- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-162-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30878-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jai paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė;
- BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir D. B. paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir D. B. paskirta 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityta visa ar iš dalies D. B. atlikta bausmė, skirta Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. 16.45 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. 12.00 val., įskaityta viena arešto para.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. B. nuteista už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.17 val., viešoje vietoje, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viduje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pasipriešino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojui A. J., tai yra siekdama išvengti sulaikymo už pasikėsinimą pavogti prekes iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir bandydama ištrūkti iš ją sulaikiusio apsaugos darbuotojo A. J., tyčia sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, apdraskė veidą, stumdėsi, dėl ko A. J. nukrito ir susižalojo koją, be to, stumdymosi metu nutraukė ant jo kaklo buvusią sidabrinę grandinėlę, tokiais veiksmais padarė A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairio antakio srityje, dešinio kelio sumušimu su vidinio menisko kūno plyšimu ir blauzdikaulio epifizės avulsiniu lūžimu bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais D. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje konstatavo, kad D. B. pareikšti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino, o jos kaltė įrodyta pilna apimtimi, t. y. pačios D. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadomis bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju nuteistoji D. B. veikdama tiesiogine tyčia padarė du nusikaltimus priskiriamus nesunkiems nusikaltimams. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad ji dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistoji D. B. praeityje eilę kartų teista, bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 163-166). Nors praeityje jai buvo taikytas psichiatrinis gydymas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog psichiatrinės ekspertizės skyrimas nėra tikslingas (2 t., b. l. 181), teismui bylos nagrinėjimo metu taip pat nekilo abejonių dėl D. B. psichikos būklės. Nors D. B. padarė du nesunkiu nusikaltimus, kurių vienas – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, savo prasme yra išskirtinai pavojingas, nes yra kėsinamasis į valstybės itin saugomą gėrį, tai yra kito asmens sveikatą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš D. B. elgesio teisiamojo posėdžio metu, akivaizdu, jog dėl padarytų veikų ji gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Tai Kauno apylinkės teismui leido spręsti, jog nuteistoji yra linkusi mokytis iš savo ankstesnio patyrimo. Vis tik, buvo įvertinta ir tai, kad D. B. veiksmai buvo išskirtinai įžūlūs, jais ji ne tik siekė pasišalinti dėl įvykdytos vagystės, tačiau ir demonstravo aiškią nepagarbą aplinkiniams, sukeldama neigiamas įvykio vietoje buvusių asmenų reakcijas, o nuteistosios neteisėti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo ilgalaikes fizines pasekmes bei taip pat nukentėjusiajam sukėlė neigiamas pasekmes ir ta prasme, jog jis buvo sužalotas vykdydamas darbines funkcijas, kas neabejotinai ir ateityje gali turėti psichologinių pasekmių. D. B. nedirbanti, ir nors nurodė, kad planuoja įsidarbinti, tačiau nuo įvykio iki šio nuosprendžio priėmimo nedirbo, pajamų negauna, be to slapstėsi nuo kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąją. Ir nors D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu jau yra padariusi išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir ateityje žada nebenusikalsti, tačiau ankstesni nuteistosios teistumai, teismui leido spręsti, jog ji negeba ilgą laiką savo elgesio išlaikyti išskirtinai teigiamo. Įvertinus visa tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. B., už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, įvykdymą paskiriant 50 parų arešto bausmę, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą paskiriant 60 parų arešto bausmę.
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu jai skirtą bausmę, t. y. paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą, laisvės apribojimą, paskiriant intensyvią priežiūrą arba viešuosius darbus. Apeliantė nurodė, kad šiuo metu dirba, todėl atlygins padarytą žalą.
3. Atsiliepimų byloje negauta.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios D. B. gynėja advokatė Loreta Daukšienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o taip pat nepriteisti iš nuteistosios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistoji D. B. skunde apygardos teismui prašo jai skirti švelnesnę bausmės rūšį, t. y. paskirti jai baudą, laisvės apribojimą, paskiriant intensyvią priežiūrą arba viešuosius darbus. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
8. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistosios dėmesį, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistosios D. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajai D. B. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
9. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu D. B. pripažinta kalta ir nuteista dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo ir jai paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmė, o taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jai paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nuteistajai D. B. paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.
10. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 (dvejų) metų, o BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų.
11. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog praeityje nuteistoji D. B. eilė kartų teista, o taip pat bausta administracine tvarka. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2025 m. kovo 17 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog praeityje D. B. teista aštuonis kartus, jos daromų nusikalstamų veikų pobūdis – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o taip pat ir nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Iš aukščiau įvardinto išrašo matyti, jog nuteistajai ankstesniais teismų procesiniais sprendimais skirtos švelnesnės bausmės, t. y. laisvės apribojimas su įpareigojimais, tačiau, nuteistajai nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, minėta bausmė pakeista į areštą, o taip pat ir viešųjų darbų bausmė, kuri vėliau taip pat buvo pakeista į areštą (2 t., b. l. 150-162). Iš 2025 m. kovo 17 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistoji ne kartą praeityje bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, duomenų apie paskirtų nuobaudų – baudų, sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 163-167). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės parodo, kad apeliantė D. B. nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties.
12. Nuteistoji D. B. apeliaciniame skunde argumentuodama savo prašymą skirti jai švelnesnę bausmės rūšį grindė aplinkybe, jog įsidarbino, todėl bausmę – baudą, turėtų galimybę sumokėti. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog nors kartu su apeliaciniu skundu D. B. pridėjo 2026 m. sausio 5 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B., kurioje nurodyta, kad nuteistoji įdarbinta patalpų tvarkytoja terminuotai darbo sutarčiai nuo 2026 m. sausio 6 d. iki 2026 m. vasario 15 d., tačiau iš 2026 m. vasario 23 d. išrašo apie asmens darbovietes, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, jog paskutinė D. B. darbovietė-UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuteistoji dirbo nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., t. y. penkias dienas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš aptartų duomenų akivaizdu, jog apeliantė oficialiai nedirba daugiau nei penkerius metus. Taigi, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog vertinant šiuos duomenis kartu su jau aptartomis šioje nutartyje aplinkybėmis, jog paskirtų nuobaudų-baudų, nuteistoji taip pat nemoka, švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis-bauda, nepasiektų bausmės tikslų.
13. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistoji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padarytos nusikalstamos veikos yra jos netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jai turi būti skiriama antra pagal griežtumą BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas.
14. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistosios D. B. nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajai už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką paskirdamas 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirdamas 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę (kai BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto), kurias, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu, o taip pat, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu paskirdamas 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.
15. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai paskirta galutinė bausmė yra adekvati jos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir nuteistosios asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtos bausmės.
16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistoji nebuvo atlikusi bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, teisingai sprendė, jog bausmės turi būti bendrinamos. Teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėjo, t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį – 25 (dvidešimt penkias) paras arešto bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, ir D. B. paskyrė galutinę subendrintą 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
17. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistosios D. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartimi nuteistajai D. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkta gynėja advokatė Loreta Daukšienė.
20. Kauno apygardos teisme 2026 m. vasario 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant D. B. yra 127,08 Eur, kurios turi būti priteistos iš jos valstybei.
21. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistosios D. B. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajai paskirta arešto bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jos proceso išlaidas, susijusias su jai valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistosios antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.