- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2-4366-850/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.29.2Kreditavimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 561,10 Eur skolą, 2728,75 Eur palūkanas, 6,95 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 75 procentų dydžio metines palūkanas pagal sutartį Nr. 9944206003 nuo pagrindinės skolos sumos (561,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovui tinkamai įteikti tinkamai - 2020 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių, kadangi ieškovė yra pateikusi prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas , atlikęs formalų įrodymų vertinimą nustatė, kad 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 23 d., 2013 m. gruodžio 25 d., 2013 m. gruodžio 26 d., 2014 m. sausio 19 d. bei 2014 m. sausio 20 d. pradinė kreditorė UAB „4finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9944206003 (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui, atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė 571,73 Eur (1974,08 Lt) kreditą su 77,03 proc. metine palūkanų norma 24 mėnesių terminui, t. y. iki 2015 m. gruodžio 29 d., o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus 2014 m. liepos 12 d. pradinė kreditorė sutartį nutraukė.
2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartį. Ieškovė CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).
Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai). Nustačius, jog atsakovui buvo suteiktas kreditas, kurio jis negrąžino, ieškovės, perėmusios pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovą, reikalavimas dėl negrąžinto kredito sumos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteisiama 561,10 Eur skola už negrąžintą kreditą (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Skolos reikalavimo teisė sutartimi buvo perleista kitam asmeniui, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalimi).
Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 2728,75 Eur palūkanas, kurias sudaro reikalavimo perleidimo dienai paskaičiuotos 1261,05 Eur neapmokėtos palūkanos (139,53 Eur palūkanų suma iki sutarties nutraukimo ir 1121,52 Eur bendros kredito kainos palūkanų suma) iki reikalavimo perleidimo ir 1467,70 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo pagrindinės 561,10 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. spalio 28 d. (už 1273 dienas). Taip pat, ieškovė prašo priteisti 75 procentų metinių sutartinių palūkanų pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (561,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, jog paskaičiuodama palūkanas po sutarties nutraukimo remiasi sutarties 4.1, 4.4 ir 7.1 punktais, kuriuose nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išdavimo dienos iki dienos, kuomet kreditas yra grąžinamas (sutarties 4.4 punktas), apskaičiuojant palūkanas remiamasi sutarties 4.1 punkte nurodyta Bendra norma nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei sutartyje nustatytas taisykles. Pagal sutarties 4.1 punktą, už naudojimąsi kreditu atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra Kredito kainos metinė norma, kuri pagal Sutartį buvo 111,00 %. Ieškovė, atsižvelgdama į esamą teisinį reguliavimą (Vartojimo kredito sutarties 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas), apskaičiuodama atsakovui nuo reikalavimo perleidimo tenkančias palūkanas taikė 75 % palūkanų dydį.
Pažymėtina, kad aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą ar suėjus prievolių įvykdymo terminui, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Lietuvos A. T. nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, kad šalys sutartyje buvo nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos (palūkanos pagal sutartį) mokamos ir po sutarties nutraukimo iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį nustoja galioti. Sutartį su atsakovu pradinė kreditorė nutraukė 2014 m. liepos 12 d., todėl nuo sutarties nutraukimo dienos mokėjimo funkciją atliekančios (sutartinės) palūkanos nebegali būti skaičiuojamos, net ir šalims sutarus sutartyje dėl tokių palūkanų mokėjimo iki kol bus grąžintas kreditas. Todėl toks ieškovės reikalavimas, kuomet prašoma priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmetamas. Tačiau, kaip minėta aukščiau, Lietuvos A. T. yra nurodęs, jog kreditorius turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
Atsižvelgiant į aptartus Lietuvos A. T. išaiškinimus, darytina išvada, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį, sutartinę atsakomybę keičia civilinės atsakomybės santykis ir po sutarties nutraukimo turi būti skaičiuojamos ne sutartyje nurodytos pelno palūkanos, bet kompensacinės palūkanos, kurios pagal savo esmę yra minimali kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tad ieškovė turėjo pareigą atskirai įrodyti, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. delsimo grąžinti 561,10 Eur skolą, ji patyrė 2728,75 Eur nuostolį. Šiuo atveju tokių įrodymų nėra pateikta – ieškovė, būdama skolų administravimo bendrovė ir turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, nepateisinamai ilgai delsė išsiieškoti skolą teismine tvarka, o dėl tokio ilgo delsimo kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos atsakovui (skolininkui). Ieškovė, sudarydama paskolų portfelio pardavimo sutartį suvokė, kad atsakovas neatsiskaitė su pradine kreditore, todėl privalėjo imtis skolos išieškojimo veiksmų nedelsiant. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovei priteistinos palūkanos, kurias atsakovas kaip palūkanas būtų sumokėjęs, jeigu būtų tinkamai vykdęs sutartį, t. y. 564,32 Eur (Vartojimo kredito sutarties Nr. 9944206003 specialiosios sąlygos). Priteisti 75 procentus kompensuojamų palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, kaip to prašo ieškovė, atsižvelgus į aptartos minėtos naujausios Lietuvos A. T. praktikos išaiškinimus, į tai, jog sutarties terminas, jeigu ji būtų vykdoma tinkamai, suėjo dar 2015 m. gruodžio 29 d., būtų nepagrįsta.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6,95 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieškovės reikalavimas dėl 6,95 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitomis faktūromis ir priedu prie jų), todėl tenkinamas visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 34 procentai, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 25,16 Eur žyminio mokesčio (74 Eur x 34 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 142 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 279, 285–286 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37–6.38, 6.881–6.886 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 561,10 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 10 centų) skolos, 564,32 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 32 centus) palūkanų, 6,95 Eur (šešis eurus 95 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 25,16 Eur (dvidešimt penkis eurus 16 centų) žyminio mokesčio, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas Vilnius, A. J. g. 7, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, banko kodas 70440.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.