Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-186-278/2012

Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08339-2011-0

2012 m. kovo 21 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-606-837/2012 pagal ieškovės UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-01-19 UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovas J. S. sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. PJD801192KPA (toliau – sutartis), kuria ieškovė perdavė atsakovui naudotis ir valdyti LE-32S81BX Samsung televizorių (LCD, b.l. 4-6). Minėta sutartimi J. S. įsipareigojo mokėti eilines įmokas ir, laiku neatlikus mokėjimų, 0,5 procento delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 m. kovo mėn. nevykdo savo įsipareigojimų, UAB „Snoro lizingas“ yra skolingas 579,16 Lt už įsigytą prekę. Ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovo 527,80 Lt delspinigių, tačiau jų dydį pirmosios instancijos teismas sumažino. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, kuriomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors apeliantė teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, tačiau Sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja apeliantei pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis, jos turėtų tik kompensuoti ieškovės nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Šalių Sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta 182,5 procentams metinių palūkanų, tačiau tokių didelių nuostolių ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą, nes teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai svarbu ir tuo atveju kai ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį ir nepriteisti aiškiai per didelių delspinigių. Įstatyme nenustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato pats teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2007, Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.). Minėtomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas ir toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,5% už dieną) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas palūkanas, ieškovei leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams (CK 6.196 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomus priteisti 527,80 Lt delspinigius sumažino iki 52,70 Lt, t.y. 0,05 procento nuo negrąžintos sumos per dieną. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tik sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovė UAB „Snoro lizingas“ neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento nuo negrąžintos sumos per dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartis su ieškove buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus konstatuoja, jog sutartyje nustatyti, taip pat ieškovės prašomi priteisti delspinigiai buvo nepagrįstai dideli. Apeliantės teiginiai, kad teismas formaliai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sumažino netesybas, netinkamai aiškindamas netesybas reglamentuojančias materialinės teisės normas, atmestini dėl aukščiau nurodytų motyvų. Tai, jog atsakovas nemoka įmokų nuo 2009 m. ir delspinigių dydis pagal šalių susitarimą yra ženkliai didesnis, nesudaro pagrindo atsisakyti peržiūrėti delspinigių dydį, nes pareikšti ieškinį atsakovui UAB „Snoro lizingas“ turėjo teisę ir anksčiau, tuo patirdamas mažesnius nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė netesybas reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.