- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-56-544/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00868-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- J. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-56-544/2022
teisėja Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00868-2020-7
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-302-847/2021 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovei J. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje V. E. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. J. dėl įpareigojimo grąžinti žemės ūkio techniką, baudos skyrimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. J. prašė įpareigoti atsakovę J. J. grąžinti jam krautuvą, kurio diametras 130, 6.0 m su elektriniu varikliu 2.2 kW 11130260, vertė 550,28 Eur, ir krautuvą, kurio diametras 200, 6.0 m su elektriniu varikliu 5.5 kW, vertė 978,92 Eur, taip pat už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skirti atsakovei 50 Eur baudą.
2. Nurodė, kad 2020 m. sausio 14 d. atsakovei pardavė 1/3 pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), bei sutarė, jog jame ji leis laikyti jam priklausančią žemės ūkio techniką – du ginčo krautuvus. Jis nori iš atsakovei priklausančio sandėlio pasiimti savo krautuvus, tačiau ji jų neatiduoda, todėl ir kreipiasi į teismą, kad šis įpareigotų atsakovę grąžinti krautuvus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė iki 2020 m. buvo pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, jame laikė žemės ūkio techniką. 2020 m. sausio 14 d. ieškovas pardavė jam priklausiusią pastato dalį atsakovei, ką patvirtina 2020 m. sausio 14 d. Pakruojo rajono 2-ojo notaro biure patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, jog pardavėjai K. Š. ir L. J. bendrojoje dalinėje nuosavybėje (po 1/6 dalį) asmenine nuosavybės teise parduoda, o pirkėja J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka 1/3 dalį pastato – minėto sandėlio už 1 082 Eur, kuriuos pirkėja sumokėjo pardavėjams lygiomis dalimis – po 541 Eur prieš pasirašant šią sutartį, o pardavėjai pinigus gavo ir jokių pretenzijų pirkėjai neturi ir ateityje neturės, pirkėja perkamą daiktą įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sau ir savo sutuoktiniui D. J. (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties 1, 2.1, 3.1-3.2, 4.1-4.2, 5.18 punktai). Ieškovas po kurio laiko, jo paaiškinimu, gal 2020 m. kovo ar balandžio mėnesį nuvažiavo pasiimti jam priklausančius ir sandėlyje esančius du elektrinius krautuvus, tačiau ten buvęs D. J. krautuvų neatidavė, pareiškęs, kad jie priklauso atsakovei.
5. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 1996 m. buvo įregistravę atskirus ūkininko ūkius, tačiau ūkininkavo kartu. Atsakovės J. J. ūkį pagal įgaliojimą tvarkė jos sutuoktinis D. J.. L. J. ir D. J. yra broliai. Nors ūkiai buvo įregistruoti atskirai, šeimos ūkininkavo kartu, kartu apdirbdavo laukus, dalinosi pajamomis, iš bendrų gautų lėšų pirkdavo žemės ūkio techniką. Perkama žemės ūkio technika buvo registruojama J. J. vardu. Kilus nesutarimams tarp brolių, šeimos sutarė bendrą veiklą nutraukti ir pasidalinti įsigytą žemės ūkio techniką bei žemės teises į nuomojamą žemę. Technikos pasidalinimas vyko pykstantis, tęsėsi iki 2016 m. Šalys nesudarė rašytinės sutarties. Ieškovas teismui pateikė raštą, kuriame nurodytas dalintinos technikos sąrašas („galimas variantas“), iš kurio matyti, kad ieškovas ir D. J. pasidalino techniką. Tiek ieškovas, tiek atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. J. pripažino, jog tai yra tik dalis jų pasidalintos technikos, nes buvo pasidalinta daugiau technikos, tačiau nei vienas proceso dalyvis negalėjo konkrečiai nurodyti visos pasidalintos technikos, bendros pasidalintos technikos vertės, reikalingų investicijų remontui. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo pateiktame rašte į dalintinos technikos sąrašą įtrauktas atsakovės 2013 m. įsigytas traktorius, darė išvadą, jog šis raštas surašytas ne anksčiau kaip 2013 metais, tačiau į šį sąrašą neįrašyti ginčo daiktai – du elektriniai krautuvai.
6. Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje D. J. paaiškinimų teismas nustatė, kad įsigytas turtas buvo dalinamas taip, jog abiems teko po kombainą, po du traktorius, jei vieno daikto kaina buvo didesnė, tai buvo numatyta kompensacija ar papildomai kitas daiktas, jei buvo įsigytas ir dalinamas tik vienas specialios paskirties daiktas, tai kitam tekdavo kitas daiktas. Bendrai ūkininkaujant buvo įsigyti trys krautuvai – du elektriniai ginčo krautuvai, kurie buvo įsigyti ieškovo vardu ir tai patvirtina: 2014 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, kad pardavėja UAB „Liūdynė“ ją išrašė pirkėjui L. J. už krautuvą, kurio diametras 130, 6.0 m su elektriniu varikliu 2.2 kW 11130260, kurio kaina 550,28 Eur (1 900 Lt); 2004 m. spalio 21 d. UAB „Liūdynė“ komercinis pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ūkininkui L. J. iki 2005 m. gruodžio 31 d. siūloma įsigyti krautuvą, kurio diametras 200, 6.0 m su elektriniu varikliu 5.5 kW, kurio kaina 978,92 Eur (3 380 Lt) (su PVM); 2005 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pardavėja UAB „Liūdynė“ pardavė pirkėjui L. J. sraigtinį krautuvą, kurio diametras 200 6.0 m su elektriniu varikliu 5.5 kW, kurio kaina 978,92 EUR (3 380 Lt) (su PVM) (sutarties 1.1, 2.1, 2.1.1-2.1.2 punktai), nurodytas prekių perdavimo pirkėjui terminas (iki 2005 m. spalio 31 d.), prekių perdavimo pirkėjui vieta, pirkėjo ir pardavėjo pareigos, mokėjimo tvarka ir baigiamosios nuostatos, ir frontalinis krautuvas, įsigytas atsakovės J. J. vardu, ką patvirtina 2009 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija HR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pardavėja UAB „Horo mechanika“ ją išrašė pirkėjai ūkininkei J. J. už frontalinį krautuvą „Faucheux Variostar 150“, kurio vertė 15 381,43 Eur (53 109 Lt), ir 2009 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra, serija HR Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pardavėja UAB „Horo mechanika“ ją išrašė pirkėjai ūkininkei J. J. už kaušą prie frontalinio krautuvo, kurio vertė 455,57 Eur (1 573 Lt).
7. Teismas nurodė, kad frontalinis krautuvas įsigytas kartu su traktoriumi kaip neatsiejama jo dalis, šis daiktas atiteko ieškovui, ir jis šio fakto neginčija. Tai patvirtina ir 2021 m. liepos 30 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog L. J. nuo 2016 m. lapkričio 16 d. turi įregistruotą techniką Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre: ratinį traktorių „MTZ Belarus-82 UK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). L. J. nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. spalio 22 d. turėjo įregistruotą techniką minėtame registre: ratinį traktorių „J. D. 7810“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši technika buvo perregistruota ieškovo vardu, vykdant tarp šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl technikos pasidalinimo. Teismui pateikti dokumentai – 2020 m. rugsėjo 2 d. pirkimo važtaraštis, pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad nurodytas pirkėjas UAB „Specagra“, tiekėjas ūkininkas L. J., kad už frontalinio krautuvo naudojimą reikia sumokėti 884 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. UAB „Specagra“ kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog frontalinis krautuvas atiteko ieškovui. Todėl teismas darė išvadą, kad iki to laiko tęsėsi daiktų pasidalinimas.
8. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darė išvadą, kad ieškovui, gavus traktorių su frontaliniu krautuvu, atsakovei buvo palikti du elektriniai krautuvai. Sprendė, jog šalis siejo prievoliniai santykiai pasidalinant turtą, kuris buvo įgytas kartu ūkininkaujant, kad atsakovė ginčo turtą įgijo žodinės sutarties pagrindu, ir ieškovas neturėjo nuosavybės teisės į šį turtą ieškinio pareiškimo momentu, atsakovė daiktą valdo teisėtai, ieškovas neįrodė visų aplinkybių, kurios būtinos vindikacinio ieškinio patenkinimui.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo atmestas pirmasis ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui du krautuvus, atmetė su juo susijusį reikalavimą dėl baudos skyrimo atsakovei už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas L. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui krautuvą, kurio diametras 130, 6.0 m su elektriniu varikliu 2.2 kW 11130260, vertė 550,28 Eur, ir krautuvą, kurio diametras 200, 6.0 m su elektriniu varikliu 5.5 kW, vertė 978,92 Eur.
11. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, jo išvados neatitinka byloje esantiems įrodymams.
12. Teigia, jog teismui jis pateikė krautuvų įsigijimą patvirtinančius įrodymus. Jie patvirtina, kad būtent ieškovas yra krautuvų savininkas, jokiais būdais neperleidęs nuosavybės teisės į juos. Teismas, nustatęs byloje aplinkybę, jog frontalinis krautuvas yra traktoriaus sudedamoji dalis, kažkodėl vertina, kad frontalinis krautuvas savo paskirtimi ir funkcionalumu yra lygiavertis daiktas kitiems dviem krautuvams, todėl daro prielaidą, jog, dalinantis broliams žemės ūkio padargus, funkcionaliai tai vienodi daiktai, todėl du krautuvai atitenka vienam asmeniui – trečiajam asmeniui D. J., o kitas – frontalinis krautuvas atitenka ieškovui. Tokia teismo logika yra visiškai nesuprantama, nes frontalinio krautuvo ir krautuvų tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir t. t. yra visiškai skirtingi (frontalinis krautuvas yra traktoriaus priedas, kaip papildomas mechanizmas ir be traktoriaus negali veikti, o krautuvai yra atskirai savarankiškai veikiantys mechanizmai ir gali veikti savarankiškai be pašalinių įrenginių pagalbos).
13. Tvirtina, jog iš esmės šalių parodymai byloje yra identiški, o šių paaiškinimų pagrindu galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai žemės ūkio veikloje. Faktiniai prievoliniai santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį D. J., todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovą ir atsakovę siejo prievoliniai santykiai.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. J. prašo apeliacinį skundą atmesti.
15. Nurodo, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Apeliantas klaidingai interpretuoja, išimdamas iš konteksto teismo sprendime nurodytą aplinkybę, jog frontalinis krautuvas įsigytas kartu su traktoriumi kaip neatsiejama jo dalis, šis daiktas atiteko ieškovui. Frontalinis krautuvas ieškovui buvo perduotas kartu su traktoriumi, nes buvo ant jo užmontuotas. Tačiau atsakovė jį įsigijo kaip atskirą turto vienetą nepriklausomai nuo traktoriaus. Byloje nebuvo ginčo tarp šalių dėl frontalinio krautuvo ir elektrinių krautuvų tikslinės paskirties ar naudojimo būdo. Byloje dalyvaujantys asmenys paaiškino, kad krautuvai (tiek elektriniai, tiek frontalinis) buvo naudojami ūkiuose grūdams krauti. Nors frontalinio krautuvo panaudojimo galimybės ūkyje platesnės, tačiau tai nedaro frontalinio krautuvo ne krautuvu.
16. Teigia, jog apeliantas neteisus, tvirtindamas, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo prievoliniai santykiai, nes faktiniai prievoliniai santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį D. J.. Prievoliniai santykiai yra teisiniai santykiai, kurių viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Byloje nebuvo ginčo, jog ūkininko ūkiai buvo registruoti apelianto ir atsakovės vardais. Atsakovės ūkis įregistruotas santuokos metu, todėl dalijantis turtą ir techniką D. J. dalyvavo tiek kaip bendraturtis, tiek kaip J. J. atstovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinis skundas atmetamas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
20. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai skundžiamu 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, be kita ko, atmetė ieškovo L. J. ieškinį dėl įpareigojimo grąžinti žemės ūkio techniką – du elektrinius krautuvus. Apelianto teigimu, atsakovė, negrąžindama jam priklausančių krautuvų, pažeidžia ieškovo, kaip teisėto daiktų savininko, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise priklausančius krautuvus, jais disponuoti. Kadangi sprendimas skundžiamas tik dėl šios dalies, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovą su atsakove siejo prievoliniai santykiai pasidalinant turtą, kuris buvo įgytas kartu ūkininkaujant, kad atsakovė ginčo turtą įgijo žodinės sutarties pagrindu, o ieškovas neturėjo nuosavybės teisės į šį turtą ieškinio pareiškimo momentu, kad atsakovė daiktą valdo teisėtai ir kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, kurios būtinos vindikacinio ieškinio patenkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo aspektu, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai, 19 nutarties punktas). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės, tiek ir trečiųjų asmenų bei liudytojo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nekartoja.
23. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto išdėstytais argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovei skundžiamu sprendimu atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
24. CK 4.95 – 4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą.
25. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymėta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti, jog turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, ir paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktinį vindikacinio ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, vadovavosi šalių paaiškinimais ir jų pateiktais rašytiniais įrodymais (juos detaliai išdėstė sprendime), atsižvelgė į liudytojo V. L. parodymus. Liudytojas parodė, kad keletą metų dirba atsakovės ir trečiojo asmens D. J. ūkyje, žino, jog broliai yra pasidalinę techniką ir ūkį, visas turtas sandėlyje buvo sukrautas vienoje vietoje, elektrinius krautuvus naudojo, nematė, kad juos būtų naudojęs ieškovas, be to, jais naudojantis nereikėjo nieko atsiklausti. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad įsiteisėjusiu 2021 m. sausio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalių sutarimu nutraukta ieškovo ir trečiojo asmens V. E. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 4.2 punkte nurodytas kilnojamasis (registruotinas ir neregistruotinas) turtas pareiškėjų sutarimu padalinamas jame nurodytu būdu, tačiau krautuvų tarp šio turto nėra, pareiškėjai pareiškia, jog daugiau jokio kito <...> kilnojamojo registruotino bei kilnojamojo neregistruotino turto, <...> bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi. Be to, trečiasis asmuo D. J. parodė, o ieškovas neginčijo, jog bendrai ūkininkaujant buvo įsigyti trys krautuvai – du elektriniai ginčo krautuvai, kurie buvo įsigyti ieškovo vardu, ir frontalinis krautuvas, įsigytas atsakovės vardu. Pasidalinant žemės ūkio techniką tarp ūkių, krautuvai buvo pasidalinti traktorių su frontaliniu krautuvu skiriant ieškovui, o atsakovei su sutuoktiniu teko du elektriniai krautuvai. Fakto, kad ieškovui teko frontalinis krautuvas, ieškovas byloje neginčijo.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog yra didesnė tikimybė, kad ieškinio pateikimo metu teisėta ginčo turto savininke ir valdytoja buvo atsakovė, įgijusi nuosavybės teisę į ginčo turtą žodinės turto pasidalijimo sutarties, sudarytos tarp dviejų ūkininkų ūkių, pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad ūkininko ūkis buvo registruotas atsakovės vardu, kad jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovei ir jos sutuoktiniui D. J., kuris buvo ir šio ūkio įgaliotas atstovas. Nors apeliantas ir pateikė ginčo krautuvų įsigijimo dokumentus, tačiau jis neįrodė, kad tebeturėjo nuosavybės teises į šį turtą būtent ieškinio pareiškimo momentu. Kaip matyti, apeliantas neneigė, jog po to, kai jis su broliu D. J. nusprendė ūkininkauti atskirai, jų įgytą žemės ūkio techniką, padargus ir įrankius su atsakove ir jos sutuoktiniu D. J. pasidalino, pats pateikė dalintinos technikos sąrašą. Taigi, nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovas jai nuosavybėn perdavė ieškiniu prašomus grąžinti krautuvą, kurio diametras 130, 6.0 m su elektriniu varikliu 2.2 kW 11130260, bei krautuvą, kurio diametras 200, 6.0 m su elektriniu varikliu 5.5 kW, o atsakovė ieškovui nuosavybėn perdavė jai priklausiusį frontalinį krautuvą „Faucheux Variostar 150“, kurį jis 2020 m. rugsėjo 2 d. pardavė UAB „Specagrai“. Aplinkybė, kad ieškovas minėtą frontalinį krautuvą pardavė UAB „Specagra“, patvirtina, kad turto pasidalijimo sutartis tarp jo ir ūkininko ūkio savininkės J. J. buvo sudaryta ir kad jos pagrindu jis tapo minėto krautuvo, kurio ankstesnė savininkė buvo J. J., savininku, turinčiu teisę minėtą krautuvą valdyti, naudotis ir juo disponuoti. Pagal šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, tarp ūkių žemės ūkio technika, padargai ir įrankiai buvo dalijami tokiu principu, kad kiekvienam ūkiui tektų kombainas, traktoriai, esant didesnei turto vertei ar vienam specialios paskirties daiktui, buvo kompensuojama kitu turtu. Tokį dalijimosi principą atitinka situacija, kai du iš trijų krautuvų, kurie skirti grūdams krauti, buvo perduoti vienam ūkiui, o vienas frontalinis krautuvas, kurio panaudojimo galimybės ūkyje platesnės, buvo perduotas kitam ūkiui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog ieškovo ir atsakovės nesiejo prievoliniai santykiai, atsiradę žodinės žemės ūkio technikos pasidalijimo sutarties pagrindu.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju neįrodė visų faktinį ieškinio pagrindą sudarančių esminių aplinkybių, numatytų CK 4.95 straipsnyje, kurias privalėjo įrodyti reikšdamas vindikacinį ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CPK 176 – 179 straipsniai).
30. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
31. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovė J. J. turėjo 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo L. J. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.