- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-2279-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02393-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- K. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3140-652/2015 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo individualiai įmonei priklausančias lėšas ir kitą turtą, leidžiant jam vykdyti privalomus mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, mokėti darbo užmokestį, areštuoti atsakovo vardu esančius indėlius bankuose, vertybinius popierius, pavedant lėšas ir turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Sprendė, kad ieškovė visiškai nemotyvavo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad nutartis yra nepagrįsta.
Laikinosios apsaugos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju siejamas su viešuoju interesu prioritetiškai ginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus būti išlaikomam. Atsakovas šeimos neišlaiko, nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikia nuo 2013 m. kovo mėn. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3. 65 straipsnio 1 dalis). Teismas gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (CK 3.65 str. 2 d. 5 p.)
Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, yra aktyvus, todėl susipažinęs su ieškiniu ir nustatęs, kad atsakovas realiai gali nuslėpti turtą, privalo imtis priemonių sutuoktinio bendro turto balanso nustatymui. Nenustačius sutuoktinių bendro turto balanso, teismo sprendimo dalis dėl bendro turto padalijimo bus neobjektyvi ir neteisinga. Dalintiną turtą sudaro turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Teismas nevertino ieškovės prašymo motyvų areštuoti atsakovo turtą, kuriuos ji pateikė 2015 m. birželio 10 d. ieškinyje ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. patikslintame ieškinyje. Atsakovas slėpė savo gaunamas pajamas, kurios yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, jog atsakovas šeimai lėšų neduodavo, jas laikydavo ne namie, o darbe, visiškai nušalino ieškovę nuo finansinių šeimos reikalų tvarkymo. Uždirbtas pinigines lėšas atsakovas laikė savo asmenine nuosavybe. Atsakovas elgėsi piktybiškai ir savavališkai, ieškovės nuomonės šeimos ūkio klausimais nepaisė. Atsakovas iš namų išnešė bendrus sutuoktinių daiktus (žoliapjovę, televizorių), grasino išnešti ir kitus daiktus. Atsakovas turi santaupų, indėlių banko sąskaitose, tačiau savo tikrąją turtinę padėtį slepia ir duomenų neteikia, tai teismas turėjo įvertinti. Prašė areštuoti atsakovo individualios įmonės parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esantį ir į dalintino turto balansą įtrauktiną turtą, nes teismas privalo padalinti visą santuokoje įgytą turtą. Patikslintame ieškinyje 2.2 punkte nurodė, kad santuokoje su atsakovu įsigijo brangių daiktų, kurie yra atsakovo parduotuvėje. Prašė teismo į bendro turto balansą įtraukti ir paskirti atsakovui 1000 Eur vertės 200 vienetų DVD kompaktines plokšteles, 125 Eur vertės 250 vienetų CD plokšteles; 3200 Eur vertės 160 vienetų kompiuterinių žaidimų plokšteles. Atsakovas vienas disponuoja jo individualioje įmonėje esančiu turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis atsakovo sąskaitose, todėl realiai tikėtina, kad jis paslėps šį turtą ir tokiu būdu sumažins dalintino turto balansą. Priešieškinyje atsakovas net nenurodė individualios įmonės turto kaip dalintino turto. Netinkamai nustačius sutuoktinių bendro turto balansą, neteisingai būtų padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas (CK 3.118 straipsnis, 3.127 straipsnis).
Atsakovo turto arešto būtinybę pagrindžia didelė reikalavimo suma, kuri yra 35 677,5 Eur. Akivaizdu, jog ieškovės ieškiniu keliami didelės vertės turtiniai reikalavimai, kuriuos įvykdyti net esant gerai atsakovo turtinei padėčiai gali tapti sudėtinga. Teismų praktikoje preziumuojama, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai kilo didelės vertės turtinis ginčas, kas gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008, 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008). Atsakovo turtinė padėtis yra neaiški, atsakovas nepateikė konkrečių duomenų apie pajamas, duomenų apie vertybinius popierius, turimus indėlius banko sąskaitose. Iš atsakovo pateiktos 2015 m. gegužės 26 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos galima daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, tačiau neaišku, kokį materialųjį turtą ir pinigines lėšas atsakovas valdo, dėl ko kyla reali tikimybė jį paslėpti. Dėl neaiškios atsakovo turtinės padėties yra apsunkinamas ieškovės reikalavimų patenkinimas.
Prašo nutartį panaikinti, ieškovės prašymą patenkinti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas santuokos nutraukimo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo individualiai įmonei priklausančias lėšas ir kitą turtą, atsakovo vardu esančius banko indėlius ir vertybinius popierius – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
Apeliantė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2015 m. birželio 10 d. ieškinio ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. patikslinto ieškinio motyvus, patvirtinančius, kad turi būti areštuotos atsakovo individualios įmonės lėšos ir kitas turtas, atsakovo vardu esantys indėliai bankuose, vertybiniai popieriai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė visiškai nemotyvavo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Motyvus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė išdėstė tik atskirajame skunde, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, tinkamam klausimo išnagrinėjimui apeliantės nurodyti motyvai įvertintini (CPK 338, 302 straipsniai, 376 straipsnio 3 dalis).
Nesutiktina su ieškove, kad, neareštavus atsakovo individualios įmonės lėšų ir turto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam tikro konkretaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl jos taikomos arba atsakovo, kuriam reiškiamas tas reikalavimas, turtui, arba konkrečiam turto objektui, dėl kurio yra kilęs ginčas.
Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinio patenkinimo atveju byloje būtų priimtas sprendimas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; šalims palikti sutuoktinių pavardes; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; bendros jungtinės nuosavybės turto dalį priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise: ½ dalies 27 500 Eur vertės 0,4630 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir ieškinyje nurodytus 1770 Eur vertės kilnojamuosius daiktus (500 Eur vertės virtuvės komplektas, 60 Eur vertės šaldytuvas, 50 Eur vertės orkaitė, 50 Eur vertės indaplovė, 150 Eur vertės elektrinė viryklė, 20 Eur vertės dujinė viryklė, bevertis televizorius, 600 Eur vertės odinis baldų komplektas, 60 Eur vertės 3 dideli šviestuvai, 130 Eur vertės didesnes kopėčios, 100 Eur vertės žoliapjovė „Viking“, 50 Eur vertės vėjapjovė „Stihl“; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 27 500 Eur vertės 0,4630 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės 0,9500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2260 Eur vertės kilnojamuosius daiktus (260 Eur vertės treniruoklis, 300 Eur vertės skalbimo mašina, 800 Eur vertės vonios masažinė įranga, 500 Eur vertės benzininis pjūklas, 300 Eur vertės teniso stalas, 100 Eur vertės mažesnes kopėčios, 1000 Eur vertės 200 vienetų DVD kompaktinės plokštelės, 125 Eur vertės 250 vienetų CD plokštelės, 3200 Eur vertės 160 vienetų kompiuterinių žaidimų plokštelės); šalims nedalintini vaiko poreikiams reikalingi daiktai: 100 Eur vertės lova, 50 Eur vertės komoda, 200 Eur vertės stalas su kėdėmis, 100 Eur vertės televizorius svetainėje, 70 Eur vertės DVD grotuvas; 150 Eur vertės stiprintuvas su radijo imtuvu, 100 Eur vertės garso kolonėlės; iš atsakovo ieškovei priteisti 3407,5 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą; iš atsakovo sūnaus išlaikymą priteisti turtu: ½ dalimi 27 500 Eur vertės 0,4630 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); iš atsakovo priteisti 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą 2015 m. kovo 1 d. – 2015 m. birželio 1 d.. už laikotarpiu.
Jokie reikalavimai dėl K. D. individualios įmonės piniginių lėšų ir turto padalijimo ieškinyje nėra pareikšti, todėl akivaizdu, jog ieškovės pageidaujama laikinoji apsauga – K. D. individualios įmonės lėšų ir kito turto areštas – su pareikštaisiais ieškinio reikalavimais nėra susijusi ir neturėtų įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė ieškinyje neteigia, kad atsakovo individuali įmonė šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ją areštavus, nepagrįstai būtų suvaržytos byloje nedalyvaujančio juridinio asmens teisės. Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šio ieškovės prašymo netenkino pagrįstai.
Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia nustatyti jai nežinomą santuokoje įgytą turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam taikytinas ne laikinųjų apsaugos priemonių institutas, o CPK normos, reglamentuojančios rašytinių įrodymų išreikalavimą (CPK 199 straipsnis). Apeliantė teigia, kad atsakovas nedavė šeimai lėšų, jas laikė ne namie, visiškai nušalino ieškovę nuo finansinių šeimos reikalų tvarkymo, slėpė pajamas. Vien ši aplinkybė irgi nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Neatlikdamas įrodymų vertinimo ir nepasisakydamas dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovas bendrą sutuoktinių turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, galėtų būti priimtas sprendimas dėl atsakovo prievolės kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantės nurodytas atsakovo elgesys bei šiuo metu nežinoma atsakovo turtinė padėtis ieškovės reikalavimų patenkinimą gali apsunkinti. Apeliantė taip pat teisingai teigia, kad laikinoji apsauga būtina dėl didelės jos reikalavimų apimties bei vaiko išlaikymo įsiskolinimo, jei teismas šiuos reikalavimus patenkintų. CK 3.65 straipsnis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, pvz., teismas gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (laikinas išlaikymas šalių vaikui priteistas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi) (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo remiantis sutiktina su apeliante, kad šeimos byloje atsakovo vertybinių popierių ir banko indėlių areštas atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas nei vienos iš ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai neįvertino ieškiniuose nors ir lakoniškai nurodytų argumentų, atskirajame skunde išvardintų aplinkybių (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis panaikintina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Klausimas išspręstinas iš esmės, areštuojant ieškovės nurodytą turtą – atsakovo indėlius bankuose bei vertybinius popierius (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išsamūs duomenys apie areštuojamą turtą teismui nežinomi, todėl ieškovė, kurios prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl šio turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies.
Ieškovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), reikalavimų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Areštuoti atsakovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančius indėlius bankuose ir vertybinius popierius.
Nutartį nedelsiant nusiųsti šalims, Turto arešto aktų registro tvarkytojai, Juridinių asmenų registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centrui.
Nurodyti, kad ieškovė dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nurodyti, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą atsakovas atsako nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o šią nutartį priėmus atsakovui nedalyvaujant – nuo jos įregistravimo turto arešto aktų registre momento.