Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-03-12 · Civilinė byla Nr. e2-1092-1028/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-12Šiaulių apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-03-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
e2-1092-1028/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08096-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
UAB „Palangos vandenys“
Civilinė byla Nr. e2-1092-1028/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08096-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei B. V.,atsakovui R. J., jo atstovei advokatei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo UAB „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo, po ieškinio reikalavimų patikslinimo, prašo priteisti ieškovui iš atsakovo 2349,43 Eur nuostolių už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 53,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu Nr. T2-235 yra paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Ieškovas vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-16. 2017-01-31, 14.00 val., patikrinimo metu ieškovo darbuotojas adresu (duomenys neskelbtini), nustatė savavališką paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimą prie ieškovo eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Patikrinimo metu nustatytas savavališkai prijungto vamzdžio skersmuo 110 mm, pažeidimo laikotarpis nenustatytas. Šiems faktams patvirtinti buvo surašytas 2017-01-31 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas bei atlikta fotofiksacija. Savavališkai prijungtu vamzdžiu į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neteisėtai šalintos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo statinio (duomenys neskelbtini), stogo. Pastatas-vasarnamis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2017-03-01 įvykusio komisijos posėdžio metu UAB „Palangos vandenys“ vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo apžiūros aktu Nr. 227 užfiksuotas ieškovo patirtas nuostolis dėl savavališko paviršinių nuotekų pasijungimo: 1941,70 Eur be PVM, kas su PVM sudaro 2349,43 Eur. Paminėtas nuostolių dydis apskaičiuotas taip: vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 51 punkte pateikta formule ir atsižvelgiant į tai, kad 1 para = 86400 s, savavališkai prijungto vamzdžio diametras - 110 mm (0,11 m), nuotekų, per parą išleistų atsakovui savavališkai prijungus paviršinių nuotekų tinklus, kiekis 186,702 m³ per parą; pritaikius pažeidimo konstatavimo metu galiojusio Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016- 03-18 sprendimo Nr. T2-82 1.2.2 punkte ieškovui nustatytą nuotekų tvarkymo kainą vartotojams (t. y. 1,04 Eur/m3 (be PVM)), per 1 parą ieškovo patirtų nuostolių dėl savavališko prisijungimo dydis apskaičiuojamas taip: 186,702 m3 * 1,04 Eur/m3 (be PVM) =194,17 + 21 proc. PVM = 234,943 Eur už parą. Apskaičiuojamas nuostolių dydis už ieškovo komisijos nurodytą pažeidimo laikotarpį - 10 parų: 234,943 Eur per parą * 10 parų = 2349,43 Eur už 10 parų. Komisija nusprendė skaičiuoti nuostolius dėl savavališko nuotekų išleidimo tik už 10 parų, nors pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktą, jei neįmanoma nustatyti savavališko prijungimo datos, ieškovas turėjo teisę skaičiuoti už visą mėnesį. Ši nuostolių suma realiai atspindi ieškovo faktiškai patirtus nuostolius, kadangi neapskaitytos paviršinės nuotekos buvo leidžiamos į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus ilgą laikotarpį. 2009 m. birželio mėn. atsakovui buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 114/09 vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklų paklojimui į vasarnamį (duomenys neskelbtini) (sąlygose nurodytas buvęs adresas (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu pakeistas į (duomenys neskelbtini)). 2013-05- 14 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis SR Nr. 142337, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tiekti geriamąjį vandenį ir priimti bei tvarkyti buitines nuotekas. Atsakovui buvo išduotos tik buitinių nuotekų prisijungimo sąlygos, tuo tarpu paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimui prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygos atsakovui nebuvo išduotos. Ieškovas yra geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tačiau neturi paviršinių nuotekų tvarkytojo statuso. Atsakovo paviršinių nuotekų tinklų prijungimas pažeidžia imperatyvias teisės normas, t. y. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 5 punktą, nustatantį, kad „Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas <...>“, taip pat pažeidžia Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.11 punktą, nustatantį, kad „Prie nuotekų tinklo, esant atskirtajai nuotekų sistemai, draudžiama jungti drenažo ir paviršiaus nuotekų tinklą. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2017-03-09 raštą Nr. (11.6.) IS-509 „Dėl pažeidimų“, nekvestionavo savo neteisėtų veiksmų atlikimo fakto, o atsisakymą mokėti ieškovo apskaičiuotus nuostolius grindė tuo, jog nesutinka su nustatytu nuostolių dydžiu. Žalai apskaičiuoti Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 52 punktas netaikomas, nes ieškovas nėra paviršinių nuotekų tvarkytojas, o savavališkai prijungti paviršinių nuotekų tinklai yra prijungti ne prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, o prie buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2009-06-02 UAB „Palangos vandenys“ išdavė technines vandentiekio ir buitinių tinklų pasijungimo sąlygas. Ieškovas vadovaudamasis šiomis sąlygomis prisijungė tinklus ir pridavė ieškovui 2013-05-14 pasirašydamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Ieškovas priimdamas tinklus ir pasirašydamas sutartį privalėjo įsitikinti, kad darbai atlikti tinkamai. Tad 2013-05-14 ieškovui su atsakovu sudarius sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo yra preziumuojama, kad darbai buvo atlikti tinkamai, t. y. pagal ieškovo išduotas technines sąlygas. Jokie kiti vėlesni kasinėjimo ar pasijungimo darbai nebuvo atliekami. Iki atsakovui prisijungiant prie ieškovo nuosavybės teise valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, jis nuotekas susidarančias tiek buityje, tiek paviršines (lietaus) tvarkė individualiai, jas išleisdamas į individualius jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų valymo įrenginius. Atliekant atsijungimo darbus nuo individualių valymo įrenginių ir prisijungiant prie ieškovo nuotekų valymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tinklai buvo atjungti, tad atsakovas paviršinių nuotekų savavalinį pasijungimą gali paaiškinti tik nesandariai pastatyta sklende atjungiant paviršinių nuotekų vamzdžius, t. y. lietvamzdžius. Būtent pro nesandariai įdėtą sklendę galėjo prasiskverbti dūmai, tačiau lietaus nuotekos neturėjo patekti į ieškovui priklausančią nuotekų valymo infrastruktūrą. 2017-04-19 gautame rašte iš LR aplinkos ministerijos nurodyta, kad “Pažymėtina, kad paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarka, kai savavališkai prijungti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, teisės aktuose nereglamentuota”. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atliekant nuotekų tinklų pajungimo darbus sklendė, kuri turėjo atjungti paviršinių nuotekų nuo vasarnamio stogo patekimą į buitinių nuotekų tinklus, galimai buvo įdėta nesandariai, ko pasekmėje 2017-01-31 patikrinimo metu einantys dūmai buvo pastebėti per du lietvamzdžius, t. y. tik nuo dalies vasarnamio stogo, o tai tik patvirtina, kad sklendė galėjo praleisti dūmus, tačiau nuotekos į ieškovui nuosavybės teise priklausančią nuotekų surinkimo sistemą patekti negalėjo. Ieškovas, prieš pasirašydamas 2013-05-14 sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, būdamas tos srities profesionalas turėjo pareigą įsitikinti, kad nuotekų tinklai pajungti tinkamai, pagal jo paties išduotas technines sąlygas. Jei ieškovas tinkamai būtų įgyvendinęs savo pareigas, t. y. nustatęs, kad viena sklendė sumontuota galimai nesandariai, atsakovas būtų iš karto ištaisęs nustatytą neatitikimą. Atsakovas neturi tokios įrangos, kad galėtų įvertinti ar tinkamai atlikti darbai ir ar pro sumontuotą sklendę paviršinės nuotekos nepatenka į buitinių nuotekų tinklus, nekalbant apie dūmus, kurie prasiskverbia pro minimalius tarpelius, pro kuriuos neprasiskverbia vanduo. Ieškovo pateiktas aktas yra surašytas su esminiais trūkumais: aktas pasirašytas visiškai kito asmens, aktas pilnai neužpildytas, nenustatyta, kokiais veiksmais buvo atliktas savavalinis pasijungimas. Ar R. J. dalyvavo surašant Aktą nėra nurodyta, taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių Aktas nebuvo pateiktas R. J.. Nuotraukose matyti neženklus dūmų kiekis tik patvirtina, kad jie galėjo skverbtis tik pro nesandariai sumontuotą sklendę, kuri apriboja paviršinių nuotekų patekimą į buitinių nuotekų tinklus. Atsakovui nuostolių paskaičiavimas atrodo prasilenkiantis su sveika logika, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat neatitinka teisinio reglamentavimo. Atsakovas telefonu teiravosi UAB „Šiaulių vandenys“ atstovų, kokiu principu jie paskaičiuoja nuostolius kuomet yra analogiška situacija. UAB „Šiaulių vandenys“ nurodė, kad priimtų nuotekų kiekis apskaitomas vadovaujantis 2007-04-02 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punktu. Nuotekų kiekis apskaitomas, ne pagal taisyklių 51 p., o pagal 52 p., tačiau nustačius nuotekų kiekį, kaina imama ne paviršinių nuotekų tvarkymo, o buitinių nuotekų. Konkrečiu atveju nustatant, koks nuotekų kiekis galėjo patekti į ieškovo nuotekų infrastruktūrą, būtina atsižvelgti ne į vamzdžio diametrą, bet į paviršiaus plotą, nuo kurio buvo surenkamos paviršinės nuotekos, iškritusių kritulių kiekį bei į kitus elementus, nurodytus aukščiau pateiktoje formulėje. Buvo kreiptasi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie aplinkos ministerijos, tam kad būtų pateiktas (duomenys neskelbtini) mieste iškritusių kritulių kiekis per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nes būtent teisės aktuose (Taisyklių 52 p.) yra nustatytas maksimalus šešių mėnesių terminas, už kurį gali būti apskaitytas nuotekų kiekis per savavališkai atliktą pasijungimą. Ieškovas turėjo pateikti sąskaita 29,31 EUR. Prašo atmesti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas neturi teisės ginčyti neteisėto prisijungimo, nes jau pripažintas kaltu pažeidimo byloje, skirta bauda. Faktas nustatytas. Patekus papildomiems lietaus nuotekų kiekiams, jos gali išplauti aktyvųjį dumblą ir sutrinka valymo veikla, taip yra buvę.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buvo įsirengęs vietinio valymo įrenginius. Kada jam pasiūlė, įsivedė vandentiekį ir kanalizaciją. Lietaus kanalizacija buvo pajungta į valymo įrenginį. Dūmai galėjo patekti pro sklendę. Bet lietaus vamzdis buvo pajungtas tik į vietinius įrenginius. Gal buvo blogai atlikti darbai, blogai uždaryta sklendė. Dūmas gal pateko į bačką, o iš jos į lietaus vamzdį. Bet lietaus vamzdis yra aukščiau. Pirko naują sklendę ir užaklino. Atsakovo atstovė pastebėjo, kad 187 m³ vandens per parą yra nerealus kiekis.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G. paaiškino, kad kaip tik būdavo lietus, taip padidėdavo siurblinės apkrovimas. Tikrino visą rajoną. Tikrino dūmais, dūmai pradėjo veržtis. Užfiksavo faktą, kad lietaus kanalizacija pajungta į buitinių nuotekų. Dūmų buvo nemažai. Taip dar nustatė iki 10 namų. Siurblinėje matuojamas vandens kiekis. Vos paleidus dūmus, jie iškart pradėjo eiti. Dūmai ėjo kaip įprastai, kaip per 110 mm vamzdį. Rūko ir kaimynas. Dėl neteisėjo prijungimo stipriai apkraunamas siurblinės darbas, daug elektros, valymo. L. patikrinime nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. L. paaiškino, kad buvo atkastas vamzdynas, nutrauktas vamzdis, atsakovas atlikinėjo darbus. Matė atjungtą vamzdį. Vėliau tikrino, vyrai pasakė, kad neberūksta. Į tinklus sklendės nemontuojamos, tokios nematė. Gal atsakovas žinojo, ką daro, su tam tikru tikslu. Lietaus vanduo apkrauna siurblius, daug siurblių grandinėje, yra cheminiai reagentai, biologiniai, kurie valo vandenį. Kai lyja, apkrovimas padidėja keliolika kartų. Kas dieną nustato pažeidėjus. Prisijungiant netikrina dūmais, nes asmuo gali jau kitą dieną pasijungti, ir nėra įpareigoti. Būna žmonės praduria gofrą ir nusisausina pievelę. Žiūri pagal kompiuterius, kur siurbliai apkrauti, ten ir eina tikrinti. Paviršines nuotekas tvarko Palangos komunalinis ūkis. Pas atsakovą pagal planą yra tik vamzdis nuo namo iki šulinio. Papildomai pastebėjo, kad per du vamzdžius rūko todėl, kad pirmuose pasirodo, toliau nebesukelia slėgio.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Z. paaiškino, kad patikimiausias patikrinimo būdas – TV diagnostika. Sklendės neteko matyti. Priklauso nuo užaklinimo, gali ir būti išplautas, jei pvz. užcementuota. Dūmai tik parodo, kad yra susisiekimas, bet ne koks, kokio dydžio. Jei blogai buvo užaklinta, dūmai gal galėjo patekti. (duomenys neskelbtini) jie skaičiuoja pagal lietaus kiekį.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. paaiškino, kad atsakovą pažįsta, kartu sportuoja, kreipėsi advokatė bei pats atsakovas. Šiauliuose jie skaičiuoja pagal taisyklių 52 p. Yra nuoroda į reglamentą, kuriame skaičiuojama pagal kritulių kiekį ir paviršiaus plotą, dangą. Kur nėra lietaus nuotekų tinklo apskritai, leidžiama leisti į buitinių nuotekų tinklus, skaičiuojama buitinių nuotekų tarifu, bet pagal paviršinį kiekį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), tam turi licenciją (b. l. 15). 2017-03-01 aktu ieškovas dėl neteisėto prisijungimo prie nuotekų tinklo konstatavo padarytos žalos dydį (b. l. 11-14). Ieškovas pateikė nuotraukas bei aktą dėl nustatyto pažeidimo (b. l. 16-17, 56). Atsakovui siūlyta geruoju sumokėti žalą (b. l. 18, 20-21, 35). Apie pažeidimą pranešta savivaldybės viešosios tvarkos skyriui (b. l. 19). Atsakovas nesutiko su pretenzija (b. l. 22-23, 25-26, 58-59, 61, 63-64). Pateiktos atsakovo prisijungimo prie nuotakyno techninės sąlygos (b. l. 24, 54). Pateikta šalių sutartis dėl nuotekų tvarkymo (b. l. 32-34). Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (b. l. 37-43). Atsakovas pateikė LR Aplinkos ministerijos nuomonę ginčo klausimu (b. l. 65-66). Atsakovas pateikė pažymą apie iškritusius kritulius (duomenys neskelbtini) (b. l. 67). Byloje pateikti teismų sprendimai dėl atsakovo pažeidimo (b. l. 82-87, 107-117). Byloje pateikti dokumentai dėl pasijungimų tikrinimo tvarkos.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui kilo nuostoliai. Civilinė atsakomybė gali būti sutartinė arba deliktinė. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė kildintina iš delikto, kadangi dėl lietaus nuotekų tvarkymo tarp šalių sutartis nebuvo sudaryta.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangoje. Tačiau ieškovas nėra paskirtas lietaus nuotekų tvarkytoju, šia veikla neužsiima, taip pat iš ieškovo atstovės ir liudytojų paaiškinimų, teismuose nagrinėtų panašių bylų su tuo pačiu ieškovu, viešai prieinamų internetu duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste lietaus nuotekas tvarko kitas juridinis asmuo, atskirais nuo ieškovo nuotekų tinklais, t. y. UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Ieškovas atsakovui 2009 m. išdavė technines sąlygas vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklams įsirengti į vasarnamį adresu (duomenys neskelbtini). Šalys 2013-05-14 sudarė geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį. Atsakovo lietaus nuotekoms tvarkyti ieškovo tinklais techninės sąlygos nebuvo išduotos, sutartis dėl jų tvarkymo nebuvo sudaryta.

Vadovaujantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsniu, šis įstatymas reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 18 dalį nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 25 dalį paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Taigi, įstatymų leidėjas paviršines nuotekas atskiria nuo buitinių, ūkio ar gamybinės veiklos nuotekų.

Pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 14 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra naudojama, geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais. Taigi, nurodytame įstatyme įtvirtintos sąvokos ta pačia prasme vartotinos ir taikant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles.

Pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 17 dalį asmenims, savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, paimto geriamojo vandens ir (arba) išleistų nuotekų kiekis, paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, aktuali red.) 5 punkte nurodyta, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo nuotekų sistema įrengta jau po reglamento įsigaliojimo. Taigi, vadovaujantis nurodyta reglamento nuostata, paviršinių nuotekų tinklų pajungimas ir tokių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas yra neteisėtas veiksmas.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“, aktuali red.) 1 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą; taip pat savavališką prijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, savavališką prijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Taigi, taisyklės taikomos abejoms nuotekų rūšims.

Savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant (Taisyklių 23 p., 23.2 p.). Taigi, nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant yra neteisėtas veiksmas.

Ieškovas atlikdamas patikrinimą 2017-01-31 nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), paviršinių (lietaus) nuotekų tinklas savavališkai prijungtas prie ieškovo buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (keitėsi nekilnojamojo turto adresų numeracija). Savavališkas prisijungimas nustatytas leidžiant dūmus per ieškovo nuotekų tinklą, į kurį buitines nuotekas prijungė atsakovas. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad patikrinimo metu iš lietvamzdžio ėjo dūmai. Savavališką prisijungimą patvirtina ir ieškovo darbuotojų 2017-01-31 surašytas nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas.

Atsakovas nurodė, kad 2017-01-31 nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktu negalima vadovautis, nes jis surašytas su trūkumais. Teismo vertinimu, akto trūkumai nėra reikšminga aplinkybė, kadangi svarbus paties fakto, o ne jo formalaus fiksavimo, klausimas. Bylos nagrinėjimo metu ir pats atsakovas neneigė, kad dūmai galėjo skverbtis į lietvamzdžius pro galimai netinkamai sumontuotą sklendę, nebuvo ginčijama, kad patikrinimo metu toks faktas nustatytas. Tokiam ginčui ir nebėra teisinio pagrindo, kadangi atsakovas už neteisėtą lietaus nuotekų tinklo prijungimą prie ieškovo buitinių nuotekų tinklų buvo nubaustas bauda. Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-27 nutartimi byloje Nr. AN2-536-361/2017 buvo nuspręsta palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Palangos savivaldybės administracijos 2017-06-27 nutarimas Nr. SAVAD-25ANN-106319307-17 skirti atsakovui 45,00 EUR baudą už tai, jog 2017-01-31, 14 val. 00 min., UAB „Palangos vandenys“ atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), ir iš pastato - vasarnamio, kurio unikalus Nr. 2597-4001-9051, rado savavališkai pajungtas lietaus nuotekas į UAB „Palangos vandenys“ priklausančius buitinių nuotekų tinklus. Taigi, savavališko lietaus nuotekų prijungimo į ieškovui priklausančius buitinių nuotekų tinklus faktas jau nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovo atlikti veiksmai yra neteisėti, kadangi paviršinių nuotekų tinklų pajungimas ir tokių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas yra draudžiamas, o nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant yra neteisėtas. Ieškovas neturi teisės tvarkyti paviršines (lietaus) nuotekas, ieškovo nuotekų tinklai tam neskirti, Palangos mieste veikia atskiras paviršinių nuotekų šalinimo tinklas, administruojamas kito juridinio asmens, ieškovas atsakovui technines sąlygas išdavė tik vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklams įsirengti, šalys sudarė tik geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį.

Atsakovas nesutiko, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, kadangi, atsakovo nuomone, ieškovas priimdamas atsakovo tinklus ir pasirašydamas sutartį privalėjo įsitikinti, kad prisijungimo darbai atlikti tinkamai. Tokie atsakovo argumentai atmestini. Ieškovas teisės aktais nėra įpareigotas preziumuoti, jog visi prie ieškovo tinklų besijungiantys vartotojai yra nesąžiningi ir atlieka neteisėtus veiksmus. Be to, nuotekų tinklų specifika lemia tai, kad juos galima laikyti paslėptais statybų darbais, t. y. tokiais, kurių akivaizdžiai vizualiai patikrinti negalima dėl to, kad jie įrengiami po žeme. Kiekvieno vartotojo tikrinimas jam pasijungiant prie ieškovo tinklų lemtų dideles sąnaudas ir išlaidas, nors iš bylos medžiagos darytina išvada, kad tikrai ne visi vartotojai ar bent didesnioji jų dalis yra nesąžiningi. Be to, liudytojas R. L. paaiškino, kad prisijungiant netikrina dūmais, nes asmuo gali jau kitą dieną pasijungti, ir ieškovas nėra įpareigotas tą daryti. Vadovaujantis šio liudytojo parodymais pažeidėjus galima nustatyti vadovaujantis kompiuterių duomenimis, kurie fiksuoja, kur apkrauti siurbliai, o liudytojas G. G. paaiškino, kad siurblinėje matuojamas vandens kiekis. Taigi, neteisėtus prisijungimus galima nustatyti pagal siurblių apkrovimo faktą, tikrinant tik tuos rajonus, dėl kurių tas apkrovimas galimas.

Atsakovas taip pat laiko, kad jo veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi jo vertinimu dūmai galėjo prasiskverbti tik pro nesandariai įdėtą sklendę, atjungiant paviršinių nuotekų tinklus (lietvamzdžius). Tokie argumentai nepašalina atsakovo veiksmų neteisėtumo. Viena vertus, sklendės įdėjimo faktas vertintinas kritiškai. Liudytojas R. L. paaiškino, kad į tinklus sklendės nemontuojamos, tokios nematė, gal atsakovas žinojo, ką daro, su tam tikru tikslu. Atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas M. Z., dirbantis UAB „Šiaulių vandenys“ taip pat nurodė, kad sklendės neteko matyti, priklauso nuo užaklinimo, gali ir būti išplautas, jei pvz. užcementuota, jei blogai buvo užaklinta, dūmai gal galėjo patekti. Iš to, kas nustatyta, galima daryti išvadą, kad sklendės tokiais atvejais nededamos. Tai yra logiška, kadangi vientisas vamzdis visada bus sandarus, tuo tarpu sklendės patvarumas gali kisti bėgant laikui. Taip pat neaišku, kokiu tikslu dėta būtent sklendė, t. y. kodėl priimtas toks inžinerinis sprendimas. Galbūt sklendė buvo įrengta dėl akių, arba ji buvo reguliuojama. Kita vertus, net jei sklendė ir buvo tinkamas inžinerinis sprendimas, jos tinkamas sumontavimas bei užtikrinimas, kad ji būtų nepralaidi, yra būtent atsakovo pareiga, kurios, vertinant atsakovo argumentus, jis neįvykdė.

Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių apie didesnę dūmų skvarbą nei vandens pastebėtina, kad tai nėra logiška. Vanduo yra sunkesnis už orą, todėl manytina, kad yra netgi skvarbesnis nei dūmai. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, kad dūmai skverbėsi ne pro visus lietvamzdžius pastebėtina, kad neteisėtiems veiksmams konstatuoti pakaktų ir dalinio atsakovo paviršinių nuotekų tinklo prijungimo prie ieškovo buitinių nuotekų fakto. Kita vertus, liudytojo R. L. vertinimu per du vamzdžius rūko todėl, kad pirmuose vamzdžiuose dūmas pasirodo, o toliau nebesukeliamas slėgis. Be to, manytina, kad tokios aplinkybės priklauso ir nuo tinklo konstrukcijos, atstumų, galimo vamzdžių užsikimšimo.

Taigi, atsakovas neįvykdė pareigos veikti taip, kad atsakovo paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai nesusisiektų su ieškovo buitinių nuotekų tinklais (neteisėtas neveikimas), taip pat nepaneigta tikimybė, jog atsakovas tokį tinklų prijungimą atliko sąmoningai (neteisėtas veikimas), bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai sumontuodamas sklendę (CK 6.246 str. 1 d.). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju jau nurodytais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovas neteisėtai prisijungė prie ieškovo nuotekų tinklų, todėl tuo remiantis galėtų būti konstatuojama, kad atsakovo kaltė tyčinė. Jei labiau tikėti atsakovo argumentais apie netinkamai įdėtą sklendę, galima konstatuoti atsakovo neatsargumą. Be to, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo versiją galima daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo kaltė dėl neteisėto prisijungimo prie ieškovo nuotekų tinklų yra.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 2349,43 Eur nuostolių. Nuostolius apskaičiavo vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad patekus papildomiems lietaus nuotekų kiekiams, jos gali išplauti aktyvųjį dumblą ir sutrinka valymo veikla, taip yra buvę. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G. paaiškino, kad kaip tik būdavo lietus, taip padidėdavo siurblinės apkrovimas. Dėl neteisėto prijungimo stipriai apkraunamas siurblinės darbas, daug elektros, valymo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. L. paaiškino, kad lietaus vanduo apkrauna siurblius, daug siurblių grandinėje, yra cheminiai reagentai, biologiniai, kurie valo vandenį. Kai lyja, apkrovimas padidėja keliolika kartų. Kas dieną nustato pažeidėjus. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad dėl neteisėto paviršinių nuotekų (lietaus) prijungimo atsakovas neabejotinai padarė ieškovui tam tikrus nuostolius.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusių nuostolių yra.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija ieškovo žalos apskaičiavimo būdą ir jos dydį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nustatyti tiesiogiai yra tikrai sudėtinga, galbūt net neįmanoma. Neįmanoma nustatyti, kiek laiko truko neteisėti veiksmai, koks kiekis lietaus nuotekų, už kurių tvarkymą atsakingas atsakovas, pateko į ieškovo nuotekų tinklus, kiek tokiam kiekiui nuotekų sunaudota elektros energijos, kiek tai lėmė siurblių ir kitų mechanizmų nusidėvėjimą, kiek dėl padidėjusio vandens kiekio nuotekų tinkluose buvo reikalinga papildomai sunaudoti cheminių, biologinių reagentų.

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Byloje kilo ginčas, kokiu būdu turi būti apskaičiuoti ieškovo patirti nuostoliai, kadangi tiesiogiai ir konkrečiai šių nuostolių nustatyti neįmanoma. Kaip minėta, pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 17 dalį asmenims, savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, išleistų nuotekų kiekis, paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 51 punktu. Pažymėtina, jog logiškai ir nuosekliai skaitant šį punktą matyti, kad visgi kalbama tik apie geriamojo vandens tiekimą ir nuotekas. Visame Taisyklių VI skyriuje kalbama tik apie geriamojo vandens nuotekas. Tuo tarpu Taisyklių VII skyriuje kalbama apie savavališką prisijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atitinkamai Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 34 punkte kalbama apie savavališką prisijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo tinklų bei į juos išleistų paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimą.

Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos, pagal nurodytą formulę. Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne per ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.

Taisyklių 52 punkte nustatyta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį padauginant iš abonento teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.

Kaip matyti, nurodytuose dviejuose Taisyklių punktuose nustatyta kardinaliai skirtinga savavališkai pašalintų nuotekų kiekio nustatymo tvarka – tiek jų kiekio apskaičiavimo būdas, tiek laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos, trukmė.

Kaip minėta, Taisyklės įgyvendina LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Taisyklėse atskirai jose vartojamų teisinių terminų išaiškinimo nėra. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad, be kita ko, Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Kaip minėta, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 18 dalį nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. O pagal šio įstatymo 3 straipsnio 25 dalį paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Kadangi paviršinės nuotekos yra išskiriamos specifiniu terminu, galima būtų laikyti, kad į bendrą nuotekų sąvokos turinį paviršinės nuotekos neįeina. Tačiau pagal įstatymo 3 straipsnio 18 dalį į bendrą nuotekų sąvokos turinį įtrauktas ir kritulių vanduo. Tokia situacija sukelia dviprasmybę, kadangi paviršinėms nuotekoms apibūdinti įtvirtinti du terminai. Tai laikytina įstatymo trūkumu, kuris pasireiškia per galimybę dviprasmiškai aiškinti Taisyklių 51 ir 52 punktus.

Vertinant Taisyklių turinį, pasitelkiant lingvistines ir logines teisės aiškinimo taisykles, darytina išvada, kad Taisyklės numato tik neteisėtą nuotekų (buitinių, ūkinių, gamybinių) tinklų prijungimą prie tokios pačios rūšies nuotekų tvarkytojo tinklų, o paviršinių nuotekų – prie paviršinių nuotekų tvarkytojo tinklų. Tačiau Taisyklės nenumato atvejo, kai buitinės, ūkinės, gamybinės nuotekos prijungiamos prie paviršinių nuotekų tinklų, o paviršinės nuotekos – prie buitinių, ūkinių, gamybinių nuotekų tinklų. Ši išvada grindžiama tuo, kad pagal Taisyklių 52 punktą neteisėtai pašalintų paviršinių (lietaus) nuotekų kiekis nustatomas pagal iškritusių kritulių kiekį ir teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, plotą. Taigi, jei į paviršinių nuotekų tinklus būtų neteisėtai prijungti buitinių, ūkinių, gamybinių nuotekų šalinimo įrenginiai, pagal Taisyklių 52 punktą logiškai tokių nuotekų kiekio apskaičiuoti būtų neįmanoma, kadangi buitinės, ūkinės, gamybinės nuotekos į paviršinių nuotekų tinklus patektų ne paviršinių kritulių pavidalu. Pagal Taisyklių 51 punktą neteisėtai pašalintų nuotekų kiekis nustatomas jau pagal nuotekų tekėjimo greitį, visą parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, atsižvelgiant į vamzdžio skersmenį, pagal nurodytą formulę. Savaime suprantama, kad ir buitinės nuotekos neteka visą parą be sustojimo, kaip ir nekrenta krituliai. Taigi, šiuo aspektu, nuotekų apskaičiavimą vertinant kaip atgrasančią priemonę, galima būtų teigti, kad 51 punkte numatytas apskaičiavimo būdas gali būti taikomas ir paviršinėms nuotekoms.

Tačiau buitinės, ūkinės, gamybinės nuotekos savo esme yra visiškai skirtingos nuo paviršinių (lietaus, kitų kritulių) nuotekų. Byloje nustatyta, kad ieškovo tvarkomoms nuotekoms būtinas valymas, tam naudojamos cheminės ir biologinės medžiagos, techninės priemonės. Tuo tarpu paviršinės nuotekos gali būti nevalomos visiškai. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, aktuali red.) 19 punkte nustatyta, kad paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Taigi, savo esme šios dvi nuotekų rūšys yra visiškai skirtingos.

Teisinė dviprasmybė atsiranda dėl Taisyklių 51 punkto. Šiame punkte nurodyta, kad pagal jį apskaičiuojamos neteisėtu prisijungimu išleistos „nuotekos“. Kaip minėta, dėl įstatymo dviprasmybės į bendrą nuotekų sąvoką įtrauktos ir kritulių nuotekos, t. y. paviršinės nuotekos. Taip pat paviršinėms nuotekoms suformuluotas ir specifinis paviršinių nuotekų terminas. Taisyklių 51 punkte vartojama tik sąvoka „nuotekos“, tačiau nėra konkrečiau paaiškinta, ar šis terminas vartojamas absoliučiai bet kokioms nuotekoms, ar neįskaitant paviršinių nuotekų, kurioms skirtas 52 punktas. Tai laikytina teisės akto trūkumu, teisinio reguliavimo neišsamumu bei spraga.

Byloje pateikti duomenys, kad LR Aplinkos ministerijos nuomone paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarka, kai savavališkai prisijunti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, teisės aktuose nereglamentuota. Nors teisės aiškinimo ir taikymo funkcija pavesta tik teismams, LR Aplinkos ministerijos veikla yra specifinė, susijusi su ginčo dalyku, todėl ministerijos pozicija gali būti vertinama kaip pakankamai svarus įrodymas, nes ir pačios Taisyklės yra patvirtintos LR aplinkos ministro įsakymu. Taip pat ir byloje liudiję UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojai, užsiimantys analogiška kaip ir ieškovas veikla, paaiškino, kad tokiais atvejais Šiauliuose nuostolius jie skaičiuoja pagal lietaus kiekį. Taigi, matyti, kad net analogiškų paslaugų teikėjai teisės aktus traktuoja skirtingai. Vertinant logiškai ir protingai manytina, kad teisės akto rengėjas negalėjo padaryti tokio nelogiško sprendimo ir numatyti tik galimybę bendra buitinėms nuotekoms nustatyta tvarka skaičiuoti nuostolius tuo atveju, kai paviršinės nuotekos išleidžiamos į buitinių nuotekų tinklus, tačiau nenumatyti galimybės, kad buitinės nuotekos gali būti išleistos į paviršinių nuotekų tinklus. Kaip matyti, Taisyklės aiškiai diferencijuoja ir reguliuoja šias dvi nuotekų rūšis. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad formuluojant Taisyklių 51 punktą nebuvo numatyta galimybė tokio atvejo, kai į buitinių nuotekų tinklus bus prijungti paviršinių nuotekų įrenginiai.

Teisės aktų trūkumai, teisinio reguliavimo neišsamumas, jo spragos neturėtų būti aiškinami prievolės turėtojui nenaudinga prasme. Teisinį tikrumą turi užtikrinti teisės aktų leidėjas. Dėl teisinio netikrumo teisinio reguliavimo subjektas negali patirti neproporcingų neigiamų pasekmių. Teisinio reguliavimo vienas iš tikslų yra informuoti asmenis, kokio elgesio iš jų tikimasi, ir kokios pasekmės gresia teisinio reguliavimo nesilaikant. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Įstatymas ir Taisyklės apie reikalaujamą iš asmenų elgesį ir teisinio reguliavimo nesilaikymą teisės subjektus informuoja netinkamai.

Byloje reikalinga apskaičiuoti ieškovo nuostolių dydį. Kaip jau minėta, darytina išvada, kad Taisyklių 51 punktu nebuvo numatyta, jog gali būti tokių atvejų, kad į buitinius tinklus bus neteisėtai prijungiami paviršinių nuotekų įrenginiai. Visgi pastebėtina, kad tiek buitinės nuotekos, tiek paviršinės nuotekos į buitinių nuotekų tinklus patenka tuo pačiu būdu – vamzdžiais. Kaip minėta, nerealu nei tai, kad krituliai krenta ištisą parą, o jų intensyvumas atitinka Taisyklių 51 punkte nustatytą tvarką, nei tai, kad asmuo ištisą parą tokiais pačiais kiekiais leidžia buitines nuotekas. Todėl Taisyklių 51 punkte nustatytas nuotekų kiekio apskaičiavimo būdas vertintinas kaip užtikrinantis, kad prievolės kreditoriui nereikės įrodinėti jo teisių pažeidimo apimties bei laikotarpio, o taip pat kaip preventyvi priemonė prieš nesąžiningus vartotojus, kad jie suvoktų, jog neteisėto prisijungimo atveju šio veiksmo kaina yra žymiai aukštesnė, nei teisėto elgesio atveju. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodoma padarytų nuostolių suma, skaičiuojama pagal Taisyklių 52 punktą, t. y. 29,31 Eur, yra akivaizdžiai per maža, kad atgrasytų nesąžiningus vartotojus nuo neteisėto paviršinių nuotekų įrenginių prijungimo prie bendrų nuotekų tinklų.

Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartyje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išdėstytą poziciją, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui energetikos įmonių patiriama žala), tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas, tačiau teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius. Atsižvelgiant į tokį kasacinio teismo išaiškinimą darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas iš dalies yra teisūs argumentuodami nuostolių apskaičiavimą.

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo patirtus nuostolius tiesiogiai ir apčiuopiamai apskaičiuoti sudėtinga, turi būti taikoma žalos apskaičiavimo metodika. Taisyklių 51 punkte numatyta tvarka, nesant kitokios, nagrinėjamu atveju gali būti taikoma, tačiau atsižvelgtina ir į bylos aplinkybių visumą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Kaip minėta, analizuojamos dvi nuotekų rūšys savo prigimtimi yra visiškai skirtingos. Teisės aktai leidžia paviršinių nuotekų net nevalyti apskritai, tuo tarpu buitinės nuotekos privalo būti valomos. Taip pat svarbu atsižvelgti į objektyvius įrodymus. Atsakovas pateikė duomenis iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie tai, kad nuo 2016-08-01 iki 2017-01-31 Palangoje iškrito 456 mm (45,6 cm) kritulių. Atsakovo skaičiavimu, per nurodytą laikotarpį, t. y. pusę metų, nuo jo pastato į ieškovo nuotekų tinklus galėjo būti pašalinta 23,256 m³ kritulių vandens, t. y. šiek tiek daugiau nei 23 tonos. Viso miesto mastais šis kiekis, manytina, yra tikrai nedidelis. Kita vertus, atsakovas nurodė, kad po jo inžinerinių tinklų prijungimo prie ieškovo nuotekų tinklų jokie vėlesni kasinėjimo ar pasijungimo darbai nebuvo atliekami. Sutartis tarp šalių dėl nuotekų sudaryta 2013-05-14, atsiliepime nurodyta, kad nurodytą dieną tinklai buvo priduoti ieškovui. Vadinasi, neteisėtas prisijungimas truko bent jau nuo 2013-05-14 iki 2017-01-31, kai buvo užfiksuotas neteisėtas prisijungimas, ir kažkiek po to, iki kol atsakovas paviršinių nuotekų tinklų neatjungė. Taigi, atsakovas prie ieškovo nuotekų tinklų neteisėtai prisijungęs buvo daugiau nei trejus su puse metų. Duomenų apie kritulius už visą šį laikotarpį nepateikta, kritulių kiekis galėjo būti tiek mažesnis, tiek didesnis. Tačiau įvertinus apytiksliai, pagal atsakovo pateiktus duomenis, paviršinių nuotekų kiekis už nurodytą laikotarpį galėjo būti, pavyzdžiui, 162 tonos. Toks kiekis jau nebūtų nežymus. Vertinant pagal www.palangosvandenys.lt viešai pateiktus duomenis, vieno m³ nuotekų šalinimo kaina yra 1,21 Eur. Padauginus iš jau nurodyto pavyzdinio tonų skaičiaus nuotekų šalinimo kaina būtų apie 196,00 Eur. Tai tik pavyzdinis teorinis skaičiavimas, siekiant parodyti, kad atsakovo nurodoma nuostolių suma yra tikrai nepagrįstai maža. Taip pat pastebėtina, kad atsakovo paimto periodo sudėtyje yra ir žiemos mėnesių, kurių bent vienas gali būti laikomas „sausu“ mėnesiu, t. y. kai dėl žemos temperatūros krituliai netirpsta arba neiškrenta. Pavasario-vasaros mėnesiais kritulių gali būti žymiai daugiau. Taip pat neaiški ir neteisėto prisijungimo trukmė. Sutartis tarp šalių dėl nuotekų sudaryta 2013-05-14, tačiau neaišku, ar atsakovo tinklai neteisėtu būdu buvo prijungti nurodytą datą, o ne dar anksčiau, kadangi techninės sąlygos nuotekų prijungimo įrenginių statybai atsakovui buvo išduotos dar 2009 metais.

Kaip minėta, paviršinių nuotekų vanduo gali būti nevalomas. Kita vertus, byloje nustatyta, kad toks vanduo ženkliai apkrauna siurblinių darbą, dėl to taip pat suvartojama daugiau elektros energijos, dideli vandens kiekiai praskiedžia cheminius ir biologinius teršalų valymui skirtus reagentus, dėl ko šių medžiagų reikia sunaudoti daugiau. Taigi, nuotekų vanduo visgi didina ieškovo veiklos sąnaudas, todėl būtų nepagrįsta skaičiuoti nuostolius pagal Taisyklių 52 punktą, kurio teisinis reglamentavimas sukurtas atsižvelgiant į tai, kad paviršinės nuotekos gali būti nevalomos, dėl ko jų tvarkymo sąnaudos yra neabejotinai mažesnės. Tačiau nėra konkretesnių duomenų apie ieškovo išlaidas hidroinžinerinės įrangos amortizacijai, elektros, cheminių, biologinių valymo medžiagų sąnaudoms, todėl sudėtinga įvertinti, ar prašoma priteisti 2349,43 Eur suma gali būti pakankamai realūs nuostoliai. Taip pat reikalinga atsižvelgti į tai, kad ieškovas dėl nesąžiningų asmenų priverstas skirti papildomas lėšas, sąnaudas, darbuotojų darbo laiką, įsigyti specialią įrangą neteisėtų prisijungimų aptikimui.

Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas remtis Taisyklių 51 punkte nustatyta nuotekų apskaičiavimo tvarka, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartyje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išdėstytą poziciją, pritaikant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, CK 6.249 str. 1 d., ir tuo pagrindu nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydį, kuris, teismo vertinimu, būtų adekvatus nustatytoms aplinkybėms. Ieškovas nurodo, kad žalą paskaičiavo už 10 dienų. Taigi, ne objektyviais duomenimis, o paties ieškovo pasirinkimu, žala skaičiuota už 10, o ne 30 dienų. Pažymėtina, kad nurodyta tvarka galioja visų rūšių teršėjams, todėl reikalinga atsižvelgti ir į tai, kad individualaus asmens realus nuotekų kiekis neabejotinai bus mažesnis, nei pvz. įmonės nuotekų kiekis, kadangi nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal vamzdžio diametrą, o nuotekos gali būti surenkamos nuo žymiai didesnio įmonės teritorijos paviršiaus ploto, nuo žymiai didesnio pastato stogo, nors į tvarkymo tinklus nubėgtų ir per vieną vamzdį. Būtent todėl reikalinga vertinti pačios situacijos mastą. Teismo vertinimu, siekiant žalą skaičiuoti pagal nustatytą metodiką, taikant ir CK 6.249 str. 1 d. nustatytą taisyklę, siekiant išlaikyti šalių interesų proporciją, nagrinėjamu atveju nuotekų kiekis skaičiuotinas už 5 paras, ir iš atsakovo, suapvalinus, priteistina 1174,00 Eur nuostolių ieškovui.

Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai vadovautis teisminio proceso praktika, suformuota Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-19 nutartimi byloje Nr. e2A-1559-460/2017 negalima, kadangi nurodytoje byloje ginčo atveju nekilnojamojo turto savininkų buvo ženkliai daugiau, atsakovas neteisėtą prisijungimą atliko galimai komerciniais tikslais, t. y. kad būtų galima realizuoti nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, įspėtas neatjungė neteisėtai prijungtų įrenginių, turėjo išduotas technines sąlygas ir galimybę prijungti įrenginius prie paviršinių nuotekų tinklų, todėl sutiktina, kad buvo teisinga iš jo priteisti didesnę nuostolių sumą. Taip pat matyti, kad Taisyklių nuostatos dėl nuostolių apskaičiavimo tvarkos nurodytos bylos procese nebuvo išsamiau analizuotos ir vertintos, nevertinta, kad kituose miestuose nuostoliai gali būti apskaičiuojami kita tvarka. Dėl Kauno apylinkės teismo 2018-02-12 sprendimo byloje Nr. e2-1836-775/2018 pastebėtina, kad šioje byloje dar nebuvo apeliacinio proceso.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 53,00 Eur (CPK 80 str.).

Ieškovas pateikė įrodymus, kad civilinėje byloje patyrė 1510,00 Eur išlaidų advokatui. Ginčas byloje laikytinas pakankamai sudėtingu, teismų praktika nėra susiformavusi, todėl ieškovo išlaidos advokatui, atsižvelgiant ir į teismo posėdžių skaičių, pripažintinos ne per didelėmis.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad civilinėje byloje patyrė 300,00 Eur išlaidų advokatui.

Laikytina, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 26,50 Eur žyminio mokesčio ir 755,00 Eur išlaidų advokatui. Atsakovui iš ieškovo priteistina 150,00 Eur išlaidų advokatui. Atlikus tarpusavio įskaitymą ieškovui iš atsakovo priteistina 631,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui grąžintinas permokėtas 80,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Palangos vandenys“, į. k. 152447391, iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1174,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt keturis Eur) nuostolių atlyginimui, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 631,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt vieną Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui permokėtą 80,00 Eur (aštuoniasdešimt Eur) žyminio mokesčio dalį (visa įmokėta suma – 133,00 Eur, mokėjimo pavedimas 2017-09-27, gavėjas – VMI).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis