- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-142-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19421-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- D. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. S. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi paskirta bausme ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi, viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš D. S. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 290 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo bei 181,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 8 d. apie 22.33 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia kojomis keturis kartus įspyrė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Renault Megane“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) kėbulą, tokiais veiksmais padarė šiam automobiliui įlenkimus dešinės pusės durelėse, taip pat metė nenustatytą daiktą į to paties automobilio šoninį priekinį dešinės pusės langą, taip jį išdaužė, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 660,65 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir D. S. išteisinti.
2.1. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas D. S. kaltę grindė vien tik prielaidomis, o ne konkrečiais ir vienareikšmiškais įrodymais, objektyviu ir išsamiu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu ir jų vertinimu, nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Nuosprendis surašytas pažeidžiant nuosprendžio surašymo taisykles ir priimtas pažeidžiant vieną pagrindinių baudžiamosios teisės principų – nekaltumo prezumpcijos principą.
2.2. Apkaltinamasis nuosprendis D. S. pagrįstas vien tuo, kad praėjus 2 mėnesiams po automobilio apgadinimo, apgadinto automobilio salone buvo rastas D. S. tėvui priklausantis telefonas „Samsung A50”, kuriuo prieš įvykį naudojosi D. S..
2.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomoje dalyje turėjo aiškiai nurodyti, tačiau nenurodė kada ir kokiu būdu D. S. naudojamas telefonas atsirado apgadinto automobilio salone, kokiais įrodymais tai pagrįsta ir kaip tai susiję su D. S. inkriminuota nusikalstama veika. Galima tik spėlioti, jog teismas, galbūt, laiko, kad automobilio langas buvo išdaužtas D. S. metant jo naudojamą telefoną į automobilio langą ir, išdužus langui, telefono aparatas įkrito į automobilio saloną ir ten pasiliko. Tokia išvada darytina todėl, kad bet kokia kita telefono aparato atsidūrimo automobilyje versija, nuteisiant D. S., yra sunkiai įsivaizduojama. Kita vertus, teismas nuosprendyje nurodydamas, kad automobilio langas buvo išdaužtas nenustatytu daiktu, kaip ir atmeta tokį telefono aparato patekimo į automobilio saloną būdą, tai yra, kad telefono aparatu buvo išdaužtas automobilio langas. Atmesdamas tokį telefono aparato patekimo į automobilio saloną būdą ir nenurodydamas jokio kitokio telefono atsiradimo automobilio salone būdo, teismas iš esmės neatsako į pagrindinius klausimus – kas, kada, kokiu tikslu ir kokiu būdu telefoną paliko automobilyje ir kaip tai susiję su nusikalstamos veikos padarymu.
2.4. Byloje esančiame vaizdo įraše „DVR1- Cameral7-DVR1- 20200508223113-20200508224015-6328390” užfiksuotas laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 8 d. 22.31 val. iki 22.40 val., kuriuo, teismo nuomone, buvo padaryta nusikalstama veika. Vaizdo įraše fiksuojama automobilių stovėjimo aikštelė prie pastato. 22.33 val. matoma, kaip vaizdo įraše užfiksuotas vyras kojomis keturis kartus smūgiuoja į tamsios spalvos lengvojo automobilio dešinį šoną, vėliau nuo žemės pakelia nenustatytą daiktą ir meta jį į tamsios spalvos lengvojo automobilio dešinį šoną. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies galima daryti išvadą, kad teismas laiko, jog vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra nusikaltimą darantis D. S.. Nors vaizdo įrašų ekspertizė to nepatvirtino, tačiau, teismo nuomone, tokią išvadą galima padaryti remiantis kitais netiesioginiais įrodymais, o būtent, automobilyje rasto mobiliojo ryšių telefono pokalbių išklotine.
2.5. Didžioji teismo nuosprendžio aprašomoji dalis skirta mobiliojo ryšio telefono „Samsung A50”, rasto apgadintame automobilyje, skambučių išklotinės analizei, tačiau visiškai neanalizuota ir nenustatyta, kada ir kaip šis telefono aparatas galėjo atsirasti automobilyje ir kaip priežastiniu ryšiu telefono aparato atsiradimas automobilyje yra susijęs su automobilio apgadinimu. Analizuodamas mobiliojo ryšio telefono „Samsung A50” pokalbių išklotinę, teismas priėjo išvados, kad įprastu telefono skambučiu iš šio telefono buvo skambinta šiek tiek daugiau nei prieš valandą iki nagrinėjamo įvykio 2020 m. gegužės 8 d. (21:28:21 val.), tačiau tuo pačiu telefonu nebuvo atsiliepta praėjus neilgam laiko tarpui po nusikaltimo padarymo (22:55:26 val.) ir tai, teismo nuomone, rodo, jog telefonas buvo prarastas būtent nusikaltimo padarymo laikotarpiu, o užfiksuoti minėto telefono ryšio sujungimai buvo fiksuoti prisirišant prie celių. Ši teismo išvada kelia abejonių jau vien dėl to, kad pagal mobiliojo ryšio operatoriaus išklotinę Nr. 375754-20, minėtu telefonu buvo bendrauta su kitais telefono numeriais iki 2020 m. gegužės 11 d. , o celių veikimo zona apėmė ir D. S. tuo metu gyvenamąją vietą. Tačiau netgi nekreipiant dėmesio į tokį akivaizdų objektyvių faktų ignoravimą nuosprendyje, taip ir lieka neaišku, kaip telefono atsiradimas apgadintame automobilyje susijęs su D. S. pareikštu kaltinimu.
2.6. D. S. parodymais, jis šį telefoną buvo pametęs, kur ir kada, neprisimena, todėl neatmetama galimybė, kad telefonas galėjo būti pamestas būtent įvykio metu arba tuoj po įvykio ir tai visiškai neturi nieko bendro su padarytu nusikaltimu.
2.7. Iš vaizdo įrašo matyti, kad daiktą, kuris metamas į automobilio dešinį šoną, asmuo pakelia nuo žemės. Taigi į automobilį buvo mesta arba paėmus nuo žemės natūraliai ten gulintį daiktą – akmenį, grumstą ir pan., arba, jeigu buvo mestas telefono aparatas, tai jis buvo pakeltas nuo žemės. Tokiu atveju tai galėjo būti kažkieno pamestas telefono aparatas, galimai D. S.. Mažiausiai tikėtina kad asmuo (teismo nuomone D. S.) tam, kad išdaužti automobilio lango stiklą, mestų į jį savo mobiliojo ryšio telefoną. Dar mažiau tikėtina, kad išdaužęs automobilio langą nenustatytu daiktu, D. S. pro išdaužtą langą į automobilio saloną įmestų savo telefoną. Iš vaizdo įrašo matyti, kad asmuo vaikštantis aplink automobilius naudojasi telefonu. Vadinasi telefono, kuriuo jis naudojasi, jis nemeta į automobilio langą. Asmuo į automobilio saloną įlipęs nebuvo, todėl versija, kad automobilyje rastas telefono aparatas buvo pamestas būnant asmeniui (teismo nuomone D. S.) automobilyje atmestina.
2.8. Į įvykio vietą sekančią dieną, tai yra 2020 m. gegužės 9 d., buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, tame tarpe ir automobilio salono vidų. Jokio telefono aparato įvykio apžiūros metu nebuvo rasta. Po kažkurio laiko automobilis buvo pervarytas į UAB „(duomenys neskelbtini)” požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Vairuotojas, pervarinėjęs automobilį, taip pat automobilyje jokio telefono nerado. Automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje su išdaužtu langu stovėjo du mėnesius. Po dviejų mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojas, atvykęs valyti automobilio salono, jame surado minėtą telefoną „Samsung A50”, kurį kažkada buvo pametęs D. S.. Per tuos du mėnesius telefoną į automobilį pro išdaužtą langą galėjo įmesti bet kas. Telefonas nebuvo sudaužytas ir buvo veikiantis. Automobilis nebuvo užrakintas kokioje nors uždaroje patalpoje, o stovėjo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur laisvai vaikščiojo tiek bendrovės darbuotojai, tiek bendrovės klientai.
2.9. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1334(22) nurodyta, kad tyrimui pateiktame mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy A5” yra išlikę 53 skambučių žurnalų įrašai laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. 21.00 val. iki 2020 m. liepos 9 d. Taip pat yra išlikę 2 gauti SMS pranešimai laikotarpiu nuo gegužės 8 d. 21.00 val. iki 2020 m. liepos 9 d. Taigi nepaneigta versija, kad pamestu D. S. telefonu ilgą laiką kažkas naudojosi. Nežiūrint į tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas neatmetė galimybės, kad skambučiai galėjo būti fiksuojami realiai naudojant mobiliojo ryšio telefoną, teismas priėjo nemotyvuotos išvados, kad „byloje nenustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonu „Samsung A50” buvo realiai naudojamasi po nusikalstamos veikos padarymo laiko (2020 m. gegužės 8 d. apie 22.33 val.).
2.10. Nors teismas nuosprendyje nurodo, kad byloje surinktų netiesioginių įrodymų, kurie vienas kitą papildo, sudaro nuoseklią logišką grandinę, pakanka daryti neabejotiną išvadą, kad D. S. 2020 m. gegužės 8 d. apie 22.33 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia kojomis keturis kartus įspyrė į UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio automobilio „Renault Megane“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) kėbulą, tokiais veiksmais padarė šiam automobiliui įlenkimus dešinės pusės durelėse, taip pat metė nenustatytą daiktą į to paties automobilio šoninį priekinį dešinės pusės langą, taip jį išdaužė, <...>, tačiau akivaizdu, kad šioje „nuoseklioje logiškoje grandinėje” trūksta svarbiausios grandies, o būtent, kada ir kokiu būdu D. S. telefonas atsidūrė apgadintame automobilyje ir kaip tai susiję su nusikalstamos veikos padarymu.
2.11. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Būtent tokiais nepatikimais įrodymais grindžiamas skundžiamas nuosprendis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai D. S. pripažino kaltu padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, juos nuosprendyje išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, taip pat nurodė kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
6. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesant byloje jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog jo ginamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, taip pat, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi vien faktine aplinkybe, jog apgadintame automobilyje buvo rastas D. S. naudotas mobiliojo ryšio telefonas, kurį jis buvo pametęs dar prieš įvykį, tačiau tokius gynėjo argumentus paneigia baudžiamojoje byloje surinktų ir nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų visuma.
7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).
8. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. 9 val., pradėjus 2020 m. gegužės 8 d. 22.33 val. apgadinto automobilio „Renault Megane“ remonto darbus, surastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A50“, kuris buvo užkritęs tarp sėdynių. D. S. pripažino, kad jis naudojosi šiuo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau nurodė, kad jį buvo pametęs dar prieš nagrinėjamą įvykį ir kokiu būdu jo pamestas mobiliojo ryšio telefonas atsirado automobilyje „Renault Megane“, nežino. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad neatsimena kada telefoną pametė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog mobilaus ryšio telefoną pametė gal prieš metus, tiksliai mėnesio negali pasakyti. Taip pat nurodė, kad labai dažnai keičia numerius, nes užsiblokuoja kortelė arba pameta (t. 2, b. l. 48-50). Nuteistojo nurodomas aplinkybes apie mobiliojo ryšio telefono praradimą paneigia byloje surinkti įrodymai. Atlikus mobiliojo ryšio telefono „Samsung A50“ IMEI kontrolę, nustatyta, kad į mobiliojo ryšio telefoną laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. buvo įdėta skirtingų išankstinio mokėjimo paslaugai priklausančių SIM kortelių, iš kurių paskutiniai Nr. buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58–70). Kaip matyti iš išklotinės Nr. (duomenys neskelbtini), paskutiniai mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susijungimai įprastais telefono skambučiais, kai faktiškai buvo bendraujama, iki nagrinėjamo įvykio (2020 m. gegužės 8 d. apie 22.33 val.) buvo su kitais asmenimis – 2020 m. gegužės 8 d. 21:23:41 (su mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), 21:28:21 (su mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 94–147, 154–155). Tokie patys duomenys nurodomi ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1334(22), išskyrus tai, kad telefono skambutis su mobiliojo ryšio telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), vyko keliomis sekundėmis anksčiau – 2020 m. gegužės 8 d. 21:23:34 (4 t., b. l. 49–52), tačiau toks netikslumas nelaikytinas esminiu. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, jog po įvykio 2020 m. gegužės 8 d. 22:55:26 buvo įeinantis skambutis iš mobiliojo ryšio telefono mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į „Samsung A50“, į kurį nebuvo atsiliepta. Vėliau minėtame mobiliojo ryšio telefone užfiksuoti kontaktai su kitais asmenimis tik per programėles „Telegram“ ir „Facebook Messenger“. Taigi iš šių įrodymų darytina išvada, kad iki nagrinėjamo įvykio (2020 m. gegužės 8 d. apie 22.33 val.) mobiliojo ryšio telefonu „Samsung A50“ buvo bendrauta įprastu telefono skambučiu likus šiek tiek daugiau kaip vienai valandai (2020 m. gegužės 8 d. 21:28:21) iki nagrinėjamo įvykio (2020 m. gegužės 8 d. apie 22.33 val.). Be to, nustatyta, kad tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu nebuvo perskambinta į neatsilieptą įprastą telefono skambutį 2020 m. gegužės 8 d. 22:55:26 (mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), o tame pačiame telefone daugiau nebeužfiksuota jokių įprastų telefono skambučių (pirmi mobiliojo ryšio telefone užfiksuoti kontaktai su kitais asmenimis per programėles „Telegram“ ir „Facebook Messenger“ yra tik nuo 2020 m. gegužės 12 d.).
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. S. galėjo prarasti naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A50“ laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. 21:28:21 (paskutinis įprastas skambutis su mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. gegužės 8 d. 22:55:26 (neatsiliepta į vieną įprastą telefono skambutį mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini))). Šis laikotarpis patenka į padarytos nusikalstamos veikos laiką – 2020 m. gegužės 8 d. apie 22.33 val. Byloje nustatyta, jog laikotarpiu tarp 2020 m. gegužės 8 d. 21 val. ir 2020 m. gegužės 8 d. 22.33 val., mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo zona pagal celes buvo Vilniuje, Laisvės pr. 125, o į šią veikimo zoną patenka adresas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamos veikos padarymo vieta (1 t., b. l. 94–147, 154–155). Iš išklotinės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal celes mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo vieta celių veikimo zonoje, esančioje Vilniuje, Laisvės pr. 125, ilgą laiką nebekito nuo 2020 m. gegužės 8 d. 20:30:01; ji pakito tik 2020 m. liepos 9 d. 09:63:53 (Vilnius, Laisvės pr. 81) – būtent tuo metu automobilyje ir buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A50“, kuris, kaip nurodo jį radęs asmuo, buvo užkritęs tarp sėdynių. Byloje nustatyta, jog D. S. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung A50“ 2020 m. gegužės 8 d. nuo 21:23:34 iki 21:23:41 buvo bendraujama su liudytoju J. B. (mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš liudytojo J. B. parodymų, D. S. jis pažįsta apie 10-15 metų, neneigė, jog bendraudavo su D. S. susiskambindami telefonu, tačiau tai vykdavo retai, apie 2020 m. gegužės 8 d. skambutį neprisimena. Taigi, kaip matyti iš minėto liudytojo parodymų, jis nenurodė jokių aplinkybių, jog D. S. jam žinomais telefono numeriais jis būtų bendravęs ne su D. S., o su kitu nežinomu asmeniu ar asmuo būtų prisistatęs svetimu vardu. Tai reiškia, kad liudytojas J. B. netrukus iki įvykio telefonu bendravo su D. S., o ne kitu asmeniu, radusiu pamestą telefoną. Taigi byloje nustatyta, kad D. S. 2020 m. gegužės 8 d. nuo 21:23:34 iki 21:23:41 ir 21:28:21 faktiškai dar naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Samsung A50“ Nr. (duomenys neskelbtini) celių veikimo zonoje (Vilniuje, Laisvės pr. 125), į kurią patenka nusikalstamos veikos padarymo vieta ((duomenys neskelbtini)).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kad mobiliojo ryšio telefonu „Samsung A5“ po nusikalstamos veikos padarymo nebuvo naudojamasi. Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 28 d. ekspertizės akto Nr. 11-1334(22) išvados, ištyrus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, šiame telefone nėra išlikusios informacijos apie prisijungimus prie interneto tinklapių laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 8 d. 21 val. iki 2022 m. liepos 9 d. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas P. K. negalėjo paaiškinti kokiu būdu internetinius duomenis naudojantys telekomunikaciniai įvykiai („Facebook Messenger“, „Telegram“), esantys telefone, neatsispindi mobiliojo ryšio išklotinėse. Telefonas buvo apsaugotas užraktu, todėl apžiūrėti telefoną be programinės įrangos panaudojimo negali. Vienas iš variantų – šie duomenys galėjo sinchronizuotis tuo metu, kai asmuo prisijungė prie interneto, t. y., jei asmuo naudojasi „Facebook“ ir „Messenger“ programėlėmis ir duomenys saugomi „Facebook“ serveriuose, tai gali padaryti rezervinę kopiją, ir asmuo, turėdamas kitą telefoną, gali duomenis iš rezervinės kopijos atstatyti (t. 4, b. l. 97-98). Kaip matyti iš eksperto paaiškinimų, mobiliojo ryšio telefonas buvo apsaugotas užraktu, todėl neįtikėtina situacija, jog pašalinis asmuo, suradęs svetimą telefoną, jį atsirakintų ir juo naudotųsi. Taigi po įvykio telefone „Samsung A50“ iki 2020 m. gegužės 13 d. nustatyti tik įeinantys skambučiai, kas priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paneigia versiją, kad pamestu D. S. telefonu galėjo naudotis kiti asmenys. ilgą laiką kažkas naudojosi. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad D. S. 2020 m. gegužės 8 d. nuo 21:23:34 iki 21:23:41 ir 21:28:21 faktiškai dar naudojosi telefonu celių veikimo zonoje (Vilniuje, Laisvės pr. 125), į kurią patenka nusikalstamos veikos padarymo vieta ((duomenys neskelbtini)). Pagal išklotinę Nr. (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo vieta celių veikimo zonoje, esančioje Vilniuje, Laisvės pr. 125 nekito nuo 2020 m. gegužės 8 d. 20:30:01 iki 2020 m. liepos 9 d. 09:63:53 (Vilnius, Laisvės pr. 81), kuomet automobilyje „Renault Megane“ buvo surastas mobiliojo ryšio telefonas.
11. Aplinkybė, jog sekančią dieną, tai yra 2020 m. gegužės 9 d., į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, apžiūrėję automobilį ir jo vidų, jokio telefono aparato nerado, paaiškinama tuo, jog kaip minėta aukščiau, telefonas buvo užkritęs tarp sėdynių, todėl, apžiūrint automobilio vidų, pareigūnai galėjo jo nepastebėti.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog automobilis buvo pervarytas į UAB „(duomenys neskelbtini)” požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir vairuotojas, pervarinėjęs automobilį, jame taip pat jokio telefono nerado, po to, automobilis su išdaužtu langu stovėjo du mėnesius. Po dviejų mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojas, atvykęs valyti automobilio salono, jame surado telefoną „Samsung A50”. Per tuos du mėnesius telefoną į automobilį pro išdaužtą langą galėjo įmesti bet kas. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Liudytojas M. S. parodė, kad po to, kai automobilis „Renault Megane“ buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų, transporto priemonė buvo perstatyta į pastato vidų (į minus pirmą automobilių stovėjimo aikštelę), kur ji stovėjo apie mėnesį ar du. Kiek jam žinoma, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje, jis nebuvo judintas ilgą laiką. Įvažiavimas į automobilio stovėjimo aikštelę yra tik su darbuotojo kortele, kurią turi jų darbuotojai ar kiti darbuotojai, kurie nuomojasi patalpas. Taigi patekimas į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje buvo pastatytas automobilis „Renault Megane“, yra apribotas. Šie liudytojo parodymai patvirtina teismo išvadą, jog mobilaus ryšio telefonas, kuriuo naudojosi nuteistasis, į automobilio „Renault Megane“ saloną pateko nagrinėjamo įvykio metu, o ne kitu laiku.
13. Iš tiesų, byloje nenustatyta kokiu daiktu buvo išdaužtas apgadinto automobilio langas ir kokiu būdu D. S. naudotas mobiliojo ryšio telefonas pateko į minėto automobilio saloną. Tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog nusikalstamą veiką padarė ne D. S., o kitas asmuo. Gynėjas skunde teigia, jog nuteistasis nemeta į automobilio langą telefono, kuriuo jis naudojasi, tačiau to vaizdo įraše nesimato. Kaip matyti iš įvykio metu daryto vaizdo įrašo, asmuo meta į automobilį nenustatytą daiktą, tikėtina, jį paėmęs nuo žemės, tačiau koks tai daiktas, kaip minėta, nenustatyta. Iš vaizdo įrašo matyti, taip pat matyti, kad asmuo, vaikštantis aplink automobilius naudojasi telefonu. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, D. S. naudojamas telefonas į automobilio saloną buvo įmestas nagrinėjamo įvykio metu, nenustatyto daikto metimo momentu. Nors tiksliai nenustatyta kaip telefonas fiziškai pateko į automobilio saloną, tačiau nustatyta aplinkybė, jog telefonas į automobilio saloną buvo įmestas nagrinėjamo įvykio metu.
14. Byloje atlikus vaizdo įrašo ekspertizę nebuvo nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra D. S., išvadoje nurodant, jog vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą, būtų galima išryškinti tiriamojo asmens veido bruožus. tačiau kaip matyti iš ekspertizės akto, tiriamosios dalies, tiek tiriamasis asmuo Nr. 1, tiek asmuo Nr. 2, užfiksuoti iš viršaus, vilki tamsų viršutinį drabužį su šviesios spalvos detale ant kairio peties, tamsias kelnes, tamsius batus. Tyrimo metu nustatyta, jog tiriamasis asmuo Nr. 1 dėvi kelnes su šviesios spalvos detale ant kairės šlaunies, o ant tiriamojo asmens Nr. 2 kelnių šios detalės nesimato, tačiau šis skirtumas gali būti paaiškinamas skirtingu apšvietimu. Nurodytų asmenų išorės elementų požymiai – plaukų spalva ir apiforminimas taip pat sutampa (t. 4, b .l. 2-5). Nors šių duomenų asmens identifikavimui nepakanka, tačiau pakanka išvadai, jog tiriamasis asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2 yra tas pats asmuo. Tai patvirtina ir nustatytos aplinkybės, jog D. S. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung A50“ 2020 m. gegužės 8 d. nuo 21:23:34 iki 21:23:41 buvo bendraujama su liudytoju J. B. (mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi po asmens, kuris užfiksuotas aptariamame vaizdo įraše, atėjimo ir automobilio „Renault Megane“ apžiūrėjimo D. S. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung A50“ buvo bendraujama su nuteistojo pažįstamu J. B.. Vaizdo įraše pavadinimu „DVR1_Camera17_DVR1_ 20200508223113_20200508224015_(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad asmuo 2020 m. gegužės 8 d. 22.33 val. gadina tą patį automobilį „Renault Megane“. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos pagrįstai atmetė gynybos versiją, nurodydamas, jog neįtikėtina situacija, kad skirtingi asmenys laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. 21.21 val. iki 21.23 val. būtų atėję prie automobilio „Renault Megane“, po to (21:23:34 / 21:23:41) skambino mobiliojo ryšio telefonu „Samsung A50“ D. S. pažįstamam asmeniui (J. B.), ir galiausiai šiek tiek daugiau nei po valandos (22.33 val.) vėl grįžtų į tą pačią vietą ir sugadintų transporto priemonę, nes tai prieštarauja tiek byloje surinktų įrodymų visumai, tiek elementariai logikai.
15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti D. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą atmesti.