Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, susipažinusi su antstolės D. M. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktu iš skolininko

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nedirbančio, Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenimis išvykusio į Jungtinę Karalystę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2502-387/2011 K. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje, paskirta 1 000 Lt (289,62 Eur) bauda. Pažeidėjas laiku baudos nesumokėjo, todėl nutarimo vykdymas buvo perduotas antstoliui.

Nutarimas neįvykdytas, tai patvirtina antstolės D. M. 2019 m. sausio 9 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. B-19-12-29 ir 2019 m. sausio 9 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-12-418, kuriame nurodyta, kad skolininkas vykdomajame dokumente nurodytu adresu negyvena, Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas nuo 2015 m. lapkričio 3 d. išvykęs į Jungtinę Karalystę, lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis šiuo metu niekur nedirba, antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko vardu registruotos 35 vykdomosios bylos, iš kurių 23 šiai dienai yra vykdomos.

Motyvuojamoji dalis

Vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktinas.

Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), tačiau pagal 2015 m. birželio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 22 d. konsultacijoje 26.1-K “Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino” pasisakė, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant priverstinio baudos išieškojimo senaties klausimą iki 2015 m. liepos 1 d. teismų praktikoje buvo vadovaujamasi analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Konsultacijoje buvo nurodoma, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusi ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija inter alia numatė, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Tačiau, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601, kuriuo buvo patvirtinta nauja ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, tai yra kuomet konkretus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas dar nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę K. B. paskirtos nuobaudos priverstiniam vykdymui taikytina ne penkerių, o dvejų metų senatis.

Nustatyta, jog K. B. po baudos paskyrimo Lietuvoje nedirbo, jokių pašalpų, pensijų, kompensacijų negavo. Iš kitų šaltinių baudos išieškoti galimybės nebuvo. Tokiu būdu teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad po baudos paskyrimo skolininkas turėdamas objektyvių galimybių sumokėti baudą, vengė ją sumokėti ir nuobaudos vykdymo senatis buvo sustojusi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nuobaudos vykdymo senaties terminas jau yra suėjęs bei nutarimas jau negali būti vykdomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 straipsniu, teisėja

nutaria:

Nutraukti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. A2.6.-2502-387/2011, kuriuo K. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, paskirta 1 000 Lt (289,62 Eur) bauda, vykdymą, suėjus baudos priverstinio vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.