- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-05
- Bylos Nr.
- e2S-1394-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02929-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17196-1085/2025, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A. teismui pateikė ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Ieškinyje ieškovė pareiškė prašymą atidėti 467 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimą.
2. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga, jos gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Be to, dalį gaunamų pajamų ji privalo skirti ne tik nepilnamečio sūnaus, tačiau ir gyvenamojo būsto išlaikymui bei asmeniniams būtiniesiems poreikiams, todėl negali sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, ieškovė pagal išgales sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 200 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo ir nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė savo sunkią materialinę padėtį, įgalinančią atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, grindžia aplinkybe, kad jos gaunamas pajamas sudaro tik darbo užmokestis (apie (duomenys neskelbtini) Eur), tačiau nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė. Nors ieškovė pateikė tam tikrus įrodymus apie savo turtinę padėtį (Nekilnojamojo turto registro išrašus, VĮ „Regitra“ išrašus), tačiau išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovė turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Pateiktas prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Asmens naudojimasis advokatų teisinėmis paslaugomis byloje gali sukelti abejonių, vertinant jo turtinę padėtį žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo kontekste. Ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, jai atstovauja mokamas paslaugas teikiantis atstovas, nors valstybė garantuoja nemokamos teisinės pagalbos teikiamą asmenims, kuriems ji yra reikalinga. Tai taip pat leidžia manyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra itin sunki, t. y. tokia, jog ji negalėtų sumokėti viso žyminio mokesčio ir būtų pagrindas jos prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tenkinti.
5. Be to, ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jos turtinė padėtis artimiausiu laiku pagerės ir ji bus pajėgi iki teismo sprendimo priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.
6. Darytina išvada, jog ieškovės ieškinys pareikštas su trūkumais, todėl ieškovei nustatytinas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti ir ieškovė įpareigotina sumokėti likusią – 579 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė J. A. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir J. A. prašymą dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo tenkinti.
8. Atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo. Nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jos turtinė padėtis artimiausiu laiku pagerės ir ji bus pajėgi iki teismo sprendimo priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą, taigi, nepaisant to, ar teismas priims palankų, ar nepalankų sprendimą, minėtas santuokoje įgytas turtas (namų valda, esanti (duomenys neskelbtini)) bus padalintas. Be to, ieškovės turtinė padėtis pagerėtų ir jai pardavus kitą asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau nekilnojamojo turto sandoriai nesudaromi. Viešai skelbiami statistiniai duomenys, kad skurdo rizikos riba 2024 metais sudarė 616 Eur per mėnesį vienam asmeniui. Ieškovės gaunamos pajamos nežymiai viršija Lietuvoje apskaičiuotą skurdo rizikos ribą vienam suaugusiam asmeniui, tačiau ji dalį savo pajamų privalo skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tokių pajamų pakanka tik kasdienių poreikių tenkinimui, ieškovė žyminio mokesčio mokėjimui pinigų neturi galimybės susitaupyti. Aplinkybė, jog ieškovė naudojasi advokato paslaugomis, nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu yra pajėgi sumokėti visą mokėtino žyminio mokesčio sumą. Teismas turėjo teisę nespręsti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o, nustatydamas ieškinio trūkumus, pasisakyti ir dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą trūkumų bei nustatyti terminą papildomiems įrodymams apie turtinę padėtį pateikti.
9. Ieškovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Darbo užmokesčio pažymą, banko sąskaitos išrašą. Nurodė, kad pažyma apie ieškovės darbo užmokestį su ieškiniu nebuvo pateikta dėl techninės klaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.
13. Nagrinėjamu atveju tiek darbo užmokesčio pažyma, tiek banko sąskaitos išrašas turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu ieškiniu, kuriame reiškiamas prašymas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo. Analogiška darbo užmokesčio pažyma pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tik 2025 m. gegužės 5 d., tai yra po skundžiamos nutarties priėmimo, taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, šios pažymos nevertino. Atsižvelgęs, kad su atskiruoju skundu pateikti dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, jie pateikti socialiai jautraus pobūdžio – šeimos teisinių santykių byloje, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina bendrame pateiktų įrodymų kontekste (CPK 314 str.). Minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi sprendžiamas tik procesinis ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, užtikrinantis kiekvieno asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Asmuo gali pasinaudoti šia teise, teikdamas procesinius dokumentus CPK nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 str.) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.) institutus.
15. Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė J. A., pateikusi teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį ir prašo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti dėl sunkios jos turtinės padėties.
17. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir nustatė 7 dienų terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti.
18. Apeliantė teigia, kad teismas jos prašymo netenkino nepagrįstai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, daryti neturi pagrindo.
19. CPK 84 straipsnyje numatyta teismo teisė rašytinio proceso tvarka, atsižvelgus į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą ir teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymėtina, jog minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2008).
21. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas.
22. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 str., 178 str.).
23. Asmes turtinę padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai. Pažymėtina, kad teismui pateikta 2024 m. lapkričio 24 d. pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas apima 2024 m. sausio mėn. – 2024 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį. Tuo tarpu ieškinys teismui yra pateiktas 2025 m. vasario 17 d., taigi, minėta pažyma aktualaus laikotarpio ieškovės darbo užmokesčio duomenų neatskleidžia.
24. Aktualių, t. y. ieškinio pateikimo metu buvusių, duomenų neatskleidžia ir su atskiruoju skundu pateikti tik vienos dienos (konkrečiai 2025 m. gegužės 7 d.) ieškovės banko sąskaitos duomenys, kurie neleidžia įvertinti realaus banko sąskaitoje esančio pinigų likučio ir įsitikinti, ar galutinis pinigų likutis banko sąskaitoje susidarė ne dėl pačios ieškovės veiksmų (pavyzdžiui, pervedant pinigines lėšas iš vienos turimos sąskaitos į kitą). Tam, kad būtų galima įvertinti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo teikiančio asmens turtinę padėtį, banko sąskaitos išrašai turi būti su istorija.
25. Nagrinėjamu atveju su ieškiniu byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai apie ieškovei J. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus ar jų dalis paneigia, kad ieškovės finansinė padėtis yra tiek bloga, jog būtų galima konstatuoti, jog ji finansiškai nėra pajėgi sumokėti visą už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumą, juo labiau, kad primokėtina suma yra palyginti nedidelė – 579 Eur. Juos (dalį jų) realizavus ar panaudojus kitu būdu (pvz.: sudariusi turto nuomos sutartį ir pan.), ieškovė iš esmės galėtų sumokėti už byloje pareikštą ieškinį mokėtiną žyminį mokestį.
26. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prašydama atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, niekaip nepagrindė ir aplinkybės, kad jos turtinė padėtis artimiausiu metu pasikeis ir ji turės galimybę sumokėti byloje mokėtiną žyminį mokestį jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Pati ieškovė atskirajame skunde, kvestionuodama teismo priimtos nutarties pagrįstumą, nurodė, kad žyminio mokesčio mokėjimui pinigų susitaupyti neturi galimybės, o nekilnojamąjį turtą greitai parduoti neįmanoma. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bent jau ėmėsi realių veiksmų jį parduoti ar išnuomoti (skelbimų, sutarčių su nekilnojamojo turto brokeriais ar pan.). Pažymėtina, kad, tenkinus ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir statinių padalinimo, ji piniginių lėšų neįgytų, kadangi prašo šį turtą padalinti natūra.
27. Atsakovo objektyvių ir išsamių duomenų nepateikimas apie savo turtinę padėtį neleidžia teismui įvertinti prašančio asmens turtinės padėties, o asmens turtinės padėties neatskleidimas ar netinkamas atskleidimas teismų praktikoje yra pripažįstamas pagrindu netenkinti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
28. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
29. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei naują 7 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai – 579 Eur primokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.