Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės V. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tiek institucija, tiek teismas nepagrįstai pripažino apeliantą pažeidus Taisyklių 23 ir 23.2 punktų nuostatas. Šiuo atveju buvo pajungtos ne nuotekos (buitinės), o paviršinės nuotekos. Taigi ginčas yra ne dėl buitinių, o dėl paviršinių nuotekų savavališko pasijungimo. Minėti punktai savavališku prijungimu laiko atvejį, kai nuotekų šalinimo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant. Iš Taisyklių struktūros aiškiai matyti, jog yra atskiriamos dvi nuotekų rūšys, t. y. nuotekos ir paviršinės nuotekos. Taisyklių IV ir VI skyriai skirti nuotekų, o V ir VII skyriai – paviršinių nuotekų reglamentavimui. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-04-19 rašte Nr. (19-2)D8-3008 nurodyta, kad paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarka, kai savavališkai prijungti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, teisės aktuose nereglamentuota. Teismas, nustatęs, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas, turėjo perkvalifikuoti Taisyklių 23, 23.2 punktus į Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 5 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

R. J. nubaustas pagal ANK 332 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už savavališką prisijungimą prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimą prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nuotekų išleidimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Apeliantas nesutinka pažeidęs Taisyklių 23, 23.2 punktų reikalavimus ir teigia, jog šiuo atveju buvo pajungtos ne buitinė nuotekos, o paviršinės – kritulių (lietaus) nuotekos į UAB „Palangos vandenys“ priklausančius buitinių nuotekų tinklus, todėl minėtuose punktuose nustatytų reikalavimų nepažeidė. Kvestionuoja 2017 m. sausio 31 d. UAB „Palangos vandenys“ Nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo akte, 2017 m. kovo 1 d. UAB „Palangos vandenys“ Vandens apskaitos prietaiso ir(arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo apžiūros akte užfiksuotų duomenų objektyvumą. Teigia, jog teismas nevertino apelianto parodymų, kad tikrinant galbūt dėl nesandariai įmontuotos sklendės, dūmai prasiveržė pro du lietvamzdžius, nors jų prie namo yra daugiau.

Apygardos teismas su tokia apelianto pozicija ir išdėstytais skundo argumentais nesutinka.

Iš skundo motyvų matyti, jog apeliantas nepagrįstai kritulių (lietaus) vandens nelaiko nuotekomis, o konkrečius Taisyklių skyrius vertina kaip atskirai reguliuojančius arba nuotekų, arba paviršinių nuotekų tvarkymą. Kita vertus, apeliantas sutinka, jog kritulių (lietaus) vanduo yra paviršinės nuotekos, tačiau už savavališką tokių nuotekų prijungimą į buitinių nuotekų tinklus, jo manymu, jam turėjo būti inkriminuotas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 5 punkto normų pažeidimas.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260; TAR, 2014-06-17, Nr. 2014-07685) 3 straipsnio 18 punkte nuotekos apibrėžtos, kaip, be kita ko, kritulių vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. Pagal šio straipsnio 25 punktą, paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkantis kritulių vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Taigi, akivaizdu, jog kritulių (lietaus) vanduo taip pat yra nuotekos – paviršinės nuotekos.

Taisyklių 23, 23.2 punktai, be kita ko, reglamentuoja, jog savavališku prijungimu prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų. Būtent šiuos Taisyklių punktus apeliantas pažeidė ir šie punktai jam pagrįstai inkriminuoti, nes jis lietaus nuotekų įrenginius savavališkai pajungė į UAB „Palangos vandenys“ priklausančius buitinių nuotekų tinklus.

Apelianto nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (Žin., 2007, Nr. 42-1594) (toliau – Reglamentas) nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Reglamento 5 punkte numatyti bendrieji reikalavimai paviršinių nuotekų tvarkymui – paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, o paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas.

Patikrinęs bylos medžiagą ir sistemiškai aiškindamas išdėstytą teisinį reguliavimą, apygardos teismas kaip pagrįstą vertina apylinkės teismo išvadą, jog paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai, todėl paviršinių (lietaus) ir drenažinių tinklų prijungimas į buitinių nuotekų tinklus yra neteisėtas.

Apeliantas pripažįsta, jog iš nuosavybės teise priklausančio vasarnamio pajungė paviršines nuotekas į UAB „Palangos vandenys“ priklausančius buitinių nuotekų tinklus. Pripažindamas tokio neteisėto, savavališko nuotekų šalinimo įrenginių prijungimo prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros aplinkybę, apeliantas nepagrįstai mėgina sumenkinti 2017 m. sausio 31 d. UAB „Palangos vandenys“ Nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo akte ir 2017 m. kovo 1 d. UAB „Palangos vandenys“ Vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų / vandentiekio pasijungimo apžiūros akte užfiksuotų duomenų objektyvumą. Beje, apelianto kvestionuojami 2017 m. sausio 31 d. akto netikslumai yra aptarti ir pagrįstai atmesti skundžiama nutartimi, todėl papildomai neaptariami. 2017 m. kovo 1 d. aktas, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pakartotinis, o detalizuoja bendrovei nusižengimu padarytos žalos dydį.

Nustatyta, jog į Geriamojo vandens apskaitos prietaisų tinkamo eksploatavimo ar nelegalių nuotekų ir (arba) vandentiekio pasijungimų vertinimo komisijos 2017 m. kovo 1 d. 10.00 val. posėdį apeliantas buvo kviečiamas 2017 m. vasario 14 d. raštu, tačiau neatvyko (b. l. 24, 25, 41-42). Dėl nusižengimo jis ne kartą buvo kviečiamas šaukimais į Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. 2017 m. birželio 5 d. apeliantui surašius protokolą, jis davė rašytinį paaiškinimą, o byloje naudojosi kvalifikuota teisininkės – advokatės pagalba, dalyvavo apylinkės teismo posėdyje (b. l. 16-17, 18-19). Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus dėl jo teisės į gynybą suvaržymo ar pasunkinimo.

Pagrindo abejoti liudytojo G. D., t. y. kvalifikuoto vandentiekio priežiūros meistro, 2017 m. sausio 31 d. akte užfiksavusio, kad ginčo pastato lietaus vanduo pajungtas į buitinių nuotekų tinklą PVG ø110 vamzdžiu aplinkybę, apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais, jog leidžiant į sistemą specialius dūmus buvo nustatyta, kad šie dūmai išeina per du lietaus nuotekų vamzdžius, nėra. Apelianto teiginiai, jog galbūt dėl nesandariai įmontuotos sklendės dūmai prasiveržė pro du lietvamzdžius, nors jų prie namo yra daugiau, savaime nepaneigia minėto liudytojo parodymų ir 2017 m. sausio 31 d. akte užfiksuoto lietaus nuotekų įrenginių prijungimo prie bendrovei priklausančių buitinių nuotekų tinklų aplinkybės. Be to, 2017 m. sausio 31 d., tikrinimo metu daryta pastato išorės fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti į žemę suleisti du lietvamzdžiai, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog apelianto veiksmuose yra jam inkriminuota lietaus nuotekų įrenginių eksploatavimo pažeidimo sudėtis. Apelianto teiginiai, jog tikrinimo metu dūmai galėjo prasiveržti net ir pro tokias vietas, plyšelius, pro kuriuos vanduo neprasiskverbia, atmetami kaip nelogiški ir klaidinantys. Pažymėtina, jog specialūs dūmai tikrinimo metu leidžiami ne pro lietvamzdžius, o būtent buitinių nuotekų vamzdyną, kuris yra (turi būti) atskiras nuo paviršinių nuotekų tinklo.

Skundo argumentas, jog Taisyklės nereglamentuoja nuotekų kiekio apskaičiavimo, kada savavališkai paviršinės nuotekos pajungiamos į buitinių nuotekų tinklą, atmetamas kaip teisiškai nereikšmingas. Dėl žalos UAB „Palangos vandenys“, jos dydžio, ar žalos apskaičiavimo būdų ir pan. (ne)pagrįstumo šiuo atveju nespręstina, nes tai nėra šios bylos dalykas.

Apibendrindamas išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, apygardos teismas neįžvelgia pagrindų naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ją palieka nepakeistą, o skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.