Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-246-1036/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
1-246-1036/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18410-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
Č. P., D. V.
Kaltinamasis
N. G.
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-246-1036/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18410-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorams Jonui Selilioniui, Indrei Petkevičiūtei, ekspertams E. B., Jūratei Gincman – Dorošenko, R. G., nukentėjusiems Č. P., D. V., nukentėjusiųjų atstovui advokato padėjėjui R. K., kaltinamosios N. G. gynėjui advokatui Aldevinui Švedui, kaltinamajai N. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. 2016 m. balandžio 16 d., apie 15.30 val., lauke prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis paėmusi D. V. už plaukų ją tempė, po to pastūmė, pargriuvus ant žemės, ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė D. V. į įvairias kūno vietas, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydama odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdama nusikalstamą veiką, Č. P. pradėjus ginti savo sugyventinę D. V. nuo jos (N. G.) smurto, mediniu pagaliu kelis kartus sudavė savo tėvui Č. P. į kairę koją, kairę ranką, po to spardė kojomis bei kelis kartus delnais sudavė Č. P. į veido sritį, taip sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydama odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, sumušimus kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

.Kaltinamoji N. G. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvyko konfliktas, ji gynėsi, nieko pati nemušė. Konfliktas įvyko 2016 m. balandžio mėn. 16 d. 15.30 val., namuose, kur nuolat gyvena jos mama L. M. P. Viskas prasidėjo, kai ji atvyko pas mamą pasiimti gėlių. Tėvo mašina stovėjo būtent ten, kur reikėjo apsisukti. Paprašė tėvo, kad pavažiuotų į priekį arba atgal duotų, ir nuo to prasidėjo konfliktas. Buvo žodiniai įžeidinėjimai, nei tėvo, nei D. V. ranka nelietė. Nuo tėvo su metaliniu strypu pati gavo per koją ne vieną kartą, ekspertizė padaryta. Su D. V. jokio fizinio kontakto tą dieną neturėjo. Prasidėjo barnis necenzūriniais žodžiais, tada buvo jos stvėrimas už pečių. Tiksliai negali pasakyti, kaip ją stvėrė. Kaip dukra su tėvu nebendrauja jau 6 ar 7 m., nuo to momento, kai prasidėjo tėvo ir mamos skyrybų procesas. Mama matė tą konfliktinę situaciją, šalia stovėjo. Daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Su D. V. jokių santykių iki įvykių nebuvo. Su šioje byloje pateiktais kaltinimais visiškai nesutinka, šie visiškai neatitinka tos dienos realybės. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nors kaltinamoji N. G. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamas dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji N. G. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusioji D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. balandžio 16 d., apie 15.30 val., ji su savo Č. P. (buvo sugyventiniai tuo metu) atvyko į jam priklausančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Atvyko su jos automobiliu. Į Č. P. priklausančią kiemo dalį neįvažiavo. Iš mašinos atsinešė keletą daiktų, pasidėjo prie namo. Tuo metu Č. P. sutuoktinė L. M. P. pro atvirą langą pradėjo ją „kolioti“, kad dingtų iš čia, įvairiais užgauliais žodžiais įžeidinėti. Nesinorėjo veltis į konfliktą, todėl ji nuėjo į šiltnamį. Tuo metu Č. P. kūreno pirtelę. Vienu metu virtuvės lange ji pamatė L. M. P. ir N. G. N. G., sakė: „Dink iš čia, kad daugiau tavęs nematyčiau.“ Motina bandė kartoti žodžius, N. G. pastūmė motiną, sako: „Patylėk“. Tada ji pasitraukė į šoną, atsitūpė už kampo, dėliojo bulves daiginimui. Tupėjo, kai išgirdo pribėgančią N. G., kuri pribėgusi, pačiupo už plaukų, nugriovė ir pradėjo mušti, spardyti. Č. P., išgirdęs triukšmą, pribėgo. Kai atbėgo P., N. G. pasitraukė, nuo žemės paėmė pagalį ir puolė tėvą. Stovėjo šalia šoko būsenos, pamatė, kad greta, maždaug už 10 žingsnių, stovi N. G. motina L. M. P. ir laiko rankoje baltą N. G. telefoną, o N. G. šaukė: ,,Mama, filmuok“. Sakė: „Mes nusiųsim į tavo darbovietę.“ Č. P. gynėsi, N. G. dešine koja spardė tėvą. Tada Č. P. atstūmė N. G. ir paskambino pagalbos telefonu. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurie net neapžiūrėjo įvykio vietos. Su Č. P. važiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Sugrįžo iš komisariato į (duomenys neskelbtini), išsimaudė pirtyje ir išvažiavo. Pirmąją darbo dieną po įvykio kreipkitės į teismo medicinos ekspertizės institutą. Kaltinamoji ją spardė su dešine koja į dešinę kūno dalį. Kai nugriovė, atsitrenkė alkūne į žemę. Kairį klubą skaudėjo, nebuvo žymių, bet nuo griuvimo juto skausmą, sudavė kokius 5, gal daugiau smūgių su koja, tampė už plaukų. Patyrė moralinę žalą, nes buvo stresinėje būsenoje, ilgai negalėjo užmigti. Nepatogumai buvo, nes vienas iš sužalojimų buvo akivaizdus, dirba vadove, turi bendrauti su daugybe žmonių. Tai buvo moralinis nepatogumas. Prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2016 m. birželio 30 d. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu D. V. nurodė jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes (t. I. b. l. 92-117).

Nukentėjusysis Č. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. balandžio 16 d., apie 15.30 val., atvyko į jam teisėtai priklausančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi ruošėsi pavasariui, buvo pridaiginta daigų, kuriuos D. V. ruošė. Kai atvažiuoja į sodybą, visada konfliktai vyksta, tokios scenos sukeliamos iš buvusios žmonos pusės. Susinešė daiktus, pradėjo kūrenti pirtelę. L. M. P. pradėjo „koliotis“, išgirdo triukšmą, pakelė galvą, matė kad N. G. apžergusi D. V. laiko už plaukų ir laikydama rankoje pagalį spardo ją. Vyriškai atstūmė, gal už rankos paėmė. Atstūmė dukrą per 3 m, išskyrė jas, bet tuo metu dukra davė jam per veidą ir spardė, šaukė - „ko čia užstoju?“ Kaltinamoji sudavė su pagaliu kelis kartus jam per kojas, po to jis atėmė pagalį ir šį numetė toliau ant vejos. Kelis kartus gavo per veidą iš plokščios rankos ir su kumščiu. Pakeltu balsu pasakė: „Palikit man teisėtai priklausančią teritoriją, išeikit arba iškviesiu policiją.“ Šios kažkiek pasitraukė, bet motina L. M. P. laikė baltos spalvos telefoną, o N. G. visą laiką rėkė: „Mama, fotografuok“. Viskas baigėsi tuo, kad buvo priverstas iškviesti policiją, po kurio laiko atvyko policija. Jis reikalavo policijos pareigūnų apžiūrėti įvykio vietą, tačiau jie to nepadarė. Su atvykusiais policininkais bendravo ir jis su D. V. ir kaltinamoji su mama. Mano, kad konflikto esmė yra jo skyrybos, jei įvykio vietoje nebūtų jo buvusios sutuoktinės L. M. P., šis įvykis nebūtų įvykęs.

2016-06-30 atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu Č. P. nurodė jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes (t. I, b. l. 68-87).

Liudytoja L. M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, atvažiavo N. G., jos dukra, pasiimti gėlių. Su ja nuėjo į šiltnamį, pridėjo gėlių, atnešė į mašiną ir sudėjo gėles. Tuo metu norėjo išvažiuoti, kiemas labai nepatogus, yra „prūdas“, labai siauras ir lenktas kelias. Šalia stovėjo mašina ir netoliese vaikščiojo jos tėvas Č. P. šalia jo paties mašinos. Dukra paprašė: „Tėvai, pastumk truputį atgal mašiną, kad galėčiau išvažiuoti priekiu, nes labai nepatogus kelias ir „prūdas“, akmenų visokių pridėta.“ Jis, kaip visada, pradėjo visokiais keiksmažodžiais ir negražiais žodžiais „eik iš mano kiemo, kad daugiau tavęs nematyčiau“, „kad tavo kojos nebūtų‘. Anksčiau ją vadindavo žodžiais „mėšlo krūva“, vydavo iš kiemo. Įvyko konfliktas ir jie susibarė žodžiais. Jis agresyvus, labai greit susierzinantis yra, griebė kur šalia krūva visokių statybinių medžiagų, akmenų, pagalių, iš ten metalinį strypą ir trenkė dukrai per kojas. Net nespėjo susiorientuoti, viskas įvyko greitai. Tada dukra apsisuko, pribėgo prie jos ir pradėjo verkti. N., sako: „Ką daryti mama?“ Sakom tiek to. Jis iškvietė policiją, laukėm policijos. Atvažiavus policijai viskas matėsi, buvo susistumdymas ir trenkė per kojas, bet policininkui sakė, kad pareiškimo nerašys, nes čia pirmas kartas. Policija apžiūrėjo visus ir išvažiavo. Po poros valandų grįžo buvęs vyras ir nuėjo su drauge į pirtį maudytis. Dukra policijai išvažiavus, išvažiavo. Tą dieną, kai vyko konfliktas, N., su D. V. nebendravo, matė šią antrą kartą. Konflikto metu N., tiesiog gynėsi, ji nesudavė smūgių Č. Pareigūnus pasitikom visi: aš, dukra, Č. P. ir paskui priėjo D. V., kai atvyko pareigūnai. Su D. V. nebendrauja, su Č. P. susitinka kieme, bet vengia šio, nes nuolat užkabinėja. Per santuokinį gyvenimą buvo smurto, mušdavosi vyras. Vyras teistas (duomenys neskelbtini), už smurtą darbovietėje, buvo iškeldintas iš namų, buvo atimti ginklai dėl smurto. N., neprašė filmuoti telefonu vykstančio konflikto, nes ji nemoka naudotis telefonu. Tarpusavio žodinio konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios D. V. nebuvo, su ja nebendravo.

Liudytoja Ž. M. parodė, kad patruliuojant buvo gautas iškvietimas, kad įvyko konfliktas. Kai atvyko į įvykio vietą, bendravo su nukentėjusiąja. Pasakojo, kad vyko konfliktas su vyro buvusia žmona ir jos dukra. Į namo kiemą įvažiuoti pavyko. Įvykio vietos neapžiūrinėjo. Nebuvo atliktas patikrinimas dėl blaivumo, nes nekilo abejonių, kad kas išgėręs buvo. Lazdų, geležinių strypų aplink nesimatė. Nekrito į akį, kad pas nukentėjusiąją nebūtų kuokšto plaukų, neatkreipė dėmesio. Akivaizdžių sužalojimų nematė. Ji klausė pas nukentėjusios, ar rašys pareiškimą, tačiau ji atsakė, kad pareiškimo nerašys, niekam pretenzijų neturi, greitosios pagalbos nukentėjusioji taip pat atsisakė. Kadangi pretenzijų niekas niekam neturėjo, greitosios nereikėjo, ji paaiškino teisę rašyti pareiškimą policijos komisariatui ir išvažiavo.

Liudytojas S. L. parodė, kad buvo gautas iškvietimas jog vyksta konfliktas (duomenys neskelbtini). Dirbo su kolege Ž. M.. Nuvažiavus į vietą lauke buvo sutiko 4 žmonės. Vizualiai nebuvo galima pasakyti, kas nukentėjo, smurto požymių nebuvo nei ant vieno asmens. Asmeniškai bendravo su nukentėjusiuoju. Prisimena, kad minėjo, jog jam sužalota koja, rodė, tačiau jis sužalojimų nematė. Daugiau jokių veiksmų neatliko, nes tam nebuvo pagrindo. Jeigu asmenys būtų išreiškę valia dėl pagalbos, jie būtų informavę komisariatą. Pasiteiravus, ar reikalinga medicininė pagalba, visi konflikto dalyviai pagalbos atsisakė. Nukentėjusysis buvo labai emocionalus, nukentėjusioji buvo rami. Liudytojo vertinimu, šis konfliktas nebuvo smurtas artimoje aplinkoje.

2016 m. balandžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Č. P. padaryti odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, sumušimas kairėje blauzdoje, pasireiškę minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-04-16). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 64).

2017 m. kovo 1 d. specialistės R. G. paaiškinimų protokole nurodyta, kad 2016-04-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti Č. P. sužalojimai kairėje kojoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Č. P. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje bei sumušimas kairėje blauzdoje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, galėjo būti padaryti 2016 m. birželio 30 d. Č. P. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytu būdu (t. I, b. l. 159-160).

Ekspertė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina išvadą, jog Č. P. buvo padarytas odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje, sumušimas kairėje blauzdoje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Šie sužalojimai buvo padaryti paveikus kietu buku daiktu arba daiktais pagal makromorfologinius požymius. Tai atitiko nurodytą laiką ir sužalojimai buvo vertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Kad tokius sužalojimus pasidarė pats asmuo mažai tikėtina. Jei vienkartiniam griuvimui, mano, kad nebent galėjo atsitrenkti kaire blauzdos sritimi, bet kiti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais.

2016 m. balandžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. V. padarytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, paveikus aštriabriauniu daiktu ar įrankiu, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje šlaunies priekiniame paviršiuje, kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2016-04-16. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 65).

2017 m. vasario 28 d. specialisto E. B. paaiškinimų protokole nurodyta, kad 2016 m. balandžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta poodinė kraujosruva kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje galėjo atsirasti nukentėjusiajai D. V. pargriuvus ir atsitrenkus minėta vieta į kietą paviršių. Kiti D. V. nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi sužalojimams, atsirandantiems pargriuvus. D. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu bei apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis (t. I, b. l. 156-157).

Ekspertas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo apžiūrėta tiriamoji asmeniniu prašymu, nebuvo užduoties iš policijos. Atliktas tyrimas buvo asmeniškai prašant, todėl buvo įvertinti sužalojimai, jų mechanizmas, laikas ir nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, kas ir pateikta išvadoje. Buvo nustatyti skirtingi sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje paveikus aštriabriauniu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai buvo poodinės kraujosruvos, trys nustatytos, jos buvo padarytos kietais bukais daiktais. Konkrečiai pasakyti, kokias daiktais, nėra galimybės, kadangi nėra užsifiksavusių individualių sužalojimo požymių. Trys kraujosruvos ir kaktos nubrozdinimas padarytas skirtingais daiktais. Pačiu kumščiu negali būti, sužalojimas yra siauras, tiktai nubrozdinimas. Tai galėjo būti padaryta aštriabriauniu – galėjo būti padaryta nagu nudreskiant, atsikišusia žiedo kažkokia aštria detale metaline, kažkokiu atsikišusiu daikto kampu galima tokį nubrozdinimą padaryti, bet tai nėra bukas daiktas, turi būti kažkoks aštrus kampas – nagas ar žiedo dalis. Trauminių poveikių iš viso keturi. Jeigu atsakyta, kad sužalojimai nebūdingi griuvimui, tai galima būtų pacituoti, kad nebūdingi. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį yra atsakyta, kad tai nėra būdinga griuvimui, paviršius tam tikras, kuris nebūdingas atsirandant griuvimui. Galima įvertinti pagal sužalojimus, kas gali atsitikti griūnant. Sužalojimai, kurie yra išoriniuose ar užpakaliniuose paviršiuose kojose, jie gali atsirasti griūnant. Šiuo atveju vertinant patį griuvimą tiriamosios, didžiausiai tikėtina, kad griūnant galėjo atsirasti kraujosruva kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje griūnant ir atsitrenkiant ranka į kažkokį kietą buką daiktą, tačiau tai ne vienintelė galimybė taip susižaloti. Tokį sužalojimą galima ir stovimoj padėty patirti, tiek smūgiuojant kitam asmeniui, tiek pačiam užsigaunant į kažkokį kietą buką daiktą. Čia nėra kategoriškai, kad būtent griūnant atsirado, dėl to pasakyta, kad galėjo. Dėl sužalojimo kaktos dešinėje pusėje – 0,7 cm nuo vidurio linijos, 2,1 cm aukščio antakių viršutinio krašto horizontalios eigos 0,7 cm ilgio odos nubrozdinimo – griebiant už plaukų staigiu judesiu galima padaryti tokį sužalojimą. Sužalojimų lokalizacija paviršiuje ir kūne yra skirtinga ir vienmomentinio poveikio metu jie negalėjo atsirasti, tai turėjo būti skirtingi traumavimai. Pagal traumų pobūdį, esančių ant kairės rankos dilbio, ant kairės blauzdos ir kairės šlaunies, negalime atsakyti, ar padaryti tuo pačiu daiktu, ar skirtingais, kadangi nėra užsifiksavusių individualių požymių. Tokio tipo mėlynės savaiminis atsiradimas pagal lokalizaciją skirtingose vietose nėra būdingas. Jos atsiranda vis tiek esant kažkokiam traumavimui. Tiesiog gali atsirasti greičiau, reikia mažesnės jėgos joms atsirasti, jeigu vartoja žmogus vaistus kažkokius dėl krešėjimo. Savaime atsirandančios kraujosruvos neatsiranda tik dvejose vietose ar kažkaip, jeigu be jokio traumavimo. Jos paprastai būna vidiniuose organuose ar kažkur kitur, į odą jie nepapuola. Odoje kraujosruva atsiranda dėl traumavimo, tiktai ji gali atsirasti greičiau, jeigu vartojami kažkokie vaistai dėl krešėjimo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad N. G. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2016-04-16), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. II, b. l. 89).

Ekspertė Jūratė Gincman-Dorošenko teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiriamoji N. G. atvyko 2016-04-29 13.30 val. Kadangi tyrimas buvo asmeniniu prašymu, buvo asmeniškai apmokėtas tyrimas. Buvo atsakyta į du klausimus dėl sužalojimų: kokie buvo nustatyti sužalojimai apžiūros dieną, padarymo mechanizmas ir laikas, sveikatos sutrikdymo mastas. Kadangi buvo praėjęs nemažas laiko tarpas, tos kraujosruvos, aišku, gijo, jų dydis galėjo ir kisti gijimo metu. Dėl laiko tarpo – kadangi buvo nustatyti 3 sužalojimo pėdsakai skirtingose kūno vietose, t. y. trys trauminiai poveikiai – tai būtų kairio dilbio vidurinis trečdalis užpakalinis paviršius, dešinės šlaunies vidurinio trečdalio priekinis paviršius ir kairės blauzdos vidurinio trečdalio vidinis paviršius. Dėl kairio dilbio ir dešinės šlaunies – ten buvo nedidelės kraujosruvos, jos yra nuo 1 iki 1,5 cm skersmens. Spręsti apie daiktą, traumuojantį paviršių, koks jis buvo – didelis, platus ar pailgas – šiuo atveju nėra galimybės, nes čia kontaktavo 1-1,5 cm skersmens, gal šiek tiek daugiau kontaktuojantis paviršius. Jis neduoda pasisakyti apie konkretesnes to traumavusio daikto savybes. Jeigu pažiūrėtume į kairės blauzdos sužalojimo pėdsaką, jis yra maždaug stačiakampio ir šiek tiek ilgesnio pavidalo. Tai galėtų būti apie 4,5 cm ant 4 cm dydžio čia buvo kraujosruva nustatyta. Galima kalbėti apie kažkokį pailgą daiktą. Tos konkrečios ribos dviejų savaičių laikotarpyje kinta. Ar sužalojimai vieno kontakto metu galėjo atsirasti, priklauso nuo to, kaip nukentėjusioji kontaktavo tuo metu. Yra trys visiškai skirtingos lokalizacijos ir paviršiai, todėl laikoma, kad buvo trys trauminiai poveikiai. Nugariniame paviršiuje kairiajame dilbyje esantis sužalojimas (kraujosruva), 1,5 cm skersmens, galėjo būti ir nuo suspaudimo, ir nuo sudavimo, ir nuo atsitrenkimo. Dėl šlaunies priekinio paviršiaus vidurinio trečdalio – tiek nuo sudavimo, tiek nuo atsitrenkimo, nes priekinis paviršius, šį bet ką galima atsitrenkti arba suduodant – čia irgi neišskirsi. Dėl vidinio blauzdos paviršiaus – šiuo atveju atsitrenkti gan sudėtinga, nes tai yra vidinis blauzdos paviršius. Kartais būna taip, kad žmogus krenta ir, jeigu jis apsiavęs kažkokiu apavu, tai kartais nuo kulno susitrenkia.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2017-02-02 BPC garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad pokalbio trukmė yra 01:25 min., vyras prisistato Č. P. ir nurodo atvažiavęs į savo nuosavybę, (duomenys neskelbtini) bet kaimynystėje gyvenanti motina su dukra užpuolė jo draugę, tampė už plaukų. Girdimas triukšmas, pašaliniai balsai, vyras tuo tarpu sako, kad minėtos moterys galimai išgėrusios (t. I, b. l. 151-153). Garso įrašas perklausytas teisiamojo posėdžio metu.

2016 m. balandžio 19 d. apžiūrėta įvykio vieta, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti neaptikta (t. I, b. l. 51-57).

2017 m. spalio 2 d. prokuroro reikalavimu nutarta pradėt ikiteisminį tyrimą ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri galimai padaryta nukentėjusios D. V. atžvilgiu (t. I, b. l. 49-50).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji N. G. kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, nurodė, kad kaltinimuose nurodytu metu ir vietoje, kilo konfliktas su tėvu dėl automobilio patraukimo nuo įvažiavimo, ją tėvas užpuolė, ji nuo jo gynėsi, o su nukentėjusiąja D. V. net neturėjo kontakto, jai smūgių nesudavė. Kaltinamosios parodymus dalyje dėl smūgio nukentėjusiajai D. V. nesudavimo, ir gynimosi nuo Č. P. veiksmų, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja L. M. P., tačiau teismas, laikydamasis įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, bei įvertindamas, kad L. M. P. yra kaltinamosios N. G. motina, jos santykiai su nukentėjusiuoju Č. P. yra įtempti ir priešiški, šioje dalyje liudytojos parodymus atmeta kaip nepatikimus. Teismas pažymi, kad kaltinamosios N. G. ir liudytojos L. M. P. parodymai apie tai, kad N. G. smūgių nukentėjusiesiems D. V. ir Č. P. nesudavė iš esmės prieštarauja, kitiems, nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. 2016 m. balandžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. V. padarytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, paveikus aštriabriauniu daiktu ar įrankiu, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje šlaunies priekiniame paviršiuje, kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2016 m. balandžio 16 d. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 65). 2016 m. balandžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Č. P. padaryti odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, sumušimas kairėje blauzdoje, pasireiškę minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-04-16). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 64). Specialisto išvadą pateikę ekspertai E. B. (dėl D. V. sužalojimų) ir R. G. (dėl Č. P. sužalojimų) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai nebūdingi griuvimui, jie galėjo atsirasti nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje nurodytu būdu (t. I, b. l. 156-157; 159-160). Teismas akcentuoja, kad ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertai E. B. ir R. G. nurodė, kad nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Teismas pažymi, kad į teismo medicinos ekspertus nukentėjusieji kreipėsi po įvykio praėjus vos dviem paroms, o pagal ekspertų tiek specialisto išvadose, tiek teisiamojo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai galimai padaryti būtent įvykio dieną – 2016 m. balandžio 16 d. Patys nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus, juos tvirtindami parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuosekliai paaiškino, kaip kaltinamoji N. G. ir kokiu būdu sudavė smūgius, kokius įrankius (lazdą) naudojo. Sugretinus nukentėjusiųjų D. V., Č. P. parodymus su specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai, padaryti nukentėjusiųjų D. V. ir Č. P. nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. 2017 m. vasario 2 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad į BPC skambina vyras, kuris prisistato Č. P. ir nurodo atvažiavęs į savo nuosavybę, (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvenanti motina su dukra užpuolė jo draugę, tampė už plaukų. Nurodo, kad draugei D. V. greitosios medicinos pagalbos nereikia. Girdimas triukšmas, pašaliniai balsai, vyras tuo tarpu sako, kad minėtos moterys galimai išgėrusios (t. I, b. l. 151-153). Aptarimas garso įrašas betarpiškai ištirtas jį perklausant 2018 m. kovo 6 d. teisiamajame posėdyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad liudytojų, policijos pareigūnų Ž. M. ir S. L. parodymai mažai informatyvūs, jie pačio konflikto nematė, apie suduotus smūgius ir jų kiekį paaiškinti nieko negalėjo. Be to, nurodyti liudytojai, duodami parodymus teisme apie įvykio aplinkybes, stengėsi konflikto mąstą ir pasekmes sumenkinti, galimai dėl to, kad atvykę į įvykį nesugebėjo tinkamai identifikuoti galimo smurto artimoje aplinkoje. Aptarti nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos ekspertų paaiškinimai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kaltinamoji N. G. rankomis paėmusi D. V. už plaukų ją tempė, po to pastūmė, pargriuvus ant žemės, ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė D. V. į įvairias kūno vietas, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydama odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdama nusikalstamą veiką, Č. P. pradėjus ginti savo sugyventinę D. V. nuo jos (N. G.) smurto, mediniu pagaliu kelis kartus sudavė savo tėvui Č. P. į kairę koją, kairę ranką, po to spardė kojomis bei kelis kartus delnais sudavė Č. P. į veido sritį, taip sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydama odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, sumušimus kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kvalifikuojant kaltinamosios veiksmus, teismas pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad kaltinamosios N. G. smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų D. V. ir Č. P. atžvilgiu apima vieninga tyčia. Smurtinio pobūdžio veiksmus iššaukė vienas ir tas pats konfliktas. Teismas pažymi ir tai, kad tęstinės veikos požymius šioje situacijoje patvirtina vienodas atliktų veiksmų pobūdis (smūgių sudavimas), trumpas laiko tarpas tarp atskirų veiksmų, ta pati veikos padarymo vieta. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje suformuota teisės taikymo taisyklė, kad jei padarytoje nusikalstamoje veikoje yra keli ją kvalifikuojantys požymiai, šiai veikai taikomas tas BK straipsnis ar jo dalis, kuri numato sunkiausią kvalifikuojantį požymį, tačiau nuosprendyje turi būti nurodyti ir kiti byloje nustatyti padarytos veikos požymiai. Kai dėl tos pačios veikos konkuruoja pagrindinė ir kvalifikuota sudėtys, taikoma kvalifikuota sudėtis, o esant kvalifikuotų sudėčių konkurencijai, taikytina norma, apibrėžianti griežčiausiai baustiną nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 49 Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose 16 punktas. Teismų praktika Nr. 22, 2004). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotoje sudėtyje) neatkartojamas visas BK 140 straipsnio 1 dalyje (pagrindinės nusikalstamos veikos) įtvirtintos veikos turinys, bet tik daroma nuoroda į šį turinį ir pateikiami papildomai kvalifikuojantys požymiai.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, aptartas teisinis reguliavimas ir jo taikyme suformuota teismų praktika, sudaro pagrindą N. G. veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios N. G. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas N. G. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta prieš du asmenis, iš kurių vienas kaltinamosios artimas giminaitis, padarytas nesunkus nusikaltimas. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamoji neteista (t. I, b. l. 194), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. I, b. l. 198), dirba (t. II, b. l. 1-2), turi sveikatos sutrikimų (t. II, b. l. 25-27), turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei numatyta įstatymo vidurkyje.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji D. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. II, b. l. 77-79).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nežymius sveikatos sutrikdymus priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra apie 300 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-222/2016; 2K-494-677/2015; 2K-393-489/2017). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė nepatogumus, buvo apribotas jos bendravimas su aplinkiniais, apsunkintas darbinių pareigų atlikimas. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nors ir dirba, tačiau šeimoje augina nepilnametį vaiką, privalo juo rūpintis ir užtikrinti jo gerbuvį. Teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusios sužalojimai liekamųjų reiškinių nepaliko, kas sudaro pagrindą prašomą priteisti sumą mažinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 300 eurų.

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji D. V. patyrė 826,52 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir dokumentų kopijų darymui (t. II b. l. 84-87, 141-144). Nukentėjusysis Č. P. patyrė 100 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti(t. II, b. l. 83). Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjas nukentėjusios interesus atstovavimo viso teisminio proceso pirmos instancijos teisme metu, rengė procesinius dokumentus, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

N. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę N. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš N. G. nukentėjusios D. V. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalos atlyginimo.

Išieškoti iš N. G. nukentėjusios D. V. naudai 826,52 eurų proceso išlaidų.

Išieškoti iš N. G. nukentėjusiojo Č. P. naudai 100 eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas