- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- e2-1687-998/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07933-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Advokatai
- Eglė Rybelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: nutraukti jos ir V. Š. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; neskirti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo jai grąžinti iki santuokos sudarymo buvusią pavardę – „K.“, o V. Š. palikti jo prigimtinę pavardę – Š..
1.1. Nurodo, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Š., o (duomenys neskelbtini) – sūnus A. Š.. Po santuokos sudarymo šalys išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kurioje ji su vaikais gyvena iki šios dienos. Faktiškai šalys išsiskyrė 2022 m. rugsėjo 22 d., nuo šio laiko bendro ūkio nebeveda, santykius palaiko tik dėl klausimų susijusių su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas iš Jungtinės Karalystės išvyko gyventi į Lietuvą 2023 m. rugsėjo mėnesį, nurodė, jog apsistos tėvų gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), tačiau savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaruos, kad galėtų dirbti neoficialiai ir netektų prievolės mokėti socialinio draudimo įmokas bei teikti vaikams išlaikymo. Nuo išvykimo momento atsakovas su vaikais bendrauja tik nuotolinių ryšių priemonėmis 1-2 kartus per mėnesį pagal atsakovo pageidavimą, išskyrus vieną kartą, t. y. 2024 m. balandžio mėn., kuomet buvo atvykęs į Jungtinę Karalystę pasveikinti sūnaus gimimo dienos proga. Išlaikymą vaikams atsakovas pradėjo teikti nuo 2022 m. spalio 24 d., nereguliariai į jos (ieškovės) asmeninę banko sąskaitą pervesdamas po 234,46 Eur per mėnesį. Iki šios dienos atsakovas iš viso suteikė 2 227,35 Eur išlaikymo. Šalys santuokos metu neįgijo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip pat kreditorinių įsipareigojimų nei Lietuvos Respublikoje, nei užsienyje. Jeigu atsakovas kreditorinių įsipareigojimų yra įgijęs – jai (ieškovei) apie juos nėra žinoma.
1.2. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu bandė susitarti taikiai dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu. Tuo pagrindu 2023 m. vasario 13 d. buvo parengti susiję dokumentai ir pateikti atsakovui, tačiau atsakovas atsisakė nutraukti santuoką. Ji 2024 m. liepos 10 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Atsakovas ignoravo tarnybos pranešimus dėl to mediacija neįvyko ir tarnyba išdavė pažymą, patvirtinančią jos (ieškovės) pareigos kreiptis dėl mediacijos įgyvendinimą.
1.3. Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ieškovė nurodo, kad santuokoje šalys išgyveno daugiau kaip devynerius metus (nors bendro ūkio neveda dvejus metus). Bendro gyvenimo pradžioje sugyveno neblogai, tačiau, laikui bėgant, dėl tam tikrų esminių abipusių nesutarimų santuoka pradėjo irti, todėl buvimas santuokoje nebeturi prasmės ir nėra jokios galimybės išsaugoti šeimą, nes sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio šalys nebeveda jau beveik dvejus metus, o santykiai pašlijo dar gerokai anksčiau. Ieškovė mano, jog dėl santuokos nutraukimo yra daugiau ar mažiau kalti abu sutuoktiniai dėl to.
2. Teismas 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi paskyrė atsakovo V. Š. kuratore advokatę Eglę Rybelienę, atsižvelgęs į ieškovės prašymą bei į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui siųsti ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), neįteikti. Teismas taip pat nurodė, kad gyventojų registro centro duomenimis, atsakovas nuo 2017 m. birželio 27 d. deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iš Jungtinės Karalystės išvyko gyventi į Lietuvą 2023 m. rugsėjo mėn., tačiau kito adreso, išskyrus (duomenys neskelbtini), nurodyti negali. VSDFV duomenimis, atsakovas nedirba.
Atsiliepimas
3. Atsakovo kuratorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės palikti spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
3.1. Nurodo, kad pati ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas nenori ir nesutinka nutraukti santuokos. Kuratorei nėra žinomos aplinkybės, ar atsakovas nori išsaugoti santuoką, ar nori nutraukti santuoką ginčo teisenos tvarka. Taip pat nėra teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės reikalavimu dėl pavardė, kadangi tik ieškovės absoliuti teisė leidžia rinktis kokią pavardę norėtų pasilikti po santuokos nutraukimo, todėl šis ieškovės reikalavimas dėl pavardės turėtų būti tenkintinas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais. Papildė, kad iki antro vaiko gimimo jų santykiai jau buvo atitolę, vyras labai mėgo žaisti žaidimus, todėl jausmai palaipsniui atšalo. Šiuo metu ji su vaikais gyvena Anglijoje. Procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nėra pradėtas. Jokio turto kilnojamojo ir nekilnojamojo nėra įgiję. Patikslino, kad po santuokos nutraukimo pageidauja, jog jai liktų santuokinė pavardė Š.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti. Rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Neprieštaravo dėl ieškovės prašymo pasilikti santuokinę pavardę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė J. Š. ir atsakovas V. Š. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Turi sūnus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Dėl santuokos nutraukimo
8. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
10. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
11. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog sutuoktiniai nuo 2022 m. rugsėjo mėn. gyvena atskirai, vienas nuo kito yra nutolę, nebesprendžia šeimos reikalų ir šeimos išsaugoti nėra galimybių. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovu nebendrauja, jis iš Jungtinės Karalystės išvyko gyventi į Lietuvą 2023 m. rugsėjo mėnesį, žinojo apie mediacijos procesą. Atsakovas savo pozicijos dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė, žinojo apie ieškovės ketinamą inicijuoti teisminį procesą, tačiau duomenų, kad siekė išsaugoti šeimą, byloje nėra. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog santuoka galimai iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.
12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai jau ilgą laiką nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus, todėl laikytina, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt. Esant paminėtoms aplinkybėms, yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
13. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).
14. Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos pavardės – „Š.“, „Š.“ (CK 3.69 straipsnis).
15. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su ieškove Jungtinėje Karalystėje. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos nustatymo taisyklė, kad klausimai, susiję su vaikais, sprendžiami pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Taigi, pagal Konvencijos nuostatas jurisdikciją spręsti klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, turi Jungtinės Karalystės, t. y. valstybės, kurioje šiuo metu nuolat gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, todėl teismas dėl vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. Š. palikti pavardę – Š., atsakovui V. Š. (V. Š.) palikti pavardę – Š.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.