- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-16
- Bylos Nr.
- 2-560-939/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00351-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovui A. G., atsakovei V. G., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei V. G., dėl santuokos nutraukimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. G. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką su atsakove V. G. dėl atsakovės kaltės (b.l.2,3). Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas teismo keliu. Nuo 2013 metų gruodžio mėnesio kartu negyvena bendro ūkio neveda, bendras gyvenimas tapo nepakeliamas ir negalimas. Neliko nieko bendro, nesutapo požiūriai į gyvenimą, šeimos būdą. Pagrindinė priežastis – nenoras turėti vaikų. Santuokoje įgytas turtas padalintas 2014-02-05 Santuokinio turto dalybų sutartimi, patvirtinta notarės. Išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Po santuokos prašo palikti G. pavardę, dėl atsakovės pavardės prašymo nereiškia.
Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad santuokos pradžioje gyveno gerai, tačiau atsakovė gyveno be ateities planų, jis ją kaltina, kad jie gyvendami santuokoje nesusilaukė vaikų. Atsakovė buvo nėščia ne vieną kartą, tačiau mano, kad atsakovės rūkymas pakenkdavo nėštumui. Atsakovė pati 2014 m. kovo mėnesį išsikraustė iš namų, nors faktiškai jie negyvena nuo 2013 m. gruodžio mėnesio. Jis kaltina atsakovę, kad ji kalta dėl santuokos iširimo, nes ji nepagimdė vaikų ir ji turėjo kitą vyrą. Turtą pasidalijo 2014-02-05 nes norėjo skirtis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad santuokoje su ieškovu gražiai gyveno apie penkerius metus, po to prasidėjo nesutarimai, nebuvo supratimo, ieškovui svarbiausia buvo draugai. Jie gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė, tačiau ji vaikų norėjo, stengėsi, keturis kartus laukėsi, tačiau jai nepavykdavo išnešioti, nes nėštumai baigdavosi persileidimais. 2013 metų lapkričio mėnesį ji su ieškovu labai susibarė, ją įžeidinėjo, neliko jokios pagarbos ir sutarimo. Jau po šitų įvykių ji pradėjo bendrauti su kitu vyru. Ji nori išsituokti ir prašo ieškovo pareiškimą tenkinti, nes gyvenimo kartu daugiau nemato.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo A. G. ir atsakovės V. G. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5). Santuokoje gyvendami vaikų nesusilaukė.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovės netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukia santuoką. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė. Ieškovas pavardės santuokoje nekeitė, dėl to jo pavardė nekeičiama (CK 3.61,3.69)
CK 3.60 str. 2,3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 str. 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečioje knygoje.
Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbus, tą pareigą pažeidė iš esmės- dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuokoje jie faktiškai gyveno dešimt metų, t.y., nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. ir nuo to laiko iki 2014 m. kovo mėnesio, gyveno atskirai, nors ir viename būste, o 2014 m. kovo mėnesį atsakovė išsikėlė iš ieškovo namų. Konfliktai ir nesutarimai tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo dar anksčiau prieš du, tris metus. Ieškovas kaltina atsakove, kad ji kalta, nes jie gyvendami nesusilaukė vaikų ir teismo posėdžiu metu nurodė, kad atsakovė buvo neištikima. Atsakovė nurodė, kad ji vaikų nesusilaukė, tačiau vaikų ji norėjo ir stengėsi jų turėti, laukėsi keturis kartus, tačiau dėl objektyvių priežasčių nepavyko išnešioti. Šias aplinkybes patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų (b.l.20,21). Atsakovė neneigia aplinkybės, kad po 2013 metų lapkričio mėnesio, pradėjo bendrauti su kitu vyru, tačiau nurodo, kad iki to jų santykiai su ieškovu buvo pašliję ir faktiškai jie nors ir gyveno vienuose namuose, tačiau skyrium bendro ūkio netvarkė, santuokinių ryšių nepalaikė. Ieškovas kaip atsakovės neištikimybės įrodymą nurodė, kad jis kalbėjo su vyriu su kuriuo atsakovė palaikė ryšius. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas su ja elgėsi netinkamai ir jau iki 2013 metų lapkričio mėnesio jų santykiai galutinai pašlijo ir tai turėjo įtakos ieškovo elgesys su ja. Abu kaltina vienas kitą dėl netinkamo elgesio, neprisidėjimo prie šeimos gerovės kūrimo, supratimo, pagarbos nebuvimo.
Šalių teismo posėdžio metu subjektyviai nurodytos aplinkybės dėl kiekvienos jų elgesio po faktinio šeimos iširimo vertintinos kaip neturinčios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti.
Teismo nuomone ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio, t.y. V. G., kaltės. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebuvo A. G. ir V. G. šeimoje.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-02-01 nutartis, Nr. 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b.l.4), patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Iš atsakovės priteistina ½ dalis ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti G., o atsakovei G. pavardę.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.
Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovui A. G. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.