Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. už KET 14, ir 238 punktų pažeidimus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-08-23 apie 9 val. 30 val. vairavo automobilį Mercedes Benz 312, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jį vairuoti, taip pat traukė priekabą v/n (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

D. L. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apylinkės teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie pagrįsti tik prielaidomis, kas turėjo įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami įrodymai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (Lietuvos Respublikos ATPK 256, 257 str.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, patikrino byloje esančius įrodymus ir, teismo nuomone, apylinkės teismas, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino D. L. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 2 d., 123 str. 1 d.

D. L. kaltę padarius administarcinius teisės pažeidimus apylinkės teismas iš esmės grindė tik policijos pareigūnų parodymais.

Liudytoja G. U. – Marijampolės AVPK kelių policijos skyriaus patrulė, apylinkės teisme paaiškino, kad iš budėtojų gavo pranešimą, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės turi išvažiuoti automobilis „Mersedes Benz“, o automobilį vairuos asmuo, neturintis teisės vairuoti. Prie išvažiavimo iš aikštelės jie policijos mašinoje laukė iki išvažiuos nurodyta transporto priemonė. Išvažiuojant šiai transporto priemonei, jie matė, kad už vairo sėdėjo baltu megztiniu apsirengęs asmuo, kurį atpažino kaip administracinėn atsakomybėn traukiamą D. L.. Kadangi toje vietoje buvo intensyvus eismas ir minėto automobilio sustabdyti buvo neįmanoma, jie persekiojo šią mašiną iki ji sustojo prie sankryžos. Policijos ekipažas sustojo iš paskos. Kadangi ši transporto priemonė (tralas) turi didelius šoninius veidrodžius, pro juos puikiai matė, kaip vairuotojas su keleiviu sustojus apsikeitė vietomis. Kai automobilį sustabdė, už vairo sėdėjo jau kitas asmuo, t. y. R. P., apsirengęs tamsiu džemperiu. R. P. nubaudė už tai, kad neatlikta priekabos techninė apžiūra, nes vieną atkarpą vairavo D. L., o kitą t.y. apie 20-30 metrų P..

Liudytojas A. K. – Marijampolės AVPK kelių policijos skyriaus vyr. patrulis teismo posėdžio apylinkės teisme, parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolege G. U., buvo gautas pranešimą, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) aiktelės išvažiuos tralas, kurio valstybiniai numeriai buvo nurodyti, ir jį vairuos neturintis teisių asmuo. Jiems stovint prie aikštelės, pastebėjo, kad nurodytas tralas išvažiavo iš aikštelės ir buvo matyti, kad vairavo D. L., apsirengęs baltos spalvos megztiniu, jis suko link Vasaros gatvės, todėl nebuvo galimybės tralo sustabdyti, o kai mašina sustojo Sporto ir Vasaros gatvės sankryžoje, per tralo veidrodėlius matėsi kaip jie susikeitė vietomis. Vairuotojas galimai pastebėjo policijos ekipažą ir sustojus apsikeitė vietomis.

Apylinkės teismas, vertindamas šiuos parodymus, konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti liudytojų (policijos pareigūnų) parodymų objektyvumu ir patikimumu, nes jie yra nuoseklūs, sutampa detalėse su pirminiais tarnybiniais pranešimais ir neprieštarauja kitoms esminėms įvykio aplinkybėms, o taip pat nėra nustatyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių duomenų, kad liudytojai (policijos pareigūnai) galėtų būti nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, darę jam poveikį, siekdami nepagrįstai apkaltinti, apšmeižti, tad nenustatytas joks motyvas D. L. nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Duomenų, kad policijos pareigūnai, teigdami, kad aiškiai matė ir stabdė būtent D. L. vairuojamą automobilį, būtų galėję suklysti, nėra (buvo dienos metas, automobilis nuo policijos ekipažo buvo priartėjęs nedideliu atstumu, policijos pareigūnams vairuotojas matomas per šoninius veidrodžius ir t. t.) Su šiuo įrodymų vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka.

Pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į tai, kad automobiliui (autovežiui) „Mersedes Benz“, kurį liudytojų – policijos pareigūnų teigimu vairavo D. L., išsukus iš aikštelės, policijos jis nebuvo stabdomas sąlyginai netrumpą kelio atkarpą, turint visas specialias priemones automobilį sustabdyti ir esant pačiam intensyviausiam eismui bei konstatuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau tokių veiksmų nebuvo imtasi. Taip pat iš byloje esančių 3-jų fotonuotraukų (b. l. 24 voke) matyti, kad „Mersedes Benz 312“ automobilio priekabos ilgis lygintinas su trijų lengvųjų automobilių ilgiu, kadangi ji pritaikyta vežti būtent tokį kiekį lengvųjų mašinų, todėl iš paskos važiuojanti policijos mašina negalėjo priartėti arčiau nei paminėtas autopriekabos ilgis, o atsižvelgiant į „Mersedes Benz 312“ automobilio modelio ypatumus, kad automobilio kabina yra nedidelė ir labiau artima mikroautobuso priekinei daliai bei iš nuotraukų įvertinant šio modelio šoninių veidrodėlių dydį, akivaizdu, kad policijos pareigūnai iš savo automobilio neturėjo galimybės per „Mersedes Benz 312“ veidrodėlius stebėti ir matyti tokį veiksmą, kaip vairuotojų pasikeitimą sustojus prie sankryžos. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo momentu policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojo patikrinimo neatliko. Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad automobilis „Mersedes Benz 312“ buvo sustabdytas tik jam įsukus į Vasaros gatvę ir už vairo sėdėjo kitas asmuo. Pareigūnai vairuotojų pasikeitimo faktą įvardino tik atsižvelgiant į aprangą – išvažiuojant iš aikštelė automobilį vairavo baltai apsirengęs vairuotojas, o keleivio vietoje sėdėjo vyriškis apsirengęs juodai, sustabdžius automobilį, už vairo sėdėjo R. P., o D. L. (su baltu megztiniu) sėdėjo keleivio veitoje.

Aukštesniojo teismo nuomone, asmenų apranga (vieno iš viršutinių rūbų spalva) negali būti vieninteliu neginčytinu įrodymu, sprendžiant atsakomybės klausimą, tai tėra tik prielaida, kad asmuo baltu megztiniu galėjo vairuoti automobilį, tačiau toks faktas objektyviai pareigūnų įvykio metu konstatuotas nebuvo. Pareigūnų paaiškinimai teisme, praėjus po įvykio dviems mėnesiams, nurodant, kad D. L. buvo atpažintas ne tik iš rūbų, bet ir kaip asmuo, vertintini kritiškai, kadangi tiksliausiai aplinkybės nurodomos iš kart po įvykio, o ne praėjus gana netrumpam laiko tarpui. Abejones, kad D. L. vairavo automobilį, sustiprina ir tai, kad liudytojas S. M. nurodė, jog jam vaikščiojant po aikštelę, pastebėjo išvažiuojant iš UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės tralą ir jame šalia vairuotojo sėdintį pažįstamą A. L., kas patvirtina aplinkybę, kad automobilį „Mersedes Benz 312“ D. L. nevairavo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nebuvo ir jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių būtinumą R. P. perduoti automobilio vairavimą D. L.. R. P. su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus, automobilis nuosavybės teises priklausė įmonei, kurioje jis dirbo, o D. L. buvo pasikvietęs tik padėti prie automobilių nukrovimo darbų.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444-216/2011; N444-619/2011).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, patvirtinančių D. L. kaltę, t. y. kad jis, neturėdamas teisės vairuoti, 2014-08-23 vairavo transporto priemonę – automobilį „Mersedes Benz 312“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traukiantį priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad D. L. kaltė dėl ATPK 128 str. 2 d., 123 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo yra įrodyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-04 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla D. L. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 2 d., 123 str. 1 d.numatytų pažeidimų D. L. nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.