Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2010 m. sausio 9 d., apie 16.00 val., Klaipėdos m., Šilutės pl. 8-75, nukentėjusiajam G. J. priklausančiame bute, kaltinamieji A. P. ir M. B. su nenustatytu asmeniu, kaltinamojo T. D. prašymu, pareikalavo G. J. grąžinti skolą, G. J. skolą grąžinti atsisakius, kaltinamasis A. P. sudavė nukentėjusiajam G. J. du smūgius rankos kumščiu į veidą bei vieną smūgį kėde nukentėjusiajam per dešinės pusės petį, tokiu būdu nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Po ko, kaltinamieji A. P. ir M. B. su nenustatytu asmeniu pagrobė nukentėjusiajam G. J. priklausantį turtą: plazminį televizorių „Techwood“, kurio vertė 680 Lt, namų kino sistemą su šešiomis kolonėlėmis, kurių vertė 250 Lt, kambarinę televizoriaus anteną, kurios vertė 110 Lt, vyrišką rankinį laikrodį „Casio“, kurio vertė 220 Lt bei kelioninį lagaminą, kurio vertė 120 Lt. Tokiu būdu, kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam G. J. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 1380 Lt, kurį sudėjo į automobilį, kuriame laukė kaltinamasis T. D..

Kaltinamasis T. D. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį kartu su M. B., A. P. ir asmeniu, vardu Nerijus, važiuojant į kavinę, jis automobilį vairavusio Nerijaus paprašė užsukti pas nukentėjusįjį G. J., nes žinojo, jog G. J. tuo metu turėjo pinigų, todėl norėjo paklausti, kada pastarasis jam grąžins 2000 Lt skolą. Kadangi teismo sprendimu jam buvo nustatyti įpareigojimai su nukentėjusiuoju nebendrauti ir su juo nesusitikinėti, pats pas nukentėjusįjį į namus jis negalėjo eiti, todėl pas nukentėjusįjį nueiti ir paklausti, kada grąžins skolą, jis paprašė M. B.. Apie 16 val. atvažiavus prie G. J. namų, pas nukentėjusįjį į butą nuėjo tryse - M. B., A. P. ir jų draugas, kuriems jis nurodė nukentėjusiojo buto numerį ir aukštą, kuriame jis yra. Praėjus 5-10 min. visi trys grįžo ir, jiems įsėdus į automobilį, jie visi išvažiavo. Automobilyje paklausus, ką sakė G. J., jie atsakė, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs, todėl pokalbis neįvyko. T. D. pabrėžė, kad jokių daiktų pastarieji, grįždami iš nukentėjusiojo, neatsinešė ir į automobilio bagažinę neįdėjo. Tai, kad būtų naudojamas fizinis smurtas nė vienas jų taip pat neminėjo. Kaltinamasis parodė, kad praėjus keletui dienų, G. J. savo draugams – J. Ž., D. K. ir kitiems pasakė, kad jį (G. J.) reketuoja, ir nori iš jo atimti už jų platintas narkotines medžiagas gautus pinigus. Ko pasekoje nukentėjusiojo draugai jį sumušė, vežiojo automobilio bagažinėje, be to, atėmė ne tik jam priklausančius kitus daiktus, bet ir jam priklausantį automobilį, o iš A. P. psichologine prievarta išreikalavo 2000 Lt. Kaltinamasis T. D. nurodė, jog šioje baudžiamojoje byloje kaip daiktiniai įrodymai pateikti ir apžiūrėti daiktai – namų kino sistemos garso kolonėlės, priklauso jam ir šiuos daiktus nukentėjusiojo draugai J. Ž. ir D. K. išnešė iš jo buto. T. D. nurodė, jog baudžiamojoje byloje esančiose šių daiktų nuotraukose, fotolentelėse akivaizdžiai matyti, kad namų kino sistemos garso kolonėlės yra ne pilkos spalvos, kaip tvirtina nukentėjusysis G. J.. Tai patvirtina, kad kolonėlės yra jo, o ne nukentėjusiojo G. J.. Be to, kuomet jį sumušus ir iš jo buto išnešus daiktus, jis iškvietė policijos pareigūnus, nukentėjusiojo draugai išvažiavo. Ir tai irgi, jo manymu, patvirtina, kad namų kino sistemos garso kolonėlės, kaip daiktiniai įrodymai pateikti šioje byloje, priklauso jam, priešingu atveju (jei daiktai būtų priklausę G. J.), nukentėjusiojo draugai nebūtų išvažiavę. T. D. be to parodė, kad tai jam priklausantys daiktai, nukentėjusysis G. J. nurodė tik praėjus pusei metų po įvykio.

T. D. parodė, jog 2007 m. nukentėjusiajam G. J. pragyvenimui iš tiesų buvo paskolinęs 2000 Lt, ir būtent šią skolą jis norėjęs iš pastarojo susigrąžinti. Nukentėjusiojo nurodyta 16 000 Lt suma yra išgalvota, tokiu būdu tik norint sudaryti įspūdį.

T. D. taip pat parodė, kad kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai buvo pareikšti tiek jam, tiek nukentėjusiajam G. J., tiek ir liudytojui P. D., jie visi buvo nuteisti už narkotinių medžiagų platinimą, ir šioje baudžiamojoje byloje jis kaltu platinus narkotines medžiagas prisipažino, tuo tarpu G. J. savo kaltės nepripažino. Todėl G. J., kaltindamas jį šia nusikalstama veika, tokiu būdu jam kerštauja už parodymus baudžiamojoje byloje dėl narkotinių medžiagų platinimo. Kaltinamasis parodė, kad jų santykiai be to yra įtempti nuo 2008 m. Santykiai su liudytoju P. D. tai pat yra blogi, kadangi būtent dėl jo (T. D.) minėtoje baudžiamojoje byloje duotų parodymų pastarasis taipogi nuteistas ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. T. D. paaiškino, kad liudytojas J. Ž. taip pat turėjo motyvą reikalauti pinigų iš A. P., kadangi G. J. J. Ž. buvo skolingas 2000 Lt, tuo tarpu nukentėjusysis G. J. pasakė, kad A. P. su kitais jį reketuoja būtent dėl už narkotikus gautus pinigus.

Kaltinamasis A. P. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog, važiuojant pas nukentėjusįjį G. J., T. D. paprašė nueiti pas nukentėjusįjį tam, kad paklausti, kada pastarasis grąžins 2000 Lt skolą. T. D. nueiti pas G. J. paprašė jų, kadangi pagal teismo nustatytus įpareigojimus jo atžvilgiu su nukentėjusiuoju jis pats asmeniškai bendrauti negalėjo. A. P. patvirtino, kad kartu su M. B. ir jo draugu nuėjus pas G. J., kuris akivaizdžiai buvo apsvaigęs, jis iš tiesų nukentėjusįjį pastūmė ant sofos ir paklausė, kada šis grąžins 2000 Lt skolą. G. J. į tai atsakė, kad niekam nėra skolingas, po ko jie iš nukentėjusiojo buto išėjo. Kaltinamasis parodė, kad jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu jie nenaudojo ir jokių daiktų iš nukentėjusiojo buto neišnešė. Po poros dienų pas jį atvažiavo nukentėjusiojo draugas J. Ž., kuris jam pasakė, kad automobilio bagažinėje yra T. D. ir jei jie nori jį išgelbėti, turi „susimesti“. Kaip užstatą, kad sumokės pinigus, tą dieną J. Ž. jis atidavė jam priklausantį kompiuterį, o kitą dieną J. Ž. perdavė 2000 Lt, tuomet atgavo savo kompiuterį. A. P. paaiškino, kad nukentėjusiojo draugai jam nurodė, jog 2000 Lt - tai moralinė žala nukentėjusiajam G. J..

A. P. parodė, jog iki šio įvykio T. D. pažinojo jis žinojo keletą metų, tuo tarpu nukentėjusiojo G. J., kaip ir kitų asmenų nepažinojo iš viso. Paaiškino, jog minėtas įvykis yra būtent T. D. ir G. J. tarpusavio priešiški santykiai, o jis paprasčiausiai ne laiku ir ne vietoje atsidūrė.

Kaltinamasis M. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat neprisipažino ir parodė, kad kartu su A. P., T. D. ir dar vienu draugu jie nuvažiavo pas nukentėjusįjį G. J., nes T. D. paprašė jų nukentėjusiojo paklausti, kada pastarasis grąžins 2000 Lt skolą. Kartu su A. P. ir jo draugu užėjus į G. J. butą, jie nukentėjusiojo paklausė, kada pastarasis grąžins skolą, tačiau G. J. atsakė, jog apie jokią skolą jis nieko nežino. M. B. parodė, kad gal A. P. nukentėjusįjį ir pastūmė, tačiau jie iš nukentėjusiojo daugiau nieko nereikalavo, jo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo ir jokių daiktų nepagrobė, jie iš nukentėjusiojo buto paprasčiausiai išėjo ir, įsėdę į automobilį, išvažiavo. Kitą dieną jam kažkas paskambino iš T. D. telefono numerio ir pasakė, kad reikia susitikti, kadangi jie kažką „prisidirbo“. Netrukus nusileidus į kiemą, atvažiavo automobilis „BMW“, kuriame sėdėjo ir T. D.. Iš automobilio išlipę du asmenys pasakė, kad reikia sumokėti 2000 Lt, nes jie „prisidirbo“. Jis atsakė, kad tokių pinigų neturi. Tuomet pastarieji paklausė, gal jis turįs brangių daiktų. Tačiau nei pinigų, nei daiktų jis niekam neperdavė. Susiskambino telefonu su A. P., kuris pasiėmė pinigus – 2000 Lt, kuriuos jie kartu su A. P. perdavė nukentėjusiojo draugams, taip A. P. atgavo savo kompiuterį.

Nukentėjusysis G. J. parodė, kad 2010 m. sausio 9 d., apie 16-17 val., kažkas paskambino į jo buto duris, kurias atidarius, į jo namus, adresu – Šilutės pl. 8-75, Klaipėdos m., įėjo trys tuomet jam nepažįstami vaikinai – kaltinamieji M. B., A. P. ir dar vienas vaikinas. Vaikinai pasakė, kad jis yra skolingas 16 000 Lt. Jam atsakius, kad niekam nėra skolingas ir gal jie suklydo, A. P. pastūmė jį ant lovos, ir sudavė kelis smūgius kumščiu į veido sritį, nors vienas smūgis „praslydo“, o, jam stojantis, sudavė dar ir kėde. Po to kaltinamieji iš jo buto pasiėmė ir išsinešė jam priklausančius daiktus – namų kino sistemą, kolonėles, televizorių, anteną, laikrodį ir kelioninį lagaminą. Nukentėjusysis nurodė, kad vos kaltinamieji iš jo buto išėjo, jis apsirengė ir išbėgo paskui juos. Leidžiantis laiptais, pamatė, kaip vaikinai iš jo buto paimtus daiktus sukrovė į automobilio bagažinę. Pribėgus prie automobilio, jis su vaikinais bandė aiškintis, tačiau jie nuvažiavo. G. J. nurodė, jog vieną automobilyje buvusį vaikiną jis pažino – tai buvo T. D., kurį jis pažinojo jau anksčiau, be to, jie vienoje baudžiamojoje byloje abu buvo kaltinamieji. Nukentėjusysis paaiškino supratęs, kad jis neva T. D. yra skolingas 16 000 Lt už narkotikus kitoje baudžiamojoje byloje. Tačiau jie tarpusavyje tai išsiaiškino anksčiau. G. J. nurodė , kad dalis daiktų – televizorius ir namų kino sistema - vėliau jam buvo grąžinti.

Nukentėjusysis nurodė, jog po šio įvykio savo draugo D. K. jis paprašė, kad pastarasis padėtų atsiimti iš jo pagrobtus daiktus, ir tuo pačiu padėtų su kaltinamaisiais išsiaiškinti be policijos. Po ko, pas T. D. jie važiavo tryse – jis, D. K. ir J. Ž., tačiau pas T. D. į namus nuėjo tik D. K. ir J. Ž., jis tuo tarpu liko laukti automobilyje. T. D. savo draugų nenurodė, ir pasakė, kad į jį (nukentėjusįjį G. J.) nurodė P. D.. Nuvažiavus pas P. D., pastarasis tai paneigė. Tuomet T. D. ir nurodė savo draugus, pas vieną kurių – A. P. iš karto nuvažiavo J. Ž. ir D. K., kurie iš pastarojo paėmė jam priklausantį televizorių, o iš kaltinamojo T. D. - namų kino sistemos garso kolonėles. Nukentėjusysis patikslino, kad apie tai, kad iš T. D. buvo paimtos jam priklausančios garso kolonėles jis sužinojo po kelių dienų, kuomet tai jam pranešė D. K., kuris be kita ko prieš tai skambino ir klausė, kaip jam priklausančios kolonėlės atrodo. D. K. pranešė, kad pas jį yra ir jam priklausantis televizorius. Daiktų tuomet iš D. K. jis nepasiėmė, nes neturėjo galimybės jų parsivežti.

Nukentėjusysis nurodė, kad P. D. jam pasakojo, kad T. D. jam (P. D.) gyrėsi, kad atkeršijo jam (nukentėjusiajam) dėl skolos, sumušė ir atėmė daiktus.

Nukentėjusysis parodė, jog nusikalstamais veiksmais jam padaryta 450 Lt turtinė žala, kurią sudaro negrąžinti daiktai – kambarinės televizoriaus antena, laikrodis ir kelioninis lagaminas. Be to, nukentėjusysis nurodė, jog nusikaltimu jam padaryta ir moralinė žala, kurią jis vertinąs 10 000 Lt ir šią žalą nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, jis buvo pažemintas, patyrė šoką, be to, buvo pagrobti jam priklausantys daiktai.

Liudytojas N. P. parodė, kad paskambinus T. D. ir paprašius pavežti, T. D., M. B. ir dar vieną kartu su jais buvusį vaikiną jis nuvežė nurodytu adresu Klaipėdos m., prie bendrabučio. Atvažiavus, iš automobilio išlipo M. B. ir dar vienas asmuo, T. D. liko automobilyje. Praėjus kuriam laikui, abu vaikinai grįžo, įsėdo į automobilį ir jie visi išvažiavo. N. P. parodė, kad grįžus vaikinai su savimi jokių daiktų neturėjo ir į automobilio bagažinę nedėjo. Patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, jog T. D. nurodė važiuoti adresu – Šilutės pl. 8, ir iš pokalbio automobilyje turinio suprato, kad T. D. važiavo pas pažįstamą asmenį pasiimti pinigų (t. 1, b. l. 65-66).

Liudytojas J. N. parodė, kad susitikus su J. Ž., kuris buvo kartu su D. K. ir G. J., pastarieji jam papasakojo, kad nepažįstami asmenys iš G. J. reikalavo grąžinti 16 000 Lt, taburete sudavė per galvą, ir iš G. J. buto išsinešė daiktus – televizorių, namų kino sistemą. Pastarieji nurodė, kad visa tai galėjo suorganizuoti T. D., kadangi G. J., po įvykio iš karto išėjęs iš buto paskui nepažįstamuosius, T. D. matė automobilyje. J. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad visiems – D. K., J. Ž., G. J. ir dar keliems asmenims nuvažiavus prie T. D. namų ir su juo susitikus, aiškinantis įvykio aplinkybes, T. D. telefonu pirmiausia paskambino M. B., kuris pastarajam pasakė, kad „televizorius pas A. P., o kolonėlės pas tave“, tai yra T. D.. J. N. paaiškino, jog minėtą T. D. pokalbį su M. B. jis girdėjo ir girdėjo gerai, kadangi buvo įjungtas mobilaus ryšio telefono garsiakalbis. Vėliau T. D. paskambino ir A. P. bei liepė grąžinti daiktus, kurių paimti iš karto nuvažiavo J. Ž. ir D. K.. Jiems grįžus, jų automobilyje, jis pastebėjo televizorių „Techwood“, kuris, kaip suprato, buvo nukentėjusiojo G. J. (t. 1, b. l. 91-2). Be to, matė, kaip iš namų kino namų sistemą, kolonėles atnešė pats T. D.. Liudytojas parodė, kad kolonėlės buvo išskirtinės – pailgos, pilkos spalvos. Liudytojas patvirtino, kad šiuos daiktus G. J. atpažino kaip jam priklausančias, be to, namų kino sistema T. D. negali būti dar ir todėl, kad T. D. kalbantis telefonu su M. B., pastarasis aiškiai pasakė, kad namų kino sistema, tai yra kolonėlės, yra pas T. D.. J. N. parodė, kad iš kaltinamųjų atgautus nukentėjusiojo daiktus D. K. užstatė lombarde, tačiau, suradęs žmogų, kuriam D. K. daiktus buvo užstatęs, jis juos už 500 Lt išpirko ir nunešė į policijos komisariatą. Pats D. K. daiktų susigrąžinti negalėjo, nes tuo metu buvo reabilitacijos klinikoje gydantis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. J. N. paliudijo, kad iš kaltinamųjų T. D. ir A. P. paimtus daiktus policijai jis perdavė dar iki to, kuomet šioje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas liudytoju.

Liudytojas D. K. parodė, kad nukentėjusysis G. J. jam papasakojo, kad į jam priklausantį butą įsiveržę asmenys iš jo reikalavo pinigų. G. J. nurodė dėl to įtaręs T. D., kadangi matė jį sėdintį automobilyje, kuriuo atvyko kaltinamieji. Jis su J. N. žinojo, kur gyvena kaltinamasis T. D., todėl netrukus kartu su J. Ž., J. N. ir dar keliais asmenimis pas pastarąjį ir nuvažiavo. D. K. paliudijo, kad iš pradžių T. D. neigė iš G. J. paėmęs daiktus, tačiau vėliau nurodė asmenis, kurie daiktus iš nukentėjusiojo paėmė. Liudytojas patikslino, kad, kur yra nukentėjusiojo daiktai, jie sužinojo naudojantis būtent T. D. mobilaus ryšio telefonu. Nukentėjusiajam priklausantį televizorių jie su J. Ž. paėmė iš „partoso“, tai yra A. P., o G. J. priklausančią namų kino sistemą – iš paties T. D.. Liudytojas nurodė, jog T. D. pripažino ir tai, kad nueiti pas G. J. draugus sukurstė jis. D. K. be to patvirtino, kad iš kaltinamųjų atgautus nukentėjusiajam G. J. priklausančius daiktus jis už 400-500 Lt užstatė lombarde pažįstamam asmeniui, kad gauti pinigų narkotinėms medžiagomis, kurias tuo metu jis intensyviai vartojo. Vėliau daiktus kažkas išpirko.

Liudytojas P. D. parodė, kad kaltinamąjį T. D. jis pažįsta jau senai, be to, jiems vienoje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai, susiję su narkotinių medžiagų platinimu. Liudytojas paaiškino, jog į namus pas jį atvažiavęs T. D. prašė jo pagalbos padėti „išmušti, tai yra atgauti pinigus iš nukentėjusiojo G. J.. Tai daryti jis atsisakė. Tuomet T. D. pats su draugais suplanavo, kaip atsiimti pinigus iš G. J.. Apie tai jis sužinojo 2011 m. sausio 11 d., kai pats T. D. jam pasigyrė, kaip tai padarė ir dargi papasakojo, kad su draugais nuvažiavo pas G. J., atėmė pinigus, laikrodį, kitus daiktus. Po dviejų savaičių su T. D. susitikus pakalbėti dėl kitos baudžiamosios bylos (narkotinių medžiagų platinimu), jis pastarojo paklausė, kodėl sugalvojo apiplėšti G. J.. T. D. negalėjo paaiškinti, kodėl norėjo pakenkti G. J., tačiau pasakė, kad žinojo, jog G. J. tuo metu turėjo pinigų ir taip norėjo pasipelnyti. Liudytojas nurodė, kad suprato, jog pats T. D. turėjo asmeninių skolų ir apiplėšdamas G. J. tikėjosi šias skolas grąžinti. Tačiau savo draugams, kurie kartu su juo G. J. apiplėšė, paaiškino, kad G. J. jam yra skolingas. P. D. patikslino, jog T. D. prašė jo išsiaiškinti su G. J., ar jis (G. J.) jam skolingas, ar ne, ir to prašė ne kartą, netgi buvo nurodęs, kur G. J. gyvena – Šilutės pl., antras bendrabutis, išsukus iš Taikos pr., pirma laiptinė, 2 aukštas, durys tiesiai užlipus laiptais. Liudytojas nurodė, jog T. D., prašant su G. J. išsiaiškinti dėl skolos, minėjo ir smurtą, tai yra pinigus išgauti smurtu, daiktus iš G. J. jėga atimti. Liudytojas parodė, jog T. D. prašymas išsiaiškinti su asmeniu dėl skolos buvo ne pirmas. Patikslino, kad T. D. išsiaiškinti dėl skolos yra prašęs ir su kitais asmenimis ir ne kartą. Liudytojas paaiškino, jog santykiai su T. D. buvo geri iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet T. D. baudžiamojoje byloje dėl narkotinių medžiagų jį apkalbėjo, todėl jis T. D. ir atsisakė „padėti“ su G. J. neva išsiaiškinti dėl skolos.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad D. K. jam papasakojo, kad buvo apiplėštas nukentėjusysis G. J., iš kurio, trys ar keturi asmenys, atėję į butą ir jo atžvilgiu panaudoję smurtą, pagrobė jam priklausančius daiktus. Po kelių dienų susitikus su nukentėjusiuoju G. J., ir pastarojo paklausus, ar jis kaltinamajam T. D. skolingas 16 000 Lt, G. J. pasakė, kad jis niekam nėra skolingas ir papasakojo, kad tie asmenys tiesiog atėjo į jo butą, ir nieko nepaaiškinę, išsinešė daiktus, bei nurodė, kad dėl šio įvykio jis įtaria T. D.. Tuomet kartu su D. K. nuvažiavus prie T. D. namų, kur netrukus atvažiavo ir J. N., su T. D. pradėjus aiškintis aplinkybes dėl G. J., kaltinamasis T. D. pasakė, kad viską sugalvojo P. D.. Telefonu susisiekus su P. D., pastarasis pasiūlė atvažiuoti pas jį ir viską išsiaiškinti. Atvažiavus pas P. D., T. D. kieme D. K. prisipažino, kad G. J. su savo draugais apiplėšė jis ir tuos draugus netgi nurodė. Nuvažiavus pas vieną jų – M. B., pastarasis pasakė, kad iš G. J. pagrobti daiktai yra pas T. D. ir A. P.. Iš T. D. telefono paskambinus A. P., šis sutiko susitikti. Susitikus jis (J. Ž.) A. P. paaiškino, kad daiktus jie paėmė iš niekuo nesusijusio asmens. Tai supratęs, A. P. prisipažino, kad pagrobė daiktus iš G. J., iš karto jiems grąžino televizorių, kaip užstatą, kad kaip moralinę žalą sumokės 2000 Lt, perdavė kompiuterį, bei pasakė, kad kiti daiktai yra pas T. D.. 2000 Lt, kaip moralinę žalą A. P. pasiūlė pats, nes, kaip pats paaiškino, buvo suklaidintas T. D.. Po to iš T. D. jie paėmė nukentėjusiajam G. J. priklausančią namų kino sistemą, bei kitus T. D. priklausančius daiktus, dėl kurių vėliau T. D. ir kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą.

Liudytojas parodė, jog nė vieno asmens - A. P., T. D., netgi nukentėjusiojo G. J. jis anksčiau nepažinojo. P. D. žinojo tik iš matymo, jie nebuvo draugai.

Liudytojas S. S., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad susitikus su J. Ž., pastarasis jam pasakė, kad kažkoks Tomas apiplėšė „Pifą“, tai yra G. J., kurį dargi sumušė ir atėmė iš jo daiktus. Po kelių dienų J. Ž. jam davė pasivažinėti automobilį „Peugot 406“, kurį, kaip J. Ž. paaiškino, kaip užstatas buvo paliktas G. J. apiplėšusio asmens (t. 1, b. l. 122-123).

Liudytoja O. L., patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad į nukentėjusiajam G. J. priklausantį butą, kuriame tuo metu gyveno ir ji, atėjo trys vaikinai, kurie iš nukentėjusiojo pradėjo reikalauti grąžinti 16 000 Lt skolą. Vienas vaikinų – A. P. sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam kumščiu, be to, vienas smūgis buvo suduotas kėde per stuburą, be to kažkuris iš vaikinų nuplėšė nukentėjusiajam nuo kaklo grandinėlę. Išeidami iš buto vaikinai išsinešė G. J. daiktus – televizorių, namų kino sistemą, kuriuos sukrovė į kelioninį lagaminą, laikrodį (t. 1, b. l. 68-69).

Liudytojas A. V. paaiškino, kad šioje baudžiamojoje byloje jis priėmė nukentėjusiojo G. J. pareiškimą, kuris pateikiant pareiškimą, nurodė, kad į jo namus – adresu – Šilutės pl. 8, įsiveržė vaikinai, kurie iš jo namų už skolą išsinešė jam priklausantį turtą - aparatūrą, kitus daiktus. Rašant pareiškimą G. J. neminėjo, kad buvo sumuštas, minėjo tik, kad buvo pastumtas, nurodė, kad įtaria, kas tai galėjo padaryti. Liudytojas nurodė, jog pareiškime jis surašė tai, ką nurodė nukentėjusysis G. J., po ko, pareiškimą perskaityti ir jį pasirašyti padavė G. J.. Ar pastarasis jį perskaitė, nežino. A. V. nurodė, jog neprisimena, ar buvo nukentėjusiojo prašymas pareiškimą užregistruoti vėliau, jei nepavyktų susitaikyti.

Liudytoja L. M. paliudijo, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje ji atliko G. J. apklausą, kurios metu apklausos protokole užfiksavo būtent tuos parodymus, kuriuos davė G. J.. Surašius apklausos protokolą, procesinis dokumentas buvo pateiktas G. J. perskaityti ir jį pasirašyti. Ji visuomet prašo, kad asmuo jam pateiktą protokolą perskaitytų ir pasirašytų. Liudytoja be to nurodė, jog jei po apklausos, perskaičius protokolą, G. J. nepateikė jokių pastabų, vadinasi jokių pastabų ir nebuvo ir jos protokole neužfiksuotos. Po apklausos ji priėmė nutarimą G. J. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2010 m. gegužės 25 d. J. N. pateikė televizorių „Techwood“ ir namų kino sistemą „JVC“ (t. 1, b. l. 8).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis G. J. kaip jam priklausančius daiktus atpažino – namų kino sistemą „JVC“ Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir televizorių „Techwood“ Nr. 7. Nustatyta, kad nukentėjusysis nurodo, jog daiktus, kaip jam priklausančius, jis atpažįsta iš daiktų pavadinimų, formos, spalvos. Be to, nukentėjusysis nurodo, jog vienos jam priklausančios garso kolonėlės viršutinis dangtelis atsiklijavęs. Nustatyta, kad daiktų atpažinimas atliktas 2010 m. birželio 8 d. (t. 1, b. l. 9-15).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad televizorius yra LCD PH DVD „Techwood“, juodos spalvos korpusu, išsukti keturi varžtai, skirti televizorių kabinti ant sienos. Namų kino sistema „CJC“ – viena kolonėlė - 50 cm aukščio, juodos spalvos, viršus pilkos spalvos, su medžiaginiu garsiakalbiu, kita garso kolonėlė - 50 cm aukščio, juodos spalvos. Vienos kolonėlės viršus atsiklijavęs, keturios kolonėlės yra 1 m aukščio. Nustatyta, kad daiktų apžiūra atlikta 2010 m. birželio 8 (t. 1, b. l. 16-19).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis G. J. pateikė televizorius yra LCD PH DVD „Techwood“ garantinės pažymos kopiją (t. 1, b. l. 25-26).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad kaip asmenį, 2010 m. sausio 9 d. reikalavusį grąžinti skolą ir rankos kumščiu du kartus sudavusį į veidą bei kėde per dešinės pusės petį, nuo kaklo nutraukusį grandinėlę, nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį A. P. (t. 1, b. l. 41-45).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad kaip asmenį, 2010 m. sausio 9 d. reikalavusį nukentėjusiojo G. J. grąžinti skolą, po ko, rankos kumščiu du kartus sudavusį nukentėjusiajam į veidą bei du smūgius kėde per nugarą, liudytoja O. L. atpažino kaltinamąjį A. P.. Nustatyta, jog liudytoja nurodė, kad išeidami iš buto kartu su A. P. buvę asmenys išsinešė nukentėjusiajam G. J. priklausančius daiktus – televizorių, televizoriaus anteną, dalį namų kino sistemos, lagaminą, o A. P. dargi nuplėšė nukentėjusiojo grandinėlę ant kaklo (t. 1, b. l. 41-45).

Kaltinamieji, neneigdami 2010 m. sausio 9 d. buvę nukentėjusiajam priklausančiame bute, buvę T. D. prašymu, buvę siekiant išsiaiškinti, kada nukentėjusysis grąžins skolą, neigia nukentėjusiojo atžvilgiu naudoję fizinį smurtą ir iš nukentėjusiojo namų išnešę jam priklausantį turtą.

Nukentėjusiojo teiginius, kad pirmiausia pareikalavus skolos, vėliau būtent už tariamai negrąžintą skolą iš buto buvo išnešti daiktai taipogi nuosekliai per visą bylos tyrimą nurodė ir betarpiškai įvykį mačiusi liudytoja O. L., kuri visas esmines įvykio aplinkybes dėstė visiškai analogiškai kaip ir nukentėjusysis.

Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje kaip daiktiniai įrodymai yra pateikti ir apžiūrėti - televizorius - LCD PH DVD „Techwood“, juodos spalvos korpusu, namų kino sistema – „JVC“ su šešiomis skirtingo dydžio kolonėlėmis, keturios jų siauros, pailgos formos, juodos ir pilkos spalvos. Gretinant nukentėjusiojo pateiktą jam priklausančių, paimtų daiktų aprašymą ir daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis užfiksuotus duomenis, akivaizdu, jog tiek procesiniame dokumente užfiksuotas, tiek ir nukentėjusiojo pateiktas daiktų aprašymas yra identiški. Maža to, pažymėtina, jog tiek nukentėjusysis nurodė, tiek daiktų apžiūros protokole akivaizdžiai užfiksuota, jog vienos namų kino sistemos garso kolonėlės viršus yra atsiklijavęs. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, jog iš nukentėjusiojo paimti daiktai ir kaip daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje pateikti bei apžiūrėti daiktai yra tie patys daiktai.

Bylos medžiaga nustatyta, jog televizorių LCD PH DVD „Techwood“ ir namų kino sistemą „JVC“ ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams pateikė liudytojas J. N., kuris viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu analogiškai nurodė šiuos daiktus išpirkęs iš lombardo, į kurį juos pridavė liudytojas D. K.. Nustatyta, jog televizorių, kurį vėliau D. K. pridavė į lombardą, pastarasis kartu su liudytoju J. Ž. paėmė iš kaltinamojo A. P., o namų kinų sistemą, kurią D. K. taip pat pridavė į lombardą, iš kaltinamojo T. D.. Vertinant išdėstytą, akivaizdu, jog aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą – kaip daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje pateikti būtent iš kaltinamųjų A. P. ir T. D. paimti daiktai.

Tokiu būdu, imant domėn nustatytą aplinkybę, jog byloje esantys daiktiniai įrodymai ir iš nukentėjusiojo paimti daiktai yra tie patys daiktai, logiška, kad iš kaltinamųjų T. D. ir A. P. paimti būtent nukentėjusiajam G. J. priklausantys daiktai. Visa tai leidžia objektyviai ir visiškai pagrįstai teigti, jog 2010 m. sausio 9 d., kaltinamieji A. P. ir M. B., kaltinamojo T. D. prašymu, pirmiausia pareikalavo nukentėjusiojo grąžinti tariamą skolą, o šiam atsisakius, išeidami iš buto, išsinešė nukentėjusiajam G. J. priklausantį turtą - televizorių, namų kino sistemą, televizoriaus anteną, laikrodį, kelioninį lagaminą.

Kaltinamieji neigia, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas.

Nukentėjusysis G. J. teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiai ir kategoriškai nurodė, jog 2010 m. sausio 9 d., kaltinamiesiems M. B., A. P. ir dar vienam asmeniui, atėjus pas jį į butą, ir pareikalavus grąžinti skolą, tačiau jam skolą neigiant, jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Vienareikšmiai ir kategoriškai nukentėjusysis nurodė ir tai, jog fizinį smurtą jo atžvilgiu panaudojo ir smūgius jam sudavė kaltinamasis A. P.. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog tai, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas suduodant smūgius ir kad šiuos fizinio pobūdžio veiksmus jo atžvilgiu atliko kaltinamasis A. P., nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirminės nukentėjusiojo apklausos metu, tiek akistatų su kaltinamaisiais A. P. ir M. B. metu. Tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas ir smūgiai jam buvo suduoti nukentėjusysis nurodė ir asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu, kuomet kaip į asmenį sudavusį smūgius, G. J. nurodė taipogi į kaltinamąjį A. P.. Akivaizdu, jog nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuo pat pirminės apklausos, fizinio smurto panaudojimo jo atžvilgiu faktą nurodo nuosekliai, kaip nuosekliai ir visuomet analogiškai įvardijo ir fizinį smurtą jo atžvilgiu panaudojusį asmenį – kaltinamąjį A. P..

Turint omeny nukentėjusiojo esminį nuoseklumą įvardijant fizinio smurto panaudojimo faktą ir fizinį smurtą panaudojusį asmenį viso tolimesnio tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, fizinio smurto panaudojimo aplinkybės nenurodymas pareiškime, atkreiptina tik pirminiame dokumente ar specialisto išvados nebuvimas, negali vienareikšmiai ir besąlygiškai eliminuoti visų kitų byloje užfiksuotų nukentėjusiojo parodymų. Pažymėtina, kad tokią išvadą suponuoja ir teisminio nagrinėjimo nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusiojo pareiškimas iš tiesų nebuvo surašytas tiksliai, užfiksuojant visas nukentėjusiojo G. J. nurodytas aplinkybes. Tai pagrindžia pareiškimą surašiusio policijos pareigūno A. V. teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti teiginiai, kad G. J., rašant pareiškimą, įvardijo, kad buvo pastumtas. Vienok, ši aplinkybė, kaip matyti, pareiškime neužfiksuota.

Analizuojant bylos medžiagą, akivaizdu, jog nukentėjusiojo parodymai yra vieni esminių kaltinamųjų kaltę grindžiančių įrodymų. Tačiau ši aplinkybė vėlgi besąlygiškai nukentėjusiojo parodymų patikimumo neeliminuoja. Juolab, kad nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto (kaip ir dėl daiktų) taipogi nuosekliai tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kaip minėta vienintelė įvykį betarpiškai stebėjusi liudytoja O. L., kuri vienareikšmiai nurodė, jog smūgiai nukentėjusiajam G. J. buvo suduoti ir juos sudavė būtent kaltinamasis A. P..