Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. E. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 5 d. apie 15.49 val. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusios konfliktinės situacijos metu baudžiamojo proceso metu nenustatytu būdu mažiausiai dviem trauminiais poveikiais tyčia padarė Ž. K. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu - poodines kraujosruvas ir paviršinius odos nubrozdinimus kairėje ausyje, dešinės akies voke, paviršinius odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, dešinio paakio srityje, kaklo kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą nosies srityje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu E. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną paskambinęs į teismą jis sužinojo apie už (duomenys neskelbtini) įvykdytą telefoninį sukčiavimą jam ir Ž. K. skirtas bausmes. Minėtoje byloje Ž. K. iš pradžių davė jį kaltinančius parodymus, bet teisiamojo posėdžio metu parodymus pakeitė. Sužinojęs apie bausmę jis nuliūdo bei pyko ant Ž. K. dėl to, kad šis davė parodymus. Ž. K. jis galėjo sumušti 30 kartų dar iki minėto sprendimo paskelbimo, nes jie kartu sėdėjo vienoje kameroje. Nagrinėjamo įvykio dieną Ž. K. gulėjo dviejų aukštų lovoje pirmame aukšte, o jis gulėjo šalia esančioje vieno aukšto lovoje. Ž. K. buvo išgėręs vaistų „Karbolekso“, kurių daugiau pavartojus pradeda neklausyti kojos. Ž. K. tą dieną lipo ant radiatoriaus, nes šį kvietė kitas nuteistasis, esantis kitoje kameroje (per langus jie bendrauja su kitais nuteistaisiais, esančiais šalia esančiose kamerose, tačiau langas yra aukštai, todėl nepalipęs ant radiatoriaus negali pasiekti). Nulipdamas nuo radiatoriaus Ž. K. suklupo ir nugriuvo, po ko atsigulė į lovą, o jis vaikščiojo po kamerą. Ž. K. lipant iš lovos šio kojos galbūt vėl neklausė, todėl šis su juo galbūt susitrenkė (jis tiksliai neprisimena), neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Ž. K. nugriuvus pradėjo bėgti kraujas, todėl jis šiam pasakė, kad šis nusivalytų kraują ir eitų iš kameros, nes atėję iškviesti pareigūnai būtų jam uždėję antrankius ir jį išvedę. Jie pareigūnus iškvietė po minutės, Ž. K. apsiprausus. Pareigūnai nuvedė Ž. K. pas medikus. Jis taip pat buvo nuvestas pas medikus - jį apžiūrėjusi sesutė pasakė, kad jo krumpliai ne raudoni. Jis patikslina, kad Ž. K. nugriuvo du kartus: vieną kartą lipdamas nuo radiatoriaus, o antrą kartą jam vaikščiojant po kamerą. Griūdamas Ž. K. trenkėsi į grindis rankomis, veidu, iš nosies šiam pradėjo bėgti kraujas. Jis nestovėjo ir atsisukęs nežiūrėjo, kaip Ž. K. griūna. Ž. K. su juo susidūrė, nes kameros yra nedidelės, siauros, laisvos vietos yra mažai (nėra 3 m² vienam žmogui), o praėjime tarp lovų stovi suoliukas, todėl patalpa susiaurėja. Prasilenkdami jie galėjo pečiais susiliesti ir tuomet Ž. K. nugriuvo. Įvykio metu smurtinių veiksmų jis neatliko.

3. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. parodė, kad jis yra nekaltas, nieko nepadarė. Dėl Ž. K. sužalojimo jis buvo nubaustas direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu ir jam buvo skirta nuobauda - dešimt parų izoliavimo (bylos tomas 2, lapai 6-8).

4. 2024 m. liepos 5 d. paaiškinime E. D. nurodė, kad 2024 m. liepos 5 d. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jo ir Ž. K. įvyko barnis, po ko Ž. K. nusprendė išeiti į kitą kamerą (bylos tomas 1, lapas 20).

5. 2024 m. liepos 11 d. paaiškinime E. D. nurodė, kad 2025 m. liepos 5 d. jis kartu su Ž. K. buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Ž. K. gaudavo psichiatro skirtus vaistus, tačiau šių negerdavo. 2025 m. liepos 5 d. Ž. K. išgėrė didelį kiekį vaistų, kadangi jiems buvo skirtos bausmės baudžiamojoje byloje. Nuo vaistų Ž. K. pradėjo svirduliuoti, griuvinėti, kartą nukrito nuo radiatoriaus ir susimušė nosį, iš kurios bėgo kraujas, todėl jis Ž. K. pasakė eiti iš kameros, kad šis nepridarytų jam problemų. Jis Ž. K. nemušė. Jis buvo nuvestas pas medicinos darbuotoją, kuri apžiūrėjusi jo kūną, rankas ir krumplius jokių paraudimų ar nubrozdinimų nerado (bylos tomas 1, lapas 83).

6. 2024 m. liepos 15 d. paaiškinime E. D. nurodė, kad 2025 m. liepos 5 d. jis kartu su Ž. K. buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Ž. K. po teismo sprendimo išgėrė nemažai vaistų (karbolekso ir kvintipino), kuriuos šiam skyrė psichiatrė (Ž. K. iš karto vaistų negerdavo, o šiuos kaupė). Po išgertų vaistų Ž. K. nesivaldė kojos, todėl šis kelis kartus nugriuvo, t. y. kartą nukrito nuo radiatoriaus ir susimušė nosį, dėl ko ši kraujavo. Dėl šio incidento jie susipyko, todėl jis Ž. K. pasakė, kad šis išeitų iš kameros tam, jog nepridarytų daugiau bėdų. Jis Ž. K. nemušė, kaip ir šis jo nemušė. Jis pretenzijų niekam neturi (bylos tomas 1, lapas 26).

7. Teisiamojo posėdžio metu Ž. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną būdamas kameroje kartu su E. D. jis staigiai atsikėlė iš lovos, esančios pirmame aukšte, ir tuo metu jam apsvaigo galva (akyse pasidarė balta), todėl neišlaikęs pusiausvyros jis griūdamas atsitrenkė į suoliuką bei grindis (suoliukas buvo pastatytas kameroje prie stalo). Galėjo būti toks momentas, kai jis susvirduliavęs atsitrenkė į E. D., nes jam griūnant E. D. vaikščiojo po kamerą, tačiau jo atsitrenkimas į E. D. yra niekaip nesusijęs su smurtu ar susistumdymu. Jis mano, kad yra per daug sureikšminta, kad jie susistumdė. Griūdamas jis susižalojo veido sritį (kurią tiksliai vietą, jis neatsimena). Jis neatsimena, kodėl E. D. įvykio metu kameroje keikėsi. Jis nežino, kodėl jis beldė į patalpos duris, prašydamas pareigūnų jį ir E. D. išskirti. Po šio įvykio jis pareigūnams pasakė, kad griūdamas jis susižalojo, ir prašė iškviesti medikus. Jis buvo nuvestas į laikiną kamerą, kurioje prabuvo iki kitos dienos ryto (pareigūnų darbas yra izoliuoti nuo bet kokių įvykių, nors jis ir nenukentėjo, o pats susižalojo). Jis pareigūnams nesakė, kad jį sužalojo E. D.. Jis mano, kad E. D. buvo nepagrįstai apkaltintas. Jis neprisimena, kodėl jis pareigūnams nurodė, kad tarp jo ir E. D. kilo konfliktinė situacija. 2024 m. liepos 5 d. jis parašė pasiaiškinimą, tačiau jis neprisimena, ką tiksliai pasiaiškinime jis rašė, tačiau jeigu jis parašė, kad E. D. reiškė nepasitenkinimą, tai jis taip galėjo parašyti dėl to, kad po susitrenkimo jis nesuvokė, ką rašo. Apklausos metu duodamas parodymus jis pasakė, kad buvo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis buvo susimušęs galvą ir nestabilios psichikos. Jis negali pasakyti, kada jis geriau atsiminė įvykį. Jis tiksliai neatsimena, kiek laiko jis gyveno kartu su E. D. vienoje patalpoje (galbūt 1,5 mėnesio). Iki to laiko nebuvo jokių konfliktų, jis pretenzijų E. D. neturi. Šiuo metu jis yra izoliuotas nuo E. D., jie gyvena atskiruose korpusuose, E. D. jis nebijo, kadangi neturi dėl ko. Jis kartu su E. D. buvo kaltinami baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, jis buvo davęs parodymus prieš E. D.. Jis neatsimena, ar nagrinėjamo įvykio dieną jiems buvo įteiktas sprendimas byloje dėl sukčiavimo (sprendimas galėjo būti įteiktas). Jis nežino, ar E. D. pyko ant jo dėl jo duotų E. D. kaltinančių parodymų kitoje byloje, kurioje buvo priimtas nuosprendis. Jis su E. D. nėra kalbėjęs apie šį nuosprendį. Įkalinimo įstaigoje jis praleido (duomenys neskelbtini) metus, jam savotiškai „stogą rauna“, todėl kartais jis per daug pasako, o kitą kartą nutyli (jis yra tokia asmenybė). Jis nežino, kada jis išeis į laisvę, kadangi vis dar vyksta teisminiai procesai. Laisvės atėmimo bausmes jis yra atlikęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalėjimuose. Jis buvo patyręs smurtą iš kitų asmenų, tačiau pareiškimų nerašė, nes įkalinimo įstaigose neužtikrintas saugumas, o jam reikia gyventi toliau. Jis nesupranta, kaip jam gyventi, jeigu pareigūnai nesugeba užtikrinti saugumo, todėl neįmanoma kreiptis su pareiškimais, o tiems, kurie kreipiasi su pareiškimais, pasekmės gali būti dar baisesnės nei sumušimas - gali ir nužudyti. Rytais ir vakarais jis vartoja įvairius psichiatro jam skirtus raminančius vaistus, nes jis yra psichiškai nestabilaus elgesio: atėjęs medikas jam paduoda tabletę, kurią jis gali pasilikti ir vėliau išgerti.

8. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2021 m. vasario 2 d. Nuo 2024 m. birželio mėn. bausmę jis atliko kartu su nuteistuoju E. D.. Jie kartu gyveno apie penkias savaites (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau buvo perkelti į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai yra geri, draugiški, jie yra pažįstami seniai (nuo 2019 m., kai buvo kartu nuteisti toje pačioje baudžiamojoje byloje). Per visą laiką, kol jie gyveno kartu, tarp jų jokių konfliktų nėra buvę. Anksčiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalėjimuose prieš jį smurtavo kiti nuteistieji, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti; taip pat jis buvo patyręs smurtą (duomenys neskelbtini) kalėjime, tačiau prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti, kadangi jis yra dirbantis ir darbo metu sutinka nuteistuosius, apie kuriuos jam davus parodymus galėtų kilti tarpusavio konfliktai. 2024 m. liepos 5 d. apie 16.00 val. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) jis gulėjo lovoje. Tarp jo ir E. D. kilo žodinis konfliktas (jis negali patikslinti, kuris pirmas pradėjo). E. D. vaikščiojo po kamerą, vaikščiodamas keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Dėl ko E. D. buvo supykęs, jis nežino (galbūt dėl asmeninių priežasčių). Atsikėlęs iš lovos jis ėjo link tualeto ir prasilenkdamas su E. D. jie vienas kitą užkliudė petimis, po ko jis prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant grindų. Griūdamas jis veido kaire puse atsitrenkė į medinį suoliuką ir nosimi į grindis. Kraujosruvos po akimis atsirado, nes jis į grindis susitrenkė nosį, sumušimas smilkinio srityje atsirado, nes jis atsitrenkė į medinį suoliuką. E. D. fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Sąmonės praradęs jis nebuvo. Atsikėlęs nuo grindų jis pabeldė į kameros duris, norėdamas iškviesti pareigūnus. Atėjusiems pareigūnams jis pasakė su E. D. vienoje kameroje bausmės atlikti nenorįs. Atėjus budinčiajam pareigūnui jis iš kameros susirinko savo asmeninius daiktus ir buvo perkeltas į laikiną kamerą. Kiek vėliau pareigūnai nuvedė jį į medicinos skyrių apžiūrai. Medicinos slaugytoja jį apžiūrėjo ir surašė medicininę pažymą dėl jo traumų. Dėl savo patirtų traumų jis pretenzijų niekam neturi, nes jis nugriuvo dėl savo paties neatsargumo ir nieko kaltinti negali (bylos tomas 1, lapai 29-32).

9. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam paskirta gyventi kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su E. D.. 2024 m. liepos 5 d. apie 16.00 val. jam gulint lovoje dėl jam nesuprantamų priežasčių E. D. nieko nesakęs pradėjo žodžiu reikšti kažkokį nepasitenkinimą, dėl ko jie apsižodžiavo ir apsistumdė, po ko jis pabeldė į kameros duris, prašydamas pareigūno išvesti jį iš kameros, kadangi būdamas kameroje su E. D. jis su šiuo toliau nesutartų. Jį pareigūnai išvedė iš kameros (bylos tomas 1, lapas 19).

10. 2024 m. liepos 11 d. paaiškinime Ž. K. nurodė, kad 2024 m. liepos 5 d. apie 16.00 val. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) galvos, veido ir nosies sritis jis susižalojo dėl savo neatsargumo. Kameroje kartu su juo gyvenantis E. D. vaikščiojo kameroje, o jis atsikėlęs iš lovos ir eidamas link tualeto patalpos susitrenkė su E. D. petimis, dėl ko jis neišlaikė pusiausvyros, tuo metu jam aptemo akyse, todėl jis nugriuvo veidu į suoliuką, buvusį kameroje, o griūdamas jis susitrenkė kairės pusės galvos sritį bei nuo suoliuko atsitrenkė nosimi į grindis. Neatsargiai elgdamasis jis susižalojo veido ir galvos sritis. E. D. jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Prieš susižalodamas jis su E. D. apsižodžiavo. Dėl nesutarimų su E. D. jis norėjo išeiti iš kameros. Po netikėto susižalojimo jis pabeldė į kameros duris ir paprašė būti išvedamas iš kameros, nes jis su E. D. kartu nesugyvena. Susirinkęs savo daiktus jis buvo išvestas iš kameros. Taip pat jis buvo nuvestas pas medikus, kurie užfiksavo jo susižalojimus. Dėl įvykio pretenzijų jis niekam neturi (bylos tomas 1, lapai 84-85).

11. 2024 m. rugsėjo 9 d. parodymų patikrinimo vietoje - (duomenys neskelbtini) kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo gyvenamojo korpuso pirmo aukšto kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) metu Ž. K. parodė, kaip 2024 m. liepos 5 d. jis gulėjo dviaukštės lovos pirmame aukšte, o kameroje vaikščiojo E. D.; jis atsikėlė iš savo lovos ir eidamas į tualetą prasilenkdamas petimis susitrenkė su E. D. ir iškart po to praradęs pusiausvyrą griuvo ant grindų, veido kaire puse atsitrenkdamas į medinį suoliuką, o nosimi atsitrenkdamas į grindis, dėl ko ant jo veido atsirado sumušimo žymės (bylos tomas 1, lapai 36-39).

12. Teisiamojo posėdžio metu J. Č. (J. Č.) parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime. 2024 m. liepos 4 d. apie 16.00 val. vyresnysis specialistas R. V. jam pranešė, kad antrame gyvenamajame korpuse kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra laikomi drausmės grupės nuteistieji Ž. K. ir E. D., kilo konfliktas, kurio metu nuteistieji galėjo susimušti. Prieš su R. V. nueidami prie minėtos kameros jie nuėjo pabendrauti su jaunesniuoju specialistu J. V. (J. V.), kuris poste vykdė tarnybines pareigas. J. V. jiems papasakojo išgirdęs beldimą į duris, o jam priėjus prie durų ir atidarius langelį ar duris (jis tiksliai neprisimena) Ž. K. prašė būti pervedamas į kitą kamerą, kadangi tarp šio ir nuteistojo E. D. kilo konfliktas. Išklausę J. V. jie nuėjo prie minėtos kameros ir atidarė duris - nuteistieji buvo ramūs, neuždusę, kvėpavimas buvo normalus (kartais būna, kai jiems atidarius kameros duris nuteistieji būna po fizinio krūvio). R. V. pradėjus bendrauti su nuteistaisiais (jis buvo šalia) Ž. K. paaiškino su E. D. susiginčijęs (Ž. K. neaiškino, kad buvo smurtinis veiksmas), o sužalojimai ir nubrozdinimai, kuriuos jie aiškiai matė, atsirado dėl to, kad jis pats nugriuvo ant suoliuko, o nuo pastarojo - ant grindų. Jis matė prie Ž. K. ausies nubrozdinimus ir po akimi esančia kraujosruvą. E. D. jiems pasakė, kad Ž. K. apsvaigo nuo gaunamų vaistų ir apsvaigęs nugriuvo. Jam Ž. K. neatrodė apsvaigęs, mintis dėstė aiškiai, suprantamai. Matydamas, kad situacija yra nepavojinga, jis R. V. nurodė suorganizuoti nuteistųjų pristatymą pas medikus, kad šie apžiūrėtų minėtus nuteistuosius dėl sumušimų, o pats apie įvykį pranešė visiems vadovams, kriminalinės žvalgybos tarnybai, skyriaus viršininkui. Įkalinimo įstaigoje jis dirba (duomenys neskelbtini) metus, tarp nuteistųjų konfliktai vyksta labai dažnai, tačiau jis nežino, ar smurtą patyrę nuteistieji rašo pareiškimus. Nuteistieji, besiskundžiantys įkalinimo įstaigoje, būna išmetami iš kameros: pvz., jeigu yra bendrabučio tipo patalpos, nuteistieji išmetami iš pirmo aukšto, tuomet jie turi šiuos izoliuoti, tokiu būdu šiuos apsaugodami. Izoliuoja asmenis pagal situaciją, izoliuoja nukentėjusį arba galimą smurtautoją. Nagrinėjamo įvykio metu pagal turimą informaciją jis negalėjo teigti, kad tarp Ž. K. ir E. D. buvo konfliktas, kadangi jis nematė, kad nuteistieji būtų po fizinio krūvio (nors jis su R. V. į kamerą atėjo po kažkurio laiko), šie normaliai dėstė mintis. Būna įvairių situacijų - pagyvenę kameroje tam tikrą laiko tarpą nuteistieji įvykus buitiniams nesutarimams nori pakeisti kamerą, todėl prašo pareigūnų perkelti į kitą kamerą. Pareigūnų paprašyti paaiškinti, kodėl nori pakeisti kamerą, nuteistieji paaiškina nesugyvenantys, dėl ko kilo konfliktas, dėl to jie perkelia nuteistuosius, šiuos izoliuoja. Ž. K. ir E. D. buvo laikomi kameros tipo patalpoje – nuteistieji visą laiką būna užrakinti, tik kartą per parą išvedami pasivaikščioti į gryną orą, kur būna 1 valandą. Jis nežino, su kuo daugiau nagrinėjamo įvykio dieną Ž. K. bendravo, tačiau nuteistųjų galimybės bendrauti su kitais asmenimis buvo apribotos. Nebuvo užfiksuota, kad nagrinėjamo įvykio dieną Ž. K. būtų konfliktavęs su kitais asmenimis - jeigu būtų buvęs konfliktas, šis būtų užfiksuotas (jie privalo viską užfiksuoti). Nuteistųjų pasivaikščiojimai sudėlioti pagal dienotvarkę – iš pradžių pasivaikščioti išvedami vieno aukšto nuteistieji, po to - kito aukšto (yra trys aukštai). Dažniausiai iki 16.00 val. nuteistieji būna sugrįžę į kameras. Nuteistiesiems grįžtant iš pasivaikščiojimo į kameras, jaunesnieji specialistai, įleidžiantys nuteistuosius į kameras, šiuos turi patikrinti, apžiūrėti, ar šie nesumušti (ar nėra mėlynių, ar šie nesužaloti), todėl jeigu ant Ž. K. kūno nebuvo pastebėti sumušimai, vadinasi, kad sumušimų nebuvo. Jis su E. D. nedirbo, jam nėra žinoma, ar anksčiau Ž. K. būtų buvęs sužalotas. Nuteistieji į drausmės grupę būna perkeliami dėl sistemingų, šiurkščių drausmės pažeidimų (pvz., smurtiniai ar nesmurtiniai konfliktai su kitais nuteistaisiais, narkotinių medžiagų vartojimas, mobiliojo ryšio naudojimas).

21. Vilniaus kalėjimo pareigūnų vaizdo registratoriais darytuose 2024 m. liepos 5 d. vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 15.51 val. pareigūnas atidaro kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris, kameroje pro apsaugines grotas matomi Ž. K. ir E. D.: Ž. K. stovi prie dviaukštės lovos, E. D. stovi tarp lovų, veidu atsisukęs į duris. Abu nuteistieji prieina arčiau grotų, po ko pareigūnas atidaro kameros apsaugines grotas ir įžengęs į vidų kalbasi su Ž. K.. Pareigūnas kitiems pareigūnams pasako „Sako, kad nesutaria“. Pareigūnai išeina iš kameros, Ž. K. į krepšį dedasi daiktus, tuo metu E. D. vaikšto kameroje. Paklaustas, kas čia atsitiko, Ž. K. nešdamas daiktus link pareigūnų pasako „Nieko, biški susipykom“. Ž. K. renkantis daiktus matomi sužalojimai ant Ž. K. galvos (sumušimas prie dešinės akies ir nubrozdinimai bei raudonos spalvos paraudimai kairėje veido pusėje smilkinio srityje ir už ausies). E. D., stovintis pasirėmęs į duris, pareigūnui sako, kad įvyko interesų konfliktas. Pareigūnui informavus, kad nuteistieji dėl konflikto turės parašyti pasiaiškinimus, E. D. atsako, kad parašys, kadangi nieko nebuvo, jie susibarė ir užsimanė išeiti. 16.01 val. Ž. K. iš kameros išsineša savo asmeninius daiktus ir su asmeniniais daiktais nuvedamas į kitą kamerą.

22. Baudžiamojo proceso metu E. D. nepripažino padaręs jam įkaltinamą veiką, nurodęs, kad Ž. K. galėjo susižaloti pats – iš pradžių nukritęs nuo radiatoriaus, o vėliau – praradęs pusiausvyrą dėl pavartotų vaistų ir nugriuvęs ant grindų. Ž. K. taip pat pateikė iš esmės analogišką sužalojimų atsiradimo ant jo kūno versiją – esą sužalojimai galėjo atsirasti jam nugriuvus ant kameroje stovėjusio suoliuko, o nuo pastarojo – ant grindų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso metu Ž. K. nenurodė nukritęs lipdamas nuo radiatoriaus. Pirmajame paaiškinime Ž. K. nurodė, kad apsižodžiavęs su E. D. jis su pastaruoju apsistumdė, o vėlesniame paaiškinime nurodė kitas aplinkybes – esą jis pats nugriuvo, E. D. fizinio smurto prieš jį nenaudojęs, jie tik petimis prasilenkdami prisilietė. Šias versijas teismas vertina kaip nepatikimas ir nepagrįstas baudžiamojo proceso metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis – specialistė Rasa Gaidienė, vertinusi Ž. K. kūne užfiksuotus sužalojimus, konstatavo, kad minėti sužalojimai tokiu būdu, kokius nurodo E. D. ir Ž. K., negalėjo būti padaryti, griūdamas dešinės akies voko Ž. K. susižeisti negalėjo, nes tam trukdo nosies nugarėlė. Nors baudžiamojo proceso metu nepavyko nustatyti, kokiu tiksliai būdu galėjo būti padaryti Ž. K. kūne užfiksuoti sužalojimai, tačiau teismas įvertina tai, kad, kaip parodė J. V., prieš šį įvykį sužalojimų ant Ž. K. kūno jis nematė. Teismas įvertina ir tai, kad nagrinėjamo įvykio dieną kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) be E. D. ir Ž. K. kitų žmonių nebuvo. Kaip matyti iš netrukus po nagrinėjamo įvykio užfiksuoto vaizdo įrašo bei E. D. ir Ž. K. rašytų paaiškinimų, tiek E. D., tiek Ž. K. nurodė, kad tarp jų įvyko barnis, kurio metu, kaip nurodė Ž. K., jie apsižodžiavo ir apsistumdė. Teismas įvertina ir tai, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nagrinėjamo įvykio dieną - 2024 m. liepos 5 d. 8.10 val. Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-546-548/2024, kuriuo E. D. ir Ž. K. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas ir skyrė jiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas kaip kaltinančiais įrodymais rėmėsi Ž. K. parodymais. Teisiamojo posėdžio E. D. pripažino nagrinėjamo įvykio dieną prieš pat įvykį paskambinęs į teismą ir sužinojęs apie minėtą nuosprendį ir pykęs ant Ž. K. už pastarojo duotus jį kaltinančius parodymus. Įvertinęs nagrinėjamo įvykio kontekstą – prieš pat nagrinėjamą įvykį buvo priimtas E. D. nepalankus teismo sprendimas, grindžiamas, be kita ko, ir Ž. K. parodymais, teismas įrodytomis pripažįsta iš karto po nagrinėjamo įvykio rašytuose E. D. ir Ž. K. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad tarp jų kilo konfliktas, o iš karto po nagrinėjamo įvykio ant Ž. K. užfiksuotus sužalojimus vertina kaip padarytus E. D. minėto konflikto metu.

23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso metu surinktų ir ištirtų įrodomąją reikšmę turinčių duomenų pakanka išvadai, jog E. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 5 d. apie 15.49 val. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusios konfliktinės situacijos metu baudžiamojo proceso metu nenustatytu būdu mažiausiai dviem trauminiais poveikiais tyčia padarė Ž. K. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu - poodines kraujosruvas ir paviršinius odos nubrozdinimus kairėje ausyje, dešinės akies voke, paviršinius odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, dešinio paakio srityje, kaklo kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą nosies srityje.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

24. E. D. tyčia nežymiai sutrikdė Ž. K. sveikatą, taigi E. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo ir bendrinimo motyvai

25. E. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

26. Spręsdamas dėl E. D. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. D. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. E. D. šį tyčinį nusikaltimą padarė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje (bylos tomas 1, lapai 106-136), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad E. D. šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, o tai yra E. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. D. baustas administracine nuobauda (bylos tomas 1, lapai 103-105), teistas (bylos tomas 1, lapai 106-136), šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertina ir tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu E. D. buvo pripažintas kaltu nesunkiai sužalojęs kitą žmogų. E. D. teistas daug kartų, jam buvo skirtos griežtos tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurios E. D. teigiamos įtakos nepadarė – jis nusikalto vėl, taigi nėra pagrindo manyti, kad švelniausių rūšių bausmės teigiamai paveiks E. D. elgesį ir jis daugiau nenusikals. Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. D. skyrus griežčiausios rūšies BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant ilgesnį už šios bausmės vidurkį - devynis mėnesius.

27. Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką E. D. padaręs neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiais jam skirtos bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi subendrintos bausmės, taigi šiuo nuosprendžiu E. D. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiais jam skirtos bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi subendrintos bausmės neatlikta dalimi – vienuolikos metų dešimties mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir E. D. skirtina galutinė subendrinta dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

28. Įvertinus tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu E. D. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas laisvės atėmimo bausmės vietoje neatlikęs jam skirtos bausmės, taip pat atsižvelgus į Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2024 m. gruodžio 9 d. E. D. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad E. D. laisvės atėmimo metu buvo baustas už fizinį smurtą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis E. D. pripažintinas recidyvistu.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš E. D. valstybės naudai priteisti 389,59 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro E. D. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko darbo užmokestis.

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

31. Nagrinėjamu atveju gynėjas E. D. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. E. D. nedirba, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taigi E. D. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, dėl ko iš E. D. valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 50 straipsniais, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti E. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nuosprendžiais E. D. skirtos bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi subendrintos bausmės neatlikta dalimi – vienuolikos metų dešimties mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir E. D. skirti galutinę subendrintą dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti E. D. recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 389,59 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. D. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.