį gyvai vaikų gal ir nematė. Vėliau reikėjo suruošti vaikus į mokyklą, tai buvo medicininėms patikroms atvesti vaikai į polikliniką. Nesukėlė jokių įtarimų tada, ji nematė jokių smurto žymių. Pašnekėdavo N. su ja. Negali pasakyti ar N. jai būtų pasisakęs, jei būtų skriaudžiamas. Tačiau jis jai nesiskundė. Nurodė, kad ji globojo K. brolius, buvo jų globėja. Jie buvo jos pacientai ir jai jų buvo labai gaila. Nurodė, kad ji gydė ir jų mamą, ir finansiškai padėjo tuo metu. K. M. truputį vėliau atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyventi, gal besilaukdama P.. Iš pat pradžių tik mama su tais vaikais gyveno. Juos tik pažinojau. Tuo metu V. visa laiką gyveno pas ją, o J. gyveno su K., jis tik ateidavo pas ją. Kaip globėja, ji lankydavo J., kai jis gyveno pas K.. Tuo metu buvo tik P.. Nieko įtartino tuomet nepastebėjo. Nežino ar K. žinodavo, kada ji ateis. Kai K. atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), tai jos mama dar buvo, tai tvarkydavosi jie ten. Kai K. gyveno jau, tai ji nieko nepastebėjo, nėra tokia smalsi, kad tikrintų kambarius. Ji neilgai būdavo, 10-15 min., apžiūrėdavo vaikus, surašydavo receptus ir išeidavo.

Liudytoja M. B. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja. Apie šį įvykį negali nieko pasakyti, nes ji buvo vaiko auginimo atostogose ir nuo 2018 m. negali nieko pakomentuoti. K. M. šeimą pažįsta iš anksčiau, nes dirbo su K. M. mama, vėliau truputį ir su K.. Tuo metu pas K. buvo vienas vaikas, t. y. mažytė P.. Nurodė, kad pas K. M. lankydavosi dažnai, nes K. M. gyveno kartu su mama, todėl buvo kaip ir dvi rizikos šeimos, tai į savaitę po kelis kartus lankydavo šią šeimą. K. nebuvo užfiksuota gerianti, bet namuose būdavo netvarka, nešvara. Su K. kalbėdavosi apie namų tvarkymą, apie vaikų auginimą, kažkaip ji nesileisdavo į kalbas. Ji būdavo tokia grubi, priešindavosi, šaukdavo, kartais iš viso nekalbėdavo. Kai ji išėjo vaiko auginimo atostogų, K. dar tebegyveno su motina. Kartu gyveno ir jos broliai. Dirbo ir su motinos šeima, bet ir jie nelabai leisdavosi į kalbas, buvo priešiškai nusiteikę. Paskutinių įvykių nežino, jau nedirbo. Kai grįžo po atostogų, toliau lankėsi toje šeimoje. Dabar nėra netvarkos ir nešvaros, aišku, šeimoje yra mažas vaikas, todėl nereikia norėti idealios tvarkos, bet dabar yra tvarkingiau. Ir K. dabar kažkaip ramiai bendrauja, bendravimas jau ne toks, koks buvo anksčiau, ramiai reaguoja. K. M. lankosi pas psichologą, gal tai jai padeda. Dabar K. M. augina mergaitę L., kiek ji mato, tai visą laiką su mergaite ji būna. Kartu dar gyvena jos draugas N., bet jį ji mačiusi tik vieną kartą ir jis bendrauti atsisakė, buvo nusiteikęs priešiškai. Kartą, jai atvykus, K. M. draugas buvo užsidaręs kambaryje ir net neišėjo. Kai grįžo po atostogų, vaikų jau nebuvo. Anksčiau visur būdavo netvarka, jos pereidavo visus kambarius, tačiau jos vaikų nenurengia ir netikrina. Kiek jai žinoma, tai K. draugas vartoja alkoholį. Kai jį ji matė, tai tuo metu jis buvo blaivus. Priešiškai jie anksčiau buvo nusiteikę, nes sakydavo, kad pas juos viskas gerai, kodėl kišamasi. Prieš jai išeinant atostogų, tai su tvarka namuose K. M. namuose būdavo visaip. Lyg jau pradeda gerėti ir vėliau vėl tas pat. Nurodė, kad ji lankydavosi K. M. šeimoje, nes tiek K. M. motinos, tiek pačios K. M. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimas dėl socialinių įgūdžio stokos, o jos motinos dėl alkoholio vartojimo. Kai grįžo po atostogų ir sužinojo, kad vaikų nėra, tai kalbėjosi su K. apie tai. Klausė ar taip buvo iš tikrųjų, ką ji galėtų pakomentuoti, bet ji neigė, sakė, kad to nebuvo. Iki atostogų ji nepastebėjo jokio smurto. Kai ji taip priešiškai buvo nusiteikusi prieš juos, tai gal ir galėjo. Jai grįžus po atostogų, su vaikais neteko bendrauti.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad ji yra kaltinamosios draugė, pažįstama. Parodė, kad su K. pradėjo bendrauti prieš kokius 4-5 metus. Kai susipažino, tai K. M. laukėsi mergaitės. Nurodė, kad kaip žmogus, ji normali, bet su vaikais nelabai gražiai elgėsi. Seniau ji pas K. M. namuose lankydavosi dažnai. Yra mačiusi, kad K. M. vaikus skriausdavo, rėkdavo, paklupdydavo ant žirnių, vaikui jau net keliai raudoni būdavo ir dar liepdavo rankas iškelti į viršų. Tokias bausmes taikydavo K. M., mušdavo P. ir N., klupdydavo juos. Mušdavo su laidu, diržu. Nepamena, kad ranka būtų mušusi. Negali pasakyti ar K. namuose buvo girtaujama. Kiek ji buvo pas K. M., tai nebuvo girtaujama. K. M. vaikus bausdavo, nes šie pridarydavo kokių nors nesąmonių, kokių nors šunybių. Ji nežino kokių šunybių vaikai pridirbdavo, bet jai taip yra sakiusi K. M.. Ji yra mačiusi savo akimis, kaip K. M. muša savo vaikus. Ji mušdavo vaikus per kojas, kur pasitaikydavo. Gyveno su K. M. kažkoks draugas. Nurodė, kad ji pati gyvena netoli K. M., iki jos ateiti užtrukdavo 2-3 min. Seniau dažnai pas ją lankydavosi. Per savaitę pas K. M. ji ateidavo 1-2 kartus, būdavo valandą, pusantros. Ji bendraudavo su K. M.. Nežino kodėl dabar nebendrauja, nutrūko ryšiai. Jos nėra susipykusios. Ji neturi jokio tikslo pakenkti K. M.. Liudytoja parodė, kad ji kokius 2-3 kartus tikrai matė, kad K. M. mušė vaikus. Matė, kaip ji nusivedė vaikus į kambarį ir „atlapašino“ su laidu. Matė, kai K. M. pasiėmė laidą. Girdėjo garsą iš to kambario, kaip muša vaikus ir jie verkia. Tą dieną ji bendravo su K., sakė, kad ji taip nedarytų. Liudytojos mama sakė K. M., bet jai tas pats buvo. Teko matyti ant vaikų sužalojimus. Ji yra mačiusi vaiko mėlynę po akimi. Ji nežino iš kur ta mėlynė atsirado, negali pasakyti. Patvirtino mačiusi tų mušimų žymių, mačiusi mėlynių, kurios buvo ant vaikų kojų ir rankų. Negalėjo nurodyti koks buvo metų laikas. Ji vaikų nenurenginėjo, bet matėsi. Po vaikų mušimo su laidu, vėliau ji matė, kad yra žymės. Patvirtino mačiusi laidą, kuriuo buvo mušami vaikai. Neprisiminė kuo daugiau mušė. Kiek pamena, tai prie jos akių K. M. mušė savo vaikus. Vaikai verkė, kai juos mušė, aišku, kad jiems skaudėjo, kaip gali neskaudėti. Nurodė, kad ji nematė, kai K. M. vaikus mušė su diržu, bet ji pati yra pasigyrusi, kad mušė diržu. Laidas, kuriuo buvo mušami vaikai, buvo storas, tas, kuris į blokelį ir televizorių kišasi. Nurodė, kad ji nematė, kad K. M. į vaikus mestų kokius nors daiktus. Pas vaikus kaktoje ji nematė sužeidimų. Nurodė, kad jos mama visada būdavo. Liudytoja beveik visada eidavo pas K. su mama. Nurodė, kad mama bendravo su K. ir ji bendravo su ja. Liudytoja jai nieko nesakė, dažniausiai jai sakydavo liudytojos mama. Negali pasakyti kodėl nekviesdavo policijos. Nėra normalu taip elgtis, kaip K. M. elgdavosi. Su vaikais tekdavo bendrauti. N. sakydavo, kad mama jį skriaudžia, kad mama jį muša. Nebuvo taip, kad dažnai matydavo smurto žymes ant vaikų, bet matydavo. Nurodė, kad kai jos bendravo, pas K. M. buvo du vaikai, daugiau nebuvo vaikų, ir juos abu ji mušdavo. Būdavo, kad vieną muša, būdavo, kad muša ir abu. Kiek jai žinoma, tai su laidu K. M. mušė abu vaikus. Ji žino tai, ką K. jai sakydavo. Buvo gaila vaikų. Tuo metu, kai liudytoja su savo mama lankydavosi pas K. M., tai liudytoja buvo dar nepilnametė. Nurodė, kad jos šeimoje mama alkoholio nevartoja, būna, kad patėvis vartoja. K. M. šeima alkoholio nevartoja. Liudytoja patvirtino mačiusi, kaip K. M. savo vaikus klupdė ant žirnių. Kai ji atėjo pas K. M., tai vaikai jau klūpėjo, matė, kad buvo žirniai, ant kurių vaikai klūpėjo. Tuo metu abu vaikai ėjo į darželį. Nurodė, kad ji pas K. M. buvo prieš kokius 3-4 mėnesius, tiksliai negali pasakyti, bet vaikų jau nebuvo. Nurodė, kad kai ji lankydavosi pas K. M. ir matydavo, kad ji skriaudžia vaikus, tai K. M. mamos jau turbūt nebuvo. Mėlynės ant vaikų kūnų buvo ir didelės, ir mažos. Nurodė, kad ji nebendrauja su K. M. kokius 2 mėnesius. Kai matė mėlynes ant vaikų kūnų, tai vaikai buvo apsirengę marškinėliais trumpomis rankovėmis ir trumpomis kelnėmis, tuomet vasara gal buvo. K. M. namuose ir žiemos metu šilta. Jeigu šilta, tai trumpomis rankovėmis vaikai būdavo ir žiemos metu. Nurodė, kad jai šiuo metu yra 20 metų. Patvirtino, kad vaikų mušimus ji matė tuo metu, kai dar buvo nepilnametė. Nežino ar matė, kai buvo pilnametė, kad K. M. muša vaikus, bet jos motinos jau nebuvo.

Liudytoja V. M. parodė, kad ji buvo pažįstama su K. M.. Iš pradžių jos susipažino su K. M. mama, vėliau ir su pačia K. M.. Kiek jos bendravo, iš pat pradžių buvo visai nieko, bet paskui K. M. kažkas pasidarė, kad ji tuos vaikus baisiai pradėjo mušti. Pirmą kartą, kai liudytoja nuėjo pas K. M., N. buvo sumuštas, buvo po akimi mėlynė, K. M. pati pasakė. Na, ji buvo tokia, kad jei savo vaikui kur nors užduodavo, liudytojai atėjus ji su tokiu pasididžiavimu pasakydavo: “va aš savo vaikui daviau”. Buvo vaikui mėlynė po akimi ir K. M. pasakė, kad ji savo vaikui iš telefono paleido, taip pasigyrė. Vėliau P. buvo sumušta su laidu, kur į kompiuterį kišasi. Ant šono pas ją (P.) buvo mėlynė, toks randas likęs didžiausias. Kitą kartą, kai liudytoja nuėjo pas K. M., tai ji N. buvo paklupdžiusi, net vaiko keliai buvo bordiniai, dar ir rankas į viršų jam liepė iškelti, vaikas verkė, bet ji vis tiek jam liepė klūpėti. Kitą kartą abu vaikai buvo paklupdyti, ji klupdydavo juos ant žirnių arba ant kruopų. Bet už ką ji juos taip bausdavo, liudytoja nežino. Nurodė, kad ji pas K. M. eidavo su savo dukra. Taip pat ir viena yra buvusi. Jeigu kur reikėdavo K. M. išvažiuoti, tai liudytojos paprašydavo vaikus pažiūrėti, tai ji pažiūrėdavo. Būdavo ir tokių atvejų, kad ji išvažiuodavo ir nakties metu, o vaikai būdavo pas liudytoją, t. y. K. M. atvesdavo pas liudytoją savo vaikus ir vaikai visą naktį būdavo pas ją, o kur K. M. būdavo ir kur ji važiuodavo, neaišku. Nurodė, kad jos pažįstamos tiek, kiek dabar P. metų, apie 7 metus. Pradėjo bendrauti, kai K. M. Paulinos laukėsi. Liudytoja nematė, kad K. M., liudytojai esant, muštų vaikus. Matė, tik kad N. buvo paklupdytas, paskui abu vaikai buvo paklupdyti, bet kad muštų liudytoja nematė nei karto. Nurodė, kad K. M. jai pati pasigirdavo, kad vaikus mušė, būdavo, kad atnešdavo ir parodydavo, kuo mušė. Liudytoja jai ne kartą sakė, kad jų nemuštų, kad gražiai su jais elgtųsi, bet ji tik ranka numodavo. K. M. į liudytoją kreipiasi Jūs, nes ji tik keliais metais už K. M. mamą jaunesnė. Kadangi liudytoja savo vaikus jau yra užauginusi, todėl ir K. M. sudrausmindavo. Tie vaikai ne kartą buvo palikti pas liudytoją. Abu vaikai supranta viską, kas jiems pasakoma. Dėl ko ji juos mušdavo, liudytoja nežino. Prie liudytojos K. M. bardavo vaikus. Nurodė, kad su liudytojos dukra K. M. labiau bendraudavo, tik jei reikėdavo K. M. kokios pagalbos, tai jau ji pas liudytoją prašydavo. Mano, kad K. M. yra užpykusi ant jos, tačiau nurodo, kad tarp jų konfliktų jokių nebuvo, tiesiog užpykusi, nežinia kodėl. Paaiškino, kad jos nuo šio reikalo pradžios, kai viskas prasidėjo, nebendrauja. Ji K. M. yra sakiusi, kad reikia kalbėtis. Nurodė, kad N. kartą pas ją kažką buvo padaręs, kai K. M. jį buvo pas liudytoją palikusi, tai ji jį pastatė į kampą, kiek metų, tiek minučių ir paskui pats vaikas suprato, dėl ko jis stovėjo. Nereikėjo nei mušti, nei barti. Nurodė, kad ji K. M. klausė “kam tu juos taip muši, taip baudi baisiai? Juk galima gražiai”. Liudytoja sakė socialinėmis darbuotojomis kas vyksta, nes jai tų vaikų buvo gaila. Socialinės darbuotojos ryte ateidavo pas K. M., ji jų neįsileisdavo, tada jos ateidavo pas liudytoją, nes ji buvo rizikos sąraše, ir klausdavo ar ji nematė K. Tikriausiai K. M., jeigu būdavo sumušusi vaikų, neįsileisdavo socialinių darbuotojų. Liudytojai socialinės darbuotojos taip sakydavo. Ji pati nebuvo užėjusi tą pačią dieną, bet K. M. visą laiką būdavo namuose. Liudytoja nežino, kodėl K. M. neįsileisdavo. Ji jai ne kartą sakė, kad tai socialinis būstas ir kad ji privalo įsileisti socialinius darbuotojus, bet ji savo darydavo. Ji pati liudytojai sakydavo, kad neįsileido socialinių darbuotojų, tačiau nesakydavo, kodėl jų neįsileisdavo. K. M. liudytojai pati yra rodžiusi storą laidą, kur kompiuterį jungia, ir sakiusi, kad su juo mušė. Liudytoja nežino kaip ji mušė, nes nematė, tačiau K. M. pati jai taip sakė, kai buvo užsukusi pas K. M.. Liudytoja nežino kiek kartų su tuo laidu K. M. vaikus mušė. Ji visada K. M. sakydavo, kad nemuštų vaikų. K. M. liudytojai daugiau nerodė jokių daiktų, kuriais mušė vaikus. Pati liudytoja yra mačiusi kaip ji juos klupdydavo. Nurodė, kad K. M. pati jai yra sakiusi, kad telefonu paleido į vaiką. Nurodė, kad dažniausiai ji pas K. M. eidavo su savo dukra, bet jos dukra dažniau viena eidavo pas K. M.. Nebūdavo, kad savaitę nesusimatytų. Ateidavo ir K. M. pas liudytoją. Paaiškino, kad kai vaikui buvo mėlynė po akimi, tai matėsi, o mergaitė tai pati parodė, mėlynes, t. y. ji pakėlė maikutę, parodė ir pasakė, kad laidu mama mušė. Daugiau liudytoja nėra mačiusi sužalojimų. Kai K. M. palikdavo liudytojai savo vaikus, tai jai neteko jų nurengti ir apžiūrėti, nes vaikai patys nusirengdavo ir atsiguldavo. Ji iš smalsumo jų niekada neapžiūrinėdavo. Nežino kodėl jai nekilo mintis pranešti policijai dėl tokių K. M. veiksmų. Atrodė, kad gal ji pasikeis ir bus kitokia. Manė, kad pavyks K. M. įtikinti taip nesielgti. Liudytoja sakė socialinei darbuotojai apie smurtą, joms visoms sakė, kiek jų dirba. Tačiau bijojo, ar K. M. ko nors labai blogo tiems vaikams nepadarytų, kad kokia tragedija neįvyktų. Ji kalbėjo su K. M. apie tai, kad ji nemuštų vaikų, kad juos žiūrėtų dėl vaikų gerovės. Kai pamatydavo, kad vienam vaikui vienoje vietoje sumušta, kitam kitoje, tai labai jų gaila būdavo. Liudytoja bijojo, kad K. M. gali juos ir užmušti, todėl sakydavo socialiniams darbuotojams, kad žiūrėtų. Vaikams klūpinti ant kruopų jų keliai ne tik raudoni būdavo, bet bordiniai. Vaikas net verkdavo, norėdavo atsikelti ir atsisėsti ant lovos, bet ji neleisdavo. Liudytoja su vaikais bendraudavo, bet apie šituos dalykus jų neklausdavo. Būdavo, kad vaikai kartais patys pasakydavo, kad mama mušė. Liudytoja nežino ar dar kas vaikus namuose mušdavo. Ji K. M. nesakydavo, kad pranešė socialinei darbuotojai. Vaikai būdavo neišleidžiami į lauką, būdavo uždaryti namuose. Pernai vasarą buvo toks geras oras, o ji juos uždarytus namie laikydavo, o pati su maža mergaite po lauką važinėdavo. Tie vaikai norėdavo į lauką, bet ji jų neleisdavo. Nežino, kodėl ji taip darydavo, gal čia pas ją tokia bausmės rūšis. Nesakydavo K. M. už ką muša vaikus, vaikai taip pat nesakydavo už ką juos mušė. Berniukas eidavo į mokyklą, mergaitė į darželį. Kai ji vaikų neleisdavo į lauką, tai kai vaikai išeidavo į lauką, ypač mergaitė, tai ir susirgdavo. Liudytoja nurodė, kad nėra mačiusi pas K. M. namuose niekur kabančio diržo. Kai vaikai sirgdavo, K. M. vesdavo juos į gydymo įstaigą. Kai P. parodė mėlynę ir pasakė, kad mušė laidu, liudytoja pasakė socialinėms darbuotojoms, kai jos pas ją buvo užėjusios. Socialinės darbuotojos ateidavo į savaitę kartą, tai savaitės bėgyje joms pasakė, kai pamatė tą sumušimą. Visi tie mušimai jau buvo po K. M. mamos mirties. Kol mama buvo gyva, K. M. jos bijojo ir elgėsi su vaikais gerai. Mergaitę K. M. mama augino nuo kūdikystės. Pamena, kad K. M. mama jai yra sakiusi, kad kai K. M. parsivežė N., sakė, kad šio vaiko nemylėjo ir nemylės. Kol buvo K. M. mama gyva, P. ji neskriausdavo. N. daugiau K. užstodavo, jeigu jos mama ant jo rikteldavo. K. vaikų atžvilgiu pasikeitė po mamos mirties. Pradėjo taikyti bausmes.

Liudytojas N. S. parodė, kad jis yra kaltinamosios sugyventinis. Nurodė, kad mušimo nebuvo. Nurodė, kad jis dirba, būna, kad ir į komandiruotę išvažiuoja. Nurodė, kad vaikų drausminimas yra toks, kad neduodama žiūrėti televizoriaus, kompiuterio, telefono. Jei labai neklauso, tai paklūpėti liepdavo, taip būdavo. Klupdydavo vaikus ant kelių, ant žemės, tačiau nepildavo jokių kruopų. Kai neklausydavo, tai mama šaukdavo, koks šaukimas – rėkimas, balso pakėlimas daugiau. Prie jo tikrai K. M. vaikams nesuduodavo. Jis nemuša vaikų, gerai sutardavo su vaikais, pasišnekėdavo, kaip sekasi mokykloje, pažaisdavo kartais. Per daug nesikišdavo į auklėjimą, nes darbas ir viskas. K. M. vaikai, kaip visi vaikai, turėjo mėlynių, nes ir dūksta, ir vienas su kitu susimuša, buvo tų mėlynių, bet ne nuo mušimo. Nurodė, kad jis su K. M. draugauja 3 metus, turi vieną bendrą vaiką. K. M. turi tris vaikus kartu su vaiku, kurio susilaukė gyvendama su juo. Jie kartu gyvena apie 3 metus. Paskutiniu metu pasikeitė jo darbovietė. Jis dirbu santechniku, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būna, kad reikia važiuoti į komandiruotes. Neseniai buvo apie 2 savaites išvykęs į komandiruotę. Darbovietę pakeitė prieš pusę metų. Vaikų jau nebuvo. Ankstesnėje darbovietėje taip pat dirbo santechniku, ten taip pat važiuodavo į komandiruotes. Paskutiniu metu, kai buvo mažas vaikas, tai nevažiuodavo. O taip į metus vieną ar du kartus būdavo komandiruotės, trukdavo apie mėnesį, bet savaitgaliais grįždavo į namus. Kai vietoje dirbdavo, tai grįždavo apie 17 val., jei kur (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tai kokią 18 val. ar 19 val. N. ir P. yra ne jo vaikai. Kai vaikai yra namuose, tai jis kažkiek prisidėdavo prie jų auklėjimo, sudrausmindavo juos, jei neklausydavo. Jie lankydavo mokyklą, darželį. Būdavo, kad P. dažniau sirgdavo, N. mažiau. Vasarą neidavo į darželį. Namuose pas juos tvarkinga, K. M. kasdien tvarkosi. Nurodė, kad tas diržas yra jo, gal jis buvo, nežino, nepastebėjo. Prie jo akių K. M. vaikų nemušė. Santykiai jo su K. M. geri. Dabar K. M. pasidarė liūdnesnė, elgesys panašus, tik liūdnesnė. Paskutiniu metu ji su vaikais nebendrauja, nes ta globėja gal neduoda pasišnekėti, sako, kad vaikai atsisako, bet taip negali būti, nes iš pat pradžių viskas buvo gerai. K. M. bando susisiekti su vaikais. Būdavo, kad ateidavo pas K. M. svečių, bet ji nelabai su kažkuo bendraudavo. Ateidavo V. M. su dukra, daugiau nelabai kas ateidavo. Su alkoholiu problemų neturi jų šeima. Kai jis apsigyveno kartu su K. M., tai jos mama jau buvo mirusi. Dar buvo broliai, vienas truputį pagyveno, paskui kitas. J. M. kokį mėnesį pagyveno, o kitas irgi panašiai, gal daugiau truputį. Būdavo, kad ateidavo socialinės darbuotojos apie pietus. Jei nedirbdavo, tai matydavo. Dažniausiai jis dirbdavo, kai jos ateidavo. N. lankė prailgintą grupę, kad paruoštų pamokas, mokykloje susikaupdavo ir mokytojos padėdavo, tačiau nežino tiksliai kada jis pareidavo. N. mokykloje lankė daug būrelių, vėliau atsisakė, gal nepatiko. Futbolą, lyg dailę lankė. P. lankė darželį. Jei sirgdavo, tai neidavo į darželį, vasarą neidavo. Nurodė, kad jie turi šuniuką apie metus laiko, dabar irgi jis yra. Šuniukas atsirado prieš paimant vaikus. Apie gerą pusmetį jie turėjo katiną, bet labai piktas buvo, todėl atidavė sesei. Vaikai su gyvūnais gerais sutardavo, mylėjo. P. turėjo problemų su šlapimo nelaikymu. Lovoje prisišlapindavo, kartais ir pampersą dėdavo. K. M. normaliai į tai reaguodavo, ką gi čia padarysi. Vežė ir pas daktarus dėl to, bet nieko gero nepasakė. K. M. paklupdydavo P. ir N., jei neklausydavo, jei mušdavosi tarpusavyje. Klūpėdavo gal 20 min. Iš pradžių truputį paverkdavo, N. mažiau verkdavo. Pakui būdavo geri. Kai vaikai sirgdavo, juos veždavo pas gydytoją, gal būdavo ir gydytoja kartais užeidavo, nes ji vietoj gyvena netoli jų. Kai jis bendraudavo su vaikais, jiems viskas būdavo tvarkoj. Mokykloje neblogai N. sekdavosi, problemų nebuvo. Problemų būdavo, nes jis toks nervingas. Mano, kad vaikai juo pasitikėjo, pasipasakodavo, kaip jiems sekasi mokykloje. Vaikai jį vadindavo vardu. Niekada neteko ant vaikų matyti nei smaugimo, nei prakirtimo žymių. Kad didelių mėlynių būtų, to nematė, tik kaip prieš tai pasakojo, kad kai tarpusavyje susimušdavo. Didelių mėlynių tikrai nematė, nes ir maudytis eidavo. Į savaitę pora kartų eidavo maudytis, vasarą daugiau. Praustis eidavo kiekvieną vakarą. Su kelnaitėmis eidavo į vonią, matydavosi kūnas. Nekilo niekada įtarimų, kad gali būti sumušti. Niekada vaikai nesiskundė, kad mama muša. Gal ir būtų pasisakę, jei taip būtų buvę, negali pasakyti. Būdavo nusiskundimų iš mokyklos dėl N. elgesio, paskambindavo kartais mokytoja. Sakydavo mokytoja, kad muša kitus vaikus, kad susimušė su kuo nors. Būdavo ir N. nukentėdavo, ir kiti vaikai. Būdavo tokių nedidelių mėlynių. Kiek jam žinoma, su P. jokių problemų darželyje dėl elgesio nebūdavo. Tik dėl šlapinimosi būdavo problemų, o kitokių problemų nebuvo. Nurodė, kad jis buvo komandiruotėje, kai paėmė vaikus. Kai jis išvyko į komandiruotę, jokių mėlynių nebuvo. Paaiškino, kad jis matydavo nedidelių mėlynių ant vaiko, bet žinojo, kad tai iš mokyklos, nes K. M. paskambindavo mokytoja. Jam neteko bendrauti su mokytoja, jis dirba, todėl nelabai turi tam laiko tokiu metu, kai mokykloje būna.

Liudytojas J. M. parodė, kad K. M. yra jo sesuo. Prieš tuos vaikus tas smurtas prie jo akių tikrai nebuvo naudojamas, tuo metu, kai jis ten gyveno. Vaikais buvo pasirūpinta, valgyti gavo, viskas buvo tvarkoje, apiprausti ir prižiūrėti. Vaikai buvo laimingi, o kas čia paskui pasikeitė, jis nežino. Vėliau jis išsikraustė kitur gyventi, bet atvažiuodavo, žiūrėdavo ir paklausdavo kaip sekasi gyventi, viskas būdavo normaliai. Jam keista, kad galėjo būti naudojamas smurtas. Iki 17 metų gyveno pas sesę. Pas ją gyveno apie 3-4 metus. Prieš tai sesuo dar nebuvo pažįstama su N., prieš tai ji turėjo kitą draugą, bet paskui jie išsiskyrė, paskui susipažino su N. Iš pradžių jie draugavo, paskui jis atsikėlė pas juos gyventi. Kai N. atsikėlė, tai jis jau gyveno pas sesę. Išėjo gal po kokio pusmečio. Kitas brolis taip pat gyveno kartu. Per tą laikotarpį nebuvo problemų, viskas buvo gerai. N. tik su savo kaprizais būdavo, būdavo, kad ir griežčiau jam pasakydavo, kad negalima, kad nelipk ant palangės, tiesiog, kur negalima. Pasakydavo, kad nekliudytų katino, nes jis draskydavosi, o jis apsisukęs vis tiek savo darydavo, bet kad smurtautų, tai tikrai ne. Aišku, paklupdydavo, kad jis suvoktų, jog negalima taip daryti, bet kad prie jo būtų naudojamas smurtas, kad būtų matęs kokias mėlynes, tai tikrai ne. Tokių dalykų nematė. Tiesiog paklupdydavo arba žodžiu pasakydavo griežčiau, kad negalima. Klupdydavo ant kelių. Nebūdavo jokių kruopų. Paklūpėdavo, tada pradėdavo rėkti, kad jau nenori klūpėti, atsistoja ir viskas, o jis tada vėl savo darydavo. Vaikas buvo su principais, o mergaitė tokia ramaus būdo buvo, telefonu žaisdavo, tai prie televizoriaus būdavo. Ji klausydavo. Prie jo akių sesuo nemušdavo vaikų. Jis gyveno kitame kambaryje, niekada negirdėjo jokių vaikų staugimų, jokių spiegimų. Parvažiuodavo iš miesto, paklausdavo, kaip sekasi. Kai išsikėlė iš sesės, jis vis tiek atvažiuodavo į svečius dažnai, vos ne kas antrą dieną, pas vaikus klausdavo kaip sekasi, ar nemuša. Jie atsakydavo, kad ne, viskas gerai. Paklausdavo, ar nemuša, nes N. būdavo toks su kaprizais, todėl ir paklausdavo gal muša, gal kažkas negerai namuose ar šeimoje, todėl jis to pasiklausdavo. Jis atsakydavo, kad viskas yra gerai. N. skųsdavosi, kad mokykloje ten kažkas negerai, kad su klasiokais nesutaria, kad kažkas pastūmė, kad dar kažkas negerai. Jis jam sakydavo, kad nekreiptų dėmesio, kad yra mokytojai. Nurodė, kad jam dabar 20 metų. Kai gyveno pas K. M., dar buvo jų mama gyva, mirus mamai dar gyveno su K. M.. Nurodė, kad jis mokosi profesinio rengimo centre (duomenys neskelbtini). Kai gyveno pas sesę, jis važinėjo autobusu, ryte nuvažiuodavo, o po pamokų parvažiuodavo. Ten mokėsi 3 metus. Į namus grįždavo apie 16 val. Kai grįždavo, vaikai būdavo darželyje, berniukas mokykloje, bet paskui pareidavo, sesuo juos parsivesdavo. Būdavo, kad ir jis juos parsivesdavo. Būdavo, kad berniukas dar likdavo ant stadiono pažaisti, tai arba sesė, arba jis parsivesdavo. Kai grįždavo iš mokyklos, tai dažniausiai būdavo namuose. Jis retai prižiūrėdavo vaikus, tik kai į parduotuvę sesė eidavo, trumpam laikui. Netekdavo jam jų nurengti ir paguldyti. Jie tarpusavyje susimušdavo. Mėlynių nematydavo, tik nuo to katino būdavo žymių, nes tas katinas toks pasiutęs, apdraskydavo. Jis nepastebėdavo žymių ar mėlynių po konfliktų mokykloje, tik kad N. sakydavo, skųsdavosi, t. y. sakydavo, kad jį stumdo, kad kažkas įspyrė. Jam nesakydavo, kad mėlynės yra, tik skųsdavo, kad jį skriaudžia. N. iš mokyklos pareidavo nervingas, bet pasikalbėdavo abu ir jis nusiramindavo ir viskas būdavo gerai. K. M. sakydavo, kad mokykloje problemos, bet konkrečiai, kad sužalotas būtų, nesakydavo. Pas sesę K. M. į svečius ateidavo tik V. M., daugiau niekas, daugiau su niekuo ji nebendraudavo. V. M. ateidavo su savo dukra. Būdavo, kad jos ir po vieną ateidavo. Socialinės darbuotojos lankydavosi, tačiau jis nežino kodėl jos lankydavosi. Nuo senų laikų, nuo mamos čia kaip liko, taip ir eidavo. Minėjo, kad išbrauks iš tų sąrašų, bet čia taip gavosi. K. M. turi iš viso 4 vaikus. Su dabartiniu sugyventiniu turi vieną vaiką. Kai jis gyveno, dar su šiuo sugyventiniu neturėjo vaiko, buvo tik P. ir N.. Kai jis gyveno, kitų naminių gyvūnų nebuvo, tik katinas. Vaikai buvo prižiūrėti, pamaitinti, tokių problemų nebūdavo. Šaldytuve visada būdavo pagaminto maisto, vaikai išmaudyti, aprūpinti. Sesuo gamindavo valgyti. Paaiškino, kad jis savaitgaliais su draugais išeidavo, tai pareidavo. Vaikai dažnai sirgdavo, ypač P., tuomet neidavo į darželį. Tada arba gydytoja ateidavo, arba sesė nuvesdavo P. pas gydytoją. Nežino, ar namuose buvo diržas, jis tokių dalykų nestebėdavo. Tiesiog visada viskas buvo gerai. Jo santykiai su vaikais buvo geri, sutarė, bendraudavo. Sesė paklupdydavo N., tuomet jis pradėdavo verkti, atsistodavo. Jeigu abu vaikai nusikalsdavo, tai abu ir paklupdydavo, abiem vienoda bausmė. Jeigu K. M. būtų skriaudusi vaikus, tai jis mano, kad vaikai jam būtų tai pasakę. Jeigu apie mokyklą papasakodavo, ką veikdavo, tai mano, kad būtų papasakoję ir apie skriaudimą namuose. Tikrai negalėjo vaikai būti tiek įbauginti, kad nepapasakotų, kas vyksta namuose, be to, pats matytų kokius randus. Kai grįždavo į namus, jis vaikus matydavo, kai jie eidavo miegoti, prieš jų miegą jis dirstelėdavo į juos. Niekada vaikai nepasakė, kad mama juos skriaudžia.

2021-10-26 Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje užregistruotas Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančio adresu (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos Ž. B. telefoninis pranešimas, kad 2021-10-26 apie 12:45 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bendraudama su 2a kl. mokiniu N. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš jo paties sužinojo, jog sekmadienį jį mušė su diržu, kas tiksliai neįvardino, tik minėjo, kad abudu: patėvis ir mama. Apžiūrėjusi vaiką, ant vienos iš kojų šlaunies, priekyje pastebėjo sumušimo žymę (mėlynę). Aiškinantis pranešimo aplinkybes, pirminiais duomenimis nustatyta, kad N. M. 2021-10-24 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), diržu mušė mama K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas perduotas Alytaus rajono vaikų teisių skyriaus darbuotojams (b. l. 1-4, 1 t.).

2021-10-26 Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021-10-26 apie 13.18 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje užregistruotas Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančio adresu (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos Ž. B. telefoninis pranešimas, kad 2021-10-26 apie 12.45 val. ši (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bendraudama su 2a kl. mokiniu N. M., gim. (duomenys neskelbtini),gyv. (duomenys neskelbtini), iš jo pačio sužinojo, jog sekmadienį jį mušė su diržu, kas tiksliai neįvardino, tik minėjo, kad abudu patėvis ir mama. Apžiūrėjusi vaiką, ant vienos iš kojų šlaunies, priekyje pastebėjo sumušimo žymę (mėlynę). Aiškinantis pranešimo aplinkybes, pirminiais duomenimis nustatyta, kad N. M. 2021-10-24 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), diržu mušė mama K. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2021-10-26 į (duomenys neskelbtini) gimnaziją buvo iškviestos Alytaus rajono vaikų teisių skyriaus darbuotojos ir GMP medikai. Atvykusios tarnybos buvo nukreiptos į kabinetą, kur bendravo su nukentėjusiuoju vaiku N. M.. Greitosios medicinos pagalbos medikai priėmė sprendimą vežti vaiką apžiūrėti gydytojui į Alytaus ligoninės Vaikų priėmimo skyrių. N. M. kartu su (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialine pedagoge Ž. B. išvykus į Alytaus ligoninę, ji su Alytaus r. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis J. G. ir S. S. apie 17.10 val. nuvyko į N. M. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), jos dukra P. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukra L. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei K. brolis V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Sugyventinis N. S., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2021-10-25 išvykęs į komandiruotę. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojos K. M. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog ji smurtavo prieš savo sūnų N. M., dėl ko policijoje pradėtas tyrimas, N. paimtas iš šeimos, be to reikia apžiūrėti ir likusius jos mažamečius vaikus, ar ant jų kūnų nėra smurto žymių, bei pabendrauti su dukra P.. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojos bendraudamos su mažamete P., nustatė, kad šioje šeimoje buvo smurtaujama ne tik prieš N. M., bet ir prieš P. M., kuri patvirtino, kad mama yra diržu mušusi ne tik brolį N., bet ir ją. Darbuotojos apžiūrėjo P. kūnelį ir įvairiose vietose rado įvairaus dydžio sumušimo žymių (mėlynių). P., paprašius jos parodyti kokiu diržu mušė mama, viename iš kambarių ant kėdės parodė juodos spalvos suplyšusį diržą (kuris buvo užfiksuotas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu). Apžiūrėjus L. kūnelį, jokių smurto žymių nepastebėta. Bendraujant su K. M., ji neigė smurtaujanti prieš savo vaikus, teigė, kad baudžia vaikus statydama juos į kampus, sūnui draudžia žaisti telefonu, kompiuteriu, "Xboksu". Jos sugyventinis į vaikų auklėjimą nesikiša. Įvertinus visą esamą situaciją, Vaikų teisių skyriaus darbuotojos nusprendė iš šeimos paimti ir mažametę P. M. iki bus išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės. Filmuota vaizdo reg. NVR 28EDE0E9DDBC (b. l. 8-9, 1 t.).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu paimta diržo dalis (b. l. 18-26, 1 t.).

2021-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. N. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinio sėdmens srityje kairio dilbio srityje, dešinio srityje, odos nubrozdinimo kairio kelio sąnario srityje. N. M. galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau 7 trauminių poveikių pasekoje (b. l. 104, 1 t.).

2021-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinių kraujosruvų kairio riešo srityje, dešinio dilbio srityje, nugaroje, juosmens srityje, kairės šlaunies srityje, kairės blauzdos srityje, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, odos nubrozdinimų kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje. P. M. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 128, 1 t.).

Iš valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-12-14 rašto Dėl informacijos nustatyta, kad N. M. skyriuje žinomas nuo vaiko gimimo. K. M. buvo nepilnametė, neturėjusi tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl naujagimis iš VšĮ Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės į Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus pervežtas. 2013-12-27 N. M. skirta laikinoji globa Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2015-10-22 Alytaus r. apylinkės teisme išnagrinėta pareiškėjos K. M., atstovaujamos motinos N. M. ir tėvo J. M. dėl sutikimo įvaikinti sūnų. Pareiškimas patenkintas. 2017-08-31 Alytaus r. apylinkės teismo sprendimu K. M. neterminuotai apribota motinos valdžia N. M. atžvilgiu. 2018-05-29 Alytaus apylinkės teismo sprendimu panaikinta K. M. neterminuota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (b. l. 63-64, 1 t.).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurio nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas ar pažeidžiantį kitų asmenų teises ir laisves, vaiko tėvai, vaiko atstovai pagal įstatymą arba kiti už vaiko priežiūrą atsakingi asmenys gali tinkamai drausminti, išskyrus fizines bausmes ar kitas smurto formas. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 ir 10 dalis fizinė bausmė suprantama kaip vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti arba jo garbei ir (ar) orumui pažeminti, o smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-895/2019).

1) ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. spalio 23 d. nukentėjusįjį N. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų smaugė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų mušė diržu, šepečio kotu, laidu į įvairias kūno vietas, bei spyrė į koją, nukentėjusiąją P. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų mušė diržu, laidu bei šepečio kotu į įvairias kūno vietas, pakėlė ant rankų ir pakratė, smaugė, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veidą ir koją šlepete, dėl ko nukentėjusiesiems P. M. ir N. M. sukėlė fizinį skausmą.

2) 2020 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku metė mobilaus ryšio telefoną į nukentėjusįjį N. M. ir pataikė jam veidą, dėl ko nukentėjusiajam N. M. sukėlė fizinį skausmą.

3) 2021 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nukentėjusįjį N. M. ne mažiau septynių kartų mušė diržu, nukentėjusiąją P. M. ne mažiau keturiolikos kartų mušė diržu, dėl ko nukentėjusiesiems N. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jam sutrikdė sveikatą bei P. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji K. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad fizinio smurto prieš mažamečius vaikus nenaudojo ir išsamiai nurodytų smūgių nesudavė. Ji fizinių bausmių nei N., nei P. netaiko, yra vaikus klupdžiusi dėl netinkamo elgesio į kampą, tačiau diržu ji nėra jų mušusi. Nurodė, kad jeigu vaikai kažką blogo padarydavo, ji iš pradžių jiems bandydavo gražiai paaiškinti. Nurodė, kad ji niekada neginčijo to, kad vaikus klupdė ant kelių, dažnai šaudavo, nes jie darydavo įvairiausius dalykus, kurių vaikams negalima daryti, dėl ko gali kilti nelaimė, vaikai visur karstydavosi, pildavo, ypatingai P. Nurodė nežinanti kodėl N. pasakę, kad ji jį skriaudžia. Tačiau aiškino, kad paskutiniu metu, prieš vaikų paėmimą, jos ir N. santykiai buvo labai prasti, jie visiškai nesusikalbėdavo. Nurodė, kad jeigu ji N. ką nors pasakydavo, tai jis labai grubiai atsakydavo. Buvo atvejis, kai N., pradėjęs eiti į mokyklą, sudaužė naujai pirktą telefoną. Tuomet ji jam pasakė, kad kol jo elgesys nepasitaisys, jis negaus nei kompiuterio, nei naujo telefono. Patvirtino, kad ant N. kūno yra buvę žymių (mėlynių), ir veidas kartą buvo apdraskytas, tačiau paaiškino, kad kartą N. iš mokyklos grįžo su suplyšusia kuprine, be keleto daiktų kuprinėje, verkdamas, su apdraskytu veidu. Jai paklausus kas nutiko, paaiškino, kad jis mušėsi, stumdėsi su kitu berniuku, kuris jį apdraskė. Nurodė, kad būdavo ir taip, kad N. kojos būdavo apspardytos, tačiau paaiškino, kad N. klasiokai ima jo daiktus ir mėto klasėje. Taip pat nurodė, kad P. rankytės būdavo labai apdraskytos katino. Buvo momentas, kai P. buvo smarkiai išberta, buvo likę šašiukai, kuriuos ji nusikasydavo, ir dėl to likę randai. Taip pat buvo ir P. kojos apspardytos, tačiau dėl to, kad vaikai žaidžia, spardosi, būdavo, kad vaikai tarpusavyje mušasi. Prieš paimant vaikus, savaitgalį buvęs toks atvejis, kai ji su maža dukrele išėjo į parduotuvę apsipirkti, o N. su P. buvo palikusi namuose. Neužilgo sulaukė brolio V. skambučio, kuris paklausė kada ji grįš į namus, nes užsukęs pas ją į namus, matė kaip N. su pagalve dusina P.. Po šio įvykio ji su N. kalbėjusi, kad taip elgtis negalima, jog berniukai neskriaudžia mergaičių, tačiau jis sakydavo, kad P. prie jo lenda, provokuoja, erzina. Paaiškino, kad ji nežinanti kodėl abu vaikai pasakojo tokias pačias aplinkybes. Tačiau nurodė, kad nėra buvę, kad ji vaikams ribotų maistą, šaldytuvas niekada nebuvo uždarytas ar užrakintas, vaikai, ką norėdavo, tą ir pasiimdavo. Būdavo ribojami tik saldumynai. Niekada nėra buvę, kad ji vaikus būtų mušusi dėl to, kad jie gamintųsi pusryčius. Nurodė, kad ant vaikų rankų yra buvę kandimo žymių, kadangi jie vienas kitą kandžiodavo. Negalėjo paaiškinti kodėl namuose buvo suplyšęs diržas, tiesiog šiaip mėtėsi. Patvirtino, kad ji dažnai šaukdavo ant vaikų, dažnai juos klupdė, kartais į dieną net po du kartus, tačiau neigė vaikus mušusi šepečio kutu, diržo sagtimi, taip pat nėra buvę, kad ji mestų telefoną į vaiko veidą. Negalėjo paaiškinti iš kur atsirado ant vaikų kūnų mėlynės. Neigė kračiusi vaikus, tačiau aiškiai nurodė, kad “tik paimdavo už rankos ir patąsydavo”. Neneigė, kad vaikus klūpančius ant žemės yra mačiusi tiek socialinė darbuotoja, kuri lankėsi jos namuose, tiek liudytoja apklausta draugė V. M.. Kaltinamoji analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad fizinio smurto prieš mažamečius vaikus nenaudojo ir išsamiai nurodytų smūgių nesudavė. Ji fizinių bausmių nei N., nei P. netaiko, yra vaikus klupdžiusi dėl netinkamo elgesio į kampą, tačiau diržu ji nėra jų mušusi. Jeigu kažką blogai padaro, ji iš pradžių jiems bando aiškinti gražiai, paskui mato, kad nei P., nei N. jos neklauso, tuomet pakelia toną, o jei mato, kad net tas nepadeda, apriboja žaidimus telefonu bei kompiuteriu.

Liudytoja D. B. (kaltinamosios draugė) parodė, kad kaltinamoji savo vaikų niekada nemušė, tik balsu pasakydavo, kad negalima elgtis vienaip ar kitaip. Parodė, kad jai esant pas kaltinamąją namuose, ji vaikų niekada nebardavo ir nemušdavo. Būdavo, kad vaikai tarpusavyje susipeštų dėl žaislų, bet nesimušdavo. Parodė, kad “kai iš jos atėmė vaikus, tai ji skambino liudytojai. Kaltinamoji jai sakė, kad N. buvo sumuštas. Sakė, kad ji jį sumušė, bet ji (liudytoja) netiki, kad ji galėjo jį sumušti. Niekada ji nemušdavo tų vaikų. Ji paskambino liudytojai ir pasakė, kad mokytoja pasakė, kad N. buvo sumuštas. Sakė, kad mėlynė buvo. Gal jie patys kur susimušė. Kiek ji buvo, tai viskas buvo gerai. Ji sakė, kad mokytoja rado mėlynę ir pasakė, kad ji (kaltinamoji) jį mušė. Jai ji sakė, kad N. nemušė”. Taip pat parodė, kad “K. nesiskųsdavo vaikų elgesiu. Dabar sakė, kad sumušė, todėl paėmė vaikus, o iki tol tai, tai nežinau, kodėl”. Liudytoja taip pat nurodė, kad vaikai niekada nėra sakę, kad yra mušami. Kartais, kai ji prižiūrėdavo kaltinamosios vaikus, tai juos migdydavo, nurengdavo ir perrengdavo, tačiau niekada nėra pastebėjusi jokių sužalojimų. Nurodė, kad nėra buvę atvejo, kai kaltinamoji mestų į kurį nors vaiką telefoną.

Fizinio smurto panaudojimą prieš mažametį N. M. patvirtina 2021-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad N. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. N. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinio sėdmens srityje kairio dilbio srityje, dešinio srityje, odos nubrozdinimo kairio kelio sąnario srityje. N. M. galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau 7 trauminių poveikių pasekoje.

Fizinio smurto panaudojimą prieš mažametę P. M. patvirtina ir 2021-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad P. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinių kraujosruvų kairio riešo srityje, dešinio dilbio srityje, nugaroje, juosmens srityje, kairės šlaunies srityje, kairės blauzdos srityje, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, odos nubrozdinimų kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekoje. P. M. galėjo jausti fizinį skausmą.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. M. ilgalaikis, tęstinis smurtavimas prieš savo mažametį sūnų N. M. bei mažametę dukrą P. M., ko pasekoje padarytos trys nusikalstamos veikos, buvo tyčinis, nulemtas kilusio pykčio, kai žodinėmis pastabomis ji nesugebėjo sudrausminti savo vaikų.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios K. M. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (3 veikos), nes nustatyta, kad: 1) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nuo 2018 gegužės 30 d. iki 2021 spalio 23 d. namuose esančiuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius - mažametį sūnų N. M. gim. (duomenys neskelbtini). ir P. M. gim. (duomenys neskelbtini), o būtent nukentėjusįjį N. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų smaugė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų mušė diržu, šepečio kotu, laidu į įvairias kūno vietas, bei spyrė į koją, nukentėjusiąją P. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų mušė diržu, laidu bei šepečio kotu į įvairias kūno vietas, pakėlė ant rankų ir pakratė, smaugė, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veidą ir koją šlepete, taip smurtaudama nukentėjusiesiems P. M. ir N. M. sukėlė fizinį skausmą; 2) 2020 m. birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - mažametį sūnų N. M. gim. (duomenys neskelbtini), o būtent metė mobilaus ryšio telefoną į N. M. ir pataikė jam veidą, taip smurtaudama nukentėjusiajam N. M. sukėlė fizinį skausmą; 3) 2021 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius - mažametį sūnų N. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir mažametę dukrą P. M. gim. (duomenys neskelbtini), o būtent nukentėjusįjį N. M. ne mažiau septynių kartų mušė diržu, nukentėjusiąją P. M. ne mažiau keturiolikos kartų mušė diržu, tokiu būdu nukentėjusiesiems N. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinio sėdmens srityje, kairio dilbio srityje, dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimo kairio kelio sąnario srityje nežymiai jam sutrikdė sveikatą ir P. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos kairio riešo srityje, dešinio dilbio srityje, nugaroje, juosmens srityje, kairės šlaunies srityje, kairės blauzdos srityje, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, odos nubrozdinimų kairėje plaštakoje nežymiai jai sutrikdė sveikatą.