- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-2514-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01780-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- D. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. R. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1995 m. gegužės 18 d. pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka, kaip sodo bendrijos ,,(Duomenys neskelbtini)“ narei, sodininkų bendrijos valdybos sprendimu buvo suteiktas iki dvylikos arų žemės sklypas pažymėtas numeriu 173, kurio dislokacija, plotas, posūkio taškai atitinka vėliau pakartotinai sudarytų 2006-09-25 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto, 2006-10-05 dieną matininko žemės sklypo plano, kurį patvirtino sodo bendrijos ,,(Duomenys neskelbtini)“ valdymo organas bei jog nurodyto ploto žemės sklypo suteikimas prilyginamas žemės sklypo suteikimui teisės aktų nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodė, jog Sodo bendrijos ,,(Duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, bendrijos valdymo organai, Visuotinis narių susirinkimas daugelį kartų patvirtino sklypo iki dvylikos arų skyrimo pareiškėjai faktą. Taip pat kad buvo parengti ir patvirtinti valdomo sklypo planai, kadastrinės bylos, atliktas sklypo ribų parodymas/pažymėjimas vietoje, tačiau šie dokumentai neišliko. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, jog ji kreipėsi į sodininkų bendriją „Duomenys neskelbtini)“, į Druskininkų miesto ir Varėnos rajono savivaldybes ar kitas institucijas dėl prašomą faktą patvirtinančių dokumentų paieškos, taip pat šių institucijų atsakymai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad negali padaryti išvados, jog pareiškėja negali kitokia tvarka gauti prašomus nustatyto faktus patvirtinančių dokumentų.
Šalies argumentai
4. Teismas papildomai pažymėjo, kad pateiktas pareiškimas turi ir trūkumų, kurie turėtų būti šalinami (pareiškime nenurodyti suinteresuoti asmenys, nesumokėtas žyminis mokestis). Teismas nurodė, kad kadangi pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisako priimti, todėl išsamiau dėl pareiškime nustatytų trūkumų nagrinėjamu atveju nepasisako.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja D. R. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir pareiškimą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, tačiau civilinio proceso normos, reglamentuojančios ieškinio atsisakymą, yra taikomos ginčo teisena, o ne ypatingąja teisena nagrinėjamiems ginčams.
5.2. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, įvertino įrodymus ne pareiškimo nagrinėjimo, o pareiškimo priėmimo stadijoje. Be to, teismas, manydamas, kad sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, trūksta duomenų, teismas turėjo nustatyti termino pareiškimo trūkumams pašalinti.
5.3. Teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į institucijas dėl prašomą faktą patvirtinančių dokumentų paieškos, yra nepagrįsta. Pareiškėja kreipėsi į sodininkų bendriją „(Duomenys neskelbtini)“, iš kurios gavo su pareiškimu pateiktą visuotino susirinkimo protokolą. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Druskininkų miesto savivaldybę ir Varėnos rajono savivaldybę, kurios nurodė, kad pareiškėjos prašomų dokumentų nesaugo. Pareiškėja pažymėjo, kad aplinkybes, jog sodininkų bendrija „(Duomenys neskelbtini)“ neturi iki 2005 metų veikusios bendrijos dokumentų, byloje įrodinėtų šios bendrijos narių parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. CPK 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal civilinio proceso kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose.
10. Taigi aptartų įstatymo straipsnių nuostatose expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) numatyta, jog, priešingai nei teigia apeliantė atskirajame skunde, ypatingąja teisena nagrinėjamoms byloms yra taikomos bendrosios civilinio proceso kodekso nuostatos, įskaitant ir reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) priėmimą ir bylos dalyvių procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
11. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, bet taip pat ir išsiaiškinti, ar egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir, ar asmuo tinkamai įgyvendino teisę kreiptis į teismą.
12. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškimo formai ir turiniui be bendrųjų reikalavimų, įtvirtintų CPK 111–114 straipsniuose, yra keliami kodekso V dalyje numatyti papildomi reikalavimai, t. y. pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Taigi pirmiau nurodytos įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriimamas nagrinėti teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1526-178/2011).
14. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentui, kad teismas pareiškimo priėmimo stadijoje atliko reikalavimo ir su pareiškimu pateiktų dokumentų vertinimą, kurį turėjo atlikti vėlesnėje proceso stadijoje priėmus pareiškimą. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, teismas nepasisakė dėl pareiškime suformuluoto reikalavimo (ne)pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo turinį ir su pareiškimu pateiktus priedus, skundžiamoje nutartyje priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų įsitikinti, jog ji išnaudojo visas galimybes gauti (atkurti) pareiškime nurodytas aplinkybes turinčius patvirtinti įrodymus. Kaip nurodyta aukščiau, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančios teisės normos imperatyviai nustato, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi pateikti įrodymus, jog negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo įvertinti, ar pareiškėja pateikė įrodymus apie tai, jog negali ne teismo tvarka gauti ar atkurti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindžiančių duomenų.
16. Bylos duomenimis pareiškėja nepateikė užklausų į sodininkų bendriją ,,(Duomenys neskelbtini)“, į Druskininkų miesto ir Varėnos rajono savivaldybes ar kitas institucijas dėl prašomą faktą patvirtinančių dokumentų paieškos, šių institucijų atsakymų, nenurodė suinteresuotų asmenų, nesumokėjo žyminio mokesčio. Įvertinus nustatytų pareiškimo trūkumų pobūdį, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas tokiu atveju turėjo nustatyti pareiškėjai terminą trūkumams ištaisyti, kad būtų pateikti visi trūkstami dokumentai, ir tik šių trūkumų neištaisius – taikyti atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) institutą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pareiškime nurodė, jog siekia nustatyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Taigi, iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja šioje byloje iš esmės reiškia reikalavimą ne dėl juridinio fakto nustatymo, o dėl daiktinių teisių pripažinimo, o tokie reikalavimai yra nagrinėjami ieškinio (ginčo) teisenos tvarka.
18. Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškimo reikalavimas, atsižvelgiant į jo pobūdį, apskritai gali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Nustačius, kad toks pareiškimas ypatingąja teisena nenagrinėtinas – nustatyti terminą pareiškimo trūkumui pašalinti – pareiškėjai nuspręsti, ar pareikšti ieškinį.
20. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, prieš tai nenustatęs termino pareiškimo trūkumams pašalinti, nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę kreiptis į teismą ir tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
21. Pareiškimo priėmimas priskiriamas tik pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos D. R. atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos D. R. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.