Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamieji G. J., P. D., D. K., S. S., J. Ž. ir J. N. nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodami psichinę ir fizinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėtiems interesams.

Kaltinamasis G. J., manydamas, kad iš jo T. D. nepagrįstai pareikalavo per A. P., M. B. ir tyrimo nenustatytą asmenį, vardu A., grąžinti anksčiau paskolintus 2000 litų, taip pat manydamas, jog pastarieji pavogė jo 680 litų vertės televizorių „Tecwood“, namų kiną su 6 garso kolonėlėmis, kurių vertė 250 litų, kambarinę televizoriaus anteną, kurios vertė 110 litų, laikrodį „Casio“, kurio vertė 220 litų vertė, kelioninį lagaminą, kurio vertė 120 litų, vykdydamas savo tariamą teisę – susigrąžinti savo daiktus, įkalbėjo ir sukurstė kaltinamuosius P. D., D. K., kad jie susirastų T. D. ir pavartodami fizinį ir psichinį smurtą, pasitelkus ir kitus bendrininkus, išreikalautų tariamai pagrobtus daiktus bei atlygintų tariamą žalą.

2010 m. sausio 11 d., apie 21 val., kaltinamieji P. D., D. K., J. Ž., S. S., J. N. veikdami bendrai ir žinant G. J., automobiliu „Pontiac Transport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė nukentėjusįjį T. D. prie (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį T. D. išlaipino iš savo automobilio. J. Ž., S. S., D. K., J. N., vykdydami susitarimą su G. J., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, pavartodami fizinį smurtą – užlaužė nukentėjusiajam rankas ir daiktu, panašiu į pistoletą, smogė T. D. į galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam paviršinę muštinę viršugalvio žaizdą, pargriovė pastarąjį ant žemės ir tuo pat metu spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į dešinę kaktos pusę, tuo padarydami odos nubrozdinimą ir poodines kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje bei ant dešinio smilkinio –užausio, dešinės ausies kaušelio odos nubrozdinimą. Taip atėmę nukentėjusiajam T. D. galimybę priešintis, iš jo paėmė 220 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310“ su SIM kortele. Po to J. Ž., S. S., D. K., J. N., žinant G. J. ir P. D., užmovė T. D. ant galvos juodos spalvos medžiaginį maišą ir įstūmę nukentėjusįjį į automobilio BMW bagažinę, tokiu būdu atėmę T. D. laisvę bei galimybę priešintis, nuvežė už Klaipėdos miesto ribų į tyrimo nenustatytą vietą, kur grasindami susidoroti, pastarąjį sumušė suduodami ne mažiau kaip apie 20 smūgių metaline lazda į įvairias kūno vietas, tuo padarydami daugybines susiliejančias poodines-minkštųjų audinių kraujosruvas ant dešinės rankos žasto – alkūnės sąnario – dilbio – riešo, susiliejančias poodines kraujosruvas pilvo dešiniame šoniniame paviršiuje ir ant dešinio klubo, dideles poodines kraujosruvas bei smulkius odos nubrozdinimus dešinėje šlaunies pusėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje bei odos nubrozdinimą kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdami savavališkus veiksmus, J. Ž., S. S., D. K., J. N. paminėtu automobiliu BMW atvežė nukentėjusįjį T. D. prie (duomenys neskelbtini), kur neleisdami pastarajam išlipti iš automobilio, pavartodami psichinę prievartą, grasindami daiktu, panašiu į pistoletą, jį įrėmė nukentėjusiajam į galvą ir pareikalavo perduoti jų nuosavybėn 7200 litų vertės automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami savo savavališkus veiksmus, nurodė nukentėjusiajam T. D. paskambinti savo draugei D. N. (dabar D.), kad ji atvykusiam į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), D. K. perduotų automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jo dokumentus, tai pastaroji ir padarė. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, turėdami tikslą ir toliau savavaldžiauti, J. Ž., S. S., D. K., J. N. ,grasindami fiziniu susidorojimu, atvirai pareikalavo iš T. D. 5000 litų už tai, kad nukentėjusysis iš G. J. reikalavo grąžinti 2000 litų skolą. 2010 m. sausio 12 d., apie 01 val., J. Ž., D. K., J. N., grasindami T. D. susidoroti bei naudodami psichinę prievartą, atvežė T. D. prie (duomenys neskelbtini) mieste, kur J. Ž. kartu su D. K., prievarta nusivedę nukentėjusįjį į pastarojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), privertė T. D. perduoti jiems jam priklausančius daiktus: 30 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Zl 50“, 400 litų vertės 4 vnt. garso kolonėlių, 1000 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Acer“.

Kaltinamasis J. Ž. 2010 m. sausio 11 d., apie 23–24 val., prie (duomenys neskelbtini) mieste, neturėdamas teisėto pagrindo,vartodamas psichinę prievartą – grasindamas A. P. galimais nemalonumais ir problemomis, vykdydamas tariamą kito asmens – G. J. – teisę, pareikalavo iš A. P. 2000 litų už tai, kad neva šis reikalavo iš G. J. grąžinti 2000 litų skolą T. D., be to, jis (J. Ž.) kaip užstatą, jog bus sumokėti jo reikalaujami pinigai, paėmė nukentėjusiajam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Asus“. Bijodamas susidorojimo A. P. 2010 m. sausio 12 d., apie 18 val., prie turgelio, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė jam – J. Ž. – reikalautus 2000 litų bei susigrąžino nešiojamąjį kompiuterį „Asus“.

Kaltinamasis J. Ž. iki 2010 m. sausio 11 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. M., kurį 2010 m. sausio 11 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini) mieste, pateikė kaip savo policijos pareigūnams, sustabdžiusiems patikrinimui jo vairuojamą automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to jis minėtą vairuotojo pažymėjimą toliau neteisėtai laikė ir gabeno automobilyje. 2010 m. sausio 26 d., apie 16 val. 25 min., paminėto automobilio BMW 530 apžiūros metu šį vairuotojo pažymėjimą rado policijos pareigūnai ir paėmė.

Kaltinamasis J. Ž. iki 2010 m. sausio 26 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – metalinę teleskopinę lazdą, priskiriamą prie smogiamojo–triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, jį neteisėtai nešiojo ir laikė automobilyje BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 26 d., apie 16 val. 25 min., paminėtą lazdą nurodytame automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis D. K. iki 2010 m. sausio 26 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo gamyklinę vaistų pakuotę „Tramadol Krka 50 mg“ su 8 vnt. kapsulių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis, t. y. 0,400 g, psichotropinės medžiagos – tramadolio, po to šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė savo drabužių kišenėje. Tą pačią dieną, apie 12 val. 15 min., jį pristačius į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Jūros g. 1, Klaipėdoje, šią psichotropinę medžiagą asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji R. S. iki 2010 m. sausio 26 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdama gydytojo paskyrimo ir recepto, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo gamyklinę vaistų pakuotę „CLONAZEPAM TC 2 mg tabletės“ su 20 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,040 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 26 d., apie 17 val. 05 min., šią psichotropinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Savavaldžiavimas prieš T. D..

Kaltinamasis G. J. parodė, kad T. D. pasiuntė savo draugus, kad pas jį, G. J., užeitų ir už išgalvotą skolą paimtų daiktus, sausio 10–11 d. daiktai buvo paimti. Draugai, kurie neminėjo T. D. pavardės, įsiveržę paėmė daiktus, sakė, kad jis yra skolingas 16000 Lt, bet už ką, nesakė, prievarta paėmė plazminį televizorių, namų kino sistemą su 6 kolonėlėmis, kambarinę televizoriaus anteną prie televizoriaus, laikrodį „Casio“, lagaminą, į kurį viską sudėjo, tik kolonėles paėmė į rankas ir išėjo, jis dar bėgo į apačią norėjo išsiaiškinti, prisivijo automobilį, į kurį daiktai buvo sudėti, ir pamatė priekyje sėdintį T. D., kuris pasakė, kad jam patys paskambins ir susiras. Jis, G. J., dėl daiktų norėjo susitarti draugiškai, išsiaiškinti, nes T. D. pažinojo, bet D. K. paprašė pagalbos, kad pastarasis susikviestų kitus ir padėtų atsiimti daiktus, P. D. nieko neprašė, tik klausė, ar gali padėti surasti T. D.. BMW automobiliu, vairuojamu J. Ž., kurį nežinia kas pakvietė, bei D. K. važiavo pas T. D. atsiimti tų daiktų, kitoje mašinoje buvo dar asmenų. Nukentėjusįjį surado prie namo, kas ten vyko, nematė, nes pasiliko sėdėti mašinoje. Dėl daiktų sugrąžinimo su T. D. nesusitarė. Sakė, reikia surasti tuos draugus, kurie buvo pas jį, G. J., atėję, nes jo bute tuomet T. D. nebuvo, pastarasis laukė mašinoje kartu su vairuotoju. Po to jie važiavo ieškoti draugų, nuvyko į Žvejybos uosto rajoną. Iš šono matė, jog nukentėjusysis T. D. buvo kitame automobilyje, sėdėjo ant galinės sėdynės, kartu buvo S. S.. Vėliau paprašė, kad J. Ž. parvežtų namo, kartu pavežė ir S. S.. Ryte paskambino D. K., sakė, jog daiktai pas jį ir gali atvažiuoti pasiimti, tačiau, neturėjo mašinos, todėl nenuvažiavo. D. K. pasakė, kad daiktus atveš pats. Grąžino televizorių, namų kino sistemą, negrąžino antenos, laikrodžio ir lagamino. Dėl paimtų daiktų kreipėsi į policiją.

Kaltinamasis P. D. parodė, kad tą dieną atvažiavo G. J. ir paprašė parodyti, kur gyvena T. D., sakė, kad negali susisiekti, neatsako į telefoninius skambučius. Parodė namą, kur T. D. gyvena. Tuo metu kartu su G. J. buvo ir D. K.. Jis, P. D., turėjo su T. D. susitikti ir atsiimti dokumentus dėl kitos bylos, tai D. K. paprašė, kad po susitikimo praneštų pastarajam. Kitą dieną susitiko su T. D., pasiėmė dokumentus, pavėžėjo T. D. iki sustojimo, o pats nuvažiavo namo, parašė D. K. SMS žinutę, kur paleido T. D.. Tą patį vakarą, apie 8 val., prie namų atvažiavo J. Ž., D. K. su G. J., paprašė išeiti į lauką, išėjus pareiškė, kad T. D. apvogė G. J. ir kai su T. D. pakalbėjo, pastarasis kaltino jį, P. D.. Matė, kad T. D. sėdėjo ant kito automobilio BMW galinės sėdynės, apie pavartotą smurtą nieko nežinojo, sumušto nematė, kai kalbėjo su T. D., pastarasis sakė, jog apsimelavo ir nežino, kaip išsisukti, apvogė G. J.. Jis, P. D., pasiūlė daiktus grąžinti ir taikiai išsiskirti, nes prieš pusę metų iki įvykio žinojo, kad T. D. G. J. apiplėšė ir dabar vengia susitikimo, be to, pats T. D. jo, P. D., buvo prašęs padėti apvogti G. J.. Kai prie namų kalbėjo su T. D., lauke matė ir S. S., bet jo nepažįsta, ką pastarasis ten veikė, nežino. Pas jį rado kaukę, kurią žiemą naudojo žvejyboje, kad apsaugotų nuo šalčio.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad paskambino G. J., pasakė, kad į jo namus įsiveržę 4 nežinomi asmenys smurtaudami atėmė televizorių, klausė, ar galėtų padėti, smurto prašė nenaudoti, užsiminė, jog sukurstyti galėjo T. D., kurį matė automobilyje išbėgęs į lauką. Jis, D. K., paprašė J. Ž., J. N. padėti, S. S. atsisakė, skambino P. D., kuris pasakė, jog susitiks su T. D. dėl vienos bylos ir, kai parveš T. D., informuos ir informavo, pasakė, kaip T. D. apsirengęs. Jie susirinko, G. J. sakė žinąs, kur gyvena T. D., parodė pastarojo namą, teigė paskambinsiąs P. D. ir pastarasis šį atveš. Automobilyje su juo, D. K., važiavo J. Ž. ir G. J., kitame automobilyje, kuris buvo be sėdynės atlošo, važiavo J. N.. Privažiavę prie tos vietos, pamatė einantį T. D., priėję prie jo pasakė, kad čia policija. T. D. atsigulė ant žemės. Tada jie T. D. įkėlė į automobilį, gale sėdynės nebuvo, todėl taip išeina, kad toje vietoje yra bagažinė. T. D. įstūmė į bagažinę, nes priešinosi, tuo metu buvo jis, D. K., J. Ž., G. J., J. N. ir kitas asmuo. Vėliau paskambino S. S., klausė, kur jie yra ir atėjo, bet pamatė, kad vyksta nesąmonės, paprašė parvežti namo. T. D. neigė viską, sakė neėmęs jokių daiktų, po to prisipažino tai padaręs, bet viską sukurstė P. D.. Tada jie važiavo pas P. D., kuris viską paneigė, klausė T. D., kas vyksta. T. D. sakė, kad apsimelavo, tada jie važiavo pas T. D. draugus, vėliau pas pastarąjį į namus, paėmė kolonėles, kompiuterį, o jis, D. K., paėmė juodos spalvos telefoną „Samsung“. T. D. sakė, kad kaip užstatą palieka mašiną, paskambino draugei, kuri atvežė automobilį „Peugeot“. Jis, D. K., tą automobilį paliko netoli savo kiemo su rakteliais viduje, kai vėliau atvažiavo, automobilio nebebuvo, o kas paėmė, nežino. Jis nukentėjusįjį mušė pasiimta plastmasine (gumine) lazda, skirta savigynai, gulinčiam bagažinėje sudavė 4 kartus per kojas, mušė, kad atiduotų daiktus, kuriuos paėmė iš draugo. Paimtus kolonėles ir kompiuterį atidavė G. J..

Kaltinamasis J. Ž. parodė, kad G. J. nepažinojo, važinėjosi su D. K., pastarasis papasakojo, kad G. J. apiplėšė, minėjo plazminį televizorių, namų kino sistemą su kolonėlėmis, laikrodį, lagaminą, kelis tūkstančius litų. Tada susitiko su G. J. pakalbėti ir šis papasakojo, kad apiplėšti galėjo T. D., nes jį matė. Susitikę vėliau, nuvažiavo prie nukentėjusiojo namų. Privažiavo J. N. su draugu, paskambino P. D., sakė, kad tuoj T. D. grįš. Kai susirado T. D., G. J. sėdėjo jo, J. Ž., automobilyje. T. D. įsodino į mašiną ant galinės sėdynės, bagažinėje jo nematė. T. D. neigė skolą, sakė, kad P. D. viską sugalvojo. Jie nuvažiavo pas P. D., pastarasis viską neigė. Su T. D. daugiau bendravo D. K., po pastarojo smurto T. D. pripažino, kad apiplėšė G. J., ir nurodė kitus draugus. D. K. ir J. N. nuvažiavo pas tuos draugus, tada prie automobilio ir atėjo S. S.. Jis, J. Ž., su S. S. nuvažiavo iki draugo M., tada apie 22 val. S. S. ir G. J. parvežė namo, o pats grįžo atgal, su D. K. aiškinosi, kur daiktai. T. D. dar sakė, kad kiti daiktai namie, iš kur jie paėmė kolonėles, kompiuterį ir nuvežė namo pas D. K.. T. D. telefonas liko pas jį, J. Ž., nebežinojo, kaip su T. D. susisiekti, šiuo telefonu susiskambino su P. D., A. P., kalbėjosi. Automobilis buvo paimtas, nes nebuvo sugrąžinti visi daiktai. Jis, J. Ž., davė draugui S. S. T. D. automobilį pavažinėti, tą automobilį norėjo nusipirkti, vėliau tą automobilį už 1700 Lt pardavė pažįstamam meistrui O. R., nes reikėjo pinigų, bet vėliau meistrui pasakė, kad automobilį išsipirks, kartu buvo ir S. S.. T. D. buvo dingęs, todėl negalėjo grąžinti automobilio.

Kaltinamasis J. N. parodė, kad 17–18 val. paskambino J. Ž. ir paprašė atvažiuoti, kai ten nuvažiavo, D. K. jau ten buvo. J. Ž. sakė, kad įsiveržė į butą pas G. J., atėmė daiktus, reikia pasikviesti ir pakalbėti su nukentėjusiuoju, kad grąžintų, ką paėmė, išsiaiškinti dėl skolos. Po to į automobilį atėjo T. D., kuris viską neigė, kalbėjo apie P. D.. Su T. D. sėdėjo automobilyje, po to jį pavežė, davė pastarajam savo telefoną, kad paskambintų draugui, jog grąžintų daiktus. Su T. D. daugiau kalbėjo D. K., kažką dar J. Ž. ir P. D.. T. D. dėl apiplėšimo prisipažino ir gailėjosi, jokio smurto nebuvo ir nematė, T. D. galbūt susižalojo grįžęs namo. Kai grįžo prie T. D. namo, T. D. išlipo iš automobilio ir ėjo namo, išnešė namų kino sistemos kolonėles, paimtas turbūt iš G. J.. Į lombardą atidavė kompiuterį, nes reikėjo pinigų, iš ko paėmė kompiuterį, nepamena, kai sulaikė policija, sužinojo, kad kompiuteris priklausė T. D..

Kaltinamasis S. S. parodė, kad tą dieną nuo 18 iki 20 val. 30 min. buvo mokyklos sporto salėje. Po to paskambino J. Ž. ir pasakė, kad reikia pagalbos. Jis atėjo į nurodytą vietą ir matė 2 automobilius, ten buvo įvykęs konfliktas dėl paimtų daiktų, pastebėjo D. K., išlipusį iš automobilio. D. K. pasakojo, kad apiplėštas butas, pagavo organizatorių ir reikia paimti daiktus, tačiau jis atsakė, kad nenori niekur dalyvauti, ir prašė parvežti namo. Jis važiavo BMW automobiliu. Automobilyje buvo G. J., kurį matė pirmą kartą, vairavo J. Ž.. Nukentėjusiojo nematė, nes kitas automobilis buvo su tamsintais langais. Kitą dieną, sausio 12 d., apie 11 val., J. Ž. jam skambino ir jie pakalbėjo apie tai, ar išsiaiškino su tais daiktais. J. N. po kelių dienų jo prašė parduoti kompiuterį. J. N. davė telefoną, kuriuo paskambino J. P... J. Ž. sakė, kad turi automobilį„Peugeot“, todėl pastarojo ir paprašė automobilį paskolinti, pavažinėjo ir automobilį atidavė.

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2010 m. sausio mėn. susitiko su P. D. dėl bylos, bevažiuojant automobiliu, P. D. paskambino telefonu, pastarasis sakė, kad paleis Žvejybos uoste. Kai jį paleido, beeinant namo priėjo 4–5 asmenys, paklausė, ar jis T. D., pasakė: „stok, policija“, liepė gultis ant žemės, trenkė per kojas, užlaužė rankas. J. Ž. trenkė pistoleto dėtuve per galvą. Privažiavo pilkos spalvos automobilis BMW, tarp galinių sėdynių ir bagažinės pertvaros nebuvo, atidarė bagažinę ir ten įmetė, tai padarė J. N., kurį atpažino iš veido bruožų, D. K. ir J. Ž.. Vežiojosi po miestą, tuo metu buvo D. K., J. Ž., G. J., J. N.. Nebuvo S. S., jis sėdėjo automobilyje BMW sidabrinės spalvos šalia vairuotojo ant priekinės sėdynės, jis nieko nedarė, nedalyvavo, bet ar vartojo smurtą, pasakyti negali. G. J. matė kitame BMW automobilyje, juodos spalvos. Vežė prie (duomenys neskelbtini) prospekto, iki (duomenys neskelbtini), apsisuko ir grįžo atgal prie degalinės, kur buvo aikštelė, klausinėjo apie pavogtus G. J. daiktus, grasino pistoletu, nuvežė į miesto pakraštį, mušė metaline beisbolo lazda, klausė, kas pagrobė daiktus, atsakius, kad nežino, sakė, jei dar kalbės tokias nesąmones, išvis namo nebegrįš, tada jis, T. D., pradėjo sakyti, kad daiktus sugalvojo pagrobti P. D.. Tuo metu kartu buvo ir P. D., tačiau pastarasis buvo užsidėjęs kaukę ir akinius nuo saulės. Po kurio laiko, neva atvažiavęs, priėjo P. D., bet jau be kaukės, klausė, kodėl apie jį taip kalbąs, prašė, jog P. D. padėtų jam išsiropšti iš tos bagažinės ir išsiaiškinti, kas vyksta, bet P. D. pasakė, kad šiandien nieko nepadės, patapšnojo per petį, liepė atiduoti, ko prašo, o rytoj pagelbės išsipirkti ir susigrąžinti daiktus, todėl neliko nieko kita, kaip atiduoti viską, ko prašė. Bevažinėjant po miestą, buvo privažiavę prie (duomenys neskelbtini) namo, tuo metu nuo galvos nuėmė maišą, pasikvietė M. B., tačiau šis pamatęs jį, T. D., sumuštą, pabėgo. Apie 24 val. paspruko ir iškvietė pareigūnus. Jam ant galvos buvo užmautas juodos spalvos maišas ir dar užtemptas gobtuvas, kad nematytų veidų, galimybės priešintis neturėjo, nes prie gobtuvo pridėjo pistoletą, viena ranka galvą laikė nulenktą. Savo noru daiktų jis neatidavė, nebuvo už ką atlyginti. Jis paskambino dabartinei savo žmonai ir pasakė, kad draugas ateis pasiimti automobilio raktelius, kas ir už ką, žadėjo vėliau paaiškinti. Jie dar klausė, ką jis turi namie, atsakė, kad nieko, kažkas pasakė, kad turi nešiojamąjį kompiuterį ir reikia užeiti į namus ir šį paimti. Tada J. Ž. ir D. K. kartu su juo užėjo į namus ir surinko daiktus – nešiojamąjį kompiuterį, du telefonus, garso kolonėles, norėjo paimti žmonos telefoną, bet tuo metu spėjo jį paslėpti po pagalve.

Dėl santykių su G. J. nukentėjusysis parodė, kad nuvažiuoti pas G. J. paprašė M. B., pastarasis buvo su A. P. ir kitu draugu. Kadangi žinojo, jog G. J. vėl užsiima neteisėta veikla ir turi pajamų, prašė, kad pas G. J. užeitų ir paklaustų, ar atiduos 2000 Lt, kuriuos buvo pasiskolinęs prieš porą metų, pats su vairuotoju liko automobilyje, o pas G. J. nuėjo trise, grįžę nieko neturėjo. G. J. daiktų jis nepaėmė ir neprašė, kad kiti paimtų. Jei buvo paimti daiktai, tai be jo prašymo ir nurodymo.

Liudytojas M. B. parodė, kad T. D. prašė nuvažiuoti pas G. J., kad galėtų susigrąžinti skolą. Pas G. J. užėjo su A. P. ir iš matymo pažįstamu A., paklausė G. J. dėl skolos, šis buvo ne vienas, su mergina, atrodė išgėręs, atsakė nieko nežinąs ir jie išėjo, daiktų neėmė, negrasino. T. D. ir vairuotojas tuo metu buvo automobilyje lauke prie G. J. namų. Po to T. D. draugas juos parvežė namo ir išsiskirstė. Kitą dieną paskambino T. D., sakė, jog reikia pakalbėti dėl apsilankymo pas G. J.. T. D. atvažiavo automobiliu BMW, sėdėjo gale, prie durelių, bet pamatęs, jog pastarasis buvo ne vienas, su nepažįstamais asmenimis, suprato, jog kažkas ne taip ir nubėgo namo.

Liudytojas J. F. (lombardo direktorius) parodė, kad T. D. buvo pasirašę vekselį ir po 2–3 mėnesių T. D. turėjo pinigus grąžinti, kaip užstatą paliko mašiną „Peugeot“, kuri, negrąžinus pinigų, taptų jo, J. F., nuosavybe. Automobiliu T. D. leido naudotis, nes buvo sutarta, kad T. D. po 4 mėnesių skolą grąžins.

Liudytojas A. Š. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2010 m. sausio mėnesį naktį, tikslios datos nepamena, su kolega A. M. dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pastebėjo išvažiuojant iš garažų masyvų du automobilius ir nusprendė šiuos patikrinti. Kolega susistabdė vieną automobilį, patikrino dokumentus, blaivumą, nieko įtartino nepastebėjo ir automobilį paleido, lyg ir minėjo, kad buvo du asmenys, tačiau pats jis nematė, nes automobilio galiniai stiklai buvo užtamsinti, asmenų veidų nematė ir nežino. Po kiek laiko iš (duomenys neskelbtini) gatvės pranešė, kad sumušė vaikiną. Nuvykus į įvykio vietą, ten buvo nukentėjusysis T. D. ir paaiškino, kad jį buvo pagrobę, vežiojosi mašinos bagažinėje. Nukentėjusįjį jie nuvežė į policijos komisariatą, kad parašytų pareiškimą. T. D. buvo išsigandęs, striukė suplėšyta, dar kažką minėjo dėl rankos skausmo. Rankoje matė didelį gumbą.

Liudytojas A. M. (policijos pareigūnas) parodė, kad prie garažų buvo pastebėti du automobiliai BMW, vienas juodos spalvos, o kitas sidabrinis. Vieną automobilį sustabdė patikrinimui, patikrino dokumentus ir paleido, nes dokumentai buvo tvarkingi. Po to gavo iškvietimą, kad kitame automobilyje buvo uždarytas žmogus su sumušta ranka ir iš jo atimtas automobilis. Jie buvo nuėję į butą pas nukentėjusįjį, kuriame buvo mergina. Nukentėjusysis buvo susiėmęs už alkūnės ir per rūbus matėsi, kad ji sutinusi, veido neįsidėmėjo. Nukentėjusysis sakė, kad atėmė raudonos spalvos automobilį „Peugeot 406“ ir šis gali būti prie garažų.

Liudytoja O. L. parodė, kad anksčiau buvo G. J. sugyventinė. G. J. atidarė duris ir 3 vaikinai jį įstūmė į vidų prie lovos, kur ji sėdėjo, vienas vaikinas trenkė kumščiu į veidą, reikalavo pinigų, sakė, kad G. J. skolingas, bet neįvardijo sumos ir nepasakė, kam skolingas. Nukentėjusiojo tarp atėjusių vaikinų nebuvo. Du vaikinai stovėjo šalia ir neleido net atsikelti. Vienas vaikinas viską vertė, tikėjosi, kad namie bus pinigų, kitas paėmė telefonus ir išnešė į virtuvę, išėmė akumuliatorius, kad negalėtų paskambinti. Kai nerado pinigų, pradėjo mušti G. J., sudavė metaline kėde į galvą, bet G. J. dengėsi ir pataikė į nugarą. Du vaikinai stovėjo prie lovos, o trečias nutraukė garso kolonėles, pasiėmė lagaminą, į kurį susidėjo namų kino sistemą, plazminį televizorių ir išsinešė, paėmė ir laikrodį, kolonėles. Žadėjo atvažiuoti dar kartą, trenkė ir jai, norėjo ją pasiimti. Išėjusius G. J. dar bandė vytis, bet nepasivijo. Iš G. J. yra girdėjusi, kad daiktus pagrobė T. D.. Daiktai buvo grąžinti, kai atsirado policijoje.

Liudytojas N. P. parodė, kad paskambino T. D. ir paprašė pavėžėti. Kai išėjo į lauką, T. D. jau buvo su trimis draugais. Kai nuvažiavo prie bendrabučių, trys vaikinai išlipo, o jis su T. D. liko, grįžus išlipusiesiems, jie išvažiavo. Jie dar nuvažiavo atsigerti alaus ir išsiskyrė. Po kiek laiko jam paskambino iš T. D. telefono ir sakė, kad reikia susitikti ir pakalbėti. Kai susitiko, pašnekėjo, sakė, neva jie paėmė daiktus. Jis atsakė, kad nieko neėmė, ir net nėjo į vidų, buvo automobilyje, tai pareikalavo 2000 Lt už tai, kad važiavo, pagrasino, kad sumuš.

Liudytojas O. R. parodė, kad į garažą, kur jis remontuoja automobilius, buvo atvažiavęs J. Ž. ir prašė paskolinti pinigų, atsakė, kad neturi. Po to J. Ž. pasiūlė pirkti automobilį ir jie derėjosi dėl kainos. Tai sutarė, kad su draugu per pusę pirks automobilį „Peugeot 406“, vyšninės spalvos. J. Ž. sakė, kad automobilis jo. Automobilis buvo laikomas garaže, nes su daraugu ruošėsi šį tvarkyti. Po to J. Ž. sakė, kad automobilis tegul būna kaip užstatas ir nori išsipirkti tuos 1650 Lt. Automobilį vėliau paėmė policija. Dokumentų jie neįformino, nes J. Ž. sakė, kad žmogus, kurio vardu užregistruotas automobilis, yra išvykęs į užsienį. Kai jis nusipirko automobilį, dar juo nuvažiavo iki namų, kad galėtų išnešti pinigus, kartu buvo ir S. S., kuris sakė, kad automobilis geras.

Liudytojas A. Š. parodė, kad į lombardą, kuriame jis dirba pardavėju, J. N. atnešė ir įkeitė nešiojamąjį kompiuterį ir norėjo pasiskolinti pinigų, gavo 650 Lt, o po 1–2 savaičių turėjo kompiuterį išsipirkti. Kompiuterį atnešė su originaliu krovikliu, bet dokumentų nebuvo. Jis surašė lombardo sutartį ir kasos išlaidų orderį, nes J. N. sakė, kad kompiuteris yra jo asmeninis.

Liudytoja S. K. parodė, kad dirba lombarde, čia buvo atnešę kompiuterį, markės nepamena ir jie paėmė kaip užstatą bei paskolino pinigų. Pagal dokumentus kompiuterį atnešė J. N.. Kompiuteris dokumentų neturėjo. Po to maždaug po 3–4 savaičių iš jų kompiuterį paėmė policijos pareigūnai.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (b.1. 24–29, t. l) matyti, kad T. D. atpažino S. S. kaip vaikiną, 2010-01-11 vakare sėdėjusį ant priekinės sėdynės automobilyje BMW, kurio bagažinėje jis, T. D., buvo vežiojamas

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolo matyti, kad O. R. atpažino J. Ž. kaip asmenį, iš kurio 2010 m. sausio 19 ar 20 d. už 1650 Lt įsigijo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.1. 88–93, t. 1).

Iš asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolo matyti, kad O. R. atpažino S. S. kaip vaikiną, kuris buvo kartu su J. Ž., kai J. Ž. jam siūlė pirkti automobilį „Peugeot 406“(b.1. 94–99, t. l).

Specialisto išvada konstatuota, kad T. D. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Neatmetama tikimybė, jog dalis kūno sužalojimų buvo padaryti suduodant golfo lazda ir pistoleto dėtuve (b. 1. 35–36, t. 1).

Poėmio metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. buvo paimtas lombardo susitarimas Nr. 0008034 bei nešiojamasis kompiuteris „Acer“ su adapteriu (b. 1. 59, t. l).

T. D. atpažino savo kompiuterį „Acer“, kurį su adapteriu 2010-01-12 nakties metu D. K. kartu su kitu asmeniu buvo paėmęs iš jo namų, adresu (duomenys neskelbtini) (b.1.70–72, t. l).

Liudytoja Ž. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5310 XpressMusic“ (b.1.77, t. l).

Iš pažymos bei pridedamos informacijos, gautos iš telekomunikacijų bendrovės, matyti, kad mobiliojo ryšio telefone „NOKIA 5310 XpressMusic“, kuris buvo atimtas iš T. D., buvo naudojamos J. N. ir Ž. K. SIM kortelės (b.1. 82–84, t. l).

Poėmio protokole nurodyta, kad iš O. R. garažo buvo paimtas automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio raktas su pakabuku, automobilio dokumentai (b. l. 102, t. l).

Tai, kad G. J. norėjo susigrąžinti iš jo paimtus daiktus, neneigia ir pats kaltinamasis G. J.. Šiam veiksmui buvo ruoštasi iš anksto. Šį faktą patvirtina teismo ištirti įvykio dieną buvę telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės tarp G. J., D. K. ir P. D.. Antai 2010-01-11 telefonine žinute Nr. 1601 P. D. perspėja G. J., jog jis P. D. skambino T. D. draugei ir jo ieškojo, tačiau T. D. slapstosi, žinute Nr. 1609 P. D. praneša G. J., kad skambintų T. D.: „draugams rankos niežti“. Žinute Nr. 1615 D. K. praneša G. J., kad jie yra pasiruošę. Žinute Nr. 1677 P. D. informuoja G. J., kad „mūsų draugas atsirado, greičiau privažiuok, galvosim planą“, o už kelių minučių D. K. informuoja G. J., kad draugelis atsirado, sukursime planiuką, kaip ką darysim“ (žinutė Nr.1680). Pokalbio Nr. 1701 metu G. J. informavo kitą asmenį, kad dabar laukia „Tamošiaus“ (T. D.). G. J. draugė O. L. telefoninio pokalbio Nr. 1728 metu informavo kitą asmenį, kad T. D. buvo vežiojamas bagažinėje, o G. J. net nelipo iš automobilio, kartu buvo ir P. (P. D.), kuris kažką pasamdė. Žinute Nr. 1706 P. D. praneša G. J., kad lauktų ten, kur jį paėmė, bus už 20 min. Pokalbiu Nr. 1763 D. K. pranešė G. J., jog viską paėmė, iš pokalbio teksto galima suprasti, jog buvo paimti T. D. daiktai (b.l. 15-41, t. 2). Jau po įvykio 2010-01-18 T. D. skambino P. D. ir prašė susitikti, norėdamas išpirkti atimtą automobilį, P. D. pažadėjo padėti: „žinai, radau žmogų, per kurį ten galima viską sutvarkyti“, „ sakyk, tvarkyk visus reikalus per P., sakyk, per P. bendrausiu ir viskas“ (pokalbis Nr. 28, t. 2, b.l.106). Iš pokalbio Nr. 42 matyti, jog P. D. skambina J. Ž. ir jo prašo neprarasti T. D. telefono.

Taigi priešingai, nei teigia P. D., jis aktyviai dalyvavo nusikalstamuose veiksmuose, nukreiptuose prieš T. D.: išviliojo nukentėjusįjį iš namų, telefonu bendravo su G. J., pranešdamas apie esamą padėtį, kaip parodė nukentėjusysis, P. D., po to kai T. D. buvo užpultas ir vežiojamas automobilio bagažinėje, įkalbinėjo jį grąžinti G. J. daiktus. Be kita ko, nukentėjusysis T. D. nurodė, kad P. D. buvo su kauke, būtent asmens kratos metu iš P. D. kombinezono buvo paimta juodos spalvos medžiaginė kaukė (t.2, b.l. 138). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis D. K. parodė, jog norėdamas padėti G. J. susigrąžinti daiktus, pranešė P. D., S. S., J. Ž. ir J. N. ir jie sutarė, jog reikia susitikti su T. D. ir jį „pamokyti“ ir iš jo paimti iš G. J. pagrobtus daiktus ( b.l.10-12, t.3).

Nors S. S. kaip ir P. D. neigia savo dalyvavimą nusikaltime, tačiau nukentėjusiojo parodymai tai paneigia. Būtent T. D. atpažino S. S. kaip asmenį, buvusį automobilyje. Be kita ko, S. S. aktyviai prisidėjo realizuojant iš T. D. pagrobtus daiktus (antai jau 2010-01-13 S. S. T. D. mobiliuoju telefonu paskambino J. P. ir klausė, ar jam reikia T. D. kompiuterio „Acer“, žinutė Nr. 10, b.l.99-101, t. 3) važinėjosi T. D. automobiliu, dalyvavo parduodant T. D. automobilį, į nukentėjusiojo telefoną buvo įsidėjęs savo telefono kortelę ( t. 3. b.l.146-147).

Kaltinamasis J. Ž. taip pat dalyvavo vežiojant T. D., pasiėmė nukentėjusiojo telefoną, kurį vėliau policijos pareigūnai paėmė iš J. Ž. žmonos Ž. K.. Būtent J. Ž. su D. K. buvo atėję į T. D. butą ir pasiėmė nukentėjusiojo daiktus. T. D. automobilio pardavime dalyvavo ir J. Ž..

Savo kaltę neigia kaltinamasis J. N.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis ( b.l.4-6, t. 5) jis nurodė, kad pakvietė T. D. sėstis į automobilį pasikalbėti, T. D. aiškino, jog reiktų grąžinti G. J. daiktus. Be to, jis, kaip ir kiti bendrininkai, su T. D. važiavo viename automobilyje, davė savo telefoną, kad T. D. susisiektų su draugu, naudojosi iš T. D. atimtu mobiliojo ryšio telefonu „NOKIA 5310“, įsidėdamas į jį savo SIM kortelę ( b.l. 82-84, t. 1). Būtent J. N., neturėdamas jokios teisės, užstatė T. D. kompiuterį lombarde.

Taigi išryškėja tokia supaprastinta nusikaltimo schema: G. J. sukurstė P. D. ir D. K. pasiimti nukentėjusiojo T. D. turtą arba išreikalauti iš jo atitinkamą pinigų sumą. Šiam tikslui šie pasitelkė J. Ž., J. N. ir S. S.. 2010-01-11 nukentėjusysis buvo išviliotas prie (duomenys neskelbtini) namo, G. J. stebint iš automobilio, T. D. G. J. bendrininkų buvo įgrūstas į kito automobilio bagažinę, sumuštas, iš jo buvo atimti daiktai, kurie vėliau buvo realizuojami.

Kaltinamasis J. Ž. parodė, jog T. D. sakė, kad daiktų neturi, televizorius pas A. P., pas kurį jie ir nuvažiavo, vairavo D. K., pakeliui juos sustabdė policijos pareigūnai, kuriems padavė automobilyje buvusius D. K. dokumentus. A. P. geranoriškai sutiko susitikti. A. P. paaiškino, kad jis apiplėšė žmogų, kas gali už tai grėsti, pasakė, kad važiuos į policiją, A. P. viską suprato ir grąžino televizorių, pasiūlė 2000 Lt už kitus daiktus ir moralinei žalai atlyginti, bet pinigų tądien neturėjo ir kaip garantą išnešė kompiuterį, siūlė susitikti kitu laiku, kad perduotų pinigus ir atsiimtų kompiuterį, tai ir buvo padaryta kitą dieną, o per D. K. pinigai buvo atiduoti G. J..

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad pas G. J. prašė nuvažiuoti T. D., važiavo penkiese – jis, M. B., T. D. ir dar du žmonės. T. D. pasakė, kur gyvena G. J., pas kurį ėjo trise – jis, A. P., M. B. ir jo draugas, liepė atiduoti skolą, tačiau G. J. nieko neatidavė, todėl paėmė jo daiktus. Po kiek laiko atvažiavo J. Ž. su D. K., pradėjo aiškintis dėl pinigų ir išėjo, kad G. J. niekam neskolingas, pripažino, jog sudavė pastarajam porą smūgių, pažadėjo atlyginti moralinę žalą, kaip užstatą paliko kompiuterį, sutarė su J. Ž., kad perduos pinigus ir viskas išsispręs, G. J. skundo policijai nerašys. J. Ž. atidavė iš G. J. buto paimtą televizorių. Turgelyje J. Ž. perdavė pinigus, kad atiduotų G. J., tuo metu buvo ir S. S.. Pinigus mokėjo, nes atlygino moralinę žalą, kad nebūtų reikalų su teisėsauga.

Liudytojas M. B. parodė, kad sausio 12 d., paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad reikia susitikti, ir jis susitiko su dviem asmenimis, vienas buvo J. Ž., o kito neatsimena Pastarieji klausė, kur yra A. P., sakė, kad reikia atlyginti moralinę žalą G. J., J. Ž. reikalavo apie 2000 Lt, bet jis atsakė, kad neturi pinigų. Vėliau susitiko su A. P., pasitarė ir prie turgelio tuos pinigus perdavė J. Ž.. Dar buvo kitas kaltinamasis su vaiku (nurodė į kaltinamąjį S. S.). Kai atidavė pinigus J. Ž., pastarasis atidavė kompiuterį kaip užstatą, duotą A. P..

Iš asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolo matyti, kad A. P. atpažino J. Ž. kaip vaikiną, kuris 2010 m. sausio viduryje buvo atvažiavęs kartu su dar vienu vaikinu pas jį prie namų (duomenys neskelbtini), ir kuriam kitą dieną prie turgelio Minijos gatvėje jis perdavė reikalautus 2000 Lt (b. 1. 138–143, t. l).

Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokole nurodyta, kad M. B. atpažino J. Ž. kaip asmenį, kuris 2010 m. sausio viduryje atvažiavęs prie jo namų reikalavo 2000 Lt ir kuriam prie turgelio Minijos gatvėje A. P. perdavė reikalautus 2000 Lt (b. 1. 160–165, t. l).

J. Ž. disponavimas fizinio asmens dokumentu

Kaltinamasis J. Ž. parodė, kad vairuotojo pažymėjimą mašinoje paliko D. K., tuo metu automobilį vairavo D. K., o jis, J. Ž., padavė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimą, nors pažymėjimas buvo ne jo.

Liudytoja A. M. parodė, kad buvo dingęs jos sūnaus vairuotojo pažymėjimas ir pasas. Kada tai buvo, nelabai pamena, gal prieš dvejus metus. Sūnus sakė, kad dingo klube, lyg ir kažkas ištraukė, dokumentus laikė piniginėje. Jis apie tai pranešė policijai ir po to išsiėmė naujus dokumentus. Šiuo metu jo nėra Lietuvoje. 2010 m. sausio mėnesį sūnaus Lietuvoje taip pat nebuvo ir niekam jis negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo.

Iš J. Ž. naudojamo automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad buvo rastas ir paimtas 2008-01-21 J. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 47–52, t. 4).

Remiantis VRM CDB duomenimis J. M. 2008-01-21 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebegalioja (b. 1. 67–68, t. 4).

Kaltinamasis J. Ž. padavė netikrą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnui, kuris buvo sustabdęs jo vairuojamą automobilį, vėliau vairuotojo pažymėjimas buvo rastas automobilio apžiūros metu, darytina išvada, jog J. Ž., o ne D. K. tyčia naudojosi netikru vairuotojo pažymėjimu. J. Ž. turi atsakyti pagal BK 302 str. 1 d.

J. Ž. disponavimas nešaunamuoju ginklu

Kaltinamasis J. Ž. parodė, kad lazdą jo automobilyje paliko D. K.. Ji buvo įkišta į keleivio sėdynės kišenę.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad tokios lazdos jis neturėjo, o nukentėjusįjį T. D. mušė kita lazda.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad metalinė teleskopinė lazda yra smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas (b. 1. 58–59, t. 4).

Nors J. Ž. ir teigia, jog rasta lazda jam nepriklausė, o ją neva įsidėjo D. K., tačiau pastarasis šios aplinkybės nepatvirtino. Būtent metalinė teleskopinė lazda buvo aptikta ne kieno kito, o kaltinamajam priklausančiame automobilyje, nukentėjusysis T. D. patvirtino, jog būtent tokia lazda jis buvo mušamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aprašoma lazda iš J. Ž. automobilio buvo paimta sausio 26 d., praėjus net dviems savaitėms po įvykių, taigi J. Ž. ir toliau lazdą vis dar turėjo. Ir šiuo atveju, kaip ir dėl netikro vairuotojo pažymėjimo, J. Ž. nori kaltę suversti D. K., tačiau aplinkybės rodo, jog nešaunamasis ginklas priklausė ne D. K., o J. Ž.. Taigi J. Ž. kaltė yra įrodyta. Jis turi atsakyti pagal BK 258 str. 2 d.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad tuo metu savo reikmėms vartojo tabletes, jog nesijaustų blogai, jos visą laiką buvo namuose, jas iš vaistinės nupirko narkomanas už pakelį mokėdamas 9 Lt.

D. K. asmens kratos metu jo striukės kišenėje rasta ir paimta vaistų „Tramadol Krka“ pakuotė su 8 vnt. kapsulių (b. 1. 29, 34–36, t. 3).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš 8 vnt. kapsulių gamyklinėj pakuotėj su užrašu „Tramadol Krka 50 mg“, 2010-01-26 kratos metu rastų D. K. striukės kišenėje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – tramadolis, kurio bendroji masė yra 0,400 g (b. 1. 40–43, t. 3).

Kaltinamoji R. S. parodė, kad kriminalistai per kratą namuose rado „Tazepam“ dėžutę, kurią ji pirko sau prieš dvi savaites turguje iš močiutės, nesuvartojo nė vienos tabletės. Tuo metu buvo nervinga ir kartu gyvenanti mama S. C. buvo davusi tų tablečių, po to nusipirko turguje. Mama sakė, kad tai raminamieji vaistai, kadangi pačiai tokie buvo išrašyti.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad 20 vnt. baltos spalvos tablečių su kryžminiu padalijimu iš folija padengtos plastikinės gamyklinės pakuotės su užrašu „CLONAZEPAM TC 2 mg tabletės“, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurio bendroji masė yra 0,040 g (b. 1. 40–43, t. 3).