Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų D. B. ir P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. B. ir P. J. ieškinį atsakovui I. M. dėl paskolos sutarties pripažinimo dalyje įvykdyta, tretieji asmenys M. Z., Vilniaus miesto 23-jo notarų biuro notarė R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti, kad 2006-10-09 jų su atsakovu sudaryta paskolos sutartis dalyje dėl 39 800 Lt kredito grąžinimo įvykdyta tinkamai bei nustatyti, jog ieškovai atsakovui pagal minėtą sutartį yra skolingi 26 600 Lt sumą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas I. M. su ieškiniu nesutiko. Teigė, jog ieškovai taip siekė užvilkinti procesą. Atsakovo reikalavimų pagrįstumą yra pripažinę teismai, o ieškovai nepateikė įrodymų apie 39 800 Lt skolos grąžinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad D. B. ir P. J. 2006-10-09 su I. M. sudaryta paskolos sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 23-jo notarų biure, reg. Nr 2700, dalyje dėl 13 200 Lt paskolos I. M. grąžinimo įvykdyta tinkamai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Į valstybės biudžetą priteisė iš ieškovų D. B. ir P. J. po 400 Lt ir po 13 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovai 2006-10-09 sudarė su atsakovu I. M. paskolos sutartį, kurią patvirtino notariškai. Paskolos sutaryje nurodyta, jog ieškovai lygiomis dalimis pasiskolino iš atsakovo I. M. 63 200 Lt (kiekvienas po 31 600 Lt), kuriuos gavo prieš pasirašant paskolos sutartį. Remiantis sutarties 1.1 – 1.12 punktais skolą ieškovai turėjo grąžinti iki 2007-10-09, vienuolika mokėjimų po 1 100 Lt, o paskutinis mokėjimas 51 100 Lt. Pagal 2006-10-09 sutartį paskolos grąžinimą ieškovai užtikrino įkeisdami jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbiami).

Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-06-09 nutartimi nutarė priteisti iš D. B. ir P. J. kreditoriaus I. M. naudai 50 000 Lt skolą, 15 000 Lt delspinigius ir 131 Lt žyminį mokestį bei priteistos skolos bei delspinigių gražinimo įvykdymo užtikrinimui priverstinai parduoti iš varžytinių Hipotekos lakštu kreditoriaus naudai įkeistą turtą. Panevėžio apygardos teismas 2010-12-02 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-06-09 nutartį paliko nepakeistą (byla Nr. 10/2009/01714-2009).

Teismas įrodytu pripažino 13 200 Lt grąžinimą pagal 2006-10-09 paskolos sutartyje atliktus įrašus (dvylika įrašų po 1100 Lt). Teismo vertinimu, dėl likusios sumos grąžinimo nėra jokių atsakovo ar trečiojo asmens M. Z. pakvitavimų, leidžiančių teigti, jog ieškovai grąžino atsakovui didesnę sumą (CK 6.873 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškinį tik dalyje dėl 13 200 Lt paskolos grąžinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas.

Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl 26.600 Lt skolos grąžinimo, pripažinęs, jog ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios sumos paskolos grąžinimą. Ieškovų tvirtinimu, 26.600 Lt skolos grąžinimą jie įrodė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir liudytojo parodymais. Be to, teismas turėjo vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovai, reikšdami ieškinį, siekia vilkinti skolos išieškojimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovai su atsakovu 2006-10-09 sudarė paskolos sutartį, kurią patvirtino notariškai, pagal kurią atsakovas (paskolos davėjas) paskolino ieškovams (paskolos gavėjams) 63 200 Lt (kiekvienas po 31 600 Lt), kuriuos gavo prieš pasirašant paskolos sutartį (b.l. 3). Šią sumą ieškovai įsipareigojo atsakovui grąžinti lygiomis dalimis iki 2007-10-09 sutartyje nustatyta tvarka: vienuolika mėnesių mokėti po 1100 Lt, o likusius 51 000 Lt sumokėti iš karto. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sutarimu sutartis buvo kelis kartus pratęsta. Galutinis terminas paskolos grąžinimui – 2008-12-09.

Byloje keliamas ginčas dėl to, kokią pinigų sumą pagal sudarytą paskolos sutartį ieškovai grąžino atsakovui bei dėl to, ar byloje pateiktų įrodymų pakanka minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Apeliantų vertinimu, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog jie yra grąžinę atsakovui 39 800 Lt paskolos.

Pirmosios instancijos teismas pagal įrašus paskolos sutartyje nustatė, jog ieškovai atliko dvylika mokėjimų po 1100 Lt, viso 13 200 Lt sumoje, todėl paskolos sutartį pripažino įvykdyta tinkamai tik dėl 13 200 Lt sumos grąžinimo. Ieškinį likusioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Apeliantai aplinkybes, kad po 2007 m. spalio mėnesio vykdė mokėjimus atsakovui pagal paskolos sutartį, įrodinėja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei liudytojos M. J. parodymais. Antstolės Daivos Prunskienės 2011-11-18 faktinių aplinkybių konstatvimo protokole konstatuota, kad jai pareiškėjai pateikė apskaitos žurnalą, kurį vedė jų motina M. J. ir kuriame užfiksuoti jų motinos užrašai (b.l.91-93). Teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovų motina (b.l. 103-104) patvirtino, jog ieškovai vykdė statybas, pritrūkus pinigų, pasiėmė paskolą iš atsakovo. Liudytoja tvirtino sau vedusi apskaitą, kiek kiekvienas iš vaikų (ieškovų) išleidžia statyboms. Sūnui netekus darbo, liudytoja pati pasiėmusi 15 000 Lt paskolą, kurią visą panaudojo vaikų paskolos atidavimui. Liudytojos tvirtinimu, vaikai paskolos grąžinimą atsakovui vykdė ir po sutarties pratęsimo, tačiau finansinis tarpininkas M. Z. įrašų paskolos sutartyje nebedarė tvirtindamas, jog tokį įrašą padarys ieškovams grąžinus visą paskolą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie nelaikytini tinkamais ir patikimais (CPK 12, 178 str.). Liudytojos M. J., kuri yra ieškovų motina, parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi ieškovų naudai, todėl jais vadovautis būtų neobjektyvu. Vien tik liudytojos įrašai sąsiuvinyje, kurie nepatvirtinti kreditoriaus, negali būti laikomi patikimais įrodymais paskolos grąžinimo faktui pripažinti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių tarpusavio atsiskaitymai iki 2007 m. spalio mėnesio buvo vykdomi darant įrašus paskolos sutartyje bei patvirtinant gaunančiojo asmens parašais. Todėl nėra suprantamas ir logiškai paaiškinamas ieškovų elgesys, jog pratęsus paskolos sutartį, jie atsakovui pinigus mokėjo nereikalaudami jokio šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo. Tokie ieškovų veiksmai prieštarauja rūpestingo ir atidaus civilinių santykių dalyvio standartui, o šį elgesio modelį pasirinkę asmenys patys prisiima galimą tokių veiksmų riziką.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys sudarė rašytinę ir CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią paskolos sutartį, paskolos gavėjams (ieškovams) kilo pareiga grąžinti paskolos davėjui gautą pinigų sumą (CK 6.870 str. 1 d.). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 str. 5 d.). Remdamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovai pagrindė tik 13 200 Lt sumos grąžinimą pagal 2006-10-09 paskolos sutartį.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovams atidėtas 798,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b.l. 132). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovai (apeliantai) įpareigotini 798,00 Lt žyminį mokestį sumokėti į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovų D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 399,00 Lt (tris šimtus devyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).