Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu specialiai naudotis tualetu skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Pareiškėjas skundžiasi, jog sanitariniame mazge esantys tualetai, pisuarai nebuvo įrengti kabinose, tačiau vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, toks tualetų ir pisuarų įrengimas yra analogiškas visų viešųjų tualetų įrengimui, todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinai blogesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems nuteistiesiems ar laisvėje gyvenantiems asmenims.

Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, jog penkto būrio prausykloje nebuvo veidrodžių, muilo dozatorių bei prausiantis užsilaikydavo vanduo. Atsakovės įsitikinimu, praustuvė skirta nuteistiesiems praustis, todėl yra svarbus ne praustuvų skaičius, o esamų prie praustuvo vandens maišytuvų skaičius. Toks prausyklos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai praustis gali šeši nuteistieji. Tai negalėjo sukelti jokių nepatogumų pareiškėjui, 'faip pat nurodo, jog nėra duomenų, kad praustuvėje užsilaikytų vanduo, kai ja naudojasi nuteistieji. Turto valdymo skyriaus darbuotojai prižiūri patalpas ir, esant reikalui, atlieka daiktų remontą. Atsakovė nurodo, jog muilo dozatoriai prausykloje nėra numatyti pagal teisės aktų reikalavimus, veidrodžius patys nuteistieji piktybiškai gadina, o darbuotojai deda dideles pastangas, kad šie būtų nuolatos atnaujinami.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi senais baldais, tačiau visi Marijampolės kalėjime esantys baldai yra tvarkingi, nesulūžę ir jais galima tinkamai naudotis. Esant galimybėms baldai keičiami į naujus, tačiau tai, jog baldai nėra visiškai nauji, negalėjo sukelti pareiškėjui kažkokių tai neigiamų pasekmių jo gyvenimo kokybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki skundo padavimo teismui dienos. Atsakovės pateiktais duomenimis, pareiškėjas Marijampolės kalėjime bausmę atliko nuo 2020 m. birželio 15 d. Gavęs atsakovės atsiliepimą, pareiškėjas atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl bausmės atlikimo laikotarpio pradžios neginčijo, prieštaravimų nepareiškė, todėl nagrinėjamam ginčui aktualiu laikytinas laikotarpis nuo 2020 m. birželio 15 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2023 m. balandžio 6 d.). Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas bausmės atlikimui buvo paskirtas j 5-ąjį būrį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Sis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Dėl privatumo užtikrinimo dušo patalpoje

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu, jam atliekant bausmę Marijampolės kalėjime, įstaigos dušuose nebuvo įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, besimaudant duše pareiškėją galėjo stebėti kiti nuteistieji, kas pažeidė jo privatumą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad dušinėse yra įrengtos pertvaros iš šonų tam, jog būtų užtikrintas privatumas nuteistiesiems. Toks dušų įrengimas yra analogiškas viešosiose įstaigose (baseinuose, sporto klubuose, pramogų parkuose) esančių dušų įrengimui, todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinai blogesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems nuteistiesiems ar laisvėje gyvenantiems asmenims. Taip pat, atsakovė teismui pateikė nuotraukas, patvirtinančias, jog dušuose yra įrengtos pertvaros.

Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra numatyta.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l 137-520/2020).

Bylos duomenys, t. y. atsakovės į bylą pateiktos dušų nuotraukos, patvirtina, kad Marijampolės kalėjimo dušuose iš šonų yra įrengtos pertvaros, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodomą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie jo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą, pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės kalėjime.

Dėl sanitarinio mazgo Įrengimo (unitazų ir pisuarų)

Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniai mazgai buvo Įrengti taip, kad jais naudojantis pareiškėją stebėdavo kiti asmenys. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad naudojantis tualetu jam nebuvo užtikrintas privatumas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje P. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99).

Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y. kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu. Taigi, aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad sanitariniai mazgai buvo netinkamai įrengti, dėl to naudojantis tualetu jį stebėdavo kiti asmenys, tačiau pareiškėjas sanitarinių mazgų įrengimo netinkamumą argumentuoja abstrakčiai. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad, sanitariniame mazge unitazai buvo atskirti pertvaromis. Šios aplinkybės neneigia pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad sanitariniai mazgai įrengti iš šono juos skiriančia sienele.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai, nei kamerų atveju, naudojantis tualetais šioje patalpoje asmenys nėra stebimi kitų asmenų, nesinaudojančių tualetu. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo, kitiems matant, naudojosi tualetu kameroje.

Įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, t. y. kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, t. y. šiuo aspektu kankinančias, nežmoniškas ir (ar) žeminančias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Dėl blakių

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog pataisos įstaigoje jį kandžiojo blakės, dėl kurių jam atsirado niežulys.

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su UAB „Dezinfa“ yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį, kuri nuolat stebi ir prižiūri Marijampolės kalėjimo patalpas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, paprastai vertinama, ar tarp laisvės atėmimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, ar tokios sutarties sąlygų buvo laikomasi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 76:2010 60 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės kalėjimas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Atsakovė paaiškino, kad UAB „Dezinfa“ nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės kalėjimo patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį teikia dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo kopijos patvirtina, kad pataisos namai imasi veiksmų, jog kenkėjai būtų naikinami.

Pažymėtina, jog buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu, pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 134:2015 20 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-251 5-662/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors netinkamų Marijampolės kalėjimo veiksmų.

Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog pataisos įstaiga aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių, graužikų ir kitų parazitų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra, 'kodėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės kalėjimo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l 374-624/2017).

Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jį sukandžiojo blakės. Atsakovės 2023 m. rugpjūčio 19 d. pažyma patvirtina, kad ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų, blakių sukandimų pareiškėjas į medikus nesikreipė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl inventoriaus

Pareiškėjas nurodė, jog dusinėję nebuvo grotelių / kilimėlių, veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti bei muilo dozatorių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau - Aprūpinimo normos) 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

Pažymėtina, jog teismui pateiktos nuotraukos paneigia pareiškėjo teiginius, t. y. iš nuotraukų matyti, jog dušinėje yra ir veidrodžių ir stalų daiktams pasidėti, grotelių, taip pat yra sudaryta galimybė nuteistiesiems atsisėsti. Atsakovės atstovas atsiliepime j skundą nurodė, jog veidrodžiai pačių nuteistųjų dažnai būna sudaužomi, tačiau dedamos visos galimos pastangos, kad veidrodžiai nuolatos būtų atnaujinami, taip pat pažymėjo, jog stalai dušinėje pastatyti pačių nuteistųjų prašymu, kad būtų daugiau vietos daiktams susidėti, o kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai yra skiriami pagal poreiki.

Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad dušuose yra suolai, prie sėdimų vietų yra padėtas kilimėlis ar medinės grotelės, kurie neprivalo būti užtikrinti konkrečiai maudymosi vietoje. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kai kuriose dušo patalpose yra kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, tačiau jų įrengimas nėra imperatyviai nustatytas teisės normose. Šis dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, kas reiškia, kad tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas nereiškia atsakovės neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo. Taip pat iš dušo patalpų nuotraukų matyti, kad dušo patalpoje centruotai yra pastatytas medinis staliukas, kuris atlieka dušo lentynėlių higienos priemonėms susidėti funkciją. Tai, kad dušo patalpose nėra atskirų lentynėlių prie kiekvieno dušo, patvirtino ir atsakovė, kas leidžia daryti nekvestionuotiną išvadą, jog atskiros lentynėlės higienos ir prausimosi priemonėms pasidėti prie kiekvieno dušo vietos nėra įrengtos. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovės dušo patalpose įrengti daugiau negu vieną veidrodį, o Marijampolės kalėjimas atsiliepime nurodė, jog atsakovė visada stengiasi sutvarkyti ar įsigyti naują inventorių, atsižvelgdama į turimas materialines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų dušų inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde, kaip dar vieną neturtinės žalos priežastį, nurodo praustuvo bei maišytuvų (vandens kranų) netinkamą Įrengimą. Nurodė, kad vietoje kriauklių yra sumontuotas pailgas lovys su viename gale esančiu nutekėjimu. Šiame lovyje įmontuoti šeši kranai, vienu metu juo naudojasi šeši asmenys, vanduo nespėja sutekėti.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės kalėjimo penkto būrio prausykloje yra viena ilga kriauklė ir šeši vandens kranai. Toks prausyklos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai galėjo praustis šeši nuteistieji. Nurodytiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė prausyklos nuotraukas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles ir sprendžiama, ar pareiškėjas pakankamai detalizavo ir pagrindė savo teiginius, o atsakovas juos paneigė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-156-822/2018). Pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-475-552/2017).

Įvertinus skundo turinį matyti, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl netinkamo praustuvo modelio (t. y. vietoje keramikinių kriauklių yra vienas lovys, skirtas šešiems asmenims). Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 201 1 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.5 punkte buvo numatyta, jog drausmės grupės gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtų taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, buvo numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, teisės aktai nenumatė nuteistiįjų paprastos grupės sanitarinių mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos.

Atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, teismas laiko, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų), atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos

Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y. žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520- 1168/2013).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. pažymos Nr. RV-20-3061 „Dėl nuteistojo S. K. kreipimosi“ matyti, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. balandžio 3 d., dėl netinkamų gyvenimo sąlygų - privatumo neužtikrinimo duše, inventoriaus nebuvimo, gyvenamojoje patalpoje esančių parazitų bei dėl šių aplinkybių pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, į įstaigos psichologus nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde minimi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, atsakovės atstovui laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė Marijampolės kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.